Byla eI-4120-561/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2015-08-28 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-59 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę vizą (D) ar šio klausimo išsprendimą pavesti atsakingiems pareigūnams; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

4Pareiškėjo teigimu, Sprendimo priėmimo pagrindai yra nepagrįsti, nes jis pateikė visą reikalaujamą informaciją, t. y. Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokyklos (toliau – ir VU) Tarptautinio verslo (anglų kalba) patvirtinimą priimti pareiškėją studijuoti, VU patvirtinimą, kad jam bus leista gyventi ir deklaruoti gyvenamą vietą studentų bendrabutyje, kad universitetas įsipareigojo padengti pareiškėjo grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidas. Tačiau, sprendžiant vizos išdavimo klausimą, į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

5Nurodė, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, pažymėdamas, kad laikėsi visų nustatytų procedūrų teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką.

6Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo.

7Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad pareiškėjas 2015-08-05 Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Su pareiškėju buvo atliktas pokalbis, kurio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas ketina vykti į Lietuvą studijų tikslais; kad ketina studijuoti VU, tačiau apie mokslo įstaigą jokių žinių neturėjo. Nurodė, kad buvo girdėjęs gerus atsiliepimus apie VU, tačiau, kokius atsiliepimus girdėjo, paaiškinti negalėjo. Pokalbio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena Libijoje, kad buvo pateikęs paraiškas mokytis ir Vokietijos universitete, tačiau priimtas nebuvo, kad neturi jokios informacijos apie Lietuvos Respubliką, kad jo studijas ketina finansuoti draugas P. R. su partneriu iš Suomijos. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad pirmiausia ketina vykti į Suomiją, o tik paskui į Lietuvą. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kur ketino gyventi nuo 2015-08-13 iki 2015-09-01, nes tik nuo šios datos prasideda mokslai ir tik nuo rugsėjo 1 dienos galėtų apsigyventi bendrabutyje.

9Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad buvo nustatyta, jog Austrijos ambasada pareiškėjui neišdavė vizos vykimui į Suomiją, nes pareiškėjas pateikė nepatikimą informaciją apie buvimo tikslą, o, be to, pats pareiškėjas nesidomėjo ir nekontaktavo su Ambasada. Su Ambasada susisiekdavo suomis P. R.. Šios aplinkybės leido manyti, kad pareiškimas į universitetą buvo pateiktas per tarpininkus ir studijos pareiškėjo nedomino.

10Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją, bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo.

11Pagal Europos Sąjungos 2010-03-19 sprendimą „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) konsuliniams pareigūnams išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų Šengeno vizoms gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje nustatyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje kelionės tikslą verslo klausimais pagrindžiančiais dokumentais nurodomi verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.) patvirtinantys dokumentai, o taip pat įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (giminystės ryšiai, profesinė padėtis). Pagal Tvarkos 6.2.2 punktą, pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.

12Pabrėžė, kad Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą; 2) nacionalinę vizą. Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę, vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

13Teismo posėdžio metu atsakovės Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus bei prašė skundą atmesti.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Ambasados Sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos, priimtas jos kompetencijos ribose vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas. VSD nagrinėjamuoju atveju, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, teikė tik konsultaciją (informaciją), kuri galėjo būti reikšminga priimant Sprendimą. VSD 2015-08-27 konsultacija teikta atsižvelgiant į turimus duomenis, kurie yra įslaptinti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

16Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VSD atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

17Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-08-28 sprendimo Nr. 64.5.1.9.-59 teisėtumo ir pagrįstumo.

18Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015-08-05 pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – studijos VU, numatoma atvykimo data – 2015-08-20, kviečiančio asmens ir bendrovės adresas – Saulėtekio al. 22, Vilnius. Su prašymu taip pat pateikė VU 2015-07-13 išduotą prašymą „Dėl nacionalinės daugkartinės vizos (D) išdavimo“, kuriame nurodyta, jog universitetas prašo išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą, galiojančią iki 2019-03-01. Pateikė ir VU direktoriaus įsakymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas į VU Tarptautinio verslo mokyklos Tarptautinio verslo (anglų kalba) bakalauro nuolatines studijas.

19Ambasados konsulinis pareigūnas priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Priimto sprendimo pagrindas – pareiškėjas, norėdamas gauti vizą, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

20Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe Lietuvos Respublikos vizų išdavimą užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymo ir Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (2015-04-23 įsakymo Nr. 1V-156/V-52 redakcija; toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

21Įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime nurodyti pagrindai nustatyti Įstatymo 19 str. 2 ir 10 punktuose.

22Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Tvarkos aprašo 4 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 72 punktą, vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos aplinkybės, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų. Tuo atveju, jei užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 78 punktas). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 80 punktas). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje.

23Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę, vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 21 str. 1 punkte nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Asmuo, prašantis vizos, privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimą.

24Vadovaujantis Vizų kodekso 21 str. 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

25Atsisakymo išduoti vizą pagrindai Vizų kodekse reglamentuoti 32 straipsnyje. Pagal šią nuostatą, nagrinėjamu atveju pareiškėjui vizą buvo atsisakyta išduoti Vizų kodekso 1 d. a p. ii papunkčio pagrindu (prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013-12-19 sprendime byloje Nr. C-84/12 R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, aiškindamas Vizų kodekso 21 str. 1 dalies ir 32 str. 1 dalies nuostatas, nurodė, kad Vizų kodekso 4 str. 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 str. 1 dalies ir 35 str. 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais. ES teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 str. 1 dalies ir 32 str. 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str. 1 d. a p. ii papunktyje nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau, kaip nustatyta teismų praktikoje, turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-421/2014). Taigi, sprendimas atsisakyti išduoti vizą, turi būti priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą. Vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant Vizų kodekso 21 str. 8 dalyje nustatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją, ir daro atitinkamas išvadas dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti (LVAT 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014).

26Kaip ir nagrinėjamu atveju, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Ambasados konsuliniam darbuotojui galėjo kilti pagrįstų, t. y. paremtų tam tikrais įrodymais, abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslų ir sąlygų, nurodytų jo prašyme. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjui nacionalinė viza iš esmės buvo neišduota remiantis tuo, kad, nors pareiškėjo tikslas Lietuvoje buvo mokslo studijos VU, tačiau pokalbio su pareiškėju metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie mokslo įstaigą, kurioje ketino studijuoti, visiškai jokių žinių neturėjo, už studijas įsipareigojo mokėti draugas su partneriu iš Suomijos, pareiškėjas pirmiausia ketino vykti į Suomiją, o tik vėliau į Lietuvą, apie Lietuvą taip pat jokios informacijos nepateikė, o tai konsuliniam darbuotojui sukėlė abejonę, kad pareiškimas į universitetą buvo paduotas galimai per tarpininkus, ir pareiškėjo informacija apie universitetą nedomino, su universiteto darbuotojais susisiekti jis nebandė. Informacijos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra nevedęs, nėra žinių apie darbinę veiklą, turimą turtą, t. y. nebuvo nustatyta jokių duomenų apie pareiškėjo ryšį su jo buvimo valstybe. Tikrinimo metu taip pat buvo pastebėta, kad pareiškėjui neišdavė vizos Austrijos ambasada vykimui į Suomiją, nes buvo pateikta nepatikima informacija, taip pat abejonių kėlė ir tai, kad pirmoji atvykimo valstybė Europoje yra Suomija, nors kasdien iš Turkijos į Lietuvą yra tiesioginiai reisai, atvykimo į Lietuvą diena rugpjūčio 20 diena, tačiau pateikta lėktuvo rezervacijos diena – rugpjūčio 12 diena.

27Teisės aktais yra reglamentuota konsulinių darbuotojų pareiga, susijusi su svarbių faktinių aplinkybių įvertinimu, skiriant ypatingą dėmesį tam tikriems užsieniečio padėties aspektams tam, kad būtų galima nustatyti, ar galima jam išduoti vizą. Nagrinėjamu atveju įvertinus konsulinio darbuotojo vertintus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pokalbio metu duotus paaiškinimus laikytina, kad konsulinis darbuotojas nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui aukščiau nurodytais pagrindais. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad konsulinis darbuotojas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturėjo žinių apie mokslo įstaigą, kurioje ketina mokytis, kad negalėjo nurodyti, kokius atsiliepimus apie mokslo įstaigą girdėjo, kad už studijas įsipareigojo mokėti draugas su partneriu iš Suomijos, kad pirmiausia ketino vykti į Suomiją, o tik vėliau į Lietuvą, kad apie Lietuvą taip pat jokios informacijos nežinojo, pareiškėjo pateiktus duomenis pagrįstai įvertino kaip nepatikimus, kurie (duomenys) pareigūnui sukėlė abejones. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, vien tik dokumentų pateikimas dar nepatvirtina, kad užsieniečiui bus išduota viza, todėl, kaip ir šiuo atveju, vien tik universiteto prašymas ir įsakymas, kuriuo tarpininkaujama dėl vizos išdavimo pareiškėjui ir tai, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti, nėra besąlyginiai įrodymai, įpareigojantys konsulinį darbuotoją priimti teigiamą sprendimą užsieniečio atžvilgiu. Tokio pobūdžio aplinkybes konsulo darbuotojas vertina pokalbio su užsieniečiu bei kitų pateiktų dokumentų apimtyje ir atitinkamai priima išvadą dėl vizos išdavimo/neišdavimo. Pokalbio su pareiškėju metu Ambasados darbuotojui kilo abejonė dėl pareiškėjo prašyme deklaruotų tikslų, todėl konsulo darbuotojas turėjo pagrindą pareiškėjo atžvilgiu priimti neigiamą sprendimą. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos specialiosios tarnybos (VSD) rekomendavo Ambasadai pareiškėjui vizos neišduoti, nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

28Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-08-28 sprendimas Nr. 64.5.1.9.-59 „Dėl atsisakymo išduoti vizą“ paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 punktas).

29Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę vizą (D) ar šio klausimo išsprendimą pavesti atsakingiems pareigūnams yra išvestinis reikalavimo panaikinti Ambasados 2015-08-28 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-59 atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

30Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 dalis).

31Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Nutarė

32Pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą,... 4. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo priėmimo pagrindai yra nepagrįsti, nes jis... 5. Nurodė, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas,... 6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo.... 7. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo... 8. Nurodė, kad pareiškėjas 2015-08-05 Ambasadai pateikė prašymą išduoti... 9. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad buvo nustatyta, jog Austrijos ambasada... 10. Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir... 11. Pagal Europos Sąjungos 2010-03-19 sprendimą „Prašymų išduoti vizą... 12. Pabrėžė, kad Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1)... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 15. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Ambasados Sprendimas neišduoti... 16. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VSD atstovė palaikė... 17. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje... 18. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015-08-05 pateikė prašymą... 19. Ambasados konsulinis pareigūnas priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui... 20. Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe... 21. Įstatymo 19 straipsnyje 22. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, viza išduodama vadovaujantis tarptautinių... 23. Vizų kodekse nustatyta, kad... 24. Vadovaujantis Vizų kodekso 25. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai Vizų kodeks 26. Kaip ir nagrinėjamu atveju, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Ambasados... 27. Teisės aktais yra reglamentuota konsulinių darbuotojų pareiga, susijusi su... 28. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindo... 29. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išduoti... 30. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir jo... 31. Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129... 32. Pareiškėjo R. A. skundą atmesti.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...