Byla 2S-1240-413/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) J. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7538-584/2011 pagal pareiškėjų J. S. ir L. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Audronei Adomaitienei, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl antstolio patvarkymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjai J. S. ir L. S. skundu (b.l. 2-4) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. vasario 28 d. antstolės A.Adomaitienės patvarkymus, įpareigoti antstolę A.Adomaitienę paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti tam pačiam arba kitam Lietuvos ekspertų sąraše įrašytam ekspertui.

5Skunde nurodė, kad 2010 m. liepos 21 d. skolininkai J. S. ir L. S. kreipėsi į antstolę A.Adomaitienę su prašymu atšaukti 2010 m. rugpjūčio 4 d. varžytynes dėl skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir paskirti parduodamo turto vertinimo ekspertizę. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pagal antstolės patvarkymą vertinimą atlikusi UAB „Oberhaus“ Nekilnojamasis turtas neteisingai parinko lyginamosios vertės vertinimo metodą. Skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, yra pastatytas ir įrengtas itin prabangiomis ir ilgaamžėmis medžiagomis bei įranga. Su išieškotoju susijusi vertinimo bendrovė „Oberhaus“ Nekilnojamasis turtas, nustatydama skolininkams priklausančio turto vertę, lygino jį su kitais panašiais objektais neturėdama jokio lyginamųjų objektų apibūdinimo, išskyrus bendrus kadastrinius duomenis. Todėl jos atliktas vertinimas neatitiko tikrosios skolininkų turto kainos. Skolininkai savo prašyme nurodė, kad nustatant jiems priklausančio turto kainą nebuvo nurodyta, kad vertinamas objektas nenaudojamas ekonominiam pelnui gauti. Paminėta, kad visi statiniai yra pastatyti ir įrengti naudojant aukštos kokybės statybines medžiagas, įrangą ir naujausias technologijas, todėl vertinant turtą turėtų būti naudojamas atkuriamosios, o ne lyginamosios vertės metodas. Antstolė A.Adomavičienė su tokiu skolininkų prašymu sutiko, varžytynes sustabdė ir nutarė paskirti turto vertinimo ekspertizę. Turto vertinimo ekspertizę antstolė A.Adomavičienė paskyrė atlikti ekspertui Vytautui Černiui. Ekspertas V.Černius atvykęs apžiūrėti vertinamą turtą patvirtino, kad toks objektas teisingai gali būti įvertintas tik nustatant jo statybinę (atkuriamąją) vertę ir pripažino, kad vertinamas turtas tikrai yra įrengtas išskirtinėmis medžiagomis ir priemonėmis, su meniniais elementais. Tačiau 2010 m. spalio 8 d. susipažinę su Vytauto Černiaus atlikta ekspertize skolininkai įsitikino, kad aktas surašytas nepaisant jų prašyme nurodytų argumentų dėl vertinimo metodo parinkimo. Ekspertizės akte ekspertas iš esmės klaidingai aprašė skolininkams priklausantį turtą ir atskirai turto sukūrimo kaštų nevertino. Jis vėlgi pasirinko daug patogesnį lyginamosios vertės nustatymo metodą, tačiau vertinimui parinktų lyginamųjų objektų smulkaus aprašymo, bent kiek atitinkančio skolininkų turto aprašymą, nepateikė. Iš ekspertizės akto neįmanoma nustatyti, ar buvo lyginti bent kiek panašūs daiktai, nes palyginimui parinkti objektai buvo aprašyti tik pačiais bendriausiais kriterijais, kuriuos galima rasti Nekilnojamojo turto registre. 2010 m. lapkričio 5 d. motyvuotu prašymu skolininkai kreipėsi į antstolę A.Adomaitienę su prašymu paskirti pakartotinę parduodamo turto vertinimo ekspertizę. Tik 2011 m. vasario 21 d. skolininkams buvo įteiktas antstolės A.Adomaitienės 2010 m. lapkričio 8 d. patvarkymas, kuriuo ji atsisakė tenkinti jų 2010 m. lapkričio 5 d. prašymą. Patvarkymas buvo visiškai nemotyvuotas, be jokių argumentų. Jame buvo tik formaliai pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodyta, kad areštuotas turtas buvo įvertintas dviejų nepriklausomų vertintojų, o skolininkų nesutikimas rodo jų bendradarbiavimo pareigos nebuvimą. 2011m. vasario 24 d. skolininkai vėl kreipėsi į antstolę A.Adomaitienę, prašydami nurodyti faktinį atsisakymo tenkinti jų prašymą pagrindą, bei atsakyti į prašyme išdėstytus argumentus dėl vertinimo metodo parinkimo ir t.t. 2011 m. vasario 28 d. antstolė A.Adomaitienė priėmė kitą patvarkymą, kuriuo iš esmės pakartojo savo poziciją dėl abiejų skolininkų prašymų. Papildomai antstolė neteisingai nurodė, kad įstatymų leidėjas antstoliui nesuteikia teisės nurodyti ekspertui, kokiu metodu turi būti atliekamas vertinimas. Savo 2010 m. liepos 21 d. prašyme antstolei A.Adomaitienei skolininkai aiškiai nurodė, kad turi būti parinktas atkuriamosios vertės nustatymo metodas, antstolė su tuo sutiko ir tik dėl to, kad lyginamuoju vertės nustatymo metodu nebuvo įmanoma nustatyti tikrosios vertės, paskyrė naują ekspertizę. Tačiau priėmusi tokį patvarkymą, antstolė A.Adomaitienė nusišalino nuo savo pačios patvarkymo vykdymo kontrolės, nebendradarbiavo su vertinimą atliekančiu ekspertu ir leido jam veikti savo nuožiūra. Todėl ekspertas vėl pasirinko jam patogesnį, paprastesnį ir greitesnį lyginamąjį vertės nustatymo metodą, nesuderinęs tokio pasirinkimo su ekspertizės užsakovu. Ekspertas akte net neužsimena, kodėl nėra taikomas atkuriamosios vertės arba mišrus metodas, nors konkretaus metodo ar jų derinio pasirinkimas turi būti aiškiai argumentuotas, nurodant, kodėl vienas ar kitas metodas nėra naudojamas. Naują turto vertinimą užsakė antstolė A.Adomaitienė, nors už eksperto paslaugas sumokėjo skolininkai. Už netinkamai atliktą darbą ekspertui neturėtų būti sumokėtas atlyginimas, o jis pats įpareigotas atlikti pakartotinę ekspertizę, atitinkančią užsakovo iškeltus reikalavimus, bei nustatančią tikrą ir pagrįstą daikto rinkos vertę.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 11) atsisakė priimti pareiškėjų J. S. ir L. S. skundą.

7Teismas nurodė, jog 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. vasario 28 d. antstolės A.Adomaitienės patvarkymais yra nutarta netenkinti pareiškėjų prašymų dėl parduodamo turto: 2 ha ploto žemės sklypo, u/n 5260- 0005-0098, gyvenamojo namo, u/n 5298-6008-7010, ūkininko pirties su banketine sale, u/n 4400-1493-8784, garažo, u/n 4400-0236-8685, ūkinio pastato, u/n 4400-0236-8724, kiemo statinių, u/n 5298-6008-7085, esančių Ražiškių kaime, Kauno rajone, pakartotinės vertės ekspertizės skyrimo. Teismas pažymėjo, jog LR CPK 682 straipsnio 2 dalies pagrindu minėti antstolės patvarkymai negali būti apskundimo objektu, todėl pareiškėjų skundą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 512 straipsniu skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teismas sprendė, jog pareiškėjų reikalavimui dėl 2010 m. lapkričio 8 d. antstolės A.Adomaitienės patvarkymo panaikinimo reikšti yra suėjęs naikinamasis terminas.

8Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo panaikinti 2011 m. kovo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7538-584/2010 ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

91. Antstolė patvarkymuose rėmėsi LR CPK 510 straipsnio nuostatomis, nurodydama, kad antstolės veiksmai gali būti skundžiami Kauno miesto apylinkės teismui, tuo tarpu, atsisakydama skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę teismas vadovavosi LR CPK 682 straipsnio 2 dalies norma, draudžiančia skųsti antstolio patvarkymus. Antstolė savo patvarkymuose nurodydama apskundimo tvarką, rėmėsi bendrąja teisės norma, o teismas specialiąja. Specialioji teisės norma (CPK 682 str. 2 d.) prieštarauja bendrajai, nes bendroji teisės norma (CPK 510 str. 1 d.) nenumato jokių išimčių kai ji galėtų būti netaikoma. Dėl šių priežasčių bendrajai normai prieštaraujanti specialioji norma negali būti taikoma;

102. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau pažeidė to paties straipsnio 3 dalies reikalavimą, kadangi nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB Nordea Bank Finland Plc (b.l. 19-20) prašo skolininkų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

121. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi CPK 682 straipsnio 2 dalies norma, kuri nustato, kad antstolio patvarkymai, kuriais atsisakoma skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, neskundžiami. Skolininkų teiginys, esą teismas turėjęs vadovautis CPK 510 stripsnyje įtvirtinta bendrąja norma, leidžiančia skųsti antstolio veiksmus teismui, o ne aukščiau nurodyta norma, kuri laikytina specialiąja, yra visiškai nepagrįstas nei galiojančiais teisės aktais, nei teisės teorija. Pagal pastarąją, esant teisės kolizijai tarp bendrosios ir specialiosios normos vadovaujamasi taisykle lex specialis derogat legi generali, t.y. specialioji norma pripažįstama viršesne už bendrąją normą. Teismas šią taisyklę ir pritaikė skundžiamoje nutartyje, todėl ja naikinti nėra pagrindo;

132. Negalima sutikti su skolininkų teiginiu, esą teismas, atsisakydamas priimti skolininkų skundą, turėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą skolininkams reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjui įsakmiai nustačius, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas, aplinkybių, kurias pašalinus skolininko skundas galėtu būti priimtas teisme, nėra, todėl ir teismas objektyviai negalėjo jų nurodyti savo nutartyje.

14Atskirasis skundas atmetamas

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202) rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; atitinkamai rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Ar antstolis teisėtai pasielgė atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. Ši procesinė norma taip pat sietina su koncentracijos principo vykdymo procese užtikrinimu, preziumuojant, jog tiek antstolis, tiek jo paskirtas ekspertas yra nešališki, kvalifikuoti savo srities specialistai, o jiems laikantis visų privalomų procedūrų nustatyta turto vertė yra teisinga.

17Byloje nustatyta, kad antstolė, atsižvelgdama į skolininkų prašymą dėl pirmosios parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto ekspertizės vertinimo, 2010 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. 0036/09/04848 sustabdė turto realizavimą ir paskyrė pakartotinę ekspertizę, pavesdama ją atlikti ekspertui Vytautui Černiui. Taigi, antstolė, užtikrindama skolininkų teises, realizavo jai suteiktą teisę, kaip tai numatyta CPK 686 straipsnio 2 dalyje. Vertinant aptariamos teisės normos ryšį su CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatomis darytina išvada, jog skirti trečiąją ekspertizę nebuvo teisinio pagrindo, o draudimas skųsti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę neriboja CPK 639 straipsnio 6 punkte, 643 straipsnio 5 punkte įtvirtintų proceso dalyvių teisių skųsti antstolio veiksmus, skundą grindžiant antstoliui privalomų procedūrų nesilaikymu, procesinių veiksmų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, tačiau eliminuoja galimybę vilkinti procesą pakartotinai reiškiant savo nuomonę dėl eksperto teisės aktuose apibrėžta tvarka nustatytos turto vertės pagrįstumo. Minėtas draudimas taip pat neriboja proceso dalyvio teisės teikti antstoliui prašymus perkainoti turtą dėl vykdymo proceso metu pasikeitusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos turto vertei. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjai, nors ir remiasi CPK 510 straipsniu, tačiau savo poziciją grindžia ne antstolio veiksmų ydingumu, bet eksperto nustatytos turto vertės dydžio nepagrįstumu, todėl skundo reikalavimas dėl antstolės 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. vasario 28 d. patvarkymų panaikinimo negali būti laikomas teisminio apskundimo objektu.

18Antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tinkamai vadovavosi specialiąja teisės norma, numatančia, jog antstolės atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. Šiuo atveju, antstolė neturėjo įstatyminės galios nurodyti bendrosios antstolio veiksmų apskundimo tvarkos, kadangi CPK 682 straipsnio 2 dalyje antstolio atsisakymas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę yra neskundžiamas ir šioje įstatymo normoje bendros antstolio veiksmų apskundimo taisyklės negalioja, kadangi aukščiau minėta teisės norma yra specialioji ir ji yra viršesnė už bendrąją teisės normą. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog nesant antstolio veiksmų apskundimo galimybės, toks skundas teisme nenagrinėtinas. Sąvoka nenagrinėtinas teisme nebūtinai reiškia, kad su tapačiu skundu pareiškėjai gali kreiptis į kitą teismą ar kitą valstybinę instituciją, ši sąvoka suprantama platesne prasme, kuri būtent šioje situacijoje suprantama, kaip nenagrinėtiną nei teismuose, nei kitose valstybinėse institucijose.

19Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.

22Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų)... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėjai J. S. ir L. S. skundu (b.l. 2-4) kreipėsi į Kauno miesto... 5. Skunde nurodė, kad 2010 m. liepos 21 d. skolininkai J. S. ir L. S. kreipėsi... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 11)... 7. Teismas nurodė, jog 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. vasario 28 d.... 8. Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo panaikinti 2011 m. kovo 25... 9. 1. Antstolė patvarkymuose rėmėsi LR CPK 510 straipsnio nuostatomis,... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą,... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB... 12. 1. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi CPK 682 straipsnio 2 dalies... 13. 2. Negalima sutikti su skolininkų teiginiu, esą teismas, atsisakydamas... 14. Atskirasis skundas atmetamas... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą,... 17. Byloje nustatyta, kad antstolė, atsižvelgdama į skolininkų prašymą dėl... 18. Antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo... 19. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.... 22. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....