Byla 2S-1848-577/2012
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Y. ieškinį atsakovei D. Y., dalyvaujant teikiančiai išvadą institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės D. Y. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. V. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu D. Y., prašydamas nustatyti jo su sūnumi N. Y. bendravimo tvarką. A. D. Y. priešieškiniu prašo teismo nustatyti V. Y. bendravimo su sūnumi N. Y. tvarką. Taip pat atsakovė prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę bei uždrausti atsakovui V. Y. išvežti nepilnametį sūnų N. Y. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be motinos ar/ir teismo leidimo. Atsakovė nurodė, kad yra didelė rizika, jog nepilnametis sūnus, pats to nesuprasdamas, gali būti išvežtas iš jo gyvenamosios vietos į užsienį, o tai pažeistų vaiko teises. Nurodė, kad šiuo metu jos ir ieškovo santykiai yra labai pablogėję, atsakovas nuolat kabinėjasi prie jos, neleidžia jai saugiai gyventi, per kelias savaites policija buvo kviesta net kelis kartus. Ieškovas gali prisikalbinti sūnų išvažiuoti į užsienį. Taip pat nurodė, kad vaikas turi dvi pilietybes: Lietuvos ir Izraelio, turi Izraelio pasą. Ieškovas pradėjo grasinti, kad išsiveš vaiką į užsienį. V. I. piliečio pasas yra pas ieškovą. Nurodė, kad ji buvo leidusi gera valia vaikui bendrauti su ieškovu, tačiau ieškovas, nepranešęs jai, buvo išvežęs vaiką į užsienį. Dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas su vaiku buvo sulaikytas Latvijos-Rusijos pasienyje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

4I. V. Y. atsiliepime į prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad jis savo veiksmais jokios žalos vaikui nedaro ir neketina daryti. Tokį atsakovės prašymą vertina kaip jos spaudimą daryti nuolaidas ginče dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis pats yra pareiškęs ieškinį teismui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl taikyti jo atžvilgiu apribojimus būtų neteisinga. Prašo prašymą atmesti.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino atsakovės D. Y. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Uždraudė ieškovui V. Y., a.k. ( - ), gyv( - ), išvežti nepilnametį sūnų N. Y., gim. 2007-02-28, gyv. Nagevičiaus g. 3-34, Vilniuje, iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos D. Y., a.k. ( - ) sutikimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl atsižvelgiant į ieškinio dalyką bei į nurodytas atsakovės faktines aplinkybes ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, atsakovės D. Y. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo tenkintinas.

6I. V. Y. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti. Ieškovas nurodo, kad teismas, uždrausdamas ieškovui V. Y. išvežti nepilnametį sūnų N. Y. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos D. Y. sutikimo, akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Pasak ieškovo, nutartis priimta tik remiantis ta aplinkybe, kad dėl neteisėto vaiko išvežimo į užsienį yra pradėtas ikiteisiminis tyrimas Nr. 12-1-02109-12. Ieškovas pažymi, kad tuo metu jis vaiką buvo pasiėmęs visiškai teisėtai, atsakovė D. Y. žinojo, kur yra vaikas, ir tik dėl atsakovės pareiškimo ieškovas su vaiku buvo sulaikytas Rusijos ir Latvijos pasienyje. Apeliantas teigia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu nepagrįstai suvaržo jo ir jo tėvų teisę bendrauti su vaiku. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepateikia jokių duomenų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi kenkia jo interesams, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju nėra pateisinamas.

7A. D. Y. atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Nurodo, jog niekada nedarė kliūčių atsakovui bei jo tėvams bendrauti su sūnumi N. Y., tačiau kylant nuolatiniams konfliktams ir ieškovui grasinant atsakovei, jog vaikas bus išvežtas į užsienį, atsakovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo pimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be jos sutikimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo tėvai pageidauja bendrauti su anūku. Atsakovė tvirtina, kad nepilnametis sūnus turi dvi pilietybes – Lietuvos ir Izraelio, o tai reiškia, kad jis turi du asmens dokumentus, o vienas iš jų yra pas ieškovą. Esant tokiai situacijai, ieškovas bet kada gali kirsti Lietuvos sieną, o atsakovė apie tai gali nieko nežinoti. Be to, ieškovas be atsakovės žinios jau buvo išsivežęs vaiką į Rusiją, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02109-12. Pasak atsakovės, ši aplinkybė leidžia teigti, kad 2012 m. liepos 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta. Atsakovė teigia, kad vaiko išvežimo į užienį tikimybė yra pagrįsta dėl ieškovo turimų vaiko asmens dokumentų ir dėl ieškovo nuolatinių konfliktų su atsakove. Pasak atsakovės, teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgė išimtinai tik į vaiko interesus. Atskirasis skundas netenkintinas

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui V. Y., a.k. ( - ), gyv. ( - ), išvežti nepilnametį sūnų N. Y., gim. ( - ), gyv. ( - ), iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos D. Y., a.k. ( - ) sutikimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui V. Y. išvežti nepilnametį sūnų N. Y. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos D. Y. sutikimo.

11Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. Y. ieškinį atsakovei D. Y., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės D. Y. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino atsakovės D. Y. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad, tenkindamas atsakovės prašymą, šiuo atveju išimtinai atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus. A. V. Y. tvirtina, kad atsakovė nepateikia jokių duomenų, jog ieškovo bendravimas su sūnumi kenkia jo interesams, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju yra nepagrįstas. Pasak apelianto, teismas, uždrausdamas ieškovui V. Y. išvežti nepilnametį sūnų N. Y. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos D. Y. sutikimo, akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Tuo tarpu atsakovė D. Y. tvirtina, kad niekada nedarė kliūčių atsakovui bei jo tėvams bendrauti su sūnumi N. Y., tačiau kylant nuolatiniams konfliktams ir ieškovui grasinant atsakovei, jog vaikas bus išvežtas į užsienį, atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be jos sutikimo. Atsakovė teigia, kad vaiko išvežimo į užienį tikimybė yra pagrįsta dėl ieškovo turimų vaiko asmens dokumentų ir dėl ieškovo nuolatinių konfliktų su atsakove. Pasak atsakovės, teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgė išimtinai tik į vaiko interesus.

12Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų būsimam teismo sprendimui užtikrinti, taikymo, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, jog šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Šiuo konkrečiu atveju ieškinio dalykas yra susijęs su šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009-04-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio N. Y. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina D. Y. (b.l. 4-6). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 67-74) patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad V. Y. grasino jai, kad išsiveš nepilnametį sūnų į užsienį, be to, jau yra įvykęs faktas, kad V. Y. buvo išsivežęs vaiką be motinos D. Y. žinios, nors vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Apeliacinio teismo nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali ne tik pasunkėti (jeigu tektų kreiptis į užsienio valstybės nacionalinį teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti), bet gali likti realiai neįvykdomas, jei, pvz., atsakovas nuslėptų vaiko buvimo vietą arba ją periodiškai keistų. Rizika, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar netgi padarytas neįmanomu, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 8 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylas vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Kaip ir akcentavo pirmos instancijos teismas, šiuo atveju ir buvo atsižvelgta išimtinai tik į vaiko interesus, nes neuždraudus ieškovui išvežti nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be vaiko motinos sutikimo, nepilnametis vaikas, pats to nesuprasdamas, gali būti išvežtas iš jo gyvenamosios vietos į užsienį ir tokiu būdu atskirtas nuo motinos, o tai pažeistų vaiko teises.

13Pažymėtina tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės.

14Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pats savaime neapsprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t.y. ar ieškinys bus patenkintas, be to, šios priemonės yra laikino pobūdžio, apibrėžiamos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 150 str. 4-5 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

17I. V. Y. atskirąjį skundą atmesti.

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai