Byla e2-129-650/2017
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė,

2sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

3dalyvaujant atsakovui Ž. R.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Ž. R., įtrauktam į procesą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Tele2“ dėl skolos priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė ieškinį atsakovui Ž. R., prašydamas iš jo priteisti 213,73 Eur skolą, 78,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2005-02-06 atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M47674390574225, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Nurodoma, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl susidarė skola – 213,73 Eur. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl susidarė 78,63 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2016-07-01. 2009-03-31 ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido reikalavimo teisę ir į skolininką Ž. R. (1-3 b.l.).
  1. Teismo posėdyje ieškovo atstovė nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovo atstovei nedalyvaujant. 2016-10-27 teiktame pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai teikė paaiškinimus dėl atsakovo Ž. R. atsiliepimo ir nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia nesudaręs sutarties su UAB „Tele2“. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad sutarties pasirašymo data yra 2003-02-06, o ne 2005-02-06, kaip dėl techninės klaidos nurodyta ieškinyje, nes atsakovui sąskaitos faktūros teiktos už laikotarpį nuo 2003-08-031 iki 2004-10-31. Atsakovo pateikta darbo knygutės kopija nepaneigia sutarties sudarymo fakto aplinkybių, nes UAB „B“ atsakovas įsidarbino 2004-05-25 (39-40 b.l.).
  1. Atsakovas Ž. R. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nebuvo sudaręs ieškovo nurodytos sutarties su UAB „Tele2“. Teigia, kad tais metais, kuomet buvo sudaryta ieškovo minima sutartis, atsakovas dirbo UAB „B.“, o ne UAB „N.“ ir jokios sutarties su UAB „Tele2“ nebuvo sudaręs (21 b.l.).
  1. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nesutiko su ieškinio reikalavimais ir palaikė savo poziciją, kad jis nesudarė nurodytos sutarties su UAB „Tele2“ ir ieškovo reikalavimai nepagrįsti. 2016-11-04 teismo posėdyje atsakovas, davęs priesaiką, paaiškino, kad jis neskolingas ieškovui, kad iš ieškinio priedo – mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties turinio matyti, kad sutarties data pagal įrašytus skaičius nėra aiški (ieškovas nurodo 2003 metus, o atsakovas mato kitą datą – 2005 metus), be to jis negali patvirtinti, kad jo ranka yra padarytas prierašas ir asmeniškai pasirašyta, jo nuomone, ši sutartis yra suklastota; dėl to jis nusprendė kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Tele2“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

7Ieškinys atmestinas.

  1. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė šiuos rašytinius duomenis: palūkanų paskaičiavimo aktą (5 b.l.), mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. M47674390574225 originalą (97 b.l.), pranešimą dėl reikalavimo perleidimo (10 b.l.), reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21 (11-14 b.l.), PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2003-08-31 iki 2004-10-31 (43-57 b.l.). Atsakovas Ž. R. be savo paaiškinimų į bylą pateikė Sodros pažymėjimą ir duomenis apie įdarbinimą laikotarpiu nuo 1997-03-20 iki 2004-05-25 (39-68 b.l.). Byloje taip pat gautas 2016-11-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d., tiriant Ž. R. parašo klastojimą ant sutarties Nr. M47 67439057 4225, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (84-85 b.l.).
  1. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
  1. Byloje kilo esminis ginčas dėl to, ar tarp pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo Ž. R. buvo sudaryta ginčo sutartis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ieškovas turėjo įrodyti, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta ir paslauga jam buvo teikiama.
  1. Kaip matyti iš ginčo sutarties turinio, atsakovas (fizinis asmuo) įgijo paslaugą – mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas savo asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti iš paslaugų tiekėjo (verslininko), ir šie požymiai atitinka vartojimo sutarties kvalifikuojamus požymius (Lietuvos Respublikos CK 6.350, 6.716 straipsniai). Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).
  1. Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso eigoje ieškovas buvo įpareigotas pateikti Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. M47674390574225 originalą, jos priedus bei pasiūlyti pateikti papildomus rašytinius duomenis apie sudarytą ir vykdytą pirmąją sutartį su vartotoju Ž. R. (ranka įrašyta nuoroda ginčo sutartyje – „Antra sut,. Pirma tel. Nr.( - )“, taip pat įpareigojo UAB „Tele2“ pateikti darbuotojos I. J., sudariusios bendrovės vardu sutartį, anketinius duomenis, laikant, kad rašytiniai duomenys ir liudytojos apklausa teisme yra reikalingi visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 160 str. 1 d. 3 p., 5 p.) (113-114 b.l.). Ieškovas įvykdė tik vieną reikalavimą - pateikė atsakovo ginčijamą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį (originalą), tačiau nepateikti nei sutarties priedai, nei pirma sutartis, sudaryta su atsakovu pagal mobilaus ryšio tel. Nr.( - ); be to tiek UAB „Tele2“, tiek UAB „Mobili linija“ teismui pateikė rašytinius atsakymus, jog jų įmonėje nedirbo I. J. (108,110 b.l.).
  1. CK 1.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. Esminė aplinkybė, kelianti abejonių dėl pačios sutarties sudarymo fakto, yra ta, kad tiek UAB „Tele2“, tiek UAB „Mobili linija“ teismui pateikė atsakymus, jog pas juos nedirbo I. J., tai teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo sutartis pasirašyta asmens, neatstovavusio pradinio kreditoriaus ir jo interesų. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad I. J. buvo įgaliota sudaryti sandorį pradinio kreditoriaus - UAB „Tele2“ vardu. Iš teismui pateikto dokumento originalo – tipinės sutarties blanko ( 97 b.l.) matyti, kad ant pačios sutarties nėra nei juridinio asmens antspaudo, kas leistų tai vertinti kaip papildomą rašytinės sandorio formos elementą, taip pat matyti, kad dokumento antrasis puslapis išvis nėra pasirašytas UAB „Tele2“ atstovaujančio asmens. Taip pat iš ieškovo pateikto prie sutarties atsakovo asmens dokumento – LR piliečio paso kopijos (98 b.l.) matyti, kad vizualiai skiriasi Ž. R. dokumente ir ginčo sutartyje ties kliento grafa esantys asmens parašai pagal pirmosios raidės parašymo manierą, parašo struktūrą ir jo ilgį.
  1. Aplinkybės, kad I. J., kurios įdarbinimą sutarties sudarymo laikotarpiu neigia tiek trečiasis asmuo UAB „Tele2“, tiek UAB „Mobili linija“, parašas yra tik ant pirmojo sutarties puslapio, o atsakovas kategoriškai ginčija savo parašų tikrumą ant abiejų sutarties puslapių, teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo sutartis neatitinka pagrindinių formos reikalavimų ir negali būti laikoma pasirašyta abiejų sandorio šalių – vartotojo Ž. R. ir paslaugos teikėjo – UAB Tele2 atstovo (CK 1.76 str. 1 d.). Papildomai pažymėtina, kad nėra aiški ir pati sutarties sudarymo data. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad sutartis sudaryta 2005-02-06, vėliau tai įvardija kaip ieškinio rašymo apsirikimą, tačiau iš pačios ginčo sutarties originalo matyti, kad sutarties sudarymo datoje nurodytų metų skaičiai nėra aiškūs, ką pagrįstai nurodė ir pats atsakovas, todėl negalima pagal ranka įrašytus skaičius aiškiai identifikuoti sutarties sudarymo datos.
  1. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į atsakovo kategorišką poziciją ieškovo reikalavimų atžvilgiu, neigiant ginčo sutarties pasirašymą ir ryšio paslaugų gavimą, jo aktyvius veiksmus kreipiantis į policiją dėl dokumento klastojimo požymių ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog sutartis, kurios pagrindu yra pateiktas ieškinio reikalavimas, buvo faktiškai sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo Ž. R., taip pat kad pagal tą sutartį pradinis kreditorius teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas 2003-2004 metų laikotarpiu, o atsakovas realiai jomis naudojosi. Pradinis kreditorius UAB „Tele2“, kuris į procesą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau tokių veiksmų neatliko ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų ir ginčo sutarties neteikė, kas vertintina kaip pasyvus trečiojo asmens elgesys, nebendradarbiavimas su teismu, siekiant pagrįsti ieškovo teiktus reikalavimus, ginčo sutarties sudarymo su atsakovu faktą ir jos vykdymą. Ieškovas taip pat proceso eigoje nebuvo pakankamai aktyvus, teismui pareikalavus pateikti reikšmingus bylai papildomus įrodymus, nepateikė nei ginčo sutarties priedų, nei pirmosios sutarties, sudarytos su atsakovu pagal mobilaus ryšio tel. Nr.( - ), nesiėmė priemonių tokių duomenų gauti iš trečiojo asmens. Todėl vien sutartį pagrindžiančios ieškovo pateiktos 2003 m. rugpjūčio - 2004 metų spalio mėnesių PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos atsakovo vardu, nesuteikia teismui pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad būtent vartotojui Ž. R. realiai teiktos UAB „Tele2“ skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos pagal ginčo sutartį. Dėl visų nurodytų aplinkybių ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
  1. Teismas nagrinėjamo ginčo atveju nepasisako dėl pačios 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 galiojimo dalyje dėl reikalavimo perleidimo atsakovo Ž. R. atžvilgiu, nes ieškovo ir pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens) tarpusavio atsakomybės klausimai šioje byloje nekeliami, atsakomybės dėl reikalavimų į konkrečius skolininkus negaliojimo atveju sąlygas sutarties šalys aptarė pačioje sutartyje dėl reikalavimo perleidimo. Teismas neišeidamas iš ginčo ribų, sprendimu iš esmės pasisako tik dėl paties ieškinio pagrįstumo, t.y. dėl skolos iš atsakovo Ž. R. priteisimo ieškovo UAB „Gelvora“ naudai. Atmesdamas pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovo reikalavimų – priteisti iš atsakovo 78,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Konstatuotina, kad proceso metu susidarė 6,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Gelvora“ valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

Nutarė

9ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Ž. R. atmesti.

10Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 6,24 Eur (šešių eurų, 24 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai