Byla e2-610-1026/2018
Dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei, ieškovui uždarosios akcinės bendrovės „J“ direktoriui M. R., jo atstovui advokatui S. L., atsakovui V. P., jo atstovui advokatui R. G., trečiajam asmeniui J. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „J“ ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui J. L. dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo.

3Teismas

Nustatė

41. pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės UAB „J“ naudai 1337,50 Eur už atliktus rangos darbus, adresu ( - ), penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei 350 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad 2017 m. liepos 7 d. ieškovė su atsakovu fiziniu asmeniu V. P. sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo apšiltinti pastato, esančio adresu ( - ), sienas, jas užpildant šlapia ekovata ant paruošto medinio karkaso. Pagal šios sutarties sąlygas darbai turėjo būti pradėti 2017 m. liepos 7 d., o baigti kai rangovas atliktų darbų pridavimo aktu perduos darbus, o užsakovas juos priims. Atlikus apie 90 procentų namo karkaso apšiltinimo darbų, J. L., kuris pastoviai ir prižiūrėjo darbų eigą, 2017 m. liepos 8 d. pareiškė, kad jam darbų kokybė nepatinka ir jis stabdo visus rangos darbus. Šis asmuo oficialiai rangos sutarties nenutraukė, tačiau fiziškai nebeleido užbaigti namo karkaso apšiltinimo darbų. Konkrečiai kas atlikta nekokybiškai nei atsakovo atstovas J. L., nei užsakovas nepaaiškino. Ieškovė 2017 m. liepos 11 d. pateikė atsakovei atliktų darbų pridavimo aktą, tačiau atsakovas jame jokių atliktų darbų trūkumų nenurodė, pasirašyti atsisakė, uždraudė tęsti darbus. Po to ieškovė bandė su atsakovu ginčą išspręsti geranoriškai, pasiūlydama sudaryti taikos sutartis, tačiau atsakovas tą daryti atsisakė. 2017 m. liepos 17 d. ieškovė nusiuntė atsakovui atliktų darbų priėmimo aktą ir sąskaitą apmokėjimui, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. – priminimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl liko skolingas atsakovei 1337,50 Eur už atliktus namo šiltinimo darbus.

52. Ieškovės UAB „J“ direktorius M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad priėmė užsakymą, jog reikia apšiltinti namą. Dėl sutarties sudarymo jam skambino J. L., jam pasakė kokia medžiaga šildys namą, informavo jį kaip vyks darbai. Sakė, kad darbus atliks per 3-4 dienas. Nebuvo kalbų apie patį procesą. Tik sakė, kad pūs vata visą namą aplink, kiek reikės sluoksnių – tiek ir pūs pakopomis, sluoksniais. Sutartį su atsakovo V. P. atstovu J. L. sudarė 2017 m. liepos 7 d. ir šios dienos ryte nuvyko atlikti darbų, J. L. jau ten buvo. Darbininkai pradėjo pakuotis daiktus, o jis su J. L. pildė sutartis, kalbėjo apie technologijas, po to išvažiavo. Apie pietus paskambino darbininkai ir pasakė, jog generatoriui trūksta kuro, todėl vėl ten nuvyko. Darbininkai pasakė, kad J. L. pats viską tikrina. Pakalbėjo su užsakovu, jis buvo nepatenkintas, rodė aroganciją. Kitą dieną darbininkai paskambinę pasakė, kad užsakovas ant jų rėkia.. Kitą dieną jis (M. R.) prašė leisti pabaigti darbus, tačiau J. L. pasakė, kad jie nemoka dirbti ir pasiūlė išsiskirti gražiuoju. J. L. griežtai atsisakė pasirašyti aktą, sakė, kad nemokės pinigų. Siūlė užsakovui tris variantus – leisti pabaigti darbus, siūlė jam sumokėti 1000 Eur arba pasiimti maišus su sukrauta vata. Su darbuotojais surašė darbų aktą, išsiuntė sąskaitą. Po kiek laiko atsakovas informavo, kad antstolis atvažiuos apžiūrėti namo. Taip pat jam skambino iš policijos, nes šeimininkas rado nudaužytą vatą nuo namo. Atsakė, kad vatos nenudaužė, atsakovas pats nudaužė vatą, o antstolis tą užfiksavo. Nežino kodėl V. P. ir J. L. sako, jog vata nelimpa prie medinio karkaso. Yra numatyta technologija namo apšiltinimo darbams. Jų darbas yra užpūsti vatą, tuomet užsakovas deda plėvelė ir visą kitą. J. L. viską gerai suprato, nes sakė, kad yra susidūręs su tokia technika, su tokiu procesu. Pasiimti visą vatą kainuoja papildomas išlaidas, todėl to daryti nesutiko, sakė, kad atsakovas ir J. L. ją atvežtų patys. Atsakovas nesutiko su nei vienu siūlytu taiks sutarties variantu. Objekte buvo užbaigta 80-85 procentai darbų. Tokia veikla užsiima apie 22 metus, ta pačia ekovata yra apšiltinę tūkstančius namų. Jei J. L. akte būtų parašęs, kad darbai yra nekokybiški, būtų samdęs ekspertą. Nurodo, kad garantinis terminas darbams yra 5 metai. Nuotraukos darytos trečią dieną, bet jiems nebeleido pabaigti dirbti. Dar trūko gero pusdienio darbams pabaigti. Namas buvo tinkamai paruoštas atlikti apšiltinimo darbus. J. L. sakė, kad nepasirašys akto, nes darbai neatlikti. Aktas surašomas, kai pilnai atlikti darbai. 2017 m. liepos 11 d. įsitikimo, kad nebebus leidžiama atlikti darbų, tada išrašė aktą pagal sunaudotas medžiagas. Mano, kad savo įsipareigojimus įvykdė, bet atsakovas ir J. L. neleido pabaigti darbų. Laiko, jog sutartis yra dalinai įvykdyta. Mano, kad gavęs ieškinį atsakovas nudaužė vatą ir uždėjo kitą medžiagą. Mano, kad nutraukti sutartį užsakovas gali, bet turi apmokėti už atliktus darbus. Prašė patenkinti ieškinį.

63. Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį prašo UAB „J“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo V. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo interesus atstovavo ir sutartį su ieškove pasirašė jo žentas J. L.. Jis sutiko su žento pasirašyta sutartimi, jai pritarė. Šis asmuo, vykdydamas darbų priežiūrą, pastebėjo, kad darbai atliekami nekokybiškai, t. y. šlapia ekovata nelimpa prie medinio karkaso, krenta nuo jo. J. L. dėl to pateikė pastabas ieškovės direktoriui M. R.. 2017 m. liepos 8 d. ieškovas darbus sustabdė, bet nepaaiškino dėl kokių priežasčių vata nelimpa prie medinio karkaso. Ieškovė pripažino, kad darbų kokybė neatitinka jai keliamų reikalavimų, buvo susitarta, kad rangos darbai bus nutraukiami. 2017 m. liepos 13 d. ieškovė išsiuntė darbų užsakovui taikos sutarties projektą, kurį užsakovas patikslino ir išsiuntė rangovui. Dėl ko taikos sutartis nebuvo sudaryta, nors užsakovas buvo pasiruošęs įvykdyti esmines sutarties sąlygas. Ieškovė išsiuntė užsakovui sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą, kuriame M. R. nurodė, kad užsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą dėl neaiškių priežasčių. Atsakovas, gavęs minėtus dokumentus, pateikė pretenziją dėl darbų kokybės. Siekiant fiksuoti atliktų darbų trūkumus, rangovė buvo kviečiama dalyvauti 2017 m. liepos 28 d. vykusiame faktinių aplinkybių konstatavime, į kurį neatvyko. Vėliau užsakovas statinio apšiltinimo darbus atliko pats, t. y. savo jėgomis ir sąskaita pirktomis medžiagomis apšiltino namą. Taigi, iš to seka, kad atsakovui neatsirado prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nes šių darbų pagal sutartį ji neatliko. Ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas pasirašytas tik rangovės, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui atlikti darbai buvo perduodami, t. y. ieškovė jau nuo 2017 m. liepos 18 d. nevykdė jokių namo apšiltinimo darbų.

74. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pats statė tą namą, jis skirtas šeimos poilsiui, ne verslui. Sutartį dėl namo apšiltinimo pasirašė jo žentas. Kai pūtė vatą, viskas krito. Darbininkai sakė, kad krenta vata, klausė ar jis (atsakovas) kažką ne taip padarė, ar blogai paruošė pastatą. Akto niekas nesiūlė pasirašyti. Vadovas konkrečiai sakė, kad nevažiuos, todėl darbininkams pasakė nebedirbti, nes vadovas nenori atvažiuoti ir visko paaiškinti. Sutartyje viskas buvo aišku. Kai pradėjo domėtis, tada išsiaiškino, kad iki 10 cm laikosi, o pas juos buvo 20 cm. Nepasitenkinimą sukėlė darbininkai, kurie patys kalbėjo, kad vata nelimpa, krenta. Sakė darbininkams kviesti vadovą. Antstolis užfiksavo, kad iškritę daug vatos. Ta vata nesilaiko, krenta. Vadovas neėmė vatos, sakė, kad jam jos nereikia, liepė mokėti pinigus. Dabar namą apdengė akmens vata. Ieškovo buvo nekokybiški darbai ir vata. Jie tą vatą nuėmė, sudėjo į maišus, tačiau jos niekas neima. Nuostolius sudaro tai, kad reikėjo viską nuimti, sutvarkyti, perdaryti. Žentas veikė kaip jo atstovas. Sutartį jam pateikė žentas. Penktadienį jie pradėjo dirbti, o jis šeštadienį atvažiavęs pamatė sutartį. Sutarties sąlygų keisti neturėjo galimybių. Tą sutartį būtų pasirašęs ir pats. Anksčiau nėra susidūręs su ekovatos procesu. Žinių apie tai neturėjo. Nebeleido dirbti, nes tą, ką užpūtė 2017 m. liepos 7 d., tvarkė 2017 m. liepos 8 d. Kreipėsi į policiją, nes įtarė, kad ieškovė nudaužė vatą. Iki antstolio nuvažiavimo nesilankė objekte. Vatą nusiėmė po policijos priimto nutarimo. Prašė ieškinį atmesti.

85. Trečiasis asmuo J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. R. pirmą kartą pamatė porą mėnesių prieš sudarant sutartį. Jis buvo atvykęs apžiūrėti objekto, tačiau nieko konkrečiai su juo nesusitarė. Padėjo uošviui, internete rado įmonės „Ekorema“ skelbimą, bet ši įmonė buvo užsiėmusi. Vėliau rado ieškovės skelbimą. Paskambinus ieškovei, gavo atsakymą, kad ji yra įmonės „Ekorema“ atstovė. Telefonu pasikonsultavo dėl kainos, pasakė į kubą įeina trys maišai, vienas maišas - 15 kg, sakė plius minus iki 3 maišų. Telefonu pasakė kas yra užsakovas. Atvažiavo du žmonės, pradėjo operatyviai tiestis maišus. Atėjo direktorius, pateikė rangos sutartį. Sakė pasirašyti, nes negali pradėti darbų. Sutartį peržvelgė ir pasirašė, darbai prasidėjo. M. R. ten buvo pusvalandį, viską iškrovė, padėjo benziną, darbuotojai sakė, kad neužteks, todėl jis sakė, kad atvažiuos vėliau. Apie darbus su ieškovės direktoriumi nekalbėjo. M. R. apie patį darbų procesą nekalbėjo. Jis (trečiasis asmuo) žinojo, kad vata pučiama 2-4 valandas, kai pradeda pūsti storesnį sluoksnį - ji pradėjo kristi. Darbininkai pradėjo reguliuoti šlangas, nutarė padidinti klijų kiekį vatoje. Jie dvigubino klijus, nes įtarė, kad kažkas negerai. Sakė, kad kažkas yra blogai, galvojo, kad galėjo sugesti įranga. Jie atvažiavo kitą dieną, šeštadienį. Atvažiavo ir uošvis, jam parodė rangos sutartį. Antrą dieną buvo dar baisiau – kuo daugiau vatos pūtė, tuo labiau ji krito. Darbininkai patys nežinojo kas vyksta. Jiems sakė, kad reikia kviesti direktorių. Padarė nuotraukas, jos buvo darytos antrą dieną po darbų pradėjimo, t y. liepos 8 d. Buvo matyti, kad darbininkai užlygina sieną, o po to viskas vėl krenta. Skambino direktoriui, prašė atvykti į objektą, tačiau jis neatvyko. Tą dieną viskas taip ir baigėsi. Išvažiuojantiems darbininkams pasakė, kad kviestų direktorių. Nuotraukose matosi, kad buvo užlyginta, kitoje nuotraukoje - kad vėl iškritę. Nuo sekmadienio iš direktoriaus nesulaukė jokių skambučių. Pasižiūrėjo kur yra įmonės buveinė ir nuvažiavo. M. R. buvo nusiraminęs, sakė, kad neleidžiama pabaigti darbų. Jam atsakė, kad darbininkai nežino ką daryti, siūlė nuimti vatą. M. R. davė maišus. Sakė el. paštu pateiks taikos sutartį. Ją perskaitė, nustebo, kad atsirado 65 maišai. 2017 m. liepos 17 d. gavo baigtų darbų pridavimo aktą. Tą pačią dieną atrašė, kad su šiuo aktu nesutinka, pareiškė pretenziją dėl rangos vykdymo. Vėliau prasidėjo raginimai sumokėti. Nutarė kreiptis į antstolį, rado darbų priežiūros inspektorių, kuris sakė, kad pasirinkta negera technologija. Vieną kartą nuvyko su statybos priežiūros inspektoriumi ir antstoliu, matėsi lyg rankomis iškabinta vata. Po kelių dienų įtarė, kad kažkas nudraskė vatą, todėl kreipėsi į policiją. Policija nieko nenustatė. Kai antstolis viską užfiksavo, nulupo vatą ir sudėjo ją į maišus. Kai sustabdė darbininkus, buvo padengta tiek, kiek matyti nuotraukose. Dabar uždengė namą akmens vata. Darbininkams nedraudė dirbti, tik ieškojo bendro susitarimo. Direktorius neatvyko visko paaiškinti, tik gąsdino teismais. Aktus pirmą kartą pamatė elektroniniame pašte. Mano, kad ieškinys atmestinas

9Ieškinys atmestinas.

106. Remiantis bylos duomenimis, ieškovo atstovo, atsakovo bei jo atstovo, trečiojo asmens, paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo V. P. atstovaujamo J. L. 2017 m. liepos 7 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią rangovė UAB „J“ įsipareigojo apšiltinti pastato, esančio adresu ( - )., sienas, užpildant šlapia ekovata ant paruošto medinio karkaso (el.b.l.5). Nors sutartyje objekto adresas nurodomas ( - ), tačiau pagal atsakovo pateiktą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas, kurio šiltinimo darbai buvo atliekami yra ( - ) (el. b.l. 101-104) . Sutartyje buvo aptarta medžiagų ir darbų kaina, t. y. 1 kg ekovatos su darbu kaina – 1,30 Eur (1.2 punktas). Pagal ieškovo pateiktus krovinio važtaraščius 2017 liepos 7-8 dienomis, į objektą ( - ) buvo atvežta viso 130 maišų, o iškauta 65, vieno maišo svoris 15 kg (el. b.l. 160,162). Taip pat šioje sutartyje nustatyta, kad benzininio generatoriaus panaudojimas iki 8 val. kainuoja 35 Eur pagal sutarties 1.3 – 1.4 punktus, kaina tiksliai apskaičiuojama atlikus darbus pagal faktiškai sunaudotų medžiagų kiekį, tačiau minimalų atliktų darbų kaina negali būti mažesnė nei 300 Eur. Minėtą sutartį pasirašė ieškovės direktorius M. R. ir J. L.. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad J. L. yra V. P. žentas ir šis asmuo turėjo ieškovo žodinį įgaliojimą pasirašyti šią sutartį. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Darbai paminėtu adresu buvo pradėti 2017 m. liepos 7 d., o liepos 9 d. jie nebevyko atsakovo ir jo atstovo trečiojo asmens J. L. iniciatyva. 2017 m. liepos 11 d. atliktų darbų pridavimo akte nurodoma, kad rangovė atliko apšiltinimo darbus adresu ( - ), šių darbų kaina – 1337,50 Eur. Minėtame akte ieškovo darbuotojų A. T., I. D. ir ieškovės direktoriaus įrašu fiksuojama, kad užsakovas atsisakė tolimesnių darbų, nebeleido dirbti bei atsisakė pasirašyti atliktų darbų pridavimo aktą (e. b. l. 26).

117. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl to, kad, ieškovės teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo savo faktiniais veiksmais sustabdė prievolės vykdymą, tokiu būdu neteisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartį, todėl ieškovė reikalauja atsakovo atlyginti patirtus nuostolius už atliktus darbus. Ieškovas tvirtina, kad jų atliekami darbai buvo kokybiški, tačiau atsakovas neleido jų užbaigti, todėl jie atliko 80-90 % darbų galutinio darbų rezultato atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog sustabdė prievolės vykdymą, nes ieškovė rangos darbus atliko nekokybiškai, atsakovui neatsirado prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nes ieškovo atstovas tinkamai neinformavo apie darbų eigą, tokiu būdu atsakovas bei tretysis asmuo J. L., veikiantis atsakovo pusėje nesuprato darbų rezultato ir siekė nutraukti rangos sutartį. Tokiu būdu kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui.

12Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

138. Reikalavimo teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka teismas. Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos taisyklės, jog rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos – rangos –„Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų, mutatis mutandis (t. y. paraleliai su „Vartojimo rangos“ instituto normomis – santykiams, kurių šios normos nereguliuoja, ir su atitinkamais vartojimo rangos santykių specifikos nulemtais pakeitimais) taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai) (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt. Vartojimo rangos teisiniams santykiams, kurių Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis), kurių svarbiausias – Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

149. Nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „J“ ieškinį atsakovui V. P. dėl apmokėjimo už atliktus darbus ginčo rangos sutartį, kuria rangovas UAB „J“, juridinis asmuo, siekiantis pelno, įregistravęs bendrovę nuo 1995-03-01, kurios vienas iš tikslų, nurodytų Juridinių asmenų registro išraše yra ir statyba (b.l. 13-14), įsipareigojo atlikti atsakovui (fiziniam asmeniui) gyvenamojo namo, skirto buitinių šeimos poreikių tenkinimui, fasado šiltinimo darbus, teismas pripažįsta vartojimo rangos sutartimi (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

15Dėl rangovo informavimo pareigos vykdymo

1610. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

1711. Šiuo konkrečiu atveju byloje atsakovas V. P. ir jo atstovas J. L. nuosekliai teigė, kad ieškovas nebendradarbiavo, nepaaiškino apie gyvenamojo namo šiltinimo ekovata darbus, darbų eigą bei technologiją. Atsakovas V. P. bei tretysis asmuo J. L. buvo įsitikinę, jog darbai atliekami nekokybiškai, kadangi vata krito, nelipo prie medinio karkaso. Be to, kilus įvairiems klausimams tretysis asmuo kelis kartus prašė direktoriaus atvykti ir paaiškinti kilusius klausimus, tačiau ieškovo atstovas neatvyko. Kadangi jiems nebuvo paaiškinta technologija, jie buvo įsitikinę, jog darbas, krintanti bei nelimpanti ekovata, yra atliekamas nekokybiškai. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos, teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais. Toks atliekamas darbas ir ieškovo informavimo pareigos nevykdymas suformavo atsakovo įsitikinimą apie nekokybišką ieškovo darbą. Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog informavimo pareigą atliko tinkamai, pavyzdžiui, kad atsakovas ar jo atstovas buvo pasirašytinai buvo supažindintas su šiltinimo proceso ekovata technologiniu aprašymu. Pats ieškovo atstovas savo paaiškinimais patvirtino, jog apie darbų procesą nebuvo kalbos. Teisme apklaustas liudytojas ieškovo darbuotojas A. T. savo paaiškinimais taip pat nepatvirtino, jog ieškovas šią pareigą įvykdė. Priešingai, jis pabrėžė, kad atvykus į objektą, direktorius M. R. pabuvo apie pusvalandį ir išvyko. Į bylą ieškovas pateikė bei proceso eigoje su šiais dokumentais susipažino ir atsakovas, tretysis asmuo, šiltinimo proceso ekovata technologinį aprašymą (el.b.l. 16-17), iš kurio matyti, kad jei šiltinimo storis yra daugiau nei 10 cm, yra naudomai klijai, kurie įmaišomis (5-15 %) į naudojamą vandenį ekovatai sudrėkinti. Vata nuo užpustos sienos gali nuslinkti ir nukristi ant plėvelės. Todėl storesnis nei 10 cm apšiltinimo sluoksnis yra pučiamas per kelis sluoksnius. Toks aprašymas visiškai atitinka liudytojo A. T. duotus paaiškinimus, kad darbų procesas vyko tokia eiga. Jis patvirtino, jog tokio dydžio namą galima apšiltinti per dvi - tris dienas. Džiūsta nuo 5 dienų iki savaičių. Turėjo būti dengiama 20 ar 25 cm sluoksniu ir viskas vyko gana sklandžiai. Teismas neturi abejoti šiais liudytojo paaiškinimais. Tačiau visos šios aplinkybės buvo atskleistos bylos nagrinėjimo eigoje, bet ne iki sutarties sudarymo. Kadangi atsakovas, jo atstovas neturėjo tokios informacijos, jiems ji nebuvo atskleista prieš sudarant sutartį ar buvo nepakankam ir ieškovas neįrodė, kad atskleidė savo teikiamos paslaugos technologijos proceso eigą, todėl užsakovui tai sukėlė pagrįstas abejones apie darbų kokybę. Kadangi ieškovas UAB „J“ (rangovas) neįrodė, kad atsakovo pusėje veikiantiems asmenims buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, atsirado priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių, darbai nebuvo pabaigti, o užsakovas atsisakė už juos sumokėti.

1812. Tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Nors V. P. nurodė, jog turi statybininko profesiją, tačiau atsakovo, trečiojo asmens duoti paaiškinimai suformavo teismo įsitikinimą, kad pagal savo turimas žinias tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, kuris nurodė turintis pavojingų krovinių vairuotojo specialybę, tinkamai nesuprato rangovo atliekamo darbo specifikos ir dėl to pagrįstai manė, jog atliekamas darbas yra nekokybiškas.

19Dėl atliktų darbų pridavimo akto pasirašymo

2013. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Minėta, kad atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2011 ir kt.).

2114. Ieškovas bei jo atstovas teigė, jog atsakovas kaip rangovas nevykdė pareigos priimti atliktus darbus CK 6.694 straipsnio prasme. Tačiau įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas; užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui. Tačiau šiuo atveju priešingai - atsakovas neketino naudotis darbų rezultatu (užpūsta ant medinio namo karkaso ekovata), rezultatas atsakovo netenkino, kadangi sprendė, jog ji ir ateityje gali nubyrėti ir siekė nutraukti rangos sutartį. Pats ieškovas patvirtino, kad aktas buvo pasirašytas vienašališkai 2017 m. liepos 11 d. Tretysis asmuo J. L. teigė, jog tą dieną nebuvo kviečiamas atvykti į UAB „J“ patalpas. Liudytojas A. T. paaiškino, kad J. L. atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą sodybos teritorijoje, todėl jis buvo užpildytas bendrovės patalpose. Teismas sprendžia, kad rangovas, turėjo pareigą įrodyti, kad užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant atliktų darbų pridavimo aktą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Tačiau tokių aplinkybių apie tinkamą išaiškinimą ieškovas neįrodė. Atsakovas atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė atliktų darbų trūkumais, įrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį, kadangi ekovata nelipo, byrėjo ir kad pamatęs tokį darbo procesą nenorėjo, kad darbai tęstųsi, kadangi atsakovui nebetiko ir pati naudojama pastato apšiltinimo medžiaga. Atsakovo, kaip užsakovo, kartu ir vartojimo rangos sutarties silpnesniosios šalies teisėms apginti įstatymas nustato gynybos būdus, kuriais pasinaudojęs, atsakovas gali pareikalauti iš rangovo vykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus ar atsakyti už dėl jo netinkamos veiklos kilusius neigiamus padarinius. Atsakovas, nuėmęs ieškovo šiltinimo medžiagą, vėliau savo lėšomis apšiltino namą akmens vata (el. b.l.74), tačiau nereiškė reikalavimo priteisti iš ieškovo jo turėtų tokio pobūdžio išlaidų, o pasirinko kitus toliau aptariamus teisių gynybos būdus. Dėl to, kas išvardyta, darytina išvada, kad atsakovas nors ir turėjo teisę bei pareigą pasirašyti atliktų darbų aktą, jame nurodant darbų trūkumus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nesiekė darbų rezultatu naudotis ir juo nesinaudojo, darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, kadangi darbų rezultatas netenkino užsakovo, todėl toks prievolių pažeidimų (akto nepasirašymas) faktas neįpareigoja sumokėti už netinkamą darbo rezultatą.

22Dėl sutarties nutraukimo kaip atsakovo teisių gynimo

2315. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis. Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir šio gynimo būdo taikymo galimybė nėra nulemta daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo. Vartojimo rangos sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo (užsakovo) padėtį arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo (užsakovo) teisę pareikšti ieškinį rangovui dėl sutarties sąlygų pažeidimo (CK 6.2282 straipsnio 2 dalis). Ši teisės norma aiškintina sistemiškai su vartojimo sutarčių sąlygų draudimo instituto normomis. Vartojimo rangos sutarties sąlygos, pažeidžiančios paminėtą imperatyvą, yra niekinės, jų niekinį pobūdį, kaip ir visais niekinių sandorių atvejais, teismas turi konstatuoti ex officio (CK 1.78, 1.80, 6.225 straipsniai).

2416. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendžia, kad jos nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei susiaurina užsakovo teisių apimtį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Rangos sutarties 2.3 punktą šalys susitarė, kad rangovė neatsako už apšiltinimo kokybę jei užsakovas blogai paruošia arba eksploatuoja apšiltintas konstrukcijas, neapsaugo apšiltintų konstrukcijų nuo lietaus ar didelio vėjo, o pagal sutarties 2.6 punktą užsakovas turi priimti iš rangovės tinkamai atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovas patvirtino, kad jis dar iki rangos atlikimo darbų pradžios, prieš 2-3 mėnesius bendravo su trečiuoju asmeniu apie tai, kaip turi būti paruoštas namo paviršius. Ieškovo atstovas direktorius M. R. prieš atliekant darbus apžiūrėjo gyvenamojo namo paviršių ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsakovas buvo tinkamai paruošęs paviršių. Todėl šiuo atveju apšiltinimo darbų kokybę turėjo užtikrinti rangovas. Pagal tos pačios sutarties 3.2 punktą darbai laikomi baigtais kai rangovė atliktų darbų pridavimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Jei užsakovas neatvyksta darbų pabaigoje pasirašyti darbų pridavimo akto, darbai laikomi užbaigti (e. b. l. 5). Šios sutarties nuostatos, teismo vertinimu taip pat susiaurino užsakovo, šios bylos atsakovo, teisių apimtį. Nesąžiningos vartojimo rangos sutarties sąlygos yra neprivalomos vartotojui. Byloje patvirtinti faktiniai duomenys rodo, kad nors darbų atlikimo aktas nebuvo pasirašytas užsakovo, rangovas nebuvo baigęs darbo.

2517. Įstatyme įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas savo gyvenamojo namo šiltinimo darbus atliko iš naujo, kaip minėta, naudodamas akmens vatą (el.b.l.74), tačiau šiuo atveju tokio atsakovo reikalavimo byloje nebuvo pateikta.

2618. Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Teismas sprendžia, kad užsakovas tinkamai ir pagrįstai naudojosi savo teisių gynimo priemonėmis reikalaudamas nutraukti sutartį (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20, 21 straipsniai). Iš 2017 m. liepos 13 d. ieškov UAB „J“ sudarytos taikos sutarties projekto matyti, kad šioje sutartyje nurodyta, jog J. L. sustabdė darbus ir neleido toliau jų baigti, nes jam nepatiko pastato šiltinimo eiga ir technologija. Šioje sutartyje nurodyta sąlyga, kad užsakovas ar jo atstovas iki 2017 m. liepos 23 d. nuima visą užpūstą ekovatą ir ją savo transportu pristato UAB „J“ (sutarties 1 punktas). Šioje sutartyje taip pat nurodyta, jog atliekant darbus buvo sunaudota 65 maišai (po 15 kg) ekovatos (e. b. l. 8). Tuo tarpu atsakovo siųstame 2017 m. liepos 13 d. taikos sutarties projekte nurodoma, kad užsakovas ar jo atstovas iki 2017 m. liepos 23 d. nuima visą pastato išorinėms sienoms panaudotą ekovatą ir ją savo transportu pristato UAB „J“. Atliekant šiuos darbus dalyvauja Rangovo atstovas (sutarties 1 punktas). Pastato šiltinimui faktiškai sunaudotos ekovatos kiekis nustatomas pasvėrus nuo minėto pastato sienų nuimtą ekovatą (sutarties 2 punktas). (e. b. l. 9). Šalys savo paaiškinimais patvirtino, jog taikos sutartis nebuvo sudaryta. Iš sutarčių turinio galima spręsti, kad geranoriškai įvykdžius jų sąlygas, su papildomomis bet minimaliomis sąlygomis, būtų užkirstas kelias galimiems ieškovo nuostoliams atsirasti.

2719. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbios priežastys ar kokios nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra. Ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Byloje buvo nustatyta, kad rangovas UAB „J“ nebuvo baigęs darbų, jog jų atliko apie 80-85 %. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos šalių bei trečiojo asmens, liudytojo A. T. paaiškinimais bei byloje esančiomis fotonuotraukomis, kurias pateikė ieškovo atstovas, atsakovas bei tretysis asmuo, apžiūrėtomis teismo posėdyje (el. b.l.18-20,43-50,55-59,61-67,73,75-80,144-152,156-159).

28Dėl atliktų darbų kokybės

2920. 2017 m. liepos 17 d. pretenzijoje J. L., atstovaudamas užsakovą, nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. darbų atlikimo metu buvo nustatyta, kad rangovė darbus atlieka nekokybiškai ir naudoja netinkamą technologiją, t. y. vata krenta nuo šiltinamo statinio karkaso, sienų. Dėl tolimesnių darbų šalys bandė tartis taikos sutartimis, tačiau 2017 m. liepos 17 d. rangovė atsiuntė PVM sąskaitą – faktūrą ir darbų pridavimo aktą. Pretenzijoje pažymima, kad rangovė nevykdo sutarties ne dėl užsakovo kaltės, negali paaiškinti kodėl darbai yra netinkamos kokybės. Užsakovas atsisako priimti darbus dėl blogos darbų kokybės ir mano, kad rangovė konkliudentiniais veiksmais nutraukė rangos sutartį 2017 m. liepos 17 d., kuomet atsiuntė PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų pridavimo aktą. Pretenzijoje nurodoma, kad užsakovas grąžina ieškovei šiuos dokumentus bei praneša, kad rangovė yra kviečiama 2017 m. liepos 28 d. dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavimo procese (e. b. l. 54). 2017 m. rugpjūčio 22 d. priminimu ieškovė priminė V. P. apie 1337,50 Eur įsiskolinimą už atliktus rangos darbus (e. b. l. 11).

3021. Atsakovas tvirtino, jog atlikti dabai buvo nekokybiški. Tretysis asmuo fotografavo antrą dieną nuo darbų pradžios, ieškovo buvo fotografuojama trečią dieną nuo darbų atlikimo pradžios. Kadangi teismas nustatė, kad rangos darbai nebuvo pabaigti, todėl nėra galimybės įsitikinti darbų galutiniu rezultatu ir jų kokybe. Tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad daugiausia viršutinėje namo dalyje ekovatos trūksta, kitose nuotraukose fiksuojama, kad ekovatos trūksta vietomis, atskiromis dalimis. Atsakovas taip pat teikė antstolio A. B. 2017 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0025/17/00023, kur konstatuota, kad 2017 m. liepos 28 d., 15 val. 00 min., nuvykus adresu ( - ), bei įdėmiai apžiūrėjus statomo karkasinio gyvenamojo namo išorines sienas, nustatyta, jog beveik visur nuo statinio išorinių sienų nukritusi (nubyrėjusi) ekovata. Pasirinktinai palietus kai kuriuos ant išorinės sienos tebesančius ekovatos plotus, nuo jų labai lengvai nukrenta ekovata (e. b. l. 60).

3122. Tačiau teismas nesiremia šiuo protokolu bei prie jo esančiomis fotonuotraukomis, kaip nekokybiško darbo įrodymu, kadangi atsakovas, tretysis asmuo patvirtino, kad po nutrauktų darbų, liepos 8-10 d. užfiksuotų nuotraukose rezultatų, sodyba nebuvo saugoma, joje bet kuriuo metu turėjo galimybę lankytis nežinomi asmenys. Atsakovas, teikdamas pareiškimą policijos komisariatui, nurodė, kad jau kitą dieną po antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-29 d. apie 09:00 val. atvykęs į jam priklausančią nuolat negyvenamą sodybą, pastebėjo, jog ekovata yra išdaužyta (el.b.l. 98-99). Antstolio užfiksuotos aplinkybės sukelia abejones dėl ieškovo darbų kokybės, tačiau atsižvelgiant į atsakovo kreipimąsi į policijos komisariatą, tai sudaro pagrindą spręsti, kad antstolio užfiksuotas vaizdas ir rezultatas galėjo atsirasti nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Ieškovas darbų kokybę įrodinėjo liudytojų A. T. ir I. D., t.y. darbuotojų, kurie faktiškai atliko darbus, parodymais. A. T. paaiškino darbų procesą, teigė, kad viskas vyko sklandžiai. Liudytojo I. D. paaiškinimai buvo pateikti raštu, kadangi liudytojas išvykęs į užsienį dirbti (el.b.l.161) (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Iš jų parodymų turinio matyti, kad jie subjektyvaus pobūdžio, A. T. ir šiuo metu siejamas darbo santykiais su ieškovu. Todėl jų pagrindu taip pat negalima padaryti išvados apie atliktų darbų kokybę. Atsižvelgiant į atsakovo trūkstamą informaciją apie darbų eigą, technologijos procesą, tokie pamatyti vaizdai sukėlė nepasitikėjimą, abejones, suformavo atsakovo, jo pusėje veikiančio trečiojo asmens pagrįstą įsitikinimą, kad darbai nekokybiški, jog ateityje ekovata gali tiesiog nubyrėti ir jų namas liks be apšiltinimo bei jie nusprendė atsisakyti šios medžiagos - ekovatos, kartu su ieškovo teikiama paslauga.

3223. Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia (vartotojas tampa nesuinteresuotas rangos darbų rezultatu), jo apsisprendimas nesusijęs su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas – užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis). Tačiau iš byloje pateikto el. laiško išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 17 d. M. R. išsiuntė trečiajam asmeniui J. L. atliktų darbų aktą ir sąskaitą už atliktus darbus. Šiame laiške nurodoma, kad darbus ieškovė pratęs tik tuomet, kai sąskaita bus apmokėta (e. b. l. 6). Šioje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad ieškovo mokėtina suma yra 1337,50 Eur, kurią sudaro 1047,52 Eur už sunaudotą ekovatą, 57,85 Eur už elektros generatoriaus panaudojimą bei 232,13 Eur PVM mokestis (e. b. l. 7). Kadangi šiuo atveju atsakovas bei jo atstovas J. L. pareikalavo nutraukti sutartį dar nebaigus darbų bei tinkamai naudojosi savo teisių gynybos priemonėmis, ieškovui paminėtomis taikos sutarties nuostatomis buvo siūloma išvengti galimų nuostolių, t.y. paimti (nuimti) visą užpūstą ekovatą ir ją savo transportu pristatyti UAB „J“ buveinę, tačiau ieškovas kategoriškai su tuo nesutiko, todėl laikytina, kad ieškovas nesielgė rūpestingai bei apdairiai, kaip šiuo atveju buvo reikalinga, kad būtų išvengta jo nurodomų nuostolių (1337,50 Eur). Ekovata liko atsakovo kieme niekam nenaudojama.

3324. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis šiuo principu, byloje esančių ir jau aptartų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimams.

3425. Atsakovė UAB „J. G.“ pagal juridinių asmenų registro išrašą yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ieškovas veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako. Atsakovas ir jo pusėje veikiantis tretysis asmuo, šiuo atveju, yra silpnesnė sandorio šalis, jie pagrįstai tikėjosi iš rangovo informavimo apie paslaugą ir kokybiškų darbų atlikimo vykdymo ir, supratę apie jų pažeistą teisę, atsisakė mokėti prašomas sumas.

3526. Vartotojo rangos sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nėra jo sutartinių prievolių pažeidimas, todėl sutartį nutraukusiam užsakovui neatsiranda civilinės atsakomybės prievolės, vartotojo garantija šiuo atveju reiškia civilinės atsakomybės išimtį (CK 6.253 straipsnio 9 dalis). Rangovas tokiu atveju nelaikomas nukentėjusia šalimi, todėl jis neturi teisės reikalauti, kad užsakovas vykdytų sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), taip pat neatsiranda kitų neigiamų užsakovui sutarties neįvykdymo teisinių padarinių. Atsižvelgiant į visus aptartus motyvus ir į tai, kad ieškovas turėjo galimybių išvengti nuostolių, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl jo reikalavimas užsakovui – atsakovui yra atmestinas (CK 6.674 straipsnio 2 dalis, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų.

3727. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas byloje patyrė šias išlaidas: advokato pagalbai apmokėti, antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso - 1080 Eur (e. b. l. 91,106-109,139,164). Atsakovas, kaip fizinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų save atstovauti pats, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jis turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos ir toks atsakovo elgesys vertintinas kaip tinkamas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau- Rekomendacijos), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas), turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę (byloje vyko vienas parengiamais posėdis ir trys teismo posėdžiai, kurių trukmė buvo iš viso apie 8 val.), teismas sprendžia, kad jos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš UAB „J“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

3828. Iš ieškovės priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 5,50 Eur (CPK 96 straipsnis).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

40ieškovės UAB „J“ ieškinį atsakovui V. P. dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo, atmesti.

41Priteisti iš ieškovės UAB „J“, įmonės kodas ( - ), atsakovo V. P., asmens kodas ( - ) naudai 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

42Priteisti iš ieškovės UAB „J“, įmonės kodas ( - ), į valstybės biudžetą 5,50 Eur (penkis eurus 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

43Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1. pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės... 5. 2. Ieškovės UAB „J“ direktorius M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad... 6. 3. Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį prašo UAB „J“ ieškinį... 7. 4. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pats statė tą namą,... 8. 5. Trečiasis asmuo J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. R. pirmą... 9. Ieškinys atmestinas. ... 10. 6. Remiantis bylos duomenimis, ieškovo atstovo, atsakovo bei jo atstovo,... 11. 7. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl to, kad,... 12. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.... 13. 8. Reikalavimo teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka teismas. Rangos... 14. 9. Nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „J“ ieškinį atsakovui... 15. Dėl rangovo informavimo pareigos vykdymo... 16. 10. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies,... 17. 11. Šiuo konkrečiu atveju byloje atsakovas V. P. ir jo atstovas J. L.... 18. 12. Tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi... 19. Dėl atliktų darbų pridavimo akto pasirašymo... 20. 13. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti... 21. 14. Ieškovas bei jo atstovas teigė, jog atsakovas kaip rangovas nevykdė... 22. Dėl sutarties nutraukimo kaip atsakovo teisių gynimo... 23. 15. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę... 24. 16. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendžia, kad... 25. 17. Įstatyme įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo... 26. 18. Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo... 27. 19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo... 28. Dėl atliktų darbų kokybės ... 29. 20. 2017 m. liepos 17 d. pretenzijoje J. L., atstovaudamas užsakovą, nurodė,... 30. 21. Atsakovas tvirtino, jog atlikti dabai buvo nekokybiški. Tretysis asmuo... 31. 22. Tačiau teismas nesiremia šiuo protokolu bei prie jo esančiomis... 32. 23. Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia... 33. 24. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra... 34. 25. Atsakovė UAB „J. G.“ pagal juridinių asmenų registro išrašą yra... 35. 26. Vartotojo rangos sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 37. 27. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos... 38. 28. Iš ieškovės priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2... 40. ieškovės UAB „J“ ieškinį atsakovui V. P. dėl atliktų rangos darbų... 41. Priteisti iš ieškovės UAB „J“, įmonės kodas ( - ), atsakovo V. P.,... 42. Priteisti iš ieškovės UAB „J“, įmonės kodas ( - ), į valstybės... 43. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...