Byla 2S-902-553/2015
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, tretieji asmenys V. M. ir antstolis Vytautas Mitkus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria išspręstas ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, tretieji asmenys V. M. ir antstolis Vytautas Mitkus,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties Nr. BK 07/12/28VY nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį; panaikinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties Nr. BK 07/12/28VY 13.1, 15 punktus, reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus, panaikinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytis kreditavimo sutarties Nr. BK 07/12/28VY 8.2 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad 2007-12-10 tarp ginčo šalių buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/12/28VY, kurios vykdymas buvo užtikrintas buto įkeitimu. Ieškovas iš www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimą iš ieškovui priklausančio turto (įkeisto turto). Ieškovas nurodė, kad toks išeiškojimas pas antstolį būtų pradėtas, atsakovas privalėjo nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį bei apie tai tinkamai ieškovą informuoti. Ieškovas siekdamas apginti savo teises, pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį, atsižvelgdamas į savo, kaip vartotojo, gyvenamąją vietą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sampratos prasme būsto kreditavimo sutarties negalima laikyti tapačia kredito sutartimi ir todėl negalima ieškinio teismingumo nustatymui taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 11 dalies. Kadangi atsakovo buveinės vieta Vilniaus mieste, ieškovui išaiškinta teisė su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad tiek Lietuvos teismų praktika, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama skundus dėl vartojimo kredito sutarčių, pripažįsta, kad būsto kreditavimo sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime buvo pasisakyta, kad vartotojo ir Nordea Bank Pinland PLC Lietuvos skyriaus sudarytos sutartys yra vartojimo sutartys, parengtos pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Būsto kreditavimo sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą.

11Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). CPK taip pat nustato ir alternatyvų teritorinį teismingumą, kuris numato ieškovui galimybę pasirinkti konkretų teismą, kuriame būtų nagrinėjama byla pagal pareikštą ieškinį. Alternatyvusis teismingumas nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai (išlaikymo, tėvystės nustatymo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių apsaugos bylos), todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.

12Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsisakė priimti fizinio asmens ieškinį kredito įstaigai, kadangi būsto kredito sutarties nepripažino vartojimo sutartimi, o ieškovo vartotoju. Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Panašią vartojimo sutarties sampratą pateikia ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, kurioje nurodyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovas yra kredito įstaiga, teikianti kreditavimo paslaugas. Šalys sudarė sutartį dėl būsto kredito sutarties, kuri skirta vartojimo poreikiams tenkinti – asmeninio būsto įsigijimui ir įrengimui. Taigi, yra visos įstatymo nustatytos sąlygos ieškovo ir atsakovo sudarytą kredito sutartį laikyti vartojimo sutartimi. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė jau nebegaliojančias ir pakeistas Civilinio kodeksas normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Proceso dalyviai
Ryšiai