Byla A-1052-556/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S., G. L., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., A. K., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T. ir G. F. (G. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S., G. L., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., A. K., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T. ir G. F. (G. F.) skundą atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai kredito unijai Taupkasė (bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslo administravimo centras“ dėl nutarimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė : 1) pripažinti Lietuvos banko valdybos 2018 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 03-23 (toliau – ir Nutarimas) neteisėtu ir nepagrįstu; 2) priteisti pareiškėjams iš atsakovo 4 993,35 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

92.1.

10Lietuvos banko valdyba (toliau – ir Lietuvos bankas) priėmė Nutarimą, kuriuo: i) pripažino kredito uniją „Taupkasė“ (toliau – ir Kredito unija, Taupkasė) nemokia; ii) visam laikui atšaukė Taupkasei išduotą kredito unijos licenciją; iii) nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Taupkasei. Nutarimas grindžiamas dviem pagrindiniais motyvais: 1) nėra realių galimybių atkurti Kredito unijos veiklos stabilumą ir patikimumą; 2) Taupkasei anksčiau ne kartą buvo taikytos poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimus. Pareiškėjai, t. y. kredito unijos nariai – pajininkai (savininkai), – su šiuo Nutarimu nesutinka, nes jis grindžiamas išimtinai Taupkasės laikinojo administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ (toliau – ir Laikinasis administratorius) 2018 m. vasario 5 d. išvados (toliau – ir Išvada), kurios turinys pareiškėjams nėra prieinamas, duomenimis. Lietuvos bankas pareiškėjams nepateikė minėtos Išvados.

112.2.

12Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Taupkasė kapitalo pakankamumo rodikliai nesiekia Lietuvos banko nustatytų mažiausių privalomų dydžių. Atlikti skaičiavimai grindžiami klaidingais finansiniais duomenimis. Skaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklį Lietuvos banko nurodymu iš skaičiavimų galėjo būti nepagrįstai eliminuota 722 590 Eur kredito unijos gautina suma, kurią Taupkasei pagal taikos sutartyse patvirtintą grafiką iki 2020 m. liepos mėn. privalo grąžinti buvę paskolų komiteto nariai. Dalį šios sumos, t. y. 108 338 Eur privalo sumokėti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kaip gyventojų pajamų mokesčio permoką. Lietuvos bankas visiškai nevertino fakto, kad 2018 m. sausio 22 d. Taupkasei pagal grafiką buvo grąžinta 130 080 Eur, todėl perskaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklius, 130 080 Eur suma turėjo būti sumažintas praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis. Nėra jokių abejonių, kad 592 510 Eur suma nebus gauta, dėl to nebuvo pagrindo šią sumą išbraukti iš Taupkasės balanso. Analogiškos pozicijos laikėsi Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Audito tarnyba) 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (6.18)D2-2740. Be to, Kredito unija pagrįstai į apskaitą įtraukė 758 944 Eur pajamų, apskaitydama programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas. Lenkijos įmonė BIGCREDIT Sp. z.o.o. (toliau – ir BIGCREDIT) 2018 m. sausio 25 d. į advokatės depozitinę sąskaitą Taupkasės naudai sumokėjo 350 000 Eur sumą, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šios sumos nepripažinti Kredito unijos pajamomis. Minėti Lietuvos banko galbūt neteisėti veiksmai, kuomet Laikinajam administratoriui nurodyta į Taupkasės gautinas pajamas neįtraukti reikšmingo dydžio sumų, didele dalimi ir nulėmė tai, jog buvo apskaičiuoti ir pateikti Nutarime realios Taupkasės finansinės būklės neatitinkantys skaičiai bei veiklos riziką ribojančių normatyvų rodikliai.

132.3.

14Nutarimo priėmimo metu Taupkasės kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 12,02 proc., Kredito unijos vienam skolininkui suteiktos paskolos neviršijo 25 proc. jos perskaičiuoto kapitalo, o, vadovaujantis 2018 m. įsigaliojusia nauja kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarka, perskaičiuotas kapitalas siekė 763 540 Eur, Taupkasės pakankamumo rodiklis – 5,57 proc., taigi viršijo reikalaujamą 5,25 proc. ribą. Todėl Lietuvos bankas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Taupkasė pripažintina nemokia ir taikyti kitas iš to kylančias pasekmes – visam laikui atšaukti Taupkasės veiklos licenciją ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

152.4.

16Atsižvelgiant į reikšmingus pareiškėjų turimų Taupkasės finansinių duomenų ir Laikinojo administratoriaus Lietuvos bankui pateiktus duomenų nesutapimus, Laikinojo administratoriaus buvo prašoma, kad jis pateiktų Lietuvos bankui Išvadą ir kitus susijusius dokumentus, tačiau atsisakė šią informaciją pateikti. Taupkasės vadovai ir pajininkai ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Lietuvos banką ir Laikinąjį administratorių su prašymais suorganizuoti bendrą susitikimą, kurio metu Kredito unijos pajininkai ir investuotojai galėtų pristatyti savo planus dėl jos veiklos perspektyvų, tačiau Lietuvos banko atstovai ir Laikinasis administratorius vengė tokių susitikimų.

172.5.

18Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 74 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąlygas, iš kurių nustačius bent vieną, kredito unija gali būti pripažinta nemokia. Lietuvos bankas Nutarimą grindė KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau Nutarimo priėmimo metu neegzistavo pagrindai, dėl kurių Taupkasę būtų buvę galima pripažinti nemokia, t. y. Taupkasė nepatyrė nuostolių, kuriems padengti reikėtų visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, be to, nebuvo kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių, dėl kurių būtų pažeisti licencijai išduoti taikomi reikalavimai. Todėl atsakovas neturėjo teisės Nutarimą grįsti nei KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punktu (sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia), nei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir FĮĮ) 10 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais (licencijos atšaukimas). Pagal Taupkasės pertvarkymo į specializuotą banką planą būtent jau 2018 m. turėjo būti pelningi.

192.6.

20Aplinkybė, kad Kredito unijai ankščiau ne kartą buvo taikytos poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, reikalavimų pažeidimus, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti tokių kraštutinių poveikio priemonių, kokios buvo taikytos Nutarimu Taupkasei. Nutarime nurodyti motyvai akivaizdžiai neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Lietuvos bankas, veikdamas formaliai, ignoruodamas duomenis apie realią Taupkasės finansinę būklę bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą, šiurkščiai pažeidė proporcingumo principą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą. Todėl atsakovo Nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, o pareiškėjams dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (Nutarimo priėmimo) turi būti atlyginta jų patirta 4 993,35 Eur (prarasti pajiniai įnašai) turtinė žala.

213.

22Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos bankas su atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

233.1.

24Laikinasis administratorius, vykdydamas KUĮ ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 241-232 nustatytas funkcijas, Lietuvos bankui pateikė Išvadą kartu su atlikto finansinės būklės vertinimo pagrindu sudarytomis finansinėmis ataskaitomis, kurią įvertinęs Lietuvos bankas neturėjo pagrindo abejoti jos objektyvumu ir teisingumu. Pareiškėjų, tarp kurių yra tantjemas gavusių asmenų (S. Š. ir A. K.), tvarių pajamų nepakanka prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Net ir tuo atveju, jeigu tantjemas gavusių asmenų tvarių pajamų pakaktų prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti, Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas bet kuriuo atveju negalėtų būti didinamas gautinomis sumomis.

253.2.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, kuria pripažino Taupkasės 2015 m. kovo 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl 2014 m. Taupkasė pelno paskirstymo negaliojančiu (minėtu nutarimu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kita ko, nusprendė paskolų komiteto nariams ir pirmininkui išmokėti 722 600 Eur tantjemų). Taupkasės valdybos 2017 m. gegužės 19 d. posėdyje tuometinė Kredito unijos administracijos vadovė buvo įpareigota pradėti derybas su tantjemas gavusiais asmenimis dėl sumų, gautų kaip tantjemos, grąžinimo. Taupkasė ir tantjemas gavę asmenys sudarė taikos sutartis, iš kurių matyti, kad tantjemas gavę asmenys įsipareigoja gautas lėšas Kredito unijai grąžinti mokant mėnesines įmokas lygiomis dalimis per 3 metus. Todėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 241-164 Taupkasė buvo įpareigota, apskaičiuojant veiklos riziką ribojančius normatyvus, mažinti perskaičiuotą kapitalą tokia atkurto praėjusių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolio) suma, kuri lygi ataskaitinę datą Kredito unijos balanse nurodytai grynajai gautinų sumų vertei. Taupkasė, sudarydama 2017 m. rugsėjo 30 d. priežiūrai skirtas ataskaitas, šį Lietuvos banko nurodymą įvykdė, tačiau pareiškėjai skunde nurodo, kad su tokiu perskaičiuoto kapitalo mažinimu nesutinka.

273.3.

28Nepaisant tantjemas gavusių asmenų mokumo vertinimo rezultatų, Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas negalėtų būti padidintas per 3 metus gautinų sumų pagrindu. Kaip kapitalas, atitinkantis priežiūros institucijų reikalavimus, traktuotinas tik toks kapitalas, kuris bet kuriuo metu gali būti iš karto (laisvai) panaudojamas finansų įstaigos nuostoliams padengti. Taupkasės gautinos sumos nėra traktuotinos kaip laisvai disponuojamas, stresinėmis sąlygomis lengvai panaudojamas nuostolių padengimo šaltinis. Be to, konkrečiu atveju numatytas gautinų lėšų realizavimas (pavertimas piniginiais įnašais) truktų ilgiau nei vienus kalendorinius metus, t. y. dalis gautinų sumų būtų traktuotinos kaip ilgalaikio turto sudėtinė dalis. Darytina išvada, kad balanse nurodytos Taupkasės paskolų komiteto narių grąžintinos tantjemos yra riboto likvidumo turtas.

293.4.

30Audito tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (6.18)D2-2740 išdėstyta pozicija tik dėl finansinės apskaitos įrašų, o priežiūros tikslu skaičiuotinam kredito įstaigų kapitalui keliami gerokai aukštesni (griežtesni) reikalavimai nei apskaitos standartuose reglamentuotam kapitalui. Pagrindinis (I lygio) kredito unijos kapitalas formuojamas iš įmokėtų lėšų (piniginių įnašų), uždirbto, bet dar nepaskirstyto pelno ir perkainojimo rezultato. Nuosavas kapitalas, suformuotas gautinų sumų pripažinimo pagrindu, neatitinka kapitalo formavimo šaltinių. Į aplinkybę, kad Taupkasės veiklos apribojimo (moratoriumo) metu tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 22 d. už tantjemas gavusius asmenis į Kredito unijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 130 080 Eur, buvo atsižvelgta apskaičiuojant Kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, tik Kredito unijos perskaičiuoto kapitalo dydis buvo sumažintas ne 722 600 Eur, kaip nurodo pareiškėjai, bet 592 520 Eur (722 600 Eur – 130 080 Eur). Kredito unija teisę į atsiradusią mokesčių permoką (108 338 Eur) taip pat įgytų tik po to, kai tantjemas gavę asmenys visiškai atsiskaitytų su Taupkase pagal sudarytas taikos sutartis. Be to, nebuvo jokio pagrindo programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas – 350 000 Eur – pripažinti Kredito unijos pajamomis, nes BIGCREDIT iškėlė objektyviai neįgyvendinamas sąlygas, kad minėtos lėšos būtų pervestos į Taupkasės sąskaitą. Be to, Laikinajam administratoriui atsisakius įvykdyti minėtos įmonės nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus, BIGCREDIT atsiėmė advokatų profesinės bendrijos sąskaitoje deponuotus 350 000 Eur.

313.5.

32Taupkasė nevykdė kapitalo pakankamumo (kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 0,37 proc.) (reikalaujamas ne mažesnis kaip 5,25 proc.) ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, atitiko KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje numatytas nemokumo sąlygas, todėl pagrįstai nuspręsta pripažinti Kredito uniją nemokia, atšaukti jai išduotą kredito unijos licenciją bei kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos bankas, priimdamas Nutarimą dėl Kredito unijos pripažinimo nemokia ir licencijos atšaukimo, atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu.

333.6.

34Nors pareiškėjai nurodo, kad jie patyrė žalą, tačiau, nesant teismo sprendimo dėl Kredito unijos pabaigos, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai jau šiuo metu yra patyrę turtinę žalą, kadangi, priklausomai nuo Kredito unijos bankroto proceso eigos, pareiškėjai vis dar turi galimybę atgauti pajinius įnašus už įsigytus pagrindinius ir papildomus Kredito unijos pajus.

354.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo administravimo centras“ atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

374.1.

38Nors pareiškėjai nurodo, kad, skaičiuojant kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklį, iš skaičiavimų galėjo būti nepagrįstai eliminuota 722 590 Eur Taupkasės gautinų sumų, kuria pagal taikos sutartis privalo grąžinti tantjemas gavę asmenys, tačiau, įvertinus skolininkų galimybes įvykdyti prisiimtus finansiniu įsipareigojimus, nustatyta, kad mokėtinų įmokų dydžiai viršija skolininkų tvarias pajamas.

394.2.

40BIGCREDIT neketina sumokėti 350 000 Eur Kredito unijai. Tai įrodo ir minėtos įmonės pateiktas pareiškimas dėl programinės įrangos pardavimo sutarties nutraukimo. Be to, BIGCREDIT mokumas yra abejotinas, ši įmonė yra ant bankroto slenksčio.

414.3.

42Pagal 2018 m. sausio 31 d. duomenis Kredito unijos sukaupti nuostoliai sudarė 1 635 630 Eur, o sukauptas tvarus pajinis kapitalas, kuris reikšmingas skaičiuojant veiklos riziką ribojančius normatyvus, sudarė 1 893 440 Eur, todėl Taupkasė atitiko KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje numatytas nemokumo sąlygas.

434.4.

44Pareiškėjai neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

454.5.

46Per visą moratoriumo laikotarpį pareiškėjai niekuomet nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į Laikinąjį administratorių (išskyrus nepagrįstą reikalavimą pateikti Išvadą), ir ne tik neteikė informacijos, bet ir trukdė tinkamai vykdyti pareigas.

474.6.

48Išvada pareiškėjams negalėjo būti pateikta, vadovaujantis KUĮ 55 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 14 d.) ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 14 d.) nuostatomis.

49II.

505.

51Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

526.

53Teismas nustatė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 241-232 Kredito unijai iki 2018 m. vasario 28 d. paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas Laikinasis administratorius. Laikinasis administratorius pateikė Išvadą, kuria pasiūlė kredito uniją pripažinti nemokia ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos bankas Nutarimu: i) Taupkasę pripažino nemokia; ii) visam laikui atšaukė Taupkasei išduotą kredito unijos licenciją; iii) nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Taupkasei. Nutarimas priimtas atsižvelgus į tai, kad Taupkasė dėl patirtų nuostolių, kuriems padengti reikės didelės jos nuosavų lėšų dalies, pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus, t. y. Kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas, nes, 2018 m. sausio 31 d. finansinių bei priežiūrai skirtų ataskaitų duomenimis, Kredito unija nevykdo svarbiausių su kapitalu susijusių veiklos riziką ribojančių normatyvų – kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui. Nutarime nurodyta, kad, 2017 m. gruodžio 31 d. kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis, Taupkasės kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 5,97 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 13 proc.); 2017 m. gruodžio 31 d. didžiausios paskolos vienam skolininkui ir didelių paskolų ataskaitos duomenimis, Kredito unijos vienam skolininkui suteiktos paskolos 3 atvejais viršijo 25 proc. jos perskaičiuoto kapitalo; 2018 m. sausio 31 d. duomenimis, Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas sudarė 41 270 Eur, kapitalo pakankamumo rodiklis – 0,37 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 5,25 proc.); taip pat Taupkasė 3 atvejais nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad Kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

547.

55Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas konstatavo, kad Taupkasės kapitalo pakankamumo rodikliai neatitinka teisės aktuose nustatytų normatyvų ir ar pagrįstai dėl to laikė Taupkasę nemokia.

568.

57Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nesutinka su Laikinojo administratoriaus Išvadoje nurodytais rodikliais. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neteisingai traktavo gautinas sumas iš valdybos narių, kurie turėjo sugrąžinti Taupkasės be pagrindo išmokėtas tantjemas (722 590 Eur) (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017), nes nėra jokio pagrindo abejoti, kad jos bus atgautos. Pareiškėjai taip pat teigė, kad Taupkasė pagrįstai į apskaitą įtraukė 758 944 Eur pajamų, apskaitydama programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas. BIGCREDIT 2018 m. sausio 25 d. į advokatės depozitinę sąskaitą Kredito unijos naudai sumokėjo 350 000 Eur sumą, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šios sumos nepripažinti Taupkasės pajamomis. Iš esmės šiomis aplinkybėmis pareiškėjai grindė argumentą, kad Lietuvos banko padaryta išvada apie Taupkasės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą yra nepagrįsta.

589.

59Teismas pabrėžė, kad teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo Taupkasei civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7). Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad byloje, kurioje spendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kredito unijai, ir šios bylos yra prejudicinis ryšys, nes ir civilinėje byloje, ir šioje byloje atliekamas Lietuvos banko priežiūros veiksmų ir taikomų poveikio priemonių Kredito unijos atžvilgiu vertinimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1381-790/2018 (toliau – ir LAPT nutartis) Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1596-555/2018 (toliau – ir KAT nutartis) iškelti Kredito unijai bankroto bylą palikta nepakeista. Civilinėje byloje teismai išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl argumentų, susijusių su Kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymu. Be kita ko, buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su tantjemų grąžinimu ir jų poveikiu perskaičiuoto kapitalo dydžiui ir atitinkamai kapitalo pakankamumo, kaip veiklos riziką ribojančio normatyvo, vykdymui. Atitinkamai įvertintos ir aplinkybės, susijusios su iš BIGCREDIT už programinę įrangą gautina 350 000 Eur suma. Teismai priėjo prie išvados, kad Taupkasė nevykdo didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir kapitalo pakankamo normatyvų, t. y. pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus tiek pagal 2017 m. gruodžio 31 d., tiek pagal 2018 m. sausio 31 d. duomenis ir yra sąlygos pagal KUĮ 74 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti Kredito uniją nemokia.

6010.

61Teismas vertino, kad šioje administracinėje byloje nėra pagrindo nesutikti ir iš naujo vertinti aplinkybes, kurios įtvirtintos prejudicinę galią turinčiame teismo procesiniame sprendime. Be to, pareiškėjai ir nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Nutarime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas konstatavo, kad Lietuvos bankas pagrįstai padarė išvadą, jog Taupkasė nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei 2018 m. sausio 31 d. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas (Lietuvos bankas) atliko neteisėtus veiksmus.

6211.

63Teismas nurodė, kad, nesant neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų – nagrinėjimas nėra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismas dėl jų nepasisakė.

64III.

6512.

66Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6713.

68Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6913.1.

70Tiek Lietuvos bankas, tiek teismas, spręsdamas bylą, neteisingai aiškindami KUĮ 74 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėjo prie išvados, kad joje įtvirtintas teisinis reguliavimas apima ne tik pagrindą pradėti, bet ir pagrindą iškelti bankroto bylą Kredito unijai vien pagal kapitalo nepakankamumo sąlygas, nevertinant realaus mokumo. Tačiau minėta teisės norma įtvirtina pagrindą ne iškelti bankroto bylą, o tik ją inicijuoti – ji skirta nustatyti prielaidą dėl bankroto procedūros pradėjimo. KUĮ 74 straipsnio nuostatas reikėtų suprasti ne kaip specialiąsias Lietuvos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatų atžvilgiu, bet kaip jas papildančias, t. y. kuriomis užtikrinamas ĮBĮ tikslų pasiekimas tuo atveju, kai nagrinėjamas klausimas dėl kredito unijos, kaip specifinio subjekto, galimo nemokumo (bankroto). Būtent ĮBĮ nustato tvarką patikrinti, ar tos prielaidos kelti bankroto bylą gali būti patvirtintos visos bylos aplinkybių vertinimo kontekste. Be to, nemokumas negali būti pagrįstas vien tik veiklos riziką ribojančių priemonių visuma, priešingai, jis privalo būti konstatuotas atsižvelgiant į bendrą kredito unijos veiklos kontekstą, į jos gebėjimą tenkinti savo finansines prievoles, į turto likvidumą turimų aktyvų (paskolų portfelio) kokybę t. y. iš esmės privalo būti įvertintas realus nemokumas, t. y. jau pagal IBĮ normas.

7113.2.

72Vertinant sisteminiu požiūriu KUĮ ir ĮBĮ nuostatas, kredito unijos veiklos rizika ir nemokumas yra dvi skirtingos sąvokos. Tiek Lietuvos bankas, tiek teismas neteisingai aiškino ir taikė KUĮ nuostatas, nepagrįstai sutapatino veiklos rizikos ir nemokumo sąvokas. KUĮ 74 straipsnis numato riziką (pvz., netenkinamas kapitalo pakankamumo reikalavimas), iš kurios tik gali kilti nemokumas, bet juo nesprendžiamas nemokumo nustatymo klausimas. ĮBĮ įtvirtintos sąlygos nemokumui nustatyti, kuriomis siekiama bankroto teisinių santykių sureguliavimo išimtinai sudarant sąlygas greitai ir efektyviai pasiekti nemokaus asmens kreditorių interesus. Tai dar kartą patvirtina minėta argumentą, kad KUĮ 74 straipsnis tik teikia prielaidas inicijuoti bankroto bylą, kai ĮBĮ reguliuoja bankroto procedūrą, nustatydamas, jog bankrotas iškeliamas konstatavus ne formalų, o realų nemokumą, šitaip užtikrinant bankroto procese dalyvaujančių skirtingų asmenų interesų pusiausvyrą.

7313.3.

74Vertinant istoriniu požiūriu (t. y., kad reaguojant į struktūrines problemas ir vertinant, kokia kredito institucijoms yra reikšminga sisteminė rizika, buvo nustatyti griežtesni veiklos riziką ribojantys normatyvai) veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimas taip pat nėra susietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nemokumo vertinimu, tai, visų pirma, yra teisinių priemonių visuma, skirta kredito institucijų veiklos stiprinimui, jų gebėjimui veikti ilguoju laikotarpiu, atsparumui ekonomikos šokams. Taip pat veiklos riziką ribojančių normatyvų atveju yra svarbus sisteminės rizikos mažinimas.

7513.4.

76Ginčijamas Nutarimas yra administracinis aktas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, įskaitant reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Tačiau nagrinėjamu atveju taikyta netinkama KUĮ 74 straipsnio teisės norma, kuri reglamentuoja kredito unijoms taikomas nemokumo rizikos sąlygas, bet ne patį nemokumą. Lietuvos bankas, panaikinęs Kredito unijos licenciją, padarydamas teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, tais pačiais pagrindais (KUĮ 74 str.) nusprendė konstatuoti mokios Kredito unijos nemokumą. Neteisingai pritaikius teisės normą, Nutarimas ne tik, kad priimtas nesant pagrįsto teisinio pagrindo, bet iš to darytina išvada, kad jis dar ir nėra motyvuotas. Atsakovas, vadovaudamasis ne tomis faktinėmis aplinkybėmis (kurios priskirtinos kapitalo pakankamumo ir vienos paskolos normatyvo nustatymui) sprendė dėl Kredito unijos nemokumo. Lietuvos bankas, supainiodamas kapitalo rizikos ir nemokumo sampratas, jų esmę ir reikšmę, vadovavosi veiklos riziką ribojančiais normatyvais, kurie yra tik prielaida nemokumui kilti, bet priežastiniu ryšiu tiesiogiai nesusiję su nemokumo vertinimu. Taigi ginčijamas Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas neįžvelgė sąlygų, kad Nutarime Kredito unijos nemokumui vertinti nepagrįstai pritaikytos netinkamos KUĮ normos, kurios dėl jai būdingos rizikingos veiklos specifikos numato sąlygas rizikos ribojimui, t. y. licencijos panaikinimui, bet ne nemokumo nustatymui. Tokiu būdu teismas spręsdamas bylą padarė neteisingą išvadą, t. y. konstatavo, jog veiklos sustabdymo būsena ir nemokumo būsena yra tapačios. Tai, kad sustabdyta Kredito unijos veikla, dar nereiškia, kad ji yra nemoki. Licencijos panaikinimas yra galimas ir dėl kitų, nebūtinai su nemokumu susijusių aplinkybių.

7713.5.

78Lietuvos banko Nutarimas, kuriuo panaikinus veiklos licenciją moki Kredito unija pripažinta nemokia, vien tik tuo pagrindu, jog ji nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, ne tik yra neteisėtas, bet ir neproporcingai suvaržantis tiek Kredito unijos, tiek visų Kredito unijos kreditorių (pajininkų) nuosavybės teises. Analizuojant Nutarimo, kuriuo moki Kredito unija pripažinta nemokiu juridiniu asmeniu, vien tik tuo pagrindu, jog ji neatitinka riziką ribojančių normatyvų, pagrįstumą yra pagrindas išvadai, jog siekiamam tikslui pasiekti Lietuvos bankas priėmė akivaizdžiai per griežtą sankciją, lėmusią neproporcingą nuosavybės teisių suvaržymą. Nagrinėjamu atveju problema kyla dėl Kredito unijos turimo turto aktyvų (reikalavimų) ir jos pasyvų (įsipareigojimų). Kredito unijos turto aktyvai (reikalavimai) beveik 2 000 000 Eur viršija jos turto pasyvus (įsipareigojimus). Tai reiškia, kad, paskyrus bankroto administratorių, išlaidos už administravimo paslaugas nepagrįstai mažina Kredito unijos kreditorių (pajininkų) sukauptą turtą – jų privačią nuosavybę. Apskritai esama situacija gali lemti sąlygas valstybei padengti dalį indėlininkų lėšų. Toks Nutarimas yra perteklinis ir byloje nagrinėjamu atveju yra aiškiai per griežtas – akivaizdžiai neproporcingas. Siekiamam tikslui pasiekti, t. y. likviduoti Kredito uniją, būtų pakakę leisti jai pačiai vykdyti likvidavimo procedūrą, kurią, be kita ko, numato KUĮ. Lietuvos bankas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, nesilaikė jam, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamos pareigos paskirti teisingą ir protingą sankciją siekiamam tikslui pasiekti (VAĮ 3 str. 3 p.). Tad Lietuvos banko Nutarimas jokiu būdu nėra suderinamas ir su geru viešojo administravimo principu. Ginčijamas Lietuvos banko Nutarimas privalo būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepragrįstas, jam priimti pritaikius netinkamas įstatymo nuostatas ir neproporcingas priemones.

7913.6.

80Dėl neteisėtai priimto ginčijamo Nutarimo, kuriuo nepagrįstai moki Kredito unija pripažinta nemokia ir tuo pagrindu jai iškeltos bankroto bylos, pareiškėjams iš Lietuvos banko privalo būti priteista 4 993,35 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

8114.

82Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos bankas atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

8314.1.

84Vadovaujantis KUĮ 73 straipsniu, Finansų įstaigų įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalimi, KUĮ yra specialusis teisės aktas ĮBĮ atžvilgiu. Vadovaujantis bendraisiais teisės aiškinimo principais, esant bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijai, turi būti taikoma specialioji teisės norma. Patys minėti įstatymai apibrėžia jų teisinį santykį, t. y. sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia numatytos KUĮ 74 straipsnyje ir skiriasi nuo nemokumo sąlygų, numatytų ĮBĮ, todėl, sprendžiant Kredito unijos nemokumo klausimą, neabejotinai turi būti vadovaujamasi ne ĮBĮ, o KUĮ nuostatomis.

8514.2.

86KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada kredito unija gali būti pripažinta nemokia. Be to, KUĮ nenumato galimybės likviduoti nemokią kredito uniją be bankroto procedūros. Kredito unijos pabaigą ją likviduojant savanoriškai arba teismo sprendimu (tuo atveju, jeigu kredito unijos licencija buvo atšaukta jai nesant nemokiai) reglamentuojama KUĮ devintajame skirsnyje „Kredito unijos pabaiga ir pertvarkymas“. Kredito unijų bankroto procedūros yra reglamentuojamos KUĮ dešimtajame skirsnyje „Kredito unijos bankrotas“. Būtent šio skirsnio 74 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant kredito unija gali būti pripažinta nemokia.

8714.3.

88Lietuvos bankas 2018 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Kredito unijai ir, be kita ko, pateikė Išvadą apie Kredito unijos nemokumą. KAT nutartimi Kredito unijai iškėlė bankroto bylą, be kita ko, nutartyje pažymėjęs, kad nėra pagrindo spręsti, jog Kredito unijos mokumas turėtų būti vertinamas pagal ĮBĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką. Teismas taip pat pažymėjo, kad KUĮ nėra numatyta išimčių, kad, esant tam tikriems atvejams, Kredito unijos nemokumas galėtų būti vertinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. LAPT nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo Kredito unijai paliko nepakeistą, nutartyje, be kita ko, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Kredito unijos nemokumo klausimą, visiškai pagrįstai vadovavosi KUĮ nuostatomis. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat įvertino tai, kad yra KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad klausimas dėl Kredito unijos nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo jau yra išspręstas ir įgijęs res judicata (liet. galutinai išspręstas klausimas) galią. Kredito unijos bankroto byloje nustatytos aplinkybės atitinka visas sąlygas jas laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje: 1) LAPT nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiamą (ĮBĮ 10 str. 8 d.); 2) Kredito unijos bankroto byloje dalyvavo tie patys asmenys (Lietuvos bankas ir, kaip minėta, visi pareiškėjai, išskyrus G. L.); 3) Kredito unijos bankroto byloje, be kita ko, buvo sprendžiami klausimai dėl Kredito unijos nemokumo ir bankroto bylai taikytinų teisės aktų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti ir iš naujo vertinti aplinkybes, kurios jau buvo įtvirtintos prejudicinę galią turinčiame teismo sprendime.

8914.4.

90Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, konstatavo, kad Kredito unija atitiko KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nemokumą sąlygą. Atitinkamai ši teismo išvada lemia ir tai, kad Nutarimu buvo pagrįstai nuspręsta pripažinti Kredito uniją nemokia, atšaukti jai išduotą kredito unijos licenciją bei kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos Kredito unijai iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priimant Nutarimą buvo vadovautasi tinkamu teisiniu pagrindu, todėl, priešingai, nei nurodo pareiškėjai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Nutarimas yra nemotyvuotas, neproporcingas ar neatitinkantis gero viešojo administravimo principo. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjams priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

9115.

92Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Taupkasė“, atstovaujama UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

9315.1.

94Pareiškėjai klaidingai interpretuoja KUĮ 74 straipsnio taikymo paskirtį, taip pat šios teisės normos bei ĮBĮ) santykį. KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ne prielaida pradėti kredito unijų nemokumo procedūras, tačiau nurodyti kredito unijų pripažinimo nemokiomis pagrindai. Dėl specifinio kredito unijų statuso jų nemokumo procesai taip pat inicijuojami specifiškai. Kaip įtvirtinta KUĮ 74 straipsnio 2 dalyje, visų pirma, tokį subjektą nemokiu turi pripažinti priežiūros institucija, t. y. atsakovas. Nors šioje byloje yra keliamas klausimas dėl tokio atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl Kredito unijos finansinės būklės, taikytinų teisės aktų nemokumui nustatyti, ginčijamo Nutarimo ir kitų apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

9515.2.

96LAPT nutartyje išdėstyti motyvai laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl neturėtų būti pakartotinai įrodinėjami. Vien tai yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, kadangi minėtoje nutartyje nurodytais motyvais yra aiškiai paneigiami plačiai ir nekoncentruotai dėstomi pareiškėjų teiginiai apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė KUĮ 74 straipsnį. Visgi, kaip yra nustatyta įsitesėjusiu teismo procesiniu sprendimu, Kredito unijos nemokumo vertinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis būtent minėta teisės norma.

9716.

98Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodo aplinkybes susijusias su buvusia Kredito unijos finansinė padėtimi, jos veikla iki bankroto bylos iškėlimo (siekiu persitvarkyti į specializuotą banką; veiklos inspektavimu; veiksmais, kuriais nutrauktos jos veiklos perspektyvos po 2018 m. sausio 1 d.; jos veiklos sustabdymu (paskelbtu moratoriumu); veiksmais, kuriais siekta atstatyti Kredito unijos kapitalą, kad būtų išsaugotos jos veiklos tęstinumas), teisminiu procesu dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procesu. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad: 1) Laikinasis administratorius buvo šališkas, kadangi buvo priklausomas nuo Lietuvos banko (Lietuvos bankas paskyrė jį ir mokėjo jam atlyginimą), dėl to aktyviai siekė Kredito unijos bankroto. Laikinasis administratorius galėjo organizuoti, tačiau ne atlikti Kredito unijos, kaip verslo subjekto, finansinės būklės vertinimą. Toks vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; 2) Lietuvos banko pritaikytų procedūrų visuma aiškiai stokojo teisėtumo reikalavimo. Taupkasės administracijai nebuvo užtikrintos galimybės atsiliepti į Lietuvos banko poveikio priemones, t. y. pagrindinius ribojimus, kurie turėjo tiesioginę įtaką nuosavybę varžantiems padariniams kilti. Lietuvos bankas iš anksto neįspėdamas apie Taupkasės veiklos sustabdymą (moratoriumą) jo paskelbimo dieną atšaukė Taupkasės administracijos įgaliojimus ir skyrė iš esmės sau pavaldų Laikinąjį administratorių, kurio dalyvavimas užkirto Taupkasei kelią savarankiškai pateikti bet kokius argumentus ir atsikirtimus tiek dėl jai pritaikytų ribojimo priemonių, tiek dėl pačio Laikinojo administratoriaus konstatuotų nemokumo išvadų; 3) nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų sąlygų, kurioms esant gali būti varžomą kredito įstaigų nuosavybė (Kredito unijai negrėsė bankrotas, ji sklandžiai vykdė kasdienę veiklą, Taupkasės turto dydis buvo pakankamas padengti jos įsipareigojimus; Lietuvos bankas nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta bet kokių prielaidų formuotis padariniams, kurių metu gali kilti sisteminė rizika; Taupkasės bankrotas buvo neadekvačiai per griežta kraštutinė priemonė, o viešojo intereso apsaugos tikslai nesunkiai galėjo būti pasiekti panaudojant mažiau nuosavybę varžančias, ne tokias griežtas priemones). Tad atsakovo veiksmai, suvaržantys Taupkasės nuosavybę, VAĮ 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 9 punktų požiūriu bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio, Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio požiūriu yra neteisėti; 4) Lietuvos banko nepaslankūs ir inertiški veiksmai (pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė atstatyti kapitalą iki Lietuvos banko reikalaujamos ribos, kad Taupkasė tenkintų kapitalo pakankamumo reikalavimus; nors Lietuvos bankas iš pradžių leido šalinti nustatytus veiklos trūkumus, tačiau likus tik mažiau nei vienam mėnesiui iki veiklos pertvarkymo termino, atsisakė išduoti leidimą persitvarkyti į specializuotą banką; Lietuvos bankas ignoravo Taupkasės prašymą pratęsti stojimo į Lietuvos centrinę kredito uniją terminą, t. y. pasirinkti kitą veiklos modelio alternatyvą) neatitiko iš Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio išplaukiančio reikalavimo vengti nepagrįsto asmens teisių ribojimo, siekiant išsaugoti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą; 5) Lietuvos banko veiksmai, kuriais jis mokaus verslo nemokumą įvertino darydamas prielaidą, jog ateityje Taupkasė gali susidurti net ne su nemokumu, o tik su įsipareigojimų nevykdymo rizika, neabejotinai neužtikrino suinteresuotų asmenų (tiek indėlininkų ir skolininkų, tiek kartu ir savininkų) interesų pusiausvyros, bei yra neadekvačiai per griežta priemonė viešojo intereso tikslams pasiekti, t. y. išsaugoti finansų sistemos tvarumą, o tai nesuderinama su VAĮ 3 straipsnio 3 punktu, Konvencijos 1 straipsniu, Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu.

9917.

100Pareiškėjai pateikė prašymą skirti ekspertizę, kurios metu retrospektyviai būtų nustatyta, ar Lietuvos bankui priimant Nutarimą, kuriuo Kredito unija pripažinta nemokia, ji faktiškai buvo (ne)moki, ir ekspertizei atlikti paskirti ekspertą.

10118.

102Pareiškėjai nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos bankas mokią ir veiklą vykdančią Taupkasę pripažino nemokia, vadovaudamasis ne faktiniu jos (ne)mokumu, o tik prielaidomis, kad ateityje gali kilti nemokumo rizika, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog tikslinga yra šiuo konkrečiu atveju skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar tuo metu, kai buvo priimtas Lietuvos banko Nutarimas pripažinti Kredito uniją nemokia, Taupkasė faktiškai buvo (ne)moki. Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad Taupkasei ne tik, kad niekados nebuvo kilusi nemokumo rizika, bet apskritai negrėsė įsipareigojimų nevykdymo rizika, t. y. nėra duomenų, kurie įrodytų, jog Taupkasės kreditoriai (įskaitant ir jos pajininkus) kada nors kreipėsi dėl jos įsipareigojimų nevykdymo.

10319.

104Pareiškėjas A. K. papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad Nutarimas yra priimtas vadovaujantis Laikinojo administratoriaus atlikta 2018 m. vasario 5 d. Taupkasės finansinės būklės analize (toliau – ir Ataskaita), kuri parengta nesilaikant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų – Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, t. y. neatlikus inventorizacijos, ko pasėkoje galimai buvo neteisingai atspindėtas Taupkasės turtas, todėl atsakovas, remdamasis neteisėta Ataskaita, kartu priėmė ir neteisėtą Nutarimą. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo metu vyksta civilinė byla Nr. e2-717-260/2020 ir pateikia Laikinojo administratoriaus atsiliepimo kopiją, kurioje, anot pareiškėjo, Laikinasis administratorius, atsiliepdamas į šalių argumentus pažymėjo, kad jam neegzistuoja pareiga atlikti inventorizaciją bei organizuoti turto perėmimą.

105Teisėjų kolegija

konstatuoja:

106IV.

10720.

108Pareiškėjai pateikę apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino KUĮ 74 straipsnio 1 dalies nuostatas, kredito unijos veiklos rizika ir nemokumas yra dvi skirtingos sąvokos (žr. nutarties 13.1–13.2 p), Nutarimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų (žr. nutarties 13.4 p), Nutarimas neproporcingai suvaržė tiek Kredito unijos, tiek visų Kredito unijos kreditorių (pajininkų) nuosavybės teises. Visa tai, jų nuomone, ir lemia skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimą.

10921.

110Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma atkreipia dėmesį į administracinės bylos nagrinėjimo apimtį apeliacinės instancijos teisme, pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, iš principo savarankiškos analizės dėl Nutarimo neatliko. Nutarimas paliktas galioti remiantis faktais nustatytais civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.; žr. nutarties 9–10 p).

11122.

112ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje.

11323.

114Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1532-415/2020).

11524.

116Remtis paminėtomis nuostatomis turi tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

11725.

118Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje pažymėjo, kad: 1) „KUĮ yra lex specialis ĮBĮ atžvilgiu, sąlygos, kurioms esant kredito unija gali būti pripažinta nemokia, yra nustatytos KUĮ 74 straipsnyje ir jos skiriasi nuo nemokumo sąlygų, nustatytų ĮBĮ. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, spręsdamas kredito unijos nemokumo klausimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi KUĮ nuostatomis“; 2) „byloje esantys duomenys patvirtina kad atsakovė nevykdo didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir kapitalo pakankamo normatyvų, t. y. pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus. Apeliantų nurodyti argumentai ir pateikti duomenys neleidžia abejoti finansiniais dokumentais, kuriais pareiškėjas rėmėsi pateikdamas išvadą apie atsakovės nemokumą“; 3) „byloje esantys duomenys patvirtina, kad kredito unija nesilaikė ir kitų veiklos sąlygų, nuolat pažeidinėjo teisės aktus. Šias aplinkybes patvirtina priežiūros institucijos priimti sprendimai, pvz. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. 241-164 sprendimas (2 t., b. l. 15-25). Tai reiškia, kad atsakovė ne pirmą kartą pažeidžia saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus“; 4) „Byloje egzistuojant KUĮ 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms kredito uniją pripažinti nemokia, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista“.

11926.

120Vadinasi, nemokumo aplinkybė buvo analizuojama civilinėje byloje ir dėl jos (nemokumo aplinkybės, lėmusios Nutarimo priėmimą) padarytos išvados, kurios yra nepalankios pareiškėjams. Tas pats įrodinėjamas faktas buvo (yra) teisiškai reikšmingas tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje.

12127.

122Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis šios nutarties 22–24 punktuose nurodytomis teisės normomis ir jų aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į aplinkybes, išdėstytas šios nutarties 25–26 punktuose, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisminę Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą, teisėtai rėmėsi įsiteisėjusiu sprendimu (žr. nutarties 9 p) nustatytais faktais, kurie iš naujo tikrinamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.

12328.

124Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Nebelieka jokio pagrindo spręsti klausimą ir dėl ekspertizės skyrimo.

12529.

126Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

128Pareiškėjų V. S., G. L., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., A. K., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T. ir G. F. (G. F.) apeliacinį skundą atmesti.

129Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

130Nutartis neskundžiama.