Byla 2S-469-372/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1500-1028/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Talša“ ieškinį atsakovėms UAB „Šiaulių būstas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims: K. P., M. Š., V. K., E. N., D. N., I. G., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr. 1 134 punkto, pasirašytos Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Talša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbios priežasties; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jos sudarymo momento 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr. 1 134 punktą, pasirašytos Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, kuriuo UAB „Ūkvedys“ buvo perduotas eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutį gyvenamąjį pastatą, esantį adresu ( - ).
  1. Ieškovė nurodė, kad nuo 1993 m. gegužės 10 d. pati vykdė daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), bendrosios nuosavybės administravimą, techninę priežiūrą, bendro naudojimo objektų atnaujinimą, mokėjo už komunalines ir kitas paslaugas. Pažymėjo, jog administracinės paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorius nėra skiriamas. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. lapkričio 10 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“ buvo pasirašyta Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartis ir priedas Nr. 1; kad apie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus skyrimo procedūras nei ieškovei, nei kitiems pastato savininkams nebuvo pranešta.
  1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pastato bendrasavininkiais yra ieškovė, Šiaulių miesto savivaldybė, taip pat K. P., I. G., E. N., D. N., M. Š., V. K., kurie trauktini trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“: „7. Svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai yra: 7.2. formuoti valstybės politiką [...], būsto [...], valdymo [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
  1. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė: 1) pašalinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų; 2) nepašalinus iš trečiųjų asmenų, dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
  1. Nurodė, jog Aplinkos ministerija šioje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Aplinkos ministerijos įtraukimą į bylą ieškovė grindė Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138, (toliau - nuostatai) 7.2 punktu. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad nuostatų 8 punkte, kuriame nurodytos Aplinkos ministerijos funkcijos, kurias ji atlieka siekdama 7.2 punkte nurodyto veiklos tikslo. Aplinkos ministerijos teisės vykdant jai priskirtas funkcijas yra nustatytos jos nuostatų 10 ir 11 punktuose. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo nurodė, kad Aplinkos ministerijai priskirta funkcija formuoti valstybės politiką būsto valdymo srityje savaime nepagrindžia Aplinkos ministerijos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti Aplinkos ministerijos teises ir pareigas, todėl trečiojo asmens manymu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl Aplinkos ministerijos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi nebuvimo. Trečiasis asmuo akcentavo, kad Aplinkos ministerija turi būti pašalintina iš trečiųjų asmenų nagrinėjamoje byloje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Nutarė 1) parengiamąjį teismo posėdį skirti 2018-04-26, 9.00 val.; 2) apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims; 3) informuoti šalis, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 226 straipsnis). Formuluojant teismui prašymą išreikalauti įrodymus, būtina nurodyti jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti (CPK 112 straipsnio l dalies 3 punktas). Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti: pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio nagrinėjimo metu, priešingos šalies įrodymų bei reikalavimų vertinimas, įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 112 straipsnis). Parengiamajame posėdyje paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 straipsnio 5 dalis); 4) pašalinti iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją; 5) išreikalauti duomenis iš NTR, susijusius su ( - ), pastatu bei jame esančiomis patalpomis; 6) apie teismo parengiamąjį posėdį teismo šaukimu pranešti byloje dalyvaujantiems E. N. ir D. N. viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1500-1028/2018 pagal ieškovės UAB „Talša“ ieškinį atsakovėms UAB „Šiaulių būstas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismo parengiamasis posėdis numatytas 2018-04-26, 9.00 val., Šiaulių apylinkės teisme, ( - ). Tretiesiems asmenims E. N. ir D. N. procesiniai dokumentai neįteikiami, todėl šaukimai į teismo posėdį jiems įteiktini viešo paskelbimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalimi tretiesiems asmenims išaiškintina, kad jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens. Šaukimas laikomas įteiktu atsakovui šio pranešimo paskelbimo dieną. Informacijos teirautis telefonu ( - ).“
  1. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ginčo objekte patalpų nuosavybės teise neturi, pati nurodė, jog jokio suinteresuotumo byloje taip pat neturi, ji šalintina iš trečiųjų asmenų.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, ieškovė (apeliantė) UAB „Talša“ prašo nutarties dalį, kuria nutarta pašalinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, panaikinti.
  1. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“: „7. Svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai yra: 7.2. formuoti valstybės politiką [...], būsto [...], valdymo [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-11-30 raštu Nr. 4D-2017/2-1671/3D-3526 pasisakė, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką būsto valdymo klausimais, padeda gyventojams gyvenamuosius statinius valdyti ir prižiūrėti, siekiant, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog yra svarbu, kad Aplinkos ministerija suformuotų valstybės politiką būsto valdymo klausimais šioje konkrečioje byloje, kas ir yra priskirta Aplinkos ministerijos kompetencijai.
  1. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsiliepdama į ieškovės (apeliantės) atskirąjį skundą, prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl Aplinkos ministerijos pašalinimo iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  1. Nurodė, kad ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde skundžiamos teismo 2018-04-05 nutarties dalies panaikinimą grindžia nuostatų 7 punktu, nurodydama, kad yra svarbu, jog Aplinkos ministerija suformuotų valstybės politiką būsto valdymo klausimais šioje konkrečioje byloje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017-11-30 raštu Nr. 4D-2017/2-1671/3D-3526, kuriame nurodyta, jog Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką būsto valdymo klausimais, padeda gyventojams gyvenamuosius statinius valdyti ir prižiūrėti, siekiant, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Pažymėjo, kad nuostatų 8 punkte, nurodytos Aplinkos ministerijos funkcijos, kurias ji atlieka siekdama 7.2 punkte nurodyto veiklos tikslo. Aplinkos ministerijos teisės vykdant jai priskirtas funkcijas yra nustatytos jos nuostatų 10 ir 11 punktuose. Akcentavo, kad Aplinkos ministerijai priskirta funkcija formuoti valstybės politiką būsto valdymo srityje, priimant teisės aktus, ar Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta pareiga nagrinėti asmenų prašymus (skundus) Aplinkos ministerijos valdymo srityse savaime nepagrindžia Aplinkos ministerijos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi buvimo. Ieškovė ieškinyje nekelia jokių reikalavimų Aplinkos ministerijai, nenurodo, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti Aplinkos ministerijos teises ir pareigas. Trečiojo asmens nuomone, yra CPK 47 straipsnyje nustatyti Aplinkos ministerijos kaip trečiojo suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš nagrinėjamos bylos pagrindai, o teismas 2018-04-05 nutartimi pagrįstai pašalino Aplinkos ministeriją iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į atskirąjį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pašalinimo iš bylos, pagrįstai sprendė, jog bylos išsprendimas neturės įtakos Aplinkos ministerijos teisėms ir pareigoms. Prašė teismo dėl atskirojo skundo priimti sprendimą savo nuožiūra.
  1. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad Aplinkos ministerijai priskirta funkcija formuoti valstybės politiką būsto valdymo srityje savaime nepagrindžia Aplinkos ministerijos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Pažymėjo, jog Aplinkos ministerija nėra ginčo sandorio šalis, teismo sprendimas nesukurs šiam trečiajam asmeniui jokių teisių ar pareigų, o jos dalyvavimas procese jį tik pabrangins ir apsunkins.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo pašalinta iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  1. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
  1. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
  1. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.
  1. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio argumentus, atskirajame skunde išdėstytą poziciją, taip pat ir atsiliepimuose nurodytus motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su ieškove (apeliante) nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai. Materialinių teisinių santykių egzistavimo nenurodė ir ieškovė (apeliantė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo pagrįstai pašalinta iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nėra susijusi su ieškovės (apeliantės) ieškinio reikalavimais, o priimtas procesinis sprendimas neturės jokios įtakos jos materialiosioms teisėms ir pareigoms.
  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

14Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

15Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai