Byla Iv-1559-331/2012
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, pareiškėjo atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI), remdamasi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-135/2009, kuriuo pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu įvykdęs veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2008 m. spalio 27 d.

5Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas Radviliškyje iš nenustatyto asmens įsigijo 7740 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 500 pakelių cigarečių „Winston Light“, 1800 pakelių cigarečių „LM Full Flavor“ ir 450 pakelių cigarečių „LM Light“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis. Konstatuota, jog pareiškėjas šias cigaretes laikė neteisėtai. Cigaretės konfiskuotos bei perduotos sunaikinimui. Už laikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) pareiškėjas akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo.

6Šiaulių AVMI 2009 m. rugsėjo 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 35-149 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurį Šiaulių AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 34-200 patvirtino, nurodydama sumokėti pareiškėjui į biudžetą 27 064 Lt akcizų, 3 884 Lt akcizų už cigaretes delspinigių ir skyrė 8 119 Lt akcizų baudą.

7Nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjas skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių prašydamas minėtą sprendimą panaikinti.

8Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas), išnagrinėjusi skundą, 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 68-112 pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 34-200.

9VMI sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija).

10Komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. S-247(7-207/2011) pareiškėjo skundas buvo atmestas (b. l. 9?13).

11II.

12Pareiškėjas V. Z., nesutikdamas su minėtaisiais sprendimais, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti: 1) Šiaulių AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 34-200; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 68-112; 3) Komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. S-247(7-207/2011)

13Skunde paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog Komisija jo skundo argumentą dėl centrinio mokesčių administratoriaus netinkamo mokestinės prievolės atsiradimo momento ir jos apimties aiškinimo atmetė kaip nepagrįstą, tačiau savo sprendime nemotyvavo, kuo konkrečiai šis motyvas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje pateiktas mokestinės prievolės apibrėžimas nustato, kad mokestine prievole yra laikoma mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pridūrė, jog tai yra kompleksinė sąvoka, apimanti ne tik pareigą laiku sumokėti mokestį, bet ir pareigą teisingai jį apskaičiuoti. Teigė, jog vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, t. y. mokestinė prievolė jam atsirado kitą darbo dieną po to, kai buvo pradėtos laikyti akcizais apmokestinamos nepaženklintos prekės. Dėl to VMI skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai, jog „tam, kad mokestinė prievolė pasibaigtų, ji pirmiau turėjo atsirasti“ bei „mokestinė prievolė mokesčių mokėtojui atsiranda pateikus atitinkamo mokesčio deklaraciją ar prievolę suformavus mokestį administruojančiai institucijai“ ir dėl to V. Z. mokestinė prievolė atsirado tik mokesčių administratoriui apskaičiavus jam mokėtiną mokesčio sumą, laikytini nepagrįstais. Tikino, jog konstatavus, kad mokestinė prievolė atsirado dar iki mokesčių administratoriui suformuojant mokėtiną mokestį, nėra pagrindo netaikyti MAĮ 93 straipsnyje numatytų mokestinių prievolių pabaigos pagrindų. Manė, kad mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos neįvertino jo pateiktų argumentų, dėl ko buvo patvirtinti nepagrįsti mokesčių administratoriaus sprendimai.

14Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

15Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo motyvas dėl skolos muitinei pasibaigimo yra nepagrįstas dėl keleto priežasčių. Teigė, jog, kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, asmenys, įvežę Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas prekes į Lietuvos Respubliką, nėra žinomi. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo cigaretes įsigijo Radviliškyje (Lietuvos Respublikoje), kas reiškia, jog šios prekės sulaikytos ne deklaruojant jas muitinės procedūrai, iškart po šios procedūros ar importo metu, o sulaikytos Lietuvos Respublikoje laikant jas ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje. Dėstė, jog atsižvelgiant į tai, kad prekės sulaikytos ne importo ar deklaravimo muitinėje metu, remiantis Akcizų įstatymo 21 straipsnio nuostatomis jos patenka ne į muitinės, bet į Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimo sritį. Nurodė, jog Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio ir MAĮ 93 straipsnio nuostatomis yra reglamentuoti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai: tam, kad mokestinė prievolė pasibaigtų, ji pirmiau turėjo atsirasti. Pažymėjo, jog mokestinė prievolė mokesčių mokėtojui atsiranda pateikus atitinkamo mokesčio deklaraciją ar prievolę suformavus mokestį administruojančiai institucijai. Akcentavo, jog akcizas, remiantis Akcizų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, yra deklaruojamas mokestis. Taigi, muitinei akcizo deklaracijos pareiškėjas negalėjo pateikti, kadangi teigia jas įsigijęs jau Lietuvos teritorijoje (per muitinę negabeno), deklaracijos apie tokių prekių laikymą mokesčių administratoriui taip pat nepateikė. Nurodė, jog mokestinė prievolė pareiškėjui atsirado ginčijamu Inspekcijos sprendimu patvirtinus patikrinimo aktą, o kadangi šią mokestinę prievolę pareiškėjui pagal savo kompetenciją suformavo Inspekcija, tokiai prievolei nėra taikomos nuostatos dėl muitinės administruojamų mokestinių prievolių, tačiau galiotų MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

16III.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Šiaulių AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 34-200, VMI 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 68-112 ir Komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. S-247(7-207/2011) dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 8 119 Lt baudą panaikino, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas apžvelgė faktines bylos aplinkybes bei rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 21 straipsniu, MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Bendrijos muitinės kodekso, patvirtinto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu Nr. 2913/92 233 straipsniu. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-135/2009 yra patvirtintos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įsigijo ir laikė nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pilnai prisipažino kaltu ir gailėjosi, todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytas teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, jog mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui, įsigijus ir pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentas dėl skolos muitinei pasibaigimo yra nepagrįstas dėl keleto priežasčių. Pirmiausia nurodė, jog, kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, asmenys, įvežę Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas prekes į Lietuvos Respubliką, nėra žinomi, o pareiškėjas ginčo cigaretes įsigijo Radviliškyje (Lietuvos Respublikoje), kas reiškia, jog šios prekės sulaikytos ne deklaruojant jas muitinės procedūrai, iškart po šios procedūros ar importo metu, bet sulaikytos Lietuvos Respublikoje laikant jas ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje. Taigi, prekės sulaikytos ne importo ar deklaravimo muitinėje metu, remiantis Akcizų įstatymo 21 straipsnio nuostatomis patenka ne į muitinės, bet į Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimo sritį. Atsižvelgdamas į Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnį ir MAĮ 93 straipsnį, nurodė, jog tam, kad mokestinė prievolė pasibaigtų, ji pirmiau turėjo atsirasti. Išdėstė, jog mokestinė prievolė mokesčių mokėtojui atsiranda pateikus atitinkamo mokesčio deklaraciją ar prievolę suformavus mokestį administruojančiai institucijai, o akcizas, remiantis Akcizų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, yra deklaruojamas mokestis. Sprendė, jog muitinei akcizo deklaracijos pareiškėjas negalėjo pateikti, kadangi teigia jas įsigijęs jau Lietuvos teritorijoje (per muitinę negabeno), deklaracijos apie tokių prekių laikymą mokesčių administratoriui taip pat nepateikė. Pažymėjo ir tai, jog mokestinė prievolė pareiškėjui atsirado ginčijamu Šiaulių AVMI sprendimu patvirtinus patikrinimo aktą, tad atsižvelgus į tai, kad šią mokestinę prievolę pareiškėjui pagal savo kompetenciją suformavo mokesčių administratorius, tokiai prievolei nėra taikomos nuostatos dėl muitinės administruojamų mokestinių prievolių, tačiau galiotų MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011, kurioje buvo išaiškintas non bis in idem principas. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 7 800 Lt baudą bei šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl atitinkamai konstatavo, kad pareiškėjas 7 800 litų bauda jau yra nubaustas galutiniu teismo sprendimu. Pridūrė, jog tiek Šiaulių apygardos teismo, tiek mokesčių administratoriaus sprendimais nubaustas Konvencijos prasme buvo tas pats fizinis asmuo – pareiškėjas, todėl asmens tapatumo sąlyga, vertinant non bis in idem principo pažeidimą, taip pat tenkinama.

19IV.

20Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44 – 46), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas jo skundas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir panaikinti Komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. S-247(7-207/2011), taip pat 2011 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 68-112 ir 2009 m. lapkričio 10 d. Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 34-200.

21Apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės atkartoja bylos atsakovo VMI argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą ir šios motyvacijos pagrindu dalį skundo atmeta kaip nepagrįstą. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu skundas išnagrinėtas neišsamiai, netinkamai įvertintus pareiškėjo pateiktus motyvus.

22Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 55 – 56) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tapačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teiktą skundą. Papildomai akcentuoja, jog pareiškėjo prievolės mokėti akcizą administravimas yra VMI, o ne muitinės kompetencija. Todėl, nagrinėjamu atveju, Inspekcijai suformavus mokestinę prievolę, tokiai prievolei negali būti taikomos nuostatos dėl muitinės administruojamų mokestinių prievolių pasibaigimo, tačiau galiotų MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25V.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo V. Z. apmokestinimo akcizo mokesčiu bei su juo susijusiomis sumomis už neteisėtai laikytas cigaretes (apdorotą tabaką).

28Kaip konstatuota byloje esančiame įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamajame įsakyme (MGK bylos l. 35 – 38), pareiškėjas Radviliškyje iš nenustatyto asmens įsigijo 7740 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 500 pakelių cigarečių „Winston Light“, 1800 pakelių cigarečių „LM Full Flavor“ ir 450 pakelių cigarečių „LM Light“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis ir laikė jas neteisėtai, t. y. nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas, todėl teisėjų kolegija minėtu baudžiamuoju įsakymu išaiškintų aplinkybių iš naujo nenustatinės.

29Taip pat akcentuotina, kad akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu galiojusi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija numatė, kad akcizų objektas yra apdorotas tabakas, kuriuo pagal šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalį laikytinos ir cigaretės. Tuo tarpu Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte taip pat nurodyta, jog prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007; LVAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008). Be to, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintas, prekes (LVAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-129/2008).

31Taigi, iš paminėto akivaizdu, jog akcizo objekto (apdoroto tabako) laikymo faktas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas baudžiamuoju įsakymu ir dėl to ginčo nekyla. Tačiau, kaip suprastina iš apeliacinio skundo, pareiškėjo šioje administracinėje byloje palaikoma pozicija iš esmės yra grindžiama kertiniu argumentu, teigiančiu, jog mokestinė prievolė nagrinėjamu atveju buvo pasibaigusi, nes akcizais apmokestinamos prekės iš jo buvo konfiskuotos ir vėliau sunaikintos, t. y. pareiškėjas remiasi MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su minėta pareiškėjo pozicija sutikti negali ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ją atmetė pagrįstai.

33Teisėjų kolegija sutinka su tais apygardos administracinio teismo motyvais, jog mokestinė prievolė pareiškėjui kilo ginčijamu Šiaulių AVMI 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 34-200 patvirtinus Šiaulių AVMI 2009 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. 35-149, nes mokestinė prievolė mokesčių mokėtojui atsiranda pateikus atitinkamą mokesčio deklaraciją ar prievolę suformavus mokestį administruojančiai institucijai, tad pareiškėjui akcizų nedeklaravus (Akcizų įstatymo 10 str.), ją pagrįstai nustatė mokesčių administratorius. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino mokestinės prievolės atsiradimo ir pabaigos momento yra nepagrįsti. Tuo tarpu tai, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies pacitavo atsakovo argumentus, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu (ABTĮ 86 str.), nes jie nagrinėjamu atveju yra pagrįsti ir su jais sutiktina.

34Akcentuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teigdamas, jog mokestinė prievolė konkrečiu atveju pasibaigė būtent jame įtvirtintu pagrindu. MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Taigi, MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji mokestinės prievolės pabaigos pagrindai, o šio straipsnio 2 dalies taikymo sritis, kaip matyti iš jos loginės ir lingvistinės konstrukcijos, yra kur kas siauresnė, t. y. ji taikoma išimtinai muitinės administruojamų mokesčių mokestinėms prievolėms.

35Akcizų įstatymo 19 straipsnis savo ruožtu padalija kompetenciją tarp akcizų sumokėjimą kontroliuojančių institucijų, o būtent – jo 1 dalis įtvirtina, jog akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja akcizų sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Tuo tarpu 2 dalis numato, jog akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įsakymo duomenimis buvo išaiškinta, jog pareiškėjas neteisėtai laikytų cigarečių (apdoroto tabako) pats neimportavo, bet pirko jas Radviliškio automobilių turguje iš nenustatyto asmens, t. y. jis jas įgijo Lietuvos teritorijoje, o ne importo keliu. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ginčo mokestį kompetenciją administruoti turėjo Šiaulių AVMI, o ne teritorinė muitinė ir nesivadovavo MAĮ 93 straipsnio 2 dalimi, kuri, kaip minėta, nustato papildomus, tačiau tik muitinei taikytinus, mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindus. Atitinkamai pagrįstai nesivadovauta Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsniu, inter alia įtvirtinančiu analogišką skolos muitinei išnykimo pagrindą.

36Taigi, apibendrinus konstatuotina, jog mokestinė prievolė pareiškėjo atžvilgiu pasibaigusi nebuvo, o faktas, jog akcizais apmokestinamos prekės iš jo buvo konfiskuotos ir vėliau sunaikintos bylos baigties nelemia, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (sprendimuose) ne kartą yra nurodęs, jog laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi (LVAT 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009; LVAT 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-916/2010).

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamajame įsakyme konstatuotomis aplinkybėmis, pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo 27064 Lt akcizų ir 3884 Lt akcizų delspinigių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl akcizų ir akcizų delspinigių sumų (MAĮ 67 str. 2 d.), todėl spręstina, jog jos apskaičiuotos pagrįstai. Pridurtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pritaikė non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principą ir panaikino mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimus dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 8 119 Lt baudą.

38Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir... 5. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. baudžiamajame įsakyme... 6. Šiaulių AVMI 2009 m. rugsėjo 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 35-149... 7. Nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo... 8. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 9. VMI sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas Mokestinių ginčų komisijai prie... 10. Komisijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. S-247(7-207/2011) pareiškėjo... 11. II.... 12. Pareiškėjas V. Z., nesutikdamas su minėtaisiais sprendimais, su skundu... 13. Skunde paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.... 14. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su šiuo skundu nesutiko ir... 15. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo motyvas dėl skolos muitinei pasibaigimo... 16. III.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu... 18. Teismas apžvelgė faktines bylos aplinkybes bei rėmėsi Akcizų įstatymo 2... 19. IV.... 20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 21. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde,... 22. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 55 – 56)... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tapačius argumentus, kaip ir... 24. Teisėjų kolegija... 25. V.... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo V. Z. apmokestinimo akcizo... 28. Kaip konstatuota byloje esančiame įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo... 29. Taip pat akcentuotina, kad akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcizų... 31. Taigi, iš paminėto akivaizdu, jog akcizo objekto (apdoroto tabako) laikymo... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su... 33. Teisėjų kolegija sutinka su tais apygardos administracinio teismo motyvais,... 34. Akcentuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi MAĮ 93 straipsnio 2... 35. Akcizų įstatymo 19 straipsnis savo ruožtu padalija kompetenciją tarp... 36. Taigi, apibendrinus konstatuotina, jog mokestinė prievolė pareiškėjo... 37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių... 38. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 40. Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....