Byla 2A-406-112/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas,

2sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui I. A. (I. A.), institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo. Prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-01 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui V. A. (V. A.) pakeitimo ir nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; prašė apriboti atsakovo I. A. valdžią sūnaus V. A. atžvilgiu iki jo pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta, atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka tik po 250 Lt, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko poreikiai didėja, atsakovo skiriamo išlaikymo neužtenka minimaliems sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi, vengia su juo bendrauti, nesidomi vaiko poreikiais, dėl to jam turi būti apribota tėvo valdžia.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-01 sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas ieškovės paaiškinimus dėl vaiko poreikių pasikeitimo pripažino pagrįstais, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nedirba ir priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Ieškinio dalį dėl tėvo valdžios apribojimo atmetė, nes nustatė, kad neįrodyta, jog atsakovas daro žalą vaikui ar visiškai juo nesirūpina.

6Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį. Nors atsakovas oficialiai nedirba, tačiau turi pakankamai pajamų, kad galėtų vaiko išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį. Teigia, kad nepagrįstai atmestas reikalavimas apriboti tėvo valdžią, nes atsakovas visiškai nesirūpina vaiku.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo. Atsakovo teikiamo 250 Lt išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti, be to, vaikas turi sveikatos problemų, atsakovas vaiku nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka.

10Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

12

13Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

14Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

15Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes jis nors oficialiai nedirba, tačiau turi pakankamas pajamas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės teiginiu. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, o ankstesni jo įsidarbinimai trukdavo po kelias dienas, tuo tarpu ieškovė dirba, gauna reguliarias pajamas, turi nekilnojamąjį turtą – butą. Teismo sprendimas negali būti paremtas prielaida, jog atsakovas galbūt kur nors dirba, nes byloje esantys įrodymai byloja priešingai. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčijo, darytina išvada, kad abi šalys gali vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš atsakovo priteistas

16400 Lt išlaikymas kartu su motinos teikiamu išlaikymu būtų pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, atitinka tėvų turtinę padėtį.

17Dėl tėvo valdžios apribojimo

18Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas

19Tėvų valdžios apribojimo institutas yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo nė vienos aplinkybės.

20Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia. Teismas, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai nenustatė kaltės atsakovo veiksmuose, nes visais nurodytais atvejais tėvų kaltė turi būti konstatuota. Taip pat negalima daryti išvados, kad tėvai darė ir daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina. Nors atsakovai jau 10 metų yra išsiskyrę, tačiau jų santykiai yra įtempti, o tai įtakoja ir vaiko elgesį bei požiūrį į atskirai gyvenantį tėvą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė taip pat pažymėjo, kad dabartiniai šalti atsakovo ir jo sūnaus santykiai susiklostė dėl tėvų nesutarimų bei pažymėjo, kad nėra pagrindo riboti atsakovo tėvo valdžią. Svarbu tai, kad jokių įrodymų apie blogą atsakovo elgesį su sūnumi nėra. Atsakovas pateikė įrodymus, jog teikia išlaikymą savo sūnui V. A., todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas sūnų išlaikyti vengia. Atsakovas pripažįsta, jog su sūnumi nesimato, tačiau nurodė, kad dėl to kalta ieškovė, be to byloje nėra įrodymų, kad atsakovas sąmoningai ar piktybiškai to vengia.

21Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, apeliacine tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ginčijamą sprendimą... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą išlaikymo... 10. Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir... 11. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio... 12. ... 13. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi... 14. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės... 15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo... 16. 400 Lt išlaikymas kartu su motinos teikiamu išlaikymu būtų pakankamas vaiko... 17. Dėl tėvo valdžios apribojimo... 18. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai... 19. Tėvų valdžios apribojimo institutas yra vaiko teisių ir interesų apsaugos... 20. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...