Byla 2A-973-392/2012
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-653/2011 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, n u s t a t ė:

3Ieškovas V. B. pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2.575 Lt turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-07-05 23.40 val. kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, ties 55 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu jam priklausantis automobilis, vairuojamas sūnaus A. B., atsitrenkė į staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį briedį. Laisvėje esančių laukinių žvėrių savininkė yra valstybė, kuri turi pareigą rūpintis, kad laukiniai žvėrys nedarytų žalos, atskirų gyvūnų gausą reguliuoti. Eismo įvykio vietoje nuolat pasitaiko susidūrimai su žvėrimis, užfiksuotas dažnas laukinių žvėrių žuvimas dėl intensyvaus žvėrių judėjimo. Ieškovo teigimu, taikant CK 6.267 str. 1 d. analogiją, valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Laukinio gyvūno išbėgimas į kelią nelaikomas nenugalima jėga, kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“ nepažymėtas, jame taip pat nėra užtvarų ar kitų apsaugos priemonių, nėra nustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios atleistų atsakovą nuo atsakomybės.

4Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad CK 6.267 str. nenumato atvejo, jog valstybė privalėtų atlyginti žalą, jeigu ji atsirado susidūrus transporto priemonei su laukiniais gyvūnais, o CK 6.253 str. 5 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Eismo įvykis įvyko naktį, matomumas naktį yra pakankamai ribotas, todėl ieškovas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, kad išbėgus laukiniam gyvūnui į kelią, galėtų tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Kelio ruožas Kaunas-Zapyškis-Šakiai 56 km nelaikytinas pavojingu eismo saugumo požiūriu, todėl kelio ženklų ir kitų apsaugos priemonių įrengti jame nebuvo pagrindo. Valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinant tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose.

5Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad važiavo mažesniu greičiu, nei leistina, todėl, kad buvo naktis. Buvo giedra, kelias sausas. Briedis staiga iššoko ant kelio, jis iš karto pradėjo stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo negalėjo.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo V. B. naudai 2.575 Lt nuostoliams atlyginti, 1.477 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė susidūrė su laukiniu gyvūnu, įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tokio susidūrimo vairuotojas realiai galėjo išvengti. Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog staiga iš miško į važiuojamąją kelio dalį išbėgo briedis, kad vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis važiavo mažesniu nei leidžiama greičiu. Kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo pastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai žvėrys“, todėl vairuotojas neturėjo pareigos laikytis ypatingų specialiųjų apsaugos priemonių. Teismas nenustatė transporto priemonę vairavusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad, sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimą, dėl teisinių santykių panašumo taikytina CK 6.267 str. 1 d., numatanti naminių gyvūnų ir asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininko pareigą atlyginti šių gyvūnų padarytą žalą. Valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkas, privalo užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantys gyvūnai nedarytų žalos. Teismas sprendė, kad taikant CK 6.267 str. 1 d. analogiją, valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Aplinkybes, dėl kurių laukinio žvėries išbėgimas į kelią turėtų būti pripažįstamas nenugalima jėga, privalo įrodinėti atsakovas, kaip laukinio žvėries savininkas, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad laukinio gyvūno išbėgimas į kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo vienintelis ir galėjo būti numatomas, šiame kelio ruože pastebimas nuolatinis laukinių žvėrių migracijos kelias, kasmet dėl intensyvaus eismo nuo susidūrimo su transporto priemonėmis žūva smulkioji fauna. Todėl teismas darė išvadą, kad briedžio išbėgimas į kelią, atsakovui turint išsamius duomenis apie kelio aplinkos gamtinius ypatumus, laukinių žvėrių intensyvų judėjimą, apie pasikartojančius analogiškus eismo įvykius, negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe. Eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, taip pat eismo įvykio metu nebuvo ir jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Tai, kad atsakovas nelaiko kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringu, nepaneigia išvados, kad, būdamas laukinės gyvūnijos ir kelio savininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ar apdairūs ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta susidūrimų su laukiniais gyvūnais valstybės reikšmės kelyje, kuriame vyksta intensyvus transporto priemonių eismas. Dėl tų pačių motyvų atsakovo nurodyta aplinkybė, jog laukinių gyvūnų populiacija reguliuojama tinkamai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą. Valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, reaguoti į visame kelyje įvykusius eismo įvykius ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti. Kadangi valstybė šios pareigos tinkamai neįvykdė, ji, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą asmens turtui.

8Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį atmesti.

9Atsakovas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi subjektyviais, oficialiais įrodymais nepagrįstais duomenimis, jog kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, neva pastebimas nuolatinis laukinių žvėrių migracijos kelias, taip pat, kad pakelėse rasti negyvi gyvūnai laikomi kaip žuvusieji po susidūrimų su transporto priemonėmis. Šie duomenys visiškai neatitinka policijos pateiktų oficialių duomenų. Be to, iš pateiktų duomenų net nėra aišku, kuriuose kelio ruožuose (km) rasti tie negyvi laukiniai gyvūnai, kurie buvo priskirti prie žuvusių nuo susidūrimų su transporto priemonėmis. Teismo išvada, kad valstybė, kaip rūpestinga ar apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, reaguoti į visame kelyje (kurio ilgis yra 61,10 km), įvykusius eismo įvykius, yra neteisėta, nepagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kaip prielaida. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl eismo įvykio žalos patyrė ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, praradęs briedį. Konstatuojant, kad eismo įvykis įvyko ne dėl nenugalimos jėgos, o ieškovui neįrodžius, kad įvykis kilo dėl valstybės tyčios ar didelio neatsargumo, atsiranda pagrindas taikyti CK 6.267 str. 1 d. numatytą atleidimo nuo atsakomybės sąlygą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą jog atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo laukinių gyvūnų populiacijos, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos keliai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pažeidęs kelių ženklinimo tvarką, kitų teisės aktų reikalavimus, nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog tame kelio ruože turėjo būti įrengti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai ar kitos priemonės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką kaltės prezumpcija, kartu ir neteisėtų veiksmų prezumpcija, gali būti nuginčyta. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad visi atsakovo veiksmai, kuriais buvo įgyvendinami teisės aktų reikalavimai, numatantys kelių ženklinimą, laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisėto neveikimo prezumpcija. Teismas neatsižvelgė į A. B., kuris vairavo transporto priemonę eismo įvykio su briedžiu metu, teiginius, kad briedis į kelią iššoko staiga, dėl ko nebuvo jokios galimybės išvengti susidūrimo, ir kad įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ buvimas kelyje, nebūtų įtakojęs šio eismo įvykio. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės veiksmų neteisėtumo. Valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė ir kaip valstybinės reikšmės kelių savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigą užtikrinant tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose.

10Ieškovas V. B. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad laukinio gyvūno išbėgimas į kelią nelaikytina nenugalima jėga ir nepašalina atsakovo atsakomybės atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą, kadangi ši aplinkybė nėra neišvengiama, ją galima numatyti, kontroliuoti ir pašalinti. Byloje nėra nustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nesant nenugalimos jėgos bei automobilį vairavusio A. B. tyčios ar didelio neatsargumo, nėra aplinkybių, kurios šiuo atveju atleistų atsakovą nuo atsakomybės ir tokių aplinkybių atsakovas byloje neįrodė. Valstybė turi pareigą rūpintis, kad laukiniai žvėrys nedarytų žalos. Ši pareiga įtvirtinta įstatyme. Valstybė privalo ir turėjo imtis pakankamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir žalai išvengti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors eismo įvykio vietoje nėra moksliškai nustatyto gyvūnų migracijos kelio, tačiau šioje vietoje yra pastebimas nuolatinis gyvūnų judėjimas, joje pasitaiko nuolatiniai susidūrimai su žvėrimis, be to, eismo įvykio kelyje pastebimas ir yra užfiksuotas dažnas laukinių žvėrių žuvimas dėl intensyvaus žvėrių judėjimo. Nagrinėjamas įvykis nėra vienetinis atvejis. Šie duomenys nėra paneigti ir atsakovas nepateikė naujų duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“ nepažymėtas, šiame ruože neribojamas važiavimo greitis, nors tai turėjo būti padaryta. Atsakovo nurodyti teisės aktai, kuriais jis vadovaujasi ir įrodinėja tinkamą savo pareigų atlikimą bei teisėtus valstybės veiksmus, yra nesusiję su valstybės pareiga imtis apsauginių priemonių konkrečiai tikslu išvengti laukinių žvėrių padarytos žalos eismo įvykio metu. Valstybė tinkamai neįvykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti saugų eismą keliuose, o būtent įvykio vietoje, kurioje iš tikrųjų yra didelė panašių įvykių tikimybė, neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio vietoje yra pastebimas nuolatinis gyvūnų judėjimas ir nepasirūpino papildomomis apsaugos priemonėmis šiame kelio ruože. Šioje byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo atsakomybei dėl padarytos žalos atsirasti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

11Trečiasis asmuo A. B. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Palaikė visus ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus motyvus.

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-07-05, 23 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 55 km 780 m ruože A. B., vairuodamas automobilį ( - ), priklausantį ieškovui V. B., važiuodamas apie 70 km/h greičiu nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į staiga į kelio važiuojamąją dalį jam iš kairės pusės išbėgusį briedį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis bei žuvo eismo įvykį sukėlęs briedis. Kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“ nepažymėtas. A. B., pastebėjęs briedį prieš pat automobilį, bandė stabdyti, bet susidūrimo jam išvengti nepavyko. Savo veika A. B. KET reikalavimų nepažeidė (b.l. 5-7). Dėl nurodyto eismo įvykio ieškovas patyrė 2.575 Lt turtinę žalą, kurios priteisimo prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, nes pastaroji yra eismo įvykį sukėlusio laukinio gyvūno – briedžio – savininkė, todėl jo manymu turi atsakyti už šio gyvūno sukeltą žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino. Teismas sprendė, kad taikant CK 6.267 straipsnio 1 dalies analogiją, atsakovas privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo, o šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, reaguoti į visame kelyje įvykusius eismo įvykius ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti. Kadangi atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, jis, kaip laukinės gyvūnijos savininkas, privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą ieškovo turtui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

14Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ankstesnėje praktikoje buvo konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogiją taikytina CK 6.267 straipsnio 1 dalis, tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių sukeltos žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas ir konstatavo, kad pagal įstatymo analogiją ginčo santykiams taikytina CK 6.267 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančias normas, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma CK 6.267 straipsnio 1 dalies normos specialioji nuostata dėl žvėries savininko atsakomybės be kaltės. Vadinasi, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą nagrinėjamos bylos atveju taikytina tik nustačius visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Teismo išvada, kad, taikant CK 6.267 straipsnio 1 dalies analogiją, valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, neatitinka šiuo metu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl yra nepagrįsta.

15Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, 2011-07-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, taip pat yra konstatavęs, kad tiek griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, atveju, tiek tuo atveju, kai atsakoma esant kaltei, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir priežastinį atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ryšį. Net griežtosios atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalą (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Taip pat nurodytoje nutartyje yra išaiškinta, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Be to, nutartyje yra pažymėta, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas.

16Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas už briedžio kaip laukinio gyvūno nurodyto eismo įvykio metu ieškovui sukeltą žalą atsakyti neprivalo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atsakovo kaip briedžio savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo turi būti atsižvelgiama į situaciją toje konkrečioje kelio vietoje, kurioje įvyko šiai bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis (įvykio vietoje, o ne visame kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai), taip pat į šio eismo įvykio aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad atsakovas, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, kuriame įvyko nurodytas eismo įvykis, reaguoti į visame kelyje įvykusius eismo įvykius ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, tačiau atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė.

17Byloje esantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2010-11-19 raštas (b.l. 35) patvirtina, kad nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn. kelio Nr. A140 (Kaunas-Zapyškis-Šakiai) 54-58 km įvyko 2008 m. 1 eismo įvykis, 2010 m. 2 eismo įvykiai dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Taigi, kelio ruože, kuriame ieškovui priklausanti transporto priemonė susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu, per ketverius metus įvyko tik trys transporto priemonių susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Tuo tarpu byloje esanti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros 2011-01-12 pažyma (b.l. 40) patvirtina tik tai, kad visame kelyje Šakiai – Kaunas, t. y. ne šio kelio 54-58 km ruože, kasmet dėl intensyvaus eismo, nuo susidūrimo su transporto priemonėmis, žūva smulkioji fauna – plėšrūnai ir stambūs kanopiniai žvėrys, 2011-03-24 rašte (b.l. 50) nurodyta, kad pastebimas dažnas laukinių žvėrių žuvimas šiame kelyje dėl žvėrių intensyvaus judėjimo, o 2011-04-14 rašte (b.l. 58) nurodyta, kad tikslios informacijos apie eismo įvykiuose žuvusius žvėris, nurodant konkrečius kelio kilometrus, Šakių rajono agentūra neturi ir neregistruoja.

18Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti Šakių rajono agentūros duomenys apie transporto priemonių susidūrimus su laukiniais gyvūnais visame kelyje Kaunas – Šakiai, atsižvelgiant į tai, jog tikslių susidūrimų vietų nustatyti neįmanoma, nesuteikė pagrindo pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstos išvados, kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo būtinybė atsakovui kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 54-58 km ruože, kuriame ir įvyko šis eismo įvykis, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ar kitas techninės apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Tuo labiau, kad pagal Šakių rajono policijos komisariato pateiktą informaciją susidūrimai su laukiniais gyvūnais būtent šiame kelio ruože yra pavieniai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vien įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti, nes atsakovas turi ribotas galimybes valdyti laukinius gyvūnus. Kaip patvirtina bylos medžiaga, briedis į kelią iššoko staiga, dėl ko transporto priemonės vairuotojas nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo net ir esant įspėjančiam kelio ženklui (b.l. 85-86). Be to, atsakovas kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas rūpinosi eismo saugumu kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, t. y. nustatė „Juodąsias dėmes“ ir avaringus kelio ruožus atitinkamuose kelio dalyse (b.l. 76).

19Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės deliktinę atsakomybę už laukinių gyvūnų sukeltą žalą, bei netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

21n u s p r e d ė:

22Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti.

23Ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmesti.

24Teisėjas

25Virginijus Kairevičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, n u s t a t ė:... 3. Ieškovas V. B. pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė... 4. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 5. Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad važiavo... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykis, kurio... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 9. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi... 10. Ieškovas V. B. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 3... 11. Trečiasis asmuo A. B. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-07-05, 23 val. 40 min., kelio... 14. Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ankstesnėje praktikoje buvo... 15. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas deliktinės civilinės... 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas už briedžio kaip... 17. Byloje esantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti Šakių rajono agentūros... 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 21. n u s p r e d ė: ... 22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą... 23. Ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo... 24. Teisėjas... 25. Virginijus Kairevičius...