Byla e2-26787-155/2016
Dėl įsiskolinimo, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Ž. G

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui J. R., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Š. V., atsakovui V. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ( - ) bendrijos ieškinį dėl įsiskolinimo, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Ž. G.,

Nustatė

3ieškovas ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. G.: 1) 244,12 EUR skolos 2) 74,88 EUR delspinigių 3) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad ( - ) m. rugpjūčio 13 d. buvo įsteigta ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri įgyvendina Bendrijos teritorijoje (( - )) esančių privatizuotų garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos lėšas sudaro tikslinės garažų savininkų įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės technikos priežiūros išlaidoms apmokėti. 2014-07-24 Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 10, 2014-05-20 Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 12, buvo nustatyti 2015 m. įmokų už garažus tarifai – 52 eurai už garažą. A. V. G. yra garažų Nr. 66, 67, 68, 69 savininkas, tačiau nevykdė įstatyme numatytos pareigos Bendrijos nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų. Konkrečiai atsakovas nėra apmokėjęs ieškovui bendrijos nustatytų įmokų už 2015 metus už visus savo turimus garažus (52 EUR x 4 garažai) bei 36,12 EUR susidariusių išlaidų už suvartotą elektros energiją. Taip pat atsakovui buvo paskaičiuoti 74,88 EUR delspinigiai, kurie buvo nustatyti 2011-02-11 bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokole Nr. 5, kuriame nurodyta, jog savininkas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos įmokos sumos už kiekvieną praleistą sumokėti įmoką (mokestį) kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

5A. V. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas neatsisako jam priklausančių mokėti įmokų, tačiau jam yra nepaaiškintas mokėjimų pagrįstumas, t.y. kokiu pagrindu ir kada jam tokia prievolė atsirado. Nuo tada, kai atsakovas įsigijo ginčo garažus, bendrijos pirmininkas su juo atsisako bendrauti ir pateikti prašomus dokumentus, susijusius su bendrijos finansine veikla bei nustatytais mokėjimais. Tik susipažinęs su bendrijos valdybos ataskaita, bendrijos išlaidų ir pajamų sąmata už 2015 metus, atsakovas išsakytų savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytais delspinigiais ir jų dydžiu, nes delspinigiai yra aiškiai per dideli ir nustatyta suma neprotinga, atsakovo manymu, šiuo atveju turėtų būti skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai, kas sudaro 7,49 EUR sumą. Taip pat atsakovas nesutinka su mokėjimu už suvartotą elektros energiją, kadangi ieškovas turi įrodyti, jog teismui pateiktame akte nurodyti pradiniai elektros skaitiklių duomenys atsakovui buvo žinomi ir atsakovas realiai sunaudojo tokį kiekį elektros.

6Tretysis asmuo Ž. G. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai teismui nurodė, kad bendrijos metinis mokestis už garažą numatytas bendrijos įgaliotinių protokoluose, taip pat protokoluose numatyti delspinigiai ir jų dydis, o tuo tarpu mokesčiai už sunaudotą elektrą kiekvienam garažui apskaičiuojami pagal elektros skaitiklius (jų parodymus), kurie yra kiekviename garažų bokse. Pardavus garažą (pasikeitus garažo savininkams), skaitiklio parodymai skaičiuojami nuo nulio. Šiuo atveju suvartotas elektros energijos kiekis buvo paskaičiuotas pagal skaitiklių parodymus surašytus apžiūros akte, kai ieškovo atstovai ir buvęs garažų valdytojas (nuomininkas) faktiškai patikrino atsakovo garažų skaitiklio parodymus. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas registre nėra įregistruotas minėtų garažų savininku, o yra įregistruotos tik šių garažų pirkimo-pardavimo sutartys, nors realiai atsakovas yra ginčo garažų savininku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo-lapkričio mėn. atsakovas įsigijo garažus Nr. 66-69, esančius ieškovo administruojamos bendrijos vietoje. Ieškovo bendrijos pirmininkas visaip trukdė buvusiems garažų savininkams parduoti garažus atsakovui, neišdavė pažymų notarų biurui tol kol jie neįnešė į bendrijos kasą po 100 Lt dydžio mokėjimą ir kol nesuremontavo parduodamų garažų stogų. Dėl šių aplinkybių atsakovui teko papildomai sumokėti 400 Lt buvusiems garažų savininkams ir 1200 Lt bendrijai už 3 garažų stogų perdengimą. Pinigus, sumokėtus buvusiems garažų savininkams, bendrija atsakovui negrąžina iki šiol. Atsakovo manymu, bendrijos pirmininkas neteisėtai nelaiko garažų pastato stogo bendrojo naudojimo objektu ir už jų remontą reikalauja iš garažų savininkų pinigų po kelis kartus. Atsakovo įsitikinimu, bendrijos pirmininkas veikia neteisėtai, savo veiksmais padidino atsakovui ir jo sutuoktinei perkamų garažų kainą. Be to atsakovui nebuvo pateikti susipažinti bendrijos įstatai ir protokolai, atsakovas negalėjo įsitikinti dėl nustatytų mokesčių pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotais delspinigiais, prašo juos mažinti, atsakovo manymu, šiuo metu nustatytas dydis yra neprotingas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti įsiskolinimą už suvartotą elektrą, kadangi byloje pateiktas ieškovo įrodymas (dokumentas-aktas) yra netinkamas, užpildytas laisva forma, atsakovui nežinomų asmenų, yra neaiškios datos, tokiu aktu prašo nesiremti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

9Teismo posėdžio metu liudytoja E. A. teismui nurodė, kad anksčiau buvo 15-osios garažų bendrijos narė, savo garažą bendrijoje pardavė pirkėjui-atsakovui V. G.. Pardavinėjant garažą jos buvo prašoma palikti parduodamą garažą tvarkingą su suremontuotu stogu ir sumokėti 100 Lt mokest bendrijai už išduodamą pažymą notarui. Jai buvo paaiškinta, jog sumokėtas 100 Lt mokestis bus grąžinamas naujajam garažo savininkui, kai bus sutvarkyti visi dokumentai dėl garažo pardavimo įregistravimo arba pati liudytoja galės atsiimti vėliau su kasos pajamų orderiu, kai bus sutvarkyti dokumentai. Stogo remonto išlaidas liudytoja padengė savo lėšomis. Ji visada tvarkingai mokėdavo bendrijos mokesčius, išskyrus vieną kartą kai pradelsė atlikti mokėjimą ir už tai susimokėjo bendrijai numatytus delspinigius.

10Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. teismui nurodė, kad anksčiau buvo 15-osios garažų bendrijos narys, turėtą bendrijoje garažą pardavė pirkėjui-atsakovui V. G.. Pardavinėjant atsakovui garažą bendrija pareikalavo sumokėti 100 Lt kaip užstatą už išduodamą pažymą notarui bei sutvarkyti parduodamą garažą ir jo stogą. Jam buvo paaiškinta, kad 100 Lt užstatas bus grąžintas pirkėjui, sutvarkius visus pirkimo-pardavimo bei registracijos dokumentus. Liudytojas stogo remontą atliko savo lėšomis. Šias lėšas (stogo remonto išlaidas ir užstatą) liudytojui kompensavo atsakovas. Tokios bendrijos pirmininko sąlygos liudytojui atrodė keistos, tačiau liudytojas buvo priverstas su jomis sutikti, kadangi kitaip būtų praradęs pirkėją ir galimai nebūtų sudarytas garažo pardavimo sandoris.

11Tretysis asmuo Ž. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai įteiktas, apie iškeltą bylą žino per šeimos narį.

12Ieškinys patenkintas iš dalies.

13Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Bendrijos teritorijoje (( - )) esančių privatizuotų garažų boksų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų boksų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažų boksams priskirtos žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovas veikia pagal bendrijos įstatus įregistruotus Juridinių asmenų registre. A. V. G. nuosavybės teise priklauso keturi garažo boksai Nr. 66-69, esantys ieškovo ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teritorijoje, adresu ( - ).

14Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad siekiant įgyvendinti bendrijos narių-garažų savininkų interesus, bendrijos susirinkime buvo nustatyta garažų savininkams kasmetinė įmoka už turimą garažą, skirta bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, tačiau atsakovas, būdamas 4 garažų savininku, atsisako už 2015 m. laikotarpį šį nustatytą mokestį mokėti, taip pat atsisako sumokėti bendrijai už sunaudotą elektros energiją (280 Kw), todėl susidarė įsiskolinimas, paskaičiuoti delspinigiai. Konkrečiai susidarė 208 EUR skola nesumokėtų kasmetinių įmokų už 4 turimus garažus, 36,12 EUR skola už šiems garažams tiektą elektrą bei paskaičiuoti 74,88 EUR delspinigiai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, savo atsisakymą mokėti įmokas grindžia šių įmokų dydžio nustatymo neteisėtumu, nurodydamas kad buvo nesupažindintas su bendrijos finansiniais dokumentais ir priimtais bendrijos susirinkimuose sprendimais, taip pat dėl to, jog bendrijos pirmininkas iš buvusių garažų savininkų neteisėtai išsireikalavo sumokėti 100 Lt mokestį už pažymą notarui reikal ingą forminant pirkimą-pardavimą bei reikalavo suremontuoti stogą, dėl ko atsakovas pirkdamas šiuos garažus iš buvusių savininkų patyrė papildomų išlaidų, turėjo pardavėjams kompensuoti šias sumas, kurias šiuo metu bendrijos pirmininkas atsisako jam grąžinti. Už garažams tiektą elektrą atsakovas atsisako mokėti, motyvuodamas tuo kad ieškovas neįrodė, jog jo garažams realiai buvo tiekiama elektra, kad patiektos elektros dydis atitinka nurodytą ieškinyje ir ieškinio priede-akte dydį. Todėl atsakovo nuomone, jis neturi pareigos apmokėti šių sumų ieškovui.

15Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad garažų savininkai 1992 metais yra įsteigę adresu ( - ), esančių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją (ieškovą), kurio funkcijos – savininkų bendrųjų teisių, pareigų ir interesų, susijusių su garažų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymo nustatyta tvarka garažų boksams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra bei tvarkymu, įgyvendinimas. Tuo metu galioję teisės aktai numatė galimybę fiziniams asmenims jungtis į atitinkamus juridinius asmenis (bendrijas, kooperatyvus, visuomenines organizacijas ir pan.), šiems siekiant ūkinių, komercinių, politinių, švietimo ir kitokių tikslų, ir iš narių pajų, stojamųjų bei nario mokesčių ir kitų tikslinių mokėjimų, taip pat iš teisėtos veiklos įgyti bendrąją nuosavybę (1964 m. CK 1173 str., 122 str.). Tokių juridinių asmenų veiklą ir nuosavybės santykius reglamentavo įstatymai, kiti norminiai aktai bei to juridinio asmens įstatai (nuostatai). Šiuo metu ieškovo bendrija veikia pagal 2014-05-14 priimtus bendrijos įstatus, kurie 2014-06-02 įregistruoti Juridinių asmenų registre ir kuriais ieškovas ir bendrijos nariai, garažų savininkai privalo vadovautis. Šiuo atveju įstatai nustatė, kad garažų savininkai, bendrijos nariai privalo laikytis bendrijos įstatų, dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, vykdyti bendrijos organų sprendimus, laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų, laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas, taip pat nustatytos kitos teisės ir pareigos. Įstatuose nurodyta, kad bendrija veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR CK, LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Šio įstatymo 10 str. 8 d. numatė, kad įmokas (tarifus) tvirtina visuotinis susirinkimas, o jeigu visuotinis susirinkimas neįvyksta ir bendrija dėl to negali įgyvendinti savo tikslų, bendrijos narių – įgaliotinių susirinkimas. Iš Juridinių asmenų registro taip pat matyti, kad bendrijoje papildomai veikia organai – įgaliotinių susirinkimas (registruotas nuo 2010-01-15) bei visuotinis narių susirinkimas (nuo 1992-08-13). Nagrinėjamu atveju 2014 m. liepos 24 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 10, 2015 m. gegužės 20 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolu buvo nustatytas kasmetinis (vienkartinis) 52 EUR įmokų tarifas (už 1 garažą) už 2015 metus.

16Teismas pažymi, kad Bendrijos organų (kaip įgaliotinių susirinkimo ar visuotino susirinkimo) priimti sprendimai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl jais vadovautis ir juos vykdyti yra privalu kiekvienam bendrijos nariui ir garažo savininkui. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, ieškovas turėjo 10 įgaliotinių, 9 jų dalyvavo 2014-07-24 susirinkime, o 8 jų dalyvavo 2015-05-20 įgaliotinių susirinkime, kurių metu buvo nutarta patvirtinti minėtą kasmetinį 52 EUR mokestį už turimą garažą 2015 metais, visi dalyvavę susirinkime įgaliotiniai (bendrijos nariai) pritarė tokiam sprendimui. Teismui nepateikta duomenų ir įrodymų, kad šie bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolai ir priimtas sprendimas, kuriuo buvo nustatytos 52 EUR įmokos už turimą garažą 2015 metais dydis, yra nuginčytas ar ginčijamas. Atsakovas neginčija byloje aplinkybės, kad įmokų už turimus 4 garažus ieškovui nesumokėjo. Šioje byloje teismas pažymi, kad neišeinant iš ieškinio ribų byloje išnagrinėtas ginčas kilęs dėl susidariusio atsakovo įsiskolinimo bendrijai priteisimo, kad daugelis atsakovo teismui nurodytų aplinkybių-argumentų, tokių kaip 100 Lt mokėjimų reikalavimas ar stogo remontavimas parduodant garažą, bendrijos susirinkimuose priimtų sprendimų pagrįstumas yra iš esmės susijusios su kitokio pobūdžio ir galimai egzistuojančiu ginču tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau toks galimai kilęs ir neteismine ar teismine tvarka nesprendžiamas ginčas nėra pagrindu nevykdyti bendrijos priimtų sprendimų. A. V. G. šiame teismo procese kvestionuodamas nustatytų įmokų teisėtumą, nepateikė į bylą priešieškinio, priimtų bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimų nenuginčijo, o pasirinkdamas pasyvią protesto prieš bendriją (jos pirmininką) formą - tinkamai nemokėti nustatytų (ir nenuginčytų) mokesčių bendrijai, netinkamai gynė savo teises. Atsakovas, nevykdydamas įstatyme nustatytos prievolės, nes, jo manymu, yra pažeistos kitokio pobūdžio teisės nesiekia tinkamo teisingumo įgyvendinimo. Atsakovas, galėdamas aktyviai veikti turi visas galimybes jam neįtinkančius veiksmus, priimtus, jo manymu, netinkamus bendrijos sprendimus (protokolus), tarp jų ir bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolus dėl nustatytų ginčo įmokų, netinkamai atliktus bendrijos vadovo veiksmus skųsti teismui ir taip prisidėti prie sąžiningų, teisingų teisinių santykių kūrimo, teisėtumo įgyvendinimo. Gi, šiuo atveju įmokų nemokėjimas nėra pateisinamas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas ir apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pažymėję, jog iki teismo sprendimu nebus nustatyta priešingai, t.y. nebus nuginčytas minėtų protokolų priimtų sprendimų teisėtumas, atsakovą saisto jo vykdymo pareiga tiek pagal įstatymą, tiek pagal bendrijos įstatus. Atsakovui išaiškintina, jog dėl minėtų 100 Lt mokėjimų ir jų grąžinimo atsakovas gali teisme reikšti ieškinį įstatyme nustatyta tvarka, bet ne atsisakyti vykdyti kitas prievoles bendrijai argumentuodamas kitu tarp šalių egzistuojančiu, bet nesprendžiamu ginču.

17Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str., 6.205 str.). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas būdamas 4 garažų, esančių bendrijoje savininku netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nemokėjo bendrijos nustatytų mokesčių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 208 EUR įsiskolinimo už 4 turimus garažus yra pagrįstas, ir priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai.

18Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36,12 EUR skolos už sunaudotą 280 Kw elektros energiją. Iš esmės ieškovas remiasi byloje 2016-05-15 aktu, kurį pasirašė bendrijos pirmininkas J. R., bendrijos įgaliotinis A. G., elektrikas V. M. bei nuomininkas M. N., jame užfiksuoti atsakovo garažų boksų Nr. 66-69 elektros skaitiklių parodymai – atsakovo garažų pirkimo-pardavimo dieną iki akto surašymo dieną, kuriuose nurodoma bendra sunaudota elektros energijos suma – 280 kw, atitinkamai už šį kiekį pagal galiojančius elektros kainos tarifus buvo apskaičiuota 36,12 EUR suma, t.y. 280 kw x 0,129 Eur. Ieškovas taip pat pateikė 2015-2016 metų AB ( - ) sąskaitas-faktūras, AB ( - ) banko mokėjimų archyvo išklotines, iš kurių matyti, jog garažų bendrijai realiai buvo tiekiama elektros energija bei už šias paslaugas elektros tiekėjui buvo tvarkingai atsiskaitoma. Atsakovas nesutinka ir su šiuo ieškovo reikalavimu, motyvuoja, kad ieškovas neįrodė, jog realiai jo garažams buvo tiekiama elektra ir kad buvo sunaudota būtent 280 Kw elektros energijos, kad ieškovo pateikti įrodymai yra netinkami, jie neturėtų būti vertinami.

19Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008)

20Nors atsakovas teismui nurodė, kad negalima remtis byloje pateiktu 2016-05-15 aktu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Šis aktas užpildytas laisva forma, surašytas ranka, bet tokia forma nepaneigia akte nurodytų aplinkybių ir faktų. Atsakovas norėdamas paneigti šiame akte nurodytas aplinkybes, nepateikė teismui jokių priešingų įrodymų: nepateikė įrodymų, kad į jo garažus nebuvo tiekiama elektros energija, kad ieškovas elektros tiekėjui AB ( - ) mokėjo už kituose bendrijoje esančiuose garažuose suvartotą elektros energiją, nepateikė priešingų įrodymų, kad atsakovo garažų boksų skaitiklių parodymai šių garažų pirkimo pardavimo dieną bei akto sudarymo dieną buvo kitokie negu kad yra nurodoma akte, neįrodė, kad elektra atsakovo garažuose buvo atjungta ar jis už suvartotą elektros energiją mokėjo tiesiogiai AB ( - ). Atsakovas byloje rėmėsi tik abstrakčiais pasakymais, jog nepažįsta asmenų surašiusių aktą ir kad aktas surašytas laisva forma. Kaip minėta įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovas paaiškino teismui kaip buvo sudarytas aktas, nurodė, kad suvartotos elektros kiekis buvo patikrintas faktiškai ieškovo atstovams ir kitiems asmenims patikrinus atsakovo garažų skaitiklius. Vertinant šias aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus teismas labiau tikėtinu pripažįsta faktą, kad atsakovo garažams buvo tiekiama elektros energija. Nesant jokių priešingų įrodymų, byloje esant tik minėtam 2016-05-15 aktui, kurio atsakovas savo įrodymais nepaneigė, tikėtinai pripažįstama, jog akte nurodytos suvartotos elektros energijos kiekis yra teisingas. Mažiau tikėtina yra tai, kad keturi asmenys, pasirašę 2016-05-15 aktą, galėjo klastoti duomenis ar atlikti neteisėtus veiksmus bei remtis šiais duomenimis teisme. Pažymėtina, kad akte užfiksuotas suvartotas elektros energijos kiekis 4 garažams yra nedidelis, sudaro 280 kw ir sąlygoja nedidelę mokėtiną 36,12 EUR sumą. Ieškovas, tiekdamas elektros energiją atskirų bendrijos narių, savininkų garažams, veikia kaip subtiekėjas, o bendrijos narys, garažų savininkas – kaip subabonentas (CK 6.389 straipsnis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 6 punktas). Abonento pareiga yra sumokėti už tiekiamą elektros energiją (CK 6.383 straipsnis). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punktas numato subabonento pareigą sumokėti už perduotą elektros energiją bei padengti pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą lokaliu elektros tinklu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įgyvendinamas garažų boksų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų boksų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažų boksams priskirtos žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, mokėjo elektros tiekėjui už suvartotą bendrijos narių, garažų savininkų elektrą, ir kaip matyti iš teismui pateiktų elektros tiekėjo sąskaitų bendrijai jokie bendrijos įsiskolinimai nesikaupė. Todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 36,12 EUR įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją.

21Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo 2011 m. vasario 11 d. protokole Nr. 5 nustatyta, kad bendrijos teritorijoje esančio garažų bokso savininkas privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius, mokamus nuo nesumokėtos įmokos (mokesčio) už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti paskaičiuotus 74,88 EUR delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad šis įgaliotinių susirinkimo sprendimas taip pat būtų nuginčytas ar ginčijamas. Iš liudytojos E. A. parodymų nustatyta, kad jai esant bendrijos narei ir vieno iš bendrijos garažų savininkei, ji yra mokėjusi bendrijos nustatytus delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę sumokėti mokestį bendrijai. Atsakovas su šiais delspinigiais nesutinka ir laiko juos neprotingai dideliais, mano, kad šiuo atveju turėtų būti skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai remiantis teismų praktika, kas sudaro 7,49 EUR sumą.

22CK 6.71-6.75 straipsniais, reglamentuojančiais netesybas, įtvirtinta kompensuojamoji netesybų funkcija, siekiant užtikrinti nuostolių nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atlyginimą, tačiau netesybos jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Įvertinus nustatytų delspinigių dydį – „0,2 procentai už kiekvieną kalendorinę“, darytina išvada, kad toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelės netesybos ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, LAT 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). CK 6.258 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, jeigu netesybos neprotingai didelės, netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Paminėto pagrindu, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio, 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašomų priteisti netesybų dydis mažintinas, t. y. delspinigių dydį sumažinant nuo 0,2 iki 0,02 procentų per dieną, įvertinus skolos sumą ir laikant, kad toks delspinigių dydis kompensuoja patirtus nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimo vykdymo. Pažymėtina, kad tokios pat praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. 2013-03-19 nutartis Nr. 2A-1077-565/2013, kurioje esant ginčui tarp kitos garažų bendrijos ir garažo savininko, buvo sumažinti garažų bendrijos nustatyti delspinigiai būtent iki tokio dydžio), todėl atitinkamai iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 7,49 EUR suma. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmestinas.

23CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, todėl yra pagrindas priteisti šalims pagrįstas turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovas teismui nurodė, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 450 EUR už teisinę advokato padėjėjo pagalbą (parengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teisme). Tuo tarpu atsakovas patyrė 230 EUR išlaidų už teisinę advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį. Teismo vertinimu, visos šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Šiuo atveju buvo patenkinta 78,88 proc. ieškinio reikalavimų (t.y. 251,61 EUR suma iš 319 EUR ieškinio sumos), todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 354,96 EUR bylinėjimosi išlaidų ((450x78,88 proc.)/100), o iš ieškovo atsakovui 48,58 EUR bylinėjimosi išlaidų ((230x21,12 proc.)/100), todėl atlikus įskaitymą, iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 306,38 EUR bylinėjimosi išlaidų.

25Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys kituose įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį dalinai (78,88 proc.), iš atsakovo priteistinas valstybei 15 Eur žyminis mokestis pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ir atsižvelgus, jog ieškinys pateiktas per EPP sistemą (CPK 79, 80, 96 str.).

26Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

28ieškinį patenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovui ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, j.a.k. ( - ), iš atsakovo V. G., a.k. ( - ) 244,12 EUR skolos, 7,49 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 306,38 EUR bylinėjimosi išlaidų.

30Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

31Priteisti valstybei iš atsakovo V. G., a.k. ( - ) 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

32Įsiteisėjus sprendimui grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-AT-00371-15 medžiagą.

33Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ( - )... 3. ieškovas ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė teismui... 4. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) m. rugpjūčio 13 d. buvo įsteigta ( - )... 5. A. V. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog... 6. Tretysis asmuo Ž. G. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2014 m.... 9. Teismo posėdžio metu liudytoja E. A. teismui nurodė, kad anksčiau buvo... 10. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. teismui nurodė, kad anksčiau buvo... 11. Tretysis asmuo Ž. G. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai... 12. Ieškinys patenkintas iš dalies.... 13. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ( - ) garažų... 14. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad siekiant įgyvendinti bendrijos... 15. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš Juridinio asmenų registro... 16. Teismas pažymi, kad Bendrijos organų (kaip įgaliotinių susirinkimo ar... 17. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties... 18. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36,12 EUR skolos už... 19. Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo... 20. Nors atsakovas teismui nurodė, kad negalima remtis byloje pateiktu 2016-05-15... 21. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo 2011 m. vasario 11 d. protokole Nr.... 22. CK 6.71-6.75 straipsniais, reglamentuojančiais netesybas, įtvirtinta... 23. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad bylose, kurias... 26. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 28. ieškinį patenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovui ( - ) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, j.a.k.... 30. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.... 31. Priteisti valstybei iš atsakovo V. G., a.k. ( - ) 15 EUR bylinėjimosi... 32. Įsiteisėjus sprendimui grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 33. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...