Byla I-2832-764/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, Migracijos departamento atstovei Vidai Jiuciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. O. (E. E. O.) skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

2pareiškėjas E. E. O. padavė teismui skundą (b. l. 20–23), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (D) ( - ) piliečiui E. E. O., gim. ( - ), kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje priimti naują sprendimą ir suteikti ( - ) piliečiui E. E. O. nacionalinę vizą (D). Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Pagrisdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvoje įregistruotos

4UAB „( - )“ savininkas, todėl, siekdamas užsiimti verslu ir plėtoti įmonės ūkinę veiklą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Migracijos departamentas 2013-02-19 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje su prašymu ambasadai, esant poreikiui, išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą (D). Pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo, tačiau Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, atsisakymas išduoti vizą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis atitinka visas sąlygas vizai gauti, turi galiojantį kelionės dokumentą, pagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu, nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie negali būti įleisti į Lietuvos teritoriją, nėra laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę nė vienos iš valstybės narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar pan. Šias aplinkybes tvirtina Migracijos departamento 2013-02-19 sprendimas išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Baigtinis atsisakymo išduoti vizą pagrindų sąrašas įtvirtintas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - ĮUTP) 19 str. Atsisakymas išduoti nacionalinę (D) vizą pareiškėjui neatitinka nė vieno iš nurodytų pagrindų. Be to, pagal ĮUTP 17 str. 3 d. užsieniečiui, kuriam leista laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti išduota vienkartinė nacionalinė viza.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

6Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 75–80) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės normų nuostatas ir nevisapusiškai atskleidžia reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (D) priimtas vadovaujantis ĮUTP 19 str. 10 d. ir atsižvelgus į Valstybės daugumo departamento rekomendaciją vizos neišduoti. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad pareiškėjo įmonė, t. y. UAB „( - )“, yra registruota garaže, kur savo buveines deklaravo dar 500 įmonių. Apie priimto sprendimo teisinį pagrindą pareiškėjas buvo informuotas pasirašytinai įteikus pranešimą atsisakyti išduoti vizą. Be to, pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013-03-22 sprendimu buvo pakartotinai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (D). Europos Parlamento ir Tarybos

82009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse nustatyta, kad, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimu patvirtintą Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarką (toliau – Tvarka) viena iš aplinkybių, kurias pareiškėjas turi įrodyti, yra tai, ar jis ketina išvykti iš valstybės teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Vizų išdavimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai nustato diskrecijos teisę asmenims, įgaliotiems išduoti vizas, priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą. Svarstant pareiškėjo prašymą kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo, buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Pareiškėjas neįgyvendino teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sąlygas. Migracijos departamento sprendimas leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje neįpareigoja konsulinio pareigūno išduoti jam vizą, nes, svarstant pateiktą prašymą, kiekvieną kartą turi būti įvertinta, ar nėra ĮUTP 19 str. nustatytų pagrindų.

9Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie VRM (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36–38) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

11Atsiliepime pažymėjo, kad 2013-02-19 sprendimas dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 3 p. Aplinkybės, įtvirtintos ĮUTP 35 str., nustatančiame pagrindus dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, nustatytos nebuvo. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje, vadovaudamasi vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 93 p., nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo konsultavosi su Migracijos departamentu, o pastarasis su Valstybės saugumo departamentu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustatė, kad pagrindų, nustatytų ĮUTP 19 str. 1, 2 ar 4 punktuose nėra, todėl neprieštaravo dėl vizos išdavimo. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Vizų kodekso 21 str. 1 d. ir ĮUTP 19 str. 10 p., nerekomendavo pareiškėjui išduoti vizos.

12Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

13Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14Byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013-03-07 sprendimo Nr. 59, kuriuo ( - ) piliečiui E. E. O. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2012-08-16 Lietuvos Respublikos ambasados Minske konsuliniam skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jis yra UAB „( - )“ vadovas ir atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas įmonėje (b. l. 39–41).

16Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, Migracijos departamentas prie VRM 2013-02-19 pranešimu Nr. (15/4-15)10K-6033 pareiškėją informavo, kad yra priimtas sprendimas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį vienus metus (b. l. 74).

17Pareiškėjas 2013-02-21 Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad jo vykimo į Lietuvą tikslas yra darbas (b. l. 81–83).

18Ginčijamu 2013-03-07 sprendimu Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (b. l. 84–85).

19Pareiškėjas padavė skundą teismui ir prašo šį sprendimą panaikinti bei įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje išduoti ( - ) piliečiui E. E. O. nacionalinę vizą (D) (b. l. 20–23).

20Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), kitų tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų judėjimą Šengeno erdvėje ir konsulinius santykius, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Tvarkos aprašo, kitų nacionalinių teisės aktų nuostatos.

21ĮUTP 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. ( - ) yra įrašyta į šį priedą, todėl jos piliečiams, norintiems atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir kirsti išorines Europos Sąjungos sienas, būtina gauti vizą.

22ĮUTP 12 str. nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno viza ir nacionalinė viza. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (D) (ĮUTP 17 str. 3 d.). Užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza (D)

23(ĮUTP 17 str. 4 d.).

24Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ĮUTP 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

25Pagal Tvarkos aprašo 3 p., viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza (toliau – vizų tarnybos), valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Tvarkos aprašo 4 p.). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 78 p.). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 80 p.).

26Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

27Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas;

28b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

29d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi būti dokumentai, įrodantys verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narės teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties, jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

30Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo / neišdavimo, o pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos vizai išduoti tenka prašymą pateikusiam asmeniui.

31Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (b. l. 84–85).

32Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nurodė, kad jo vykimo į Lietuvą tikslas yra darbas (b. l. 81–83). Iš teismui pateiktų duomenų ir pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-02-23 yra UAB „( - )“, kurios buveinės adresas: ( - ), savininkas ir vadovas (b. l. 42).

33Pagal Tvarkos aprašo 91 punktą, Migracijos departamentas yra centrinė valdžios institucija konsultacijoms dėl Šengeno vizos išdavimo. Vizų tarnybos, nagrinėdamos valstybių, nurodytų Valstybės saugumo departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos patvirtintuose sąrašuose, piliečių ar šiuose sąrašuose nustatytų kategorijų piliečių prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, konsultuojasi su Migracijos departamentu, siekdamos išsiaiškinti, ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 straipsnio 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, ir / ar tenkinamos atvykimo sąlygos, nurodytos Vizų kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse (92 punktas). Kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei dokumentus dėl vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, jis gali konsultuotis savo iniciatyva (93 punktas). Migracijos departamentas konsultuojasi: 1) su Valstybės saugumo departamentu – ar nėra pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 str. 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, ir / ar tenkinamos atvykimo sąlygos, nurodytos Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies d punkte (94.1. p.); 2) su Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ar nėra pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 str. 1, 2 ir 4 punktuose, ir / ar tenkinamos atvykimo sąlygos, nurodytos Vizų kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse (94.2. p.).

34Vizų kodekso 21 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

35Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasis anksčiau nurodytomis Tvarkos aprašo nuostatomis, konsulinis pareigūnas nusprendė konsultacijos kreiptis į Migracijos departamentą. Migracijos departamentas per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą pareiškėjo paraišką nacionalinei vizai gauti elektroniniu būdu persiuntė Valstybės saugumo departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2013-02-25 pateikė teigiamą atsakymą (b. l. 100–101). Iš Valstybės saugumo departamento 2013-03-04 buvo gautas atsakymas, kad remiantis Vizų kodekso 21 str. 1 p. ir ĮUTP 19 str. 10 p. vizos pareiškėjui išduoti nerekomenduojama (b. l. 86–87). Teismas iš Valstybės saugumo departamento išsireikalavo iš dalies išslaptinto 2013-03-20 tarnybinio pranešimo Nr. 08-17-38RN/13 išrašą, kuriame nurodyta, kad: ( - ) (b. l. 94–96). Teismui taip pat pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (b. l. 97–99). Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu garaže, esančiame adresu: ( - ), savo buveinės vietą buvo deklaravę 247 juridiniai asmenys (b. l. 110–115), iš jų UAB „( - )“, kurios savininkas ( - ) pilietis (b. l. 117–118), ir UAB „( - )“, kurios savininkas ( - ). pilietis (b. l. 120–122).

36Teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas keliančiu rimtą nelegalios migracijos grėsmę. Kaip jau nustatyta anksčiau, pateikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir sąlygų, t. y. nepateikė duomenų apie jo valdomos įmonės vykdomą veiklą, turimas pragyvenimo lėšas. Be to, kaip nustatė Valstybės saugumo departamentas, UAB „( - )“ įsigijimo sąlygos ir aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad vienintelis įmonės įsigijimo tikslas buvo siekis legaliai patekti į Šengeno erdvę. Nustatytų faktinių aplinkybių pakanka daryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Vizų kodekso 21 str. 1 d. ir ĮUTP 19 str. 10 p. nuostatų, o tai yra pagrindas konsuliniam pareigūnui priimti sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Teismas nenustatė, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, konsulinis pareigūnas būtų pažeidęs nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, be to, kaip nurodyta anksčiau, konsuliniai pareigūnai prisiima riziką dėl nelegalios migracijos, todėl atsisakymas išduoti vizą yra jų diskrecijos teisė.

37Nustatytų aplinkybių ir teismo išvadų nepaneigia ir pareiškėjo atstovo argumentai, kad teismui nebuvo pateiktas visas Valstybės saugumo departamento 2013-03-20 tarnybinis pranešimas Nr. 08-17-38RN/13. Išslaptintoje tarnybinio pranešimo dalyje pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę, o tai ir buvo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas.

38Nagrinėjamai bylai įtakos neturi ir pareiškėjo atstovo argumentai, kad Migracijos departamentas 2013-02-19 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nenustatė, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę. Šis sprendimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Teismas taip pat pažymi, kad Migracijos departamento sprendimas dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir sprendimas atsisakyti išduoti vizą nėra tarpusavyje susiję. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinė viza išduodama kita tvarka. Nagrinėdamas prašymą dėl vizos išdavimo, konsulinis pareigūnas prisiima atsakomybę vertindamas imigracijos pavojų ir kiekvienu atveju turi nustatyti, ar nėra ĮUTP 19 str. nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą. Migracijos departamento sprendimas dėl laikino leidimo gyventi išdavimo konsulinio pareigūno nesaisto, todėl nustatęs ĮUTP nustatytus pagrindus, jis turi teisę priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Sąlygos, kurias nustačius atsisakoma užsieniečiui išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nustatytos ĮUTP 35 str. 1 d. Pagal šios straipsnio nuostatas, spręsdamas, ar užsienietis atitinka leidimui laikinai gyventi išduoti nustatytus pagrindus, įtvirtintus ĮUTP 40 str., Migracijos departamentas nevertina aplinkybių, susijusių su nelegalia migracija. Šias aplinkybes pagal ĮUTP 19 str. 10 p. ir Vizų kodekso 21 str. 1 d. įvertina konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas paraišką dėl vizos išdavimo.

39Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jis atmestinas, o Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2013-03-07 sprendimas Nr. 59 paliktinas galioti nepakeistas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.), todėl prašymas netenkintinas.

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo E. E. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas E. E. O. padavė teismui skundą (b. l.... 3. Pagrisdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvoje... 4. UAB „( - )“ savininkas, todėl, siekdamas užsiimti verslu ir plėtoti... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti... 6. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina teisės normų... 8. 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse nustatyta,... 9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie VRM (toliau –... 11. Atsiliepime pažymėjo, kad 2013-02-19 sprendimas dėl laikino leidimo gyventi... 12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime... 13. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 14. Byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2012-08-16 Lietuvos Respublikos... 16. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus... 17. Pareiškėjas 2013-02-21 Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos... 18. Ginčijamu 2013-03-07 sprendimu Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos... 19. Pareiškėjas padavė skundą teismui ir prašo šį sprendimą panaikinti bei... 20. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos... 21. ĮUTP 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos... 22. ĮUTP 12 str. nustatytos išduodamų vizų rūšys, t. y. Šengeno viza ir... 23. (ĮUTP 17 str. 4 d.).... 24. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ĮUTP 19... 25. Pagal Tvarkos aprašo 3 p., viza išduodama vadovaujantis tarptautinių... 26. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga... 27. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir... 28. b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens... 29. d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą... 30. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti... 31. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados... 32. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateiktame prašyme... 33. Pagal Tvarkos aprašo 91 punktą, Migracijos departamentas yra centrinė... 34. Vizų kodekso 21 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti... 35. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasis anksčiau nurodytomis... 36. Teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina,... 37. Nustatytų aplinkybių ir teismo išvadų nepaneigia ir pareiškėjo atstovo... 38. Nagrinėjamai bylai įtakos neturi ir pareiškėjo atstovo argumentai, kad... 39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1... 41. pareiškėjo E. E. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...