Byla e2-426-196/2015

Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SSPC-Islandija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1552-264/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SSPC-Islandija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,YIT Kausta“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovo akcinės bendrovės „YIT Kausta“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „SSPC-Islandija“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „SSPC „Islandija“ 1 257 205 Lt (364 111, 74 Eur) skolą 34 286 Lt (9929, 91 Eur) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (nuo 1 291 491 Lt arba 374 041, 65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8457 Lt ( 2449, 32 Eur) bylinėjimosi išlaidas AB „YIT Kausta“, kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš AB „YIT Kausta“ 1 900 Lt (550, 28 Eur) advokato pagalbos išlaidas UAB „SSPC „Islandija“.

5Atsakovas AB „YIT Kausta“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismas su prašymu ištaisyti aritmetinę klaidą, padarytą apskaičiuojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsakovui 2014 m. lapkričio 18 d. sprendime, kuriuo ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies. Nurodė, kad patenkinta 88 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų. Atsakovas priešieškinį pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl sumokėjo 100 procentų žyminio mokesčio, t. y. 19 460 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį žyminį mokestį sudaro 17 125 Lt, o ne 7 489 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo AB „YIT Kausta“ prašymą patenkino iš dalies: ištaisė aiškią aritmetinę klaidą Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje „Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas“ vietoj nurodytos priteistinos iš ieškovo UAB „SSPC-Islandija“ atsakovui AB „YIT Kausta“ žyminio mokesčio sumos „7 489 Lt“ ištaisė į „16 915 Lt“, o rezoliucinėje dalyje vietoj nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos „8 457 Lt (2 449,32 Eur)“ ištaisė į „17 883 Lt (5 179,27 Eur)“. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant iš ieškovo priteistiną atsakovui žyminio mokesčio dalį, motyvuojamoje dalyje nurodant – 7 489 Lt, o rezoliucinėje dalyje nurodant 8 457 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (7 489 Lt + 968 Lt už eksperto atvykimą). Kadangi priešieškinis pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovo patenkintų turtinių reikalavimų suma –

81 291 491 Lt, todėl teismas nurodė, kad kompensuotina žyminio mokesčio dalis – 16 915 Lt , apskaičiuota pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. (7 000 Lt + (1 291 491 Lt – 300 000 Lt) x1%)÷100%) ir 968 Lt kitos būtinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendime padaryta aiški aritmetinė klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, todėl ši klaida ištaisytina (CPK 276 str. 2 d.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB ,,SSPC-Islandija“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas pažeidė CPK bei teismų praktikoje nustatytas pareigas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai tirti byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo teisme aplinkybes, neteisingai vertino teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir klaidų teismo sprendime taisymą. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str.). Šiuo atveju akivaizdu, jog teismo nutartimi atlikti sprendimo pakeitimai iš esmės keičia sprendimo esmę. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai nei numatyta pradiniame sprendime, taigi iš esmės pakeitė sprendimą ir jo argumentavimą.

122. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikė teismui elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėdamas 75 procentus žyminio mokesčio sumos, kaip tai numatyta CPK 80 straipsnio 7 dalyje. Tuo tarpu atsakovas, nepasinaudodamas CPK 1751 straipsnyje nustatyta teise procesinius dokumentus teikti teismui per elektroninio ryšio priemones, priešieškinį šioje civilinėje byloje pateikė įprastu būdu, atitinkamai sumokėdamas 100 procentų CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto žyminio mokesčio. Atsakovas tokiais veiksmais prisiėmė atsakomybę dėl didelių šalies išlaidų teikiant dokumentus įprastu būdu bei kitų išlaidų, įskaitant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priešieškinio netenkinimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad už priešieškinį atsakovas turėjo sumokėti tik 75 procentus žyminio mokesčio, o sumokėjo 100 procentų žyminio mokesčio sumos, atsakovo sumokėtą žyminį mokestį teismas turi paskirstyti savo iniciatyva, ir žyminio mokesčio dalies, kuri galėjo būti nemokama, nes ši byla yra elektroninė, neturėjo priteisti iš ieškovo.

133. Šioje byloje už priešieškinį atsakovas yra sumokėjęs per didelį žyminį mokestį ir atitinkamai nepagrįstai prašo iš ieškovo priteisti tenkinto priešieškinio reikalavimo dalies žyminio mokesčio dalį, kuris sumokėtas didesnis nei numato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Todėl permokėta žyminio mokesčio dalis atsakovo prašymu arba teismo iniciatyva atsakovui turėjo būti grąžinta iš valstybės biudžeto.

14Atsakovas AB ,,YIT Kausta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

151. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismo nutartimi ištaisytos ne rašymo apsirikimo ar aritmetinės klaidos, o visiškai keičiama bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarka ir būdas bei pakeista teismo sprendimo argumentacija. Teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendimo nepakeitė.

162. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neturi teisės reikalauti priteisti išlaidas už žyminį mokestį pilna apimtimi, kadangi atsakovas nepasinaudodamas jam CPK 1751 straipsnyje nustatyta teise procesinius dokumentus teikti teismui per elektroninio ryšio priemones, prisiėmė riziką dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Įstatyme nustatyta subjektinė dalyvaujančių byloje asmenų teisė, o ne pareiga teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į priešieškinio dokumentų apimtį, atsakovas pateikė priešieškinį ne elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl sumokėjo 100 procentų CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto žyminio mokesčio. Be to, atskiruoju skundu ieškovas skundžia teismo nutartį dėl klaidos sprendime ištaisymo, tuo tarpu nurodytas ieškovo teiginys susijęs su pačiu teismo sprendimu priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkinamas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino galimybę sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Tai reiškia, kad taisant sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas negalima keisti sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ir masto bei realizavimo sąlygų.

21Kasacinis teismas, išaiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, o racionaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000). Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų realiai įvykdytas teisingumas.

22Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą, nes tenkindamas atsakovo prašymą, priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai nei numatyta sprendime. Taigi šiuo atveju sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą reikia nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą, ar ištaisė rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

23Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pažymėjo, jog pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Minėtame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas už priešieškinį sumokėjo 19 460 Lt žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, priteistina iš viso 1 291 491 Lt, todėl iš ieškovo priteistina atsakovui 7 489 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), taip pat iš ieškovo priteisiamos atsakovui 968 Lt išlaidos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

24Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas nusprendė paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, tačiau nustatęs, kad atsakovo patenkintų reikalavimų suma iš viso sudaro 1 291 491 Lt, neteisingai nurodė iš ieškovo atsakovui priteistiną 7 489 Lt žyminio mokesčio dalį, kuri turėjo būti nustatyta 16 915 Lt (CPK 802 str. 1 d. 1 p.). Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad iš ieškovo priteistina atsakovui 7 489 Lt žyminio mokesčio dalis, padarė aritmetinę klaidą apskaičiuojant iš ieškovo priteistiną atsakovui žyminio mokesčio dalį. Aplinkybė, kad skundžiama nutartimi ištaisius aritmetinę klaidą padidėjo iš ieškovo atsakovui priteista žyminio mokesčio dalis, nėra pagrindas spręsti, jog šia nutartimi buvo pakeista sprendimo esmė, nes teismo sprendimu priteistos sumos dydis kinta ir ištaisant aritmetinę klaidą.

25Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas pateikdamas priešieškinį šioje byloje įprastu būdu, bet ne vadovaudamasis CPK 1751 straipsnyje nustatyta teise per elektroninio ryšio priemones, prisiėmė atsakomybę dėl didelių šalies išlaidų teikiant dokumentus įprastu būdu, dėl to atsakovo sumokėtą žyminį mokestį teismas turi paskirstyti savo iniciatyva, ir žyminio mokesčio dalies, kuri galėjo būti nemokama, nes ši byla yra elektroninė, neturėjo priteisti iš ieškovo. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 1751 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi įstatymu numatyta asmens teisė bet ne pareiga teismui procesinius dokumentus teikti elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis.

26Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai, kad už priešieškinį atsakovas yra sumokėjęs per didelį žyminį mokestį, neturi jokios reikšmės iš ieškovo atsakovui priteisto žyminio mokesčio dydžio pagrįstumui, nes jis apskaičiuotas atsižvelgiant į priešieškiniu patenkintų reikalavimų dalį, o ne už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio dydį.

27Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.