Byla Ik-3061-189/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo, dalyvaujant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių keliai“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. A6-18 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 42 006 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 5 796 Lt PVM delspinigių ir skyrė jam 4 201 Lt PVM baudą.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 69-35 patvirtino Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. A6-18.

6Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. S-105(7-59/2011) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-35 ir mokestinį ginčą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

7Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaitė žvyro, asfaltbetonio, skaldos, armatūros ruošinių ir kitų prekių įsigijimą pagal 9 UAB „Skalderus“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. UAB „Skalderus“ pardavimo PVM pagal minėtas PVM sąskaitas–faktūras nesumokėjo. Pareiškėjas ir UAB „Skalderus“ yra susiję, nes jų akcininkai ir vadovai buvo tie patys fiziniai asmenys, jų abiejų veiklos vykdymo vieta yra toje pačioje teritorijoje, dauguma pareiškėjo darbuotojų anksčiau dirbo UAB „Skalderus“. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius pareiškėjo teisę į PVM atskaitą neigia jo nesąžiningumu, papildomai nurodydamas ir piktnaudžiavimą teise. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog pareiškėjas žinojo, kad UAB „Skalderus“ taps nemoki ir neturės galimybės atsiskaityti su valstybe ir kreditoriais, nes UAB „Skalderus“ veikla nebuvo nutrūkusi ir ji mokėjo mokesčius, mažindama atitinkamas nepriemokas. Taip pat mokesčių administratorius nepakankamai ištyrė pareiškėjo veiksmus draudimo piktnaudžiauti aspektu. Nors centrinis mokesčių administratorius ir pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teise bei siekė mokestinės naudos, tačiau detaliau neanalizavo pareiškėjo ir UAB „Skalderus“ sandorių sudarymo aplinkybių ir jų ekonominio tikslo, nepagrindė sandorių mokestinės naudos gavimo tikslo kaip pagrindinio. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės nurodė, kad, mokesčių administratoriui neatlikus papildomo bylos aplinkybių tyrimo, ji negali priimti sprendimo šioje byloje, todėl panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir mokestinį ginčą perduoda jam nagrinėti iš naujo.

8II.

9Atsakovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. S-105(7-59/2011) bei palikti galioti atsakovo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-35.

10Atsakovas nurodė, kad, norint paneigti teisę į PVM atskaitą, pakanka konstatuoti, jog mokesčių mokėtojas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad jo kontrahentas nesumokės pardavimo PVM. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, jog UAB „Skalderus“ ginčo PVM sąskaitose–faktūrose išskirto PVM nesumokės, todėl jis neturi teisės į PVM atskaitą. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės nepagrįstai mano, jog mokesčių administratorius turi ginčo sandorius ištirti piktnaudžiavimo aspektu. Piktnaudžiavimas yra įrodinėjamas tuomet, kai sandoriai sudaromi ne įprastinėje komercinėje veikloje, o dirbtinai. Tuo tarpu kai nekyla abejonių, kad atliekami realūs, ekonominiais ar kitokiais tikslais pagrįsti sandoriai, yra įrodinėjamas nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas realiai įgijo turtą, todėl nėra pagrindo įrodinėti jo piktnaudžiavimą, o būtina nustatyti tik nesąžiningumą.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

12Teismas nurodė, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimas nėra grindžiamas teisės normų aiškinimu, kuris būtų skirtingas nuo centrinio mokesčių administratoriaus pateikto aiškinimo. Ginčas šiuo atveju kyla dėl tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymo, t. y. įrodymų vertinimo, jų pakankamumo. Esant tokiai situacijai bei vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą, todėl ši administracinė byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

13III.

14Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį.

15Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą. Tarp atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės nėra ginčo dėl jokių faktinių aplinkybių. Šiuo atveju nesutariama dėl teisės normų interpretavimo. Atsakovas teigia, jog, norint paneigti pareiškėjo teisę į PVM atskaitą, pakanka nustatyti jo nesąžiningumą, o Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės mano, jog toks atsakovo požiūris yra per siauras ir papildomai būtina tirti piktnaudžiavimą.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti.

17Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, o ne materialinės teisės normų aiškinimu ar taikymu. Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendime nėra nė vieno motyvo, kuris rodytų, jog atsakovo sprendimas buvo panaikintas dėl to, jog centrinis mokesčių administratorius taikė ne tą materialinės teisės normą ar atitinkamą normą netinkamai interpretavo.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu sutinka.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad centrinis mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo turi teisę apskųsti tik tuo atveju, kai jis ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės aktų nuostatas.

23Nagrinėjamu atveju iš Mokestinių ginčų komisijos išdėstytos ir atsakovo dėstomos pozicijos matyti, kad atsakovas teisme kelia ginčą būtent dėl teisės normų interpretavimo. Atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos nuomonės išsiskiria dėl to, kaip turi būti aiškinamos mokesčių teisės normos, apibrėžiančios sąlygas, kurioms esant gali būti daroma PVM atskaita. Mokestinių ginčų komisija, aiškindama šias normas, padarė išvadą, kad, norint paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, nepakanka nustatyti mokesčių mokėtojo nesąžiningumą, o būtina įvertinti ir tai, ar jis, vykdydamas atitinkamas ūkines operacijas, nepiktnaudžiavo. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad, norint paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, pagal atitinkamas mokesčių teisės normas pakanka nustatyti jo nesąžiningumą ir nėra reikalo jo veiksmus vertinti piktnaudžiavimo aspektu.

24Taigi atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija šio mokestinio ginčo metu skirtingai interpretuoja mokesčių teisės normas, todėl atsakovas nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą ir nepagrįstai nutraukė šią administracinę bylą, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Atskirąjį skundą tenkinti.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. gruodžio 16 d.... 5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2011 m. vasario 17... 6. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2011 m. gegužės 16 d.... 7. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės nurodė, kad byloje nustatyta,... 8. II.... 9. Atsakovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 10. Atsakovas nurodė, kad, norint paneigti teisę į PVM atskaitą, pakanka... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi... 12. Teismas nurodė, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos prie... 13. III.... 14. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą... 17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai yra susiję su faktinių... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 23. Nagrinėjamu atveju iš Mokestinių ginčų komisijos išdėstytos ir atsakovo... 24. Taigi atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija šio mokestinio ginčo metu... 25. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3... 26. Atskirąjį skundą tenkinti.... 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį... 28. Nutartis neskundžiama....