Byla 2A-564/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui V. B. , ieškovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovo atstovams Eglei Drevinskienei, prokurorui Vyteniui Kasperavičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1360-431/2009 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas V. B. 2008 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, prašydamas priteisti 238 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. vasario 3 d. sudarė UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su A. K. , pasirašius sutartį už akcijas sumokėjo 38 000 Lt. Ieškovo teigimu, 2004 m. vasario 26 d. ieškovas, buvęs akcijų savininkas A. K. , įmonės direktorius S. K. ir buvęs direktorius A. L. , vykdydami tos pačios dienos visuotinio UAB „Autokras“ akcininko nutarimus, pabandė pergabenti visus UAB „Autokras“ dokumentus, antspaudą ir materialines vertybes iš privačios valdos, priklausančios Kiznių šeimai, į naująją įmonės buveinę. Ieškovo teigimu, kilus konfliktui pergabenti minėtų dokumentų, antspaudo bei materialinių vertybių nepavyko. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 3 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras E. B. pradėjo ikiteisminį tyrimą ir prokuroras E. B. nepagrįstai ir neteisėtai pripažino R. K. UAB „Autokras“ vienasmeniu valdymo organu – direktore, nors Juridinių asmenų registre buvo nurodytas kitas vienasmenis valdymo organas. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti sutartį, kuria R. K. įgijo UAB „Autokras“ akcijas, negaliojančia. Ieškovo nuomone, prokuroras, priimdamas sprendimus nesulaukęs teismo sprendimų, viršijo savo kompetenciją, atliko savo pareigas neatsakingai ir neteisėtai aplaidžiai. Ieškovas pažymėjo, kad turėdamas teisę savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus aplinkybėms, kad R. K. siekia realizuoti neteisėtą pasiskyrimą UAB „Autokras“ direktore, prokuroras ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet ir sudarė sąlygas R. K. vykdyti tolesnius neteisėtus veiksmus valdant UAB „Autokras“, taip pažeisdamas BPK 2 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras M. V. taip pat netinkamai vykdė pareigas, kadangi 2005 m. gruodžio 22 d. priėmė nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 23-1-146-04 dėl UAB „Autokras“ aplaidžiai tvarkomos apskaitos. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu 2004 m. kovo 5 d. Kauno miesto Panemunės PK tyrėja surašė poėmio protokolą ir padarė UAB „Autokras“ steigimo, buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės, asmeninių darbuotojų, transporto priemonių registravimo dokumentų ir daiktų poėmį. Ieškovas pažymėjo, kad vykdant poėmį dalyvavęs policijos pareigūnas Š. Ž. neužtikrino tvarkos ir pradėto vykdyti dokumentų pergabenimo apskaitos organizavimo, ko pasėkoje dalis dokumentų, kurių nespėta pernešti, dingo ar buvo paslėpti. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto Panemunės PK 2004 m. kovo 10 d. nepagrįstai atidavė R. K. UAB „Autokras“ antspaudą bei 2004 m. kovo 18 d. nepagrįstai atidavė R. K. dalį dokumentų. Ieškovo teigimu, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai įmonės savininkui V. B. padarė didelę turtinę žalą, kuri vertintina 238 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 22 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį jis Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau šio prašymo Kauno miesto apylinkės teismas nenagrinėjo. Ieškovo nuomone, neteisėtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo D. S. neveikimas nenagrinėjant V. B. minėto prašymo, padarė V. B. didelę žalą, nes viso civilinio proceso metu buvo taikytos laikinosios priemonės, kurios sukėlė V. B. 200 000 Lt dydžio nuostolius. Ieškovo nuomone, V. B. priešieškinys civilinėje byloje dėl UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp A. K. ir R. K. pripažinimo negaliojančia Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai ir toks vilkinamas procesas prieštarauja CPK 7 straipsnyje numatytam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui bei pripažintinas neteisėtai per ilgu dėl teismo kaltės. Ieškovo teigimu, UAB „Autokras“ akcijų savininkui V. B. tai padarė tiesioginę įtaką ir didelę žalą, nes dėl minėtoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių viso proceso metu jis negalėjo valdyti teisėtai įsigytos įmonės, gauti iš jos veiklos pajamų, o teismui priėmus sprendimą tenkinti priešieškinį įmonė jau buvo privesta prie bankroto. Ieškovo nuomone, ieškovui taip pat priteistinas 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

5Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad prokuroras patikėjo R. K. nemotyvuotai, priėmė jo kompetencijai priskirtus sprendimus, nesulaukęs teismų sprendimų. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl savavaldžiavimo, kurį galimai įvykdė V. B. ir kartu su juo dokumentus bandę išvežti asmenys, baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias R. K. įsigijo akcijas 2003 m. gruodžio 10 d., o ieškovas jas pirko vėliau – 2004 m. vasario 3 d. Teismas pažymėjo, kad pradinėje tyrimo stadijoje dėl visų pareiškimų, kuriuose buvo nurodomos priešingos aplinkybės dėl akcijų savininkų, privalėjo būti atliktas atitinkamas tyrimas, o tik surinktų įrodymų pagrindu buvo galima daryti išvadas ir priimti procesinius sprendimus, siekiant nustatyti, ar asmenys, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

6Teismas nurodė, kad kilus konfliktui tarp asmenų, laikančių save tų pačių UAB „Autokras“ akcijų savininkais, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą iškeltoje baudžiamojoje byloje, jau buvo gautas civilinis ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme, kurį 2004 m. kovo 1 d. pateikė R. K. . Teismas pažymėjo, kad iškeltoje civilinėje byloje buvo sprendžiami reikalavimai dėl akcijų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal pareikštą ieškinį ir vėliau pareikštą priešieškinį. Teismo teigimu, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl Juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų taip pat buvo ginčo objektas, kai reikėjo nustatyti, ar įregistruotieji duomenys buvo atlikti galiojančių sutarčių ir teisėtų sprendimų pagrindu, o minėtieji registro duomenys galėjo būti vertinami atitinkamose baudžiamojo ar civilinio proceso stadijose tik kaip įrodymai, patvirtinantys dalį nurodomų aplinkybių, bet negalintys eliminuoti fakto, kad vienu metu pagal pateiktas sutartis egzistavo du asmenys, laikantys save vieninteliu bendrovės akcininku. Dėl to, teismo nuomone, įrašai Juridinių asmenų registre buvo tik išvestiniai įrodymai baudžiamojoje byloje, kurioje tyrimas buvo pradėtas dėl savavaldžiavimo.

7Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. K. ir V. B. dėl vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, įstatinio kapitalo padidinimo pripažinimo negaliojančiu, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė vykdyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. B. , uždraudė šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, uždraudė vykdyti 2004 m. vasario 26 d. V. B. sprendimą atleisti iš pareigų UAB „Autokras“ direktorių A. L. ir paskirti naują direktorių S. K. , uždraudė V. B. priiminėti UAB „Autokras“ akcininko sprendimus, uždraudė S. K. atlikti UAB „Autokras“ direktoriaus funkcijas. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VĮ Registrų centrui vykdyti UAB „Autokras“ akcininko A. K. 2003 m. gruodžio 12 d. sprendimą padidinti UAB „Autokras“ įstatinį kapitalą 200 000 Lt suma, uždrausta vykdyti UAB „Autokras“ akcininko A. K. sprendimus, priimtus po 2003 m. gruodžio 10 d.

8Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo kaip akcininko teisės iš esmės buvo apribotos civilinėje byloje teismo 2004 m. kovo 2 d. priimta nutartimi, galiojusia iki 2005 m. lapkričio 3 d. Teismas pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra priimta, todėl atmestinas ieškovo argumentas, jog prokuroro veiksmai neleido ieškovui įgyvendinti jo kaip akcininko teisių. Teismas nurodė, kad sprendimas civilinėje byloje, kuria 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. K. ir R. K. buvo pripažinta negaliojančia, įsiteisėjo 2006 m. vasario 3 d. ir akivaizdu, kad ne tik prokuroras, bet ir niekas kitas negalėjo iki sprendimo įsiteisėjimo žinoti, koks bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad atmestinas ieškovo argumentas, jog prokuroras priėmė sprendimus nesulaukęs teismų sprendimų, nes civilinio ir baudžiamojo proceso dalykai nagrinėjamu atveju buvo skirtingi.

9Teismas nurodė, kad 2004 m. kovo 4 d. prašymu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras E. B. , susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 23-1-146-04 medžiaga dėl savavališkai, nesilaikant nustatytos tvarkos, išvežtų UAB „Autokras“ įmonės dokumentų, nustatė, kad pas V. B. , teigiantį esant naujuoju UAB „Autokras“ savininku, yra dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės bylai tirti, kreipėsi dėl nutarties leisti daryti poėmį, prašymas buvo patenkintas teismo 2004 m. kovo 4 d. nutartimi ir įvykdytas 2004 m. kovo 5 d. poėmio protokolu.

10Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog 2004 m. kovo 18 d. R. K. tyrėjos E. A. atiduota dalis poėmio metu paimtų UAB „Autokras“ dokumentų ir 2004 m. kovo 10 d. atiduotas tik prieš dieną iš ieškovo paimtas įmonės antspaudas, faktiškai leido kitiems asmenims užvaldyti ir išeikvoti ieškovo turtą. Teismas nurodė, kad esant jau priimtai Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 2 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004 V. B. ir A. K. veiksmai, susiję su įmonės valdymu, buvo apriboti, uždraudžiant jiems vykdyti visus veiksmus, kuriuos suteikia akcijų turėjimas nuosavybės teise, apribojant ir įmonės naujai paskirto direktoriaus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl teisės į akcijas buvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kur buvo sprendžiami ir atitinkami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo tyrėja neturėjo pagrindo neatiduoti prašomų dokumentų, reikalingų įmonės veiklai vystyti, nes pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo pakankamai duomenų dėl abiejų akcijų perleidimo sutarčių pasirašymo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenys, kaip minėta, gali būti vertinami tik kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimus dėl dviejų sutarčių sudarymo.

11Teismas pažymėjo, kad, kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog R. K. veiksmai, susiję su įmonės valdymu ir jos turto disponavimu, buvo tiesiogiai priklausomi nuo tyrėjos atiduotų R. K. dokumentų ir antspaudo. Teismo teigimu, į bylą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada leidžia teigti, kad, išmokant iš bendrovės kasos 530 593,56 Lt išlaidų orderius pasirašiusiems asmenims buvo reikalingi kasos išlaidų orderiai, kurie nėra griežtos apskaitos dokumentai, ir grynieji pinigai kasoje bei minėtieji dokumentai nebuvo prokurorų paimti ir po to atiduoti R. K. , taip pat nėra duomenų, kad šiuos dokumentus ar pinigus būtų paėmęs ir 2004 m. vasario 26 d. išsivežęs ieškovas. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles kasos išlaidų orderių pildymui nėra keliamas reikalavimas patvirtinti juose esančių įrašų teisingumą įmonės antspaudu, nes kasos išlaidų orderiai yra tik pasirašomi įmonės vadovo ir finansininko bei pinigus gavusio asmens. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teiginiui, jog jeigu prokuroras ar tyrėja nebūtų atidavusi nurodomų dokumentų ar antspaudo, R. K. nebūtų galėjusi atlikti veiksmų dėl 530 593,56 Lt išmokėjimo iš bendrovės kasos. Dėl tų pačių argumentų teismas atmetė ieškovo motyvus, kad prokurorai ignoravo V. B. ir A. K. 2004 m. balandžio 1 d., 2004 m. balandžio 7 d. ir 2004 m. balandžio 19 d. prašymus dėl primygtinio reikalavimo paimti iš R. K. antspaudą.

12Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, pradėtu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo pagal R. K. pareiškimą, kuriame dėstomos aplinkybės apie įmonės dokumentų savavališką išvežimą, neatlikus pirminių apklausų ir nesurinkus galimų ir pakankamų įrodymų, prokuroras neturėjo jokio pagrindo neleisti R. K. valdyti įmonės ar uždrausti jai disponuoti įmonės turtu. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi suinteresuoti ir konflikte paimant dokumentus dalyvavę asmenys. Teismas nurodė, kad 2004 m. balandžio 20 d. buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad tenkinant pareiškėjų A. K. ir V. B. 2004 m. balandžio 1 ir 19 d. prašymus Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2004 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo nutarta pakartotinai apklausti prašymuose nurodomus asmenis ir užduoti jiems pareiškėjų formuluojamus klausimus, atlikti akistatas. Teismas nurodė, kad 2004 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3076-(04) nurodyta, kad tiek 2004 m. vasario 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje grafose „pardavėjas“ pasirašė A. K. . Teismo teigimu, pastaroji išvada iš esmės sudarė pagrindą priimti nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį medžiagoje Nr. 23-1-1463-04 V. B. ir kitų asmenų atžvilgiu dėl savavaldžiavimo, pastariesiems nepadarius nusikaltimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

13Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004 pagal A. K. priešieškinį ieškovei R. K. nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė vykdyti 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. K. , uždraudė šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, uždraudė R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, uždraudė R. K. bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas. Teismas nurodė, kad nutartis buvo pavesta vykdyti pasirinktam antstoliui. Teismo teigimu, priėmus 2004 m. balandžio 2 d. teismo nutartį, prokuroro veiksmai negalėjo įtakoti jokių R. K. veiksmų valdant UAB „Autokras“, nes asmuo, kuriam nutartimi taikomi apribojimai, o ne prokuroras, privalo jų laikytis ir atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

14Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad turėdamas teisę savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus aplinkybėms, jog R. K. siekia realizuoti neteisėtą pasiskyrimą UAB „Autokras“ direktore, prokuroras ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet ir sudarė sąlygas R. K. vykdyti tolimesnius neteisėtus veiksmus valdant UAB „Autokras“. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje 2004 m. rugpjūčio 30 d. buvo surašyta užduotis specialistui dėl UAB „Autokras“ dokumentų tyrimo tikslu išaiškinti įmonės veiklos teisėtumą, buhalterinės apskaitos būklę laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 10 d. iki 2004 m. gegužės 8 d. Teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada buvo gauta 2005 m. birželio 6 d. Teismas nurodė, kad iš tyrimo medžiagos nustačius, jog yra pagrindo įtarti, kad R. K. , savavališkai vykdydama ginčijamą teisę, įgijo teisę į UAB „Autokras“ 2 100 vienetų vardinių akcijų ir tokiu būdu užvaldė bendrovės turtą bei padarė didelės žalos UAB „Autokras“, ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2005 m. rugsėjo 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį R. K. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo. Teismas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Autokras“ aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos. Teismo teigimu, ta aplinkybė, kad 2006 m. vasario 7 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarime buvo nurodyta, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog UAB „Autokras“ buvo panaudoti apskaitos dokumentai, liudijantys ūkines operacijas, kurios faktiškai nevyko, kas atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio atitinkamose dalyse ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei kad galimai klastojant kreditinius įsipareigojimus, R. K. vykdžius mokėjimus laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d., įmonė buvo privesta prie bankroto, dėl ko nutarta panaikinti 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-146-04 ir sujungti jį su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00011-06, nenurodo tokių prokurorų neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo atsirasti žala, bei niekaip nebeįtakojo R. K. veiksmų jai valdant UAB „Autokras“.

15Teismas konstatavo, kad atmestinas ieškovo argumentas, jog policijos pareigūnas Š. Ž. , kuris visiškai neužtikrino tvarkos ir pradėto vykdyti dokumentų pergabenimo apskaitos organizavimo, ko pasėkoje dalis dokumentų, kurių nespėta pernešti, dingo ar buvo paslėpti, taip pat padėjo ieškovo nurodomai žalai atsirasti. Teismas nurodė, kad policijoje buvo gautas pranešimas apie savavališką dokumentų vežimą iš privačios valdos ir joje kilusį konfliktą. Teismo nuomone, dokumentų pergabenimas jokiu būdu negali būti siejamas su nurodomų policijos pareigūnų ar įvykio vietoje buvusio tyrėjo veiksmais, nes jie ne tik kad neprivalėjo užtikrinti dokumentų pergabenimo ar nustatyti jų pergabenimo tvarką kokiu tai būdu, bet priešingai – neturėjo teisės spręsti dokumentų ėmimo ar vežimo į kitą vietą klausimus. Teismo teigimu, kad dokumentai buvo neapskaityti ir dalis jų galimai prarasta, prisidėjo savo veiksmais ir ieškovas, kai dalis dokumentų 2004 m. vasario 26 d. buvo kraunama į mašiną ir išvežta, nesurašius jokio perdavimo-perėmimo akto, nedarant jokio imamų dokumentų apyrašo, todėl, kaip buvo nustatyta iš tyrimo metu surinktos medžiagos baudžiamojoje byloje, nėra objektyvių žinių, kas buvo išvežta ir ar visi išvežti dokumentai buvo paimti poėmio metu.

16Teismas nurodė, kad ieškovas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tapo UAB „Autokras“ akcininku, sumokėjęs už perkamas akcijas 38 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atitinkamai įmonės valdymo klausimų yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris ir buvo išnagrinėtas civiline tvarka, tai civilinėje byloje priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės tas akcininkų teises ir apribojo. Teismo teigimu, kadangi V. B. kaip akcininko teisės buvo apribotos civilinėje byloje 2004 m. kovo 2 d. teismo priimta nutartimi, galiojusia iki 2005 m. lapkričio 3 d., R. K. kaip akcininko teisės buvo apribotos civilinėje byloje 2004 m. balandžio 2 d. teismo priimta nutartimi, galiojusia iki atsisakymo nuo ieškinio priėmimo teismo 2005 m. spalio 21 d. nutartimi, 2004 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi buvo paskirtas įmonės administratorius, o 2004 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Autokras“ iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad visi su akcininkų teisėmis ir atitinkamai jų apribojimais klausimai sprendėsi civiline tvarka. Dėl to teismas konstatavo, kad tiek pastaroji, tiek nustatytos kitos aplinkybės dėl prokuroro veiksmų nesudaro pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmai nulėmė ieškovo negalėjimą pasinaudoti akcininko teisėmis, įgytomis UAB „Autokras“.

17Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje teigė, kad turtinė žala jam atsirado dėl kaltų pareigūnų veiksmų iššvaisčius UAB „Autokras“, kuri teisėtai priklausė ieškovui, turtą už 485 719,41 Lt, iš kurių 232 776 Lt vertintini kaip UAB „Autokras“ padarytas nuostolis, kas privedė įmonę prie bankroto, bei už negalėjimą pasinaudoti teisėtai įgytomis teisėmis valdyti UAB „Autokras“ ir gauti iš įmonės pelno. Teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal UAB „Autokras“ balanso duomenis nuo 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovė jau buvo nemoki. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Autokras“ iškelta bankroto byla, teismo nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 1 993 418,84 Lt. Teismas pažymėjo, kad tyčinis bankrotas nebuvo nustatytas, o kreditoriniai reikalavimai susidarė per ilgą bendrovės valdymo laikotarpį.

18Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma žala, ši reikalavimo dalis atmestina.

19Teismas nurodė, kad neteisėtus teismų veiksmus ieškovas grindžia per ilgu civilinės bylos Nr. 2-134-52/2006 nagrinėjimu, proceso vilkinimu, bei bylą nagrinėjusio teisėjo darbo trūkumais, kai nebuvo išspręstas V. B. prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo laikas buvo įtakojamas bylos nagrinėjimo sustabdymų: 2004 m. gegužės 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki paaiškės mirusio atsakovo A. K. , kuris pareiškė priešieškinį, teisių perėmėjas, bylos nagrinėjimas atnaujintas paaiškėjus teisių perėmėjai 2004 m. rugsėjo 2 d.; antrą kartą bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2004 m. spalio 27 d. nutartimi iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 23-1-146-04, nagrinėjimas atnaujintas 2005 m. rugpjūčio 19 d. Teismas pažymėjo, kad tris kartus teismo posėdžiai buvo atidėti dėl svarbių priežasčių, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo minėtais atvejais dalyvaujantys byloje asmenys neprieštaravo. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog procesas buvo per ilgas, o konkrečios teismo kaltės įvardijamame vilkiname procese ieškovas nei nurodė, nei įrodinėjo.

20Teismas pripažino pagrįstu ieškovo teiginį, kad civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo D. S. neišnagrinėtas ieškovo 2004 m. kovo 22 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra teisėjo darbo trūkumas, pasireiškęs neteisėtu neveikimu. Teismas pažymėjo, kad šis neveikimas galėtų būti priežastiniame ryšyje su atsiradusios žalos išieškojimo negalimumu, jeigu toks būtų vykdomas, tačiau šiuo atveju, kai nėra net nustatytas kaltas už žalos padarymą asmuo bei žalos dydis, tai nėra galimas ir minėtų teisėjo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio su žala dėl priteistos žalos išieškojimo negalimumo nustatymas, nes ieškovo nurodomos žalos atsiradimo minėtieji neteisėti teisėjo veiksmai nesąlygojo, jie galėtų sąlygoti tik nustatytos ir priteistos žalos išieškojimo negalimumą tame santykyje, dėl kurio nebuvo išspręstas klausimas pagal ieškovo pareiškimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatytas priežastinis ryšys, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavo, kad nėra galimybės tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

21Teismo teigimu, atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, kuris buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas 2006 m. vasario 3 d. Teismo teigimu, santykiui taikytinos CK 1.130 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos, numatančios ieškinio senaties termino nutraukimą ir jo prasidėjimą iš naujo.

22Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231.

24Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2003 m. gruodžio 10 d. tarp A. K. ir R. K. sudaryta UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi A. K. pardavė, o R. K. nupirko 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Autokras“ akcijų, neatitinka tikrovės ir byloje surinktų įrodymų. Minėta sutartis buvo pripažinta niekine Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00134-52/2006, todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu. Teismas, remdamasis neegzistuojančia faktine aplinkybe, netinkamai aiškino šalis siejusius teisinius santykius.

252.

26Teismas nepagrįstai teigė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. K. ir R. K. buvo pripažinta niekine, įsiteisėjo 2006 m. vasario 3 d. ir ne tik prokuroras, bet ir niekas kitas negalėjo iki sprendimo įsiteisėjimo žinoti, koks bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Neatskleidęs bylos esmės, teismas nenurodė, kokias pasekmes sukėlė policijos ir prokuratūros pareigūnų, teismo veiksmai ir ar buvo imtasi visų teisinių priemonių, kad niekine sutartimi nebūtų ieškovui padaryta žala.

273.

28Teismas neatsižvelgė į tai, kad prokuratūra pripažino, jog baudžiamojoje byloje yra dvi 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su R. K. , kuriose pardavėjo A. K. parašai skyrėsi, bei trečioji – 2004 m. vasario 3 d. sutartis, pagal kurią 2 100 vnt. UAB „Autokras“ akcijų iš A. K. įsigijo V. B. . Nors teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai motyvuotai aplinkybių visumoje patikėjo R. K. kaip UAB „Autokras“ akcijų savininkės įgaliojimais, tačiau tiksliai nenurodė ir neįvardijo tų aplinkybių. Dėl to teismas, nenurodęs tuo klausimu jokių argumentų, pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę apeliaciniame skunde nurodyti teisinius motyvus, patvirtinančius skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

294.

30Nepagrįsta teismo išvada, kad R. K. prokurorų perduotas UAB „Autokras“ antspaudas neturėjo įtakos jos veiksmams. Visos kasos operacijos privalėjo būti įrašytos į kasos knygą, o kadangi UAB „Autokras“ kasos operacijos nebuvo kompiuterizuotos, įmonė privalėjo pildyti kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turėjo būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, privalėjo būti tvirtinamas įmonės vadovo ir finansininko parašais Todėl valstybės pareigūnų veiksmai pasireiškę antspaudo ir buhalterijos dokumentų perdavimu įmonės direktoriaus įgaliojimų neturinčiam asmeniui – R. K. , sudarė sąlygas vykdyti jai kasos operacijas bei švaistyti įmonės turtą.

315.

32Teismas neįvertino, kad neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai pasireiškė tuo, jog buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. patikrinti pirminę informaciją, kad R. K. neturi įgaliojimų veikti UAB „Autokras“ vardu, kad ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, šališkai ir neobjektyviai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog dokumentus 2004 m. vasario 26 d. V. B. kartu su A. K. norėjo pasiimti teisėtai, turėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau policijos pareigūnas Š. Ž. tai daryti sutrukdė, o tuos, kuriuos pavyko pasiimti, prokuratūros pareigūnai poėmio metu paėmė iš V. B. bei nepagrįstai perdavė R. K. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, savavaldžiavo bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

336.

34Teismas neįvertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria uždrausta vykdyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. K. ir R. K. , uždraudžianti R. K. priimti sprendimus dėl direktoriaus keitimo, disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas buvo įteikta R. K. 2004 m. birželio 28 d. dėl teismo aplaidaus darbo. Tai rodo, kad teismas, priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neteisėtai neužtikrino jų taikymo.

357.

36Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo įžvelgti neteisėtų veiksmų Panemunės PK tyrėjo Š. Ž. veiksmuose.

378.

38Ieškovas prarado akcijas įmonės, kurios vertė 1 141 012 Lt, todėl žala, pasireiškusi nuosavybės praradimu, yra akivaizdi ir praradimą atitinkanti suma turėjo būti priteista ieškovui.

399.

40Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas netekęs galimybės valdyti akcijas, tokiu būdu realizuoti savo planų, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, kurie sukėlė jo sveikatos pablogėjimą bei sąlygojo gyvenimo kokybės pasikeitimus neigiama linkme. Nurodytus neigiamus ieškovo gyvenimui padarinius sąlygojo ilgą laiką akcijų nesąžiningas ir neteisėtas valdymas dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų.

4110. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėdamas duomenų ne tik apie valstybės pažeidimus, nesprendė klausimo dėl patraukimo civilinėn atsakomybėn R. K. , kuri, prisidengdama niekine sutartimi, apgaulingais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti apeliaciniu skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

45Atsiliepime į apeliacinį skundą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl negali būti tenkinamas. Teigia, kad teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas teisingam bylos nagrinėjimui aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teises normas.

46Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

47Byloje nustatyta, kad pagal 2003 m. gruodžio 10 d. A. K. ir R. K. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį A. K. pardavė, o R. K. nupirko 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Autokras“ akcijų. 2003 m. gruodžio 12 d. A. K. , kaip vienintelis visų bedrovės akcijų savininkas, turintis 100 paprastųjų vardinių akcijų (100 % visų bendrovės akcijų), akcininko sprendimu Nr. 14 nusprendė padidinti papildomais 200 000 Lt įnašais UAB „Autokras“ įstatinį kapitalą, išleidžiant 2000 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. 2003 m. gruodžio 12 d. pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis. 2003 m. gruodžio 23 d. pakeisti UAB „Autokras“. 2004 m. vasario 3 d. tarp A. K. ir V. B. sudaryta UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. K. pardavė, o V. B. nupirko 2 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Autokras“ akcijų, kurių kaina – 38 000 Lt. Sutarties priede nurodyta, kad A. K. gavo iš V. B. 38 000 Lt už 2100 paprastųjų vardinių akcijų prieš pasirašydamas UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. 2004 m. vasario 26 d. V. B. , laikydamas save visų UAB „Autokras“ akcijų savininku, A. K. – buvęs visų akcijų savininkas, S. K. – naujasis įmonės direktorius ir A. L. – buvęs įmonės direktorius, vykdydami UAB „Autokras“ vienintelio akcininko nutarimus, bandė pergabenti UAB „Autokras“ dokumentus, antspaudą ir materialines vertybes iš privačios valdos, priklausančios Kiznių šeimai, kur buvo UAB „Autokras“ buveinė, į naująją įmonės buveinę. Tarp R. K. ir dokumentus bandžiusių pergabenti asmenų kilo konfliktas, ko pasekoje buvo pateikti pareiškimai policijai, iškeltos baudžiamosios bylos, pareikšti ieškiniai civilinio proceso tvarka.

48Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-146-04 buvo pradėtas 2004 m. kovo 3 d. pagal R. K. pareiškimą dėl savavališkai išvežtų UAB „Autokras“ dokumentų, nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl savavaldžiavimo, kurį galimai įvykdė V. B. ir kartu su juo dokumentus bandę išvežti asmenys. Į baudžiamąją bylą buvo pateiktos dvi UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias R. K. įsigijo akcijas 2003 m. gruodžio 10 d., o V. B. akcijas pirko vėliau – 2004 m. vasario 3 d. Pradinėje tyrimo stadijoje dėl visų pareiškimų, kuriuose buvo nurodomos priešingos aplinkybės dėl akcijų savininkų, privalėjo būti atliktas atitinkamas tyrimas, o tik surinktų įrodymų pagrindu buvo galima daryti išvadas ir priimti procesinius sprendimus.

49Byloje nustatyta, kad kilus konfliktui tarp asmenų, laikančių save tų pačių UAB „Autokras“ akcijų savininkais, dar iki pradedant nurodytą ikiteisminį tyrimą Kauno miesto apylinkės teisme 2004 m. kovo 1 d. buvo gautas R. K. ieškinys dėl vienintelio akcininko sprendimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pagal minėtą ieškinį iškeltoje civilinėje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl akcijų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal pareikštą ieškinį ir vėliau pareikštą priešieškinį.

50Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. K. ir V. B. dėl vienintelio akcininko sprendimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais 2004 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė vykdyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. B. , uždraudė šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, uždraudė vykdyti 2004 m. vasario 26 d. V. B. sprendimą atleisti iš pareigų UAB „Autokras“ direktorių A. L. ir paskirti naują direktorių S. K. , uždraudė V. B. priiminėti UAB „Autokras“ akcininko sprendimus, uždraudė S. K. atlikti UAB „Autokras“ direktoriaus funkcijas. Nutartis buvo pavesta vykdyti ieškovės R. K. pasirinktam antstoliui. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė VĮ Registrų centrui vykdyti UAB „Autokras“ akcininko A. K. 2003 m. gruodžio 12 d. sprendimą padidinti UAB „Autokras“ įstatinį kapitalą 200 000 Lt suma, uždraudė vykdyti UAB „Autokras“ akcininko A. K. sprendimus, priimtus po 2003 m. gruodžio 10 dienos. V. B. , kaip akcininko, teisės buvo apribotos minėtoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 2 d. priimta nutartimi, galiojusia iki 2005 m. lapkričio 3 d.

51Kauno miesto apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004, kurioje buvo pareikštas ir atsakovo A. K. priešieškinis ieškovei R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2004 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė vykdyti 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. K. , uždraudė šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, uždraudė R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, uždraudė R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, uždraudė R. K. bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas. Nutartis buvo pavesta vykdyti atsakovo A. K. pasirinktam antstoliui.

52Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00134-52/2006 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. K. ir R. K. buvo pripažinta negaliojančia. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Autokras“.

54Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadoje 2007 m. balandžio 18 d. Nr. 5-2/42 konstatuota, kad pagal UAB „Autokras“ balanso duomenis nuo 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, kadangi įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę turto vertės.

55Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nuspręsta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendį, R. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teises normas.

57Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

58CK 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

59Pagal CK 6.272 straipsnį atsakomybė už atsiradusią žalą tenka valstybei tik dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo.

60Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, tai įsiteisėjusių teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą dėl procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

61Bylos medžiaga patvirtina, kad V. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 m. kovo 3 d. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo. Nutarime Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras M. V. konstatavo, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad ginčas kilęs tarp akcininkų ir kad ginčas dėl UAB „Autokras“ akcijų spręstinas civiline tvarka. Todėl ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo buvo nutrauktas dėl nusikaltimo nepadarymo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu.

62BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus.

63Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

64Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

65Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepadarė veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui.

66Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnis nustato, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas. Akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas. Todėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras M. V. nustatęs, kad ginčas kilęs tarp akcininkų, pagrįstai konstatavo, kad ginčas turi būti spręstinas civiline tvarka.

67Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. kaip akcininko teisės iš esmės buvo apribotos civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 2 d. priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl ieškovo argumentas, kad prokuroro veiksmai neleido V. B. įgyvendinti kaip akcininko teisių, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas. Civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. K. ir R. K. buvo pripažinta negaliojančia, priimtas 2006 m. vasario 3 d. ir įsiteisėjo 2006 m. balandžio 19 d. po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Prokuroras negalėjo iki sprendimo įsiteisėjimo žinoti, koks bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo argumentą, kad prokuroras priėmė sprendimus, nesulaukęs teismų sprendimų, nes teismas teisingai konstatavo, kad civilinio ir baudžiamojo proceso dalykai nagrinėjamu atveju buvo skirtingi.

68Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė vykdyti 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. K. , uždraudė šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, uždraudė R. K. priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimo, direktoriaus keitimo, uždraudė R. K. bendrovės vardu disponuoti bendrovės turtu, sudarinėti sandorius, valdyti sąskaitas ir nutartis buvo pavesta vykdyti atsakovo A. K. pasirinktam antstoliui. Priėmus minėtą 2004 m. balandžio 2 d. teismo nutartį prokuroro veiksmai negalėjo įtakoti R. K. veiksmų valdant UAB „Autokras“, nes asmuo, kuriam nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės, privalo jų laikytis ir atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytos aplinkybės dėl prokuroro veiksmų nesudaro pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmai nulėmė ieškovo negalėjimą naudotis akcininko teisėmis, įgytomis UAB „Autokras“ akcijomis.

69Apeliaciniame skunde apeliantas V. B. nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netyrė byloje esančių dokumentų bei nesprendė klausimo dėl R. K. patraukimo civilinėn atsakomybėn. Apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismui 2006 m. vasario 3 d. priėmus sprendimą, kuriuo teismas nusprendė pripažinti 2003 m. gruodžio 10 d. sutartį dėl R. K. UAB „Autokras“ akcijų pirkimo niekine, ikiteisminio tyrimo metu nei policijos pareigūnai, nei prokurorai negalėjo remtis minėta sutartimi. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Sandorių negaliojimo institutas apima tiek niekinius, tiek nuginčijamus sandorius. CK 6.224 straipsnyje nustatyta, kad sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Sandoris pripažįstamas niekiniu ne de facto, bet de jure, t. y. kol jis įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, jis galioja. Tik esant teismo sprendimui pripažinti sandorį niekiniu, galima konstatuoti, jog minėtas sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 str. 1 d.).

70Pažymėtina, kad R. K. akcijų įsigijimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu tik 2006 m. vasario 3 d. Pradedant ikiteisminį tyrimą buvo duomenys, kad R. K. įsigijo UAB „Autokras“ akcijas 2003 m. gruodžio 10 d., o V. B. pirko akcijas vėliau – 2004 m. vasario 3 d. sutartimi, nė vienas iš jų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių neįregistravo Juridinių asmenų registre. Esant ginčui dėl akcijų nuosavybės teisių, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras ir negalėjo laikytis kitokios pozicijos, kaip vertinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis formaliai – pagal pirkimo-pardavimo datą. Tokią prokuroro poziciją suponavo CK 1.75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.

71Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl savavaldžiavimo, kurį galimai įvykdė V. B. , todėl minimu laikotarpiu prokuroras neturėjo galimybės neatiduoti nei UAB „Autokras“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nei antspaudo akcininkui, pirmam įsigijusiam visas įmonės akcijas, nes kitokie prokuroro veiksmai būtų reiškę ginčo išsprendimą iš esmės be tyrimo ir būtų galėję sutrikdyti įmonės veiklą. Pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo jokių duomenų dėl įmonės neteisėtos veiklos. Akcijų nuosavybės klausimai, įmonės valdymo klausimai turėjo būti sprendžiami ir buvo sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojoje byloje.

72Apeliaciniame skunde apeliantas neteisingai aiškina UAB „Autokras“ antspaudo perdavimo R. K. reikšmę, nurodydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatas dėl kasos knygos lapų susiuvimo, numeravimo bei antspaudavimo. Pagal minėtų taisyklių (aktuali redakcija nuo 2003 m. kovo 13 d. iki 2004 m. spalio 26 d.) 4 punkto reikalavimus pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), iš ko seka, jog pinigų išmokėjimui įmonės antspaudas nereikalingas. Tik po to, kai išmokėti pinigai, įvykusi kasos operacija turi būti įrašoma į kasos knygą (minėtų taisyklių 16 p.).

73Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad teisėjo (teismo) veiksmais nei V. B. , nei UAB „Autokras“ žala nėra padaryta, kad nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir ieškinyje nurodomos žalos. Valstybės deliktinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu, t.y. gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu. Tačiau ieškovo ieškinio argumentai ir byloje esantys faktiniai įrodymai nesudaro pagrindo valstybės deliktinei atsakomybei dėl žalos ieškovui atsiradimo taikyti. Ieškovo nurodomų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp žalos ieškovui ir teisėjo (teismo) veiksmų. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisėjo D. S. neveikimas dėl prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nėra priežastiniame ryšyje su žalos padarymu. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-00134-52/2006 nebuvo nepagrįstai užtęstas bei nepateisinamai ilgas ir kad dėl proceso trukmės nebuvo pažeistos V. B. teisės ir nebuvo padaryta žala V. B. .

74Ieškovas V. B. nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo (teismo) veiksmai ir kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė, kaip tokiais veiksmais ieškovui buvo padaryta konkreti žala, koks priežastinis ryšys tarp konkrečių veiksmų ir žalos. Vadovaujantis CPK 5 straipsniu kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.

75Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai faktiškai leido kitiems asmenims užvaldyti ir išeikvoti ieškovo V. B. turtą, padarydami jam 238 000 Lt materialinę žalą. Šią sumą sudaro 38 000 Lt žala dėl to, kad tokią sumą V. B. sumokėjo A. K. už UAB „Autokras“ akcijas, 200 000 Lt žala, atsiradusi iššvaisčius V. B. priklausančios UAB „Autokras“ turtą už 4855 719,41 Lt, iš kurių 232 776 Lt vertintini kaip UAB „Autokras“ padarytas nuostolis. Be to, padaryta ir neturtinė 200 000 Lt žala, pasireiškusi nervinės įtampos pagrindu pablogėjusia sveikata.

76Ieškovas V. B. ieškinio reikalavimus kildina kaip UAB „Autokras“ akcininkas ir be kitų reikalavimų reikalauja atlyginti turtinę 200 000 Lt žalą, padarytą įmonei, tačiau bendrovei padaryta žala pagal įstatymo reikalavimus atlyginama bendrovei, bet ne bendrovės akcininkui. Kauno apygardos teismo nutartimi 2004 m. gruodžio 13 d. UAB „Autokras“ iškelta bankroto byla, todėl sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatomis įmonės administratorius turi teisę reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės interesais.

77Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl 38 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. 38 000 Lt sumos, ieškovo išleistos akcijų įsigijimui, yra panašus į reikalavimą taikyti restituciją, tačiau tokiu atveju ieškovas turėtų atsisakyti kitų reikalavimų, reiškiamų kaip akcijų turėtojo, ir pagal tokį reikalavimą valstybė nėra atsakovas.

78Ieškovas padarytą turtinę žalą grindžia aplinkybe dėl iššvaistymo UAB „Autokras“ priklausančio turto už 485719,41 Lt, iš kurių 232776 Lt vertintini kaip UAB „Autokras“ padarytas nuostolis, kas UAB „Autokras“ privedė prie bankroto. Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Autokras“ iškelta bankroto byla, todėl teisę pareikšti reikalavimą dėl UAB „Autokras“ padarytos žalos atlyginimo turi įmonę atstovaujamas administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str.). Įmonei padaryta žala pagal įstatymo reikalavimus atlyginama įmonei, bet ne įmonės akcininkui.

79Byloje nustatyta, kad ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo (teismo) veiksmų bankrutavo UAB „Autokras“ ir ieškovui dėl to atsirado 238 000 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos. Pateikta į bylą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Autokras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ Nr. 5-2/42 patvirtina, kad pagal UAB „Autokras“ balanso duomenis bendrovė jau nuo 2003 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

80Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas (apeliantas) nepateikė į bylą įrodymų dėl jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos buvimo bei jos dydžio, duomenų apie priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimą, todėl jo reikalavimai dėl žalos priteisimo yra atmestini kaip nepagrįsti, nesant deliktinės atsakomybės sudėties elementų viseto.

81Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas dėl R. K. įtraukimo į bylą. Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad V. B. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą dėl 169 845 Lt turtinės, ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš R. K. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1691-390/2010).

82Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teisme į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti kiti asmenys, prisidėję prie žalos ieškovui atsiradimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

83Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nepagrįstai sutapatina žalą UAB „Autokras“ ir žalą UAB „Autokras“ akcininkui V. B. , kadangi žala įmonei ir įmonės akcininkui nėra tapatus dalykas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teisėjas (teismas) netinkamai atliko procesinius veiksmus ir netinkamai gynė V. B. teises dėl UAB „Autokras“ akcijų. Kilus ginčui dėl UAB „Autokras“ akcijų nuosavybės teisių ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras neturėjo galimybės be visapusiško ir įstatymo nustatyta tvarka atlikto tyrimo konstatuoti V. B. teisių pažeidimą ir imtis procesinių priemonių tokio pažeidimo pašalinimui. Minėtoje civilinėje byloje pagal R. K. ieškinį ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismas sprendimą galėjo priimti tik įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjęs bylą. Minėtoje kitoje civilinėje byloje V. B. priešieškinio reikalavimų nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas buvo pavestas A. K. pasirinktam antstoliui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo dėl UAB „Autokras“ akcijų nuosavybės sudėtingumą, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo (teismo) procesinių veiksmų atlikimo terminas atitiko įstatymo reikalavimus bei nebuvo nepateisinamai ilgas, procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo (teismo) veiksmų ir ieškovo ieškinyje nurodomos žalos.

84Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

85Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad galimi rašymo apsirikimai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jie gali būti taisomi įstatymo nustatyta tvarka.

87Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas V. B. 2008 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė... 5. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad prokuroras patikėjo... 6. Teismas nurodė, kad kilus konfliktui tarp asmenų, laikančių save tų... 7. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 2 d.... 8. Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo... 9. Teismas nurodė, kad 2004 m. kovo 4 d. prašymu Kauno miesto apylinkės... 10. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog 2004 m. kovo 18... 11. Teismas pažymėjo, kad, kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog 12. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, pradėtu pagal BK 294 straipsnio... 13. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 2 d.... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad turėdamas teisę... 15. Teismas konstatavo, kad atmestinas ieškovo argumentas, jog policijos... 16. Teismas nurodė, kad ieškovas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tapo... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje teigė, kad turtinė žala jam... 18. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žala atlyginama tuo... 19. Teismas nurodė, kad neteisėtus teismų veiksmus ieškovas grindžia per ilgu... 20. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo teiginį, kad civilinę bylą... 21. Teismo teigimu, atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo apeliacinės... 23. 1.... 24. Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2003 m. gruodžio 10 d. tarp 25. 2.... 26. Teismas nepagrįstai teigė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas,... 27. 3.... 28. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prokuratūra pripažino, jog baudžiamojoje... 29. 4.... 30. Nepagrįsta teismo išvada, kad R. K. prokurorų perduotas... 31. 5.... 32. Teismas neįvertino, kad neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir... 33. 6.... 34. Teismas neįvertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad Kauno miesto... 35. 7.... 36. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo įžvelgti neteisėtų veiksmų... 37. 8.... 38. Ieškovas prarado akcijas įmonės, kurios vertė 1 141 012 Lt, todėl žala,... 39. 9.... 40. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 200... 41. 10. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėdamas duomenų ne tik apie valstybės... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiasis policijos... 45. Atsiliepime į apeliacinį skundą Policijos departamentas prie Lietuvos... 46. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio... 47. Byloje nustatyta, kad pagal 2003 m. gruodžio 10 d. A. K.... 48. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-146-04 buvo pradėtas 2004... 49. Byloje nustatyta, kad kilus konfliktui tarp asmenų, laikančių save tų... 50. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004 pagal... 51. Kauno miesto apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. L2-4699/2004,... 52. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje... 53. Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla... 54. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus... 55. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 57. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 58. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl... 59. Pagal CK 6.272 straipsnį atsakomybė už atsiradusią žalą tenka valstybei... 60. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, tai įsiteisėjusių teismo procesiniu... 61. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. B. atžvilgiu... 62. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas... 63. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių... 64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose... 65. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad yra... 66. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnis nustato, kad už... 67. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 68. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėtoje civilinėje... 69. Apeliaciniame skunde apeliantas V. B. nurodė, jog... 70. Pažymėtina, kad R. K. akcijų įsigijimo sutartis buvo... 71. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl... 72. Apeliaciniame skunde apeliantas neteisingai aiškina UAB „Autokras“... 73. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad teisėjo (teismo)... 74. Ieškovas V. B. nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde... 75. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro... 76. Ieškovas V. B. ieškinio reikalavimus kildina kaip UAB... 77. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl 38 000 Lt turtinės žalos... 78. Ieškovas padarytą turtinę žalą grindžia aplinkybe dėl iššvaistymo UAB... 79. Byloje nustatyta, kad ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų ikiteisminio... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas (apeliantas) nepateikė į bylą... 81. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas dėl R. K.... 82. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui... 83. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pateiktuose į bylą procesiniuose... 84. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai... 85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius visų valstybės deliktinės... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimi rašymo apsirikimai nėra pagrindas... 87. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 90. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...