Byla 2S-262-254/2018

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3573-752/2017 pagal pareiškėjo G. L. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“,

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3915-151/2016 pareiškėjui G. L. iškelta bankroto byla. 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas G. L. kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 79 822,08 Eur finansinis reikalavimas.
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (hipotekos kreditorius) pateikė teismui prašymą įpareigoti bankroto administratorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, pervesti kreditoriui visas antstolio administratoriui pervestas lėšas, gautas pardavus įkeistą bankrutuojančio fizinio asmens G. L. nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. už 31 279 Eur sumą iš varžytynių buvo parduotas skolininko G. L. nekilnojamasis turtas, kuris buvo hipoteka įkeistas kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi antstoliui V. Z. leido pabaigti turto pardavimo veiksmus. Įsiteisėjus nutarčiai, antstolis V. Z. 2016 m. lapkričio 10 d. pervedė 29 353,46 Eur sumą į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsitęsus G. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimui, iki šiol lėšos už nekilnojamojo turto pardavimą hipotekos kreditoriui nėra pervestos. Tokiu būdu pažeidžiama kreditoriaus teisė disponuoti jam priklausančiomis lėšomis.
3. Atsiliepimu bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“ su suinteresuoto asmens prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju iki teismas patvirtins mokumo atkūrimo planą, nėra pagrindo skirstyti lėšas, gautas pardavus bankrutuojančio asmens turtą. Be to, pažymėjo, kad nėra galimybės pilnai tenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir todėl, kad iš 29 353,46 Eur sumos, pervestos į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, turi būti padengtos bankroto administravimo išlaidos. Todėl tik atskaičius administravimo išlaidas, likusi suma būtų pervesta hipotekos kreditoriui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir įpareigojo bankrutuojančio fizinio asmens G. L. bankroto administratorių UAB „Bankroto valdymas“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas pervesti hipotekos kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas antstolio bankroto administratoriui pervestas lėšas už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, t. y. 29 353,46 Eur.
5. Teismas nustatė, kad G. L. nekilnojamas turtas hipoteka įkeistas kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš varžytynių parduotas 2016 m. sausio 7 d., t. y. dar iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui ir iki bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas teismui pateiktas 2016 m. sausio 11 d., bankroto byla iškelta 2016 m. kovo 17 d. Ta pačia nutartimi Kauno apylinkės teismas leido antstoliui V. Z. pabaigti pradėtus turto pardavimo veiksmus ir įpareigojo antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad iš varžytinių pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti jo reikalavimų patenkinimą (FABĮ 27 straipsnio 3 dalis, CPK 754 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad skola hipotekos kreditoriui sudaro 79 822,08 Eur, o nekilnojamas turtas parduotas už 31 279 Eur sumą, o atskaičius vykdymo išlaidas, tik 29 353,46 Eur suma pervesta į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, konstatavo, kad jokie kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininko G. L. turtą, negali pretenduoti. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalį, iš įkeisto turto yra apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios yra susijusios su įkeisto turto administravimu. Teismas, nustatęs, kad hipoteka įkeistas turtas parduotas ne bankroto proceso metu, o iki bankroto bylos iškėlimo, dėl ko jau yra išskaičiuotos antstolio vykdymo išlaidos iš gautos sumos, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nei vilkinti lėšų perdavimo hipotekos kreditoriui, nei iš gautų lėšų apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidų, kadangi įkeistas turtas buvo realizuotas ne bankroto procese ir ne bankroto administratoriaus veiksmais.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

6. Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas bankroto administratorius prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – suinteresuoto asmens prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė būtinumo nukrypti nuo LR FABĮ 29 straipsnio nuostatų, pagal kurias kreditorių reikalavimų tenkinimas atliekamas jau po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodo, kad 29 353,46 Eur suma yra skirtina tik hipotekos kreditoriui. Apelianto nuomone, iki teisme bus išspręstas G. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas, negali būti atliekami jokie išankstiniai mokėjimai hipotekos kreditoriui. Teismui patvirtinus G. L. pateiktą mokumo atkūrimo planą, hipotekos kreditoriui būtų pervesta tik suma, gauta iš parduoto įkeisto turto, atskaičius administravimo išlaidas.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad dalis gautų lėšų pardavus įkeistą turtą turi būti skirta administravimo išlaidoms padengti. Pažymi, kad FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad iš lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą, gali būti dengiamos tik bankroto administravimo išlaidos, išimtinai susijusios su šio turto pardavimu. Minėtos pozicijos laikosi ir teismai, pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-983-253/2014, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2129-555/2016. Kadangi minėtas turtas parduotas antstolio, o bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto administravimu (pardavimu), nėra jokio pagrindo dalį gautų lėšų skirti administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog lėšų, gautų už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, laikymas depozitinėje sąskaitoje nėra tikslingas ir pažeidžia kreditoriaus teises disponuoti jam priklausančiomis lėšomis.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, paskirstymas galimas tik patvirtinus fizinio asmens bankroto byloje mokumo atkūrimo planą. Pažymi, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas teisme tęsiasi jau 5,5 mėn. ir neaišku kiek dar užtruks, lėšos už nekilnojamojo turto pardavimą depozitinėje sąskaitoje laikomos daugiau nei metus laiko (nuo 2016 m. lapkričio 10 d.) Tokiu būdu suinteresuotas asmuo nepagrįstai negali disponuoti jam priklausančiomis lėšomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai lėšų už įkeisto turto pardavimą paskirstymo klausimą išsprendė iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus prašymas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pervesti hipotekos kreditoriui lėšas, gautas už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą G. L. bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3915-151/2016 pareiškėjui G. L. iškelta bankroto byla. 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas G. L. kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 79 822,08 Eur finansinis reikalavimas. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (hipotekos kreditorius) pateikė teismui prašymą įpareigoti bankroto administratorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, pervesti kreditoriui visas antstolio administratoriui pervestas lėšas, gautas pardavus įkeistą bankrutuojančio fizinio asmens G. L. nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas minėtą prašymą patenkinto visa apimtimi.
11. Atskiruoju skundu pareiškėjo bankroto administratorius nesutinka su skundžiama nutartimi, teigiant, kad tik patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, galima pradėti fizinio asmens turto realizavimą, o kartu ir jo paskirstymą įmonės kreditoriams. Be to, apelianto nuomone, šiuo atveju teismas nepagrįstai patenkino pareikštą prašymą visa apimtimi, kadangi vadovaujantis FABĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gautos lėšos hipotekos kreditoriui išmokamos, atskaičius administravimo išlaidas už parduoto turto administravimą.
12. Taigi, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu išsiaiškinti: 1) ar teismas pagrįstai iki fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įpareigojo bankroto administratorių hipotekos kreditoriui išmokėti pinigines lėšas, gautas pardavus pareiškėjo įkeistą turtą; 2) ar teismas, tenkinęs suinteresuoto asmens prašymą visa apimtimi, nepažeidė FABĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl administravimo išlaidų atskaitymo iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą.
13. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens bankroto byloje Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
15. Pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 1 punktą administratorius įstatymo nustatyta tvarka disponuoja ne tik depozitinės sąskaitos lėšomis, bet ir visu fizinio asmens turtu. Taigi ir FABĮ 20 straipsnio 1dalyje nustatytu įpareigojimu antstoliui siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civilinių teisių objektų rūšiai priklauso, būtų kontroliuojamas ir kad įstatymo nustatyta tvarka būtų juo disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to administratorius, atstovaudamas kreditorių ir fizinio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui – fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016).
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad 2016 m. sausio 7 d. vykdymo procese už 31 279 Eur sumą iš varžytynių buvo parduotas skolininkui G. L. priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris buvo hipoteka įkeistas kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad šiuo atveju ginčo turtas buvo parduotas dar iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui (2016-01-11) ir iki bankroto bylos iškėlimo G. L. dienos (2016-03-17). Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi antstoliui V. Z. leido pabaigti turto pardavimo veiksmus. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai, antstolis V. Z. 2016 m. lapkričio 10 d. pervedė 29 353,46 Eur sumą į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimui bankroto proceso metu nebereikės spręsti dėl minėto turto pardavimo procedūros. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad tvirtinamame kreditorių mokumo atkūrimo plane yra nustatoma ne tik turto pardavimo tvarka, tačiau kartu nustatomas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui (kartu ir hipotekos kreditoriams) mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies12 punktas), kartu ir administravimo išlaidų suma bei jos pagrindimas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš to seka, kad fizinio asmens Turto pardavimo procedūra, o vėliau iš jo gautų lėšų paskirstymas neatsiejamai susiję su mokumo atkūrimo plano patvirtinimu.
17. FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
18. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
19. Vadovaujantis šios nutarties 14-18 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausiai yra tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tačiau vien tai, kad nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje sudaro 79 822,08 Eur, o hipoteka įkeistas turtas parduotas iš varžytynių už 31 279 Eur, iš kurių atskaičius vykdymo išlaidas, į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą pervesta 29 353,46 Eur suma, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visa 29 353,46 Eur suma turėtų būti pervesta į hipotekos kreditoriaus sąskaitą, nesulaukus, kol bus patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įkeistas turtas buvo realizuotas ne bankroto proceso metu ir ne bankroto administratoriaus, o antstolio veiksmais, už kurių atlikimą, iš lėšų, gautų pardavus turtą, buvo išskaitytos vykdymo išlaidos, sprendė, kad iš pervestų į administratoriaus depozitinę sąskaitą lėšų nėra pagrindo atskaityti FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų bankroto administravimo išlaidų. Su minėta teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis), todėl būtent kreditorių susirinkimo sprendimu bus nuspręsta, kokia suma bankroto administratoriui būtų skirta už parduoto turto administravimą, ir, ar iš viso bus numatytas atlygis už parduoto turto administravimą. Taigi, įvertinus tai, kad šiuo atveju minėta parduoto turto administravimo išlaidų suma nėra žinoma ir ji bus patvirtinta tik kartu su mokumo atkūrimo planu, kuris bankroto byloje dar nėra patvirtintinas, vien ši aplinkybė užkerta kelią tenkinti pareikštą prašymą.
22. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/469/2016 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, pervesdamas lėšas į depozitinę sąskaitą, turi teisę iš gautų lėšų atskaityti turėtas vykdymo išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos vykdymo išlaidos ir administravimo išlaidos, numatytos FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje, nėra tapačios. Pastarajame straipsnyje minimos administravimo išlaidos, susiję su turto administravimu, nereiškia vien išlaidų, susijusių su šio turto pardavimu. FABĮ 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Kaip minėta, pardavus skolininko hipoteka įkeistą turtą, teismui leidus, gautos lėšos 2016 m. lapkričio 10 d. buvo pervestos į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos lėšos depozitinėje sąskaitoje saugomos daugiau nei metus laiko, tikėtina, kad administratorius patyrė minėto turto (piniginių lėšų) administravimo išlaidas, kurios atsispindės tik teismui pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane. Todėl kategoriškai tvirtinti, kad šiuo atveju administratorius nepatyrė ir nepatiria ginčo turto administravimo išlaidų, nėra pagrindo. Dėl konstatuotų aplinkybių nesutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad iš lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą, gali būti dengiamos tik bankroto administravimo išlaidos, išimtinai susijusios su šio turto pardavimu. Suinteresuotas asmuo minėtą poziciją grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-983-253/2014 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2129-555/2016. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiose nutartyse padarytomis išvadomis neturi pagrindo vadovautis.
23. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014). Šiuo atveju nagrinėjamos ir minėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi – Klaipėdos apygardos teismo nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytos ginčijamos administravimo išlaidoms sumos, o Kauno apygardos teismo byloje buvo sprendžiama dėl leidimo pabaigti vykdymo veiksmus, antstoliui nepervedant lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą, bankroto administratoriui. Kartu pastebėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 straipsnis).
24. Be to, FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai kada nutraukiama fizinio asmenes bankroto byla. Vienas iš tokių atvejų numatytas minėto straipsnio 2 punkte, kuomet teismas nepatvirtina mokumo atkūrimo plano. Taigi, šiuo atveju nustačius, kad visi bankrutuojančio asmens turto realizavimo ir jo paskirstymo kreditoriams veiksmai yra vykdomi tik nuo minėto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuris bankroto byloje dar nėra patvirtintas, suinteresuoto asmens prašymas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pervesti lėšas, gautas už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą G. L. bankroto byloje, šioje bankroto proceso stadijoje negali būti tenkinamas.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pervesti hipotekos kreditoriui visas antstolio administratoriui pervestas lėšas, gautas pardavus įkeistą bankrutuojančio fizinio asmens G. L. nekilnojamąjį turtą, neteisingai taikė ir aiškino FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymo su kreditoriais terminus ir tvarką. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pervesti lėšas, gautas už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pervesti lėšas, gautas už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.