Byla 3K-3-195-219/2017
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Projektų vadybos institutas“, uždaroji akcinės bendrovė „Karolinos turas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vadybos institutas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bitsens“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Heksimus“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Projektų vadybos institutas“, uždaroji akcinės bendrovė „Karolinos turas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo teisių ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese, kreditoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą ir subjekto, turinčio teisę paduoti atskirąjį skundą, tokiame procese.
  2. Pareiškėjos prašė teismo panaikinti UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditorių 2016 m. vasario 8 d. susirinkimo nutarimus ir nutraukti ne teismo tvarka pradėtą UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procesą.
  3. Pareiškėja UAB „Bitsens“ 2016 m. gegužės 24 d. pareiškimu atsisakė skundo, prašė nutraukti civilinę bylą ir panaikinti jos skundo pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Pareiškėja UAB „Heksimus“ 2016 m. birželio 6 d. pareiškimu atsisakė skundo. Abi pareiškėjos nurodė, kad joms žinomos visos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjų UAB „Bitsens“ ir UAB „Heksimus“ skundų dėl 2016 m. vasario 8 d. UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditorių susirinkimo nutarimų atsisakymus ir civilinę bylą nutraukė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Katalonija“ šaukti ir (ar) rengti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vadybos institutas“ kreditorių susirinkimus šios įmonės bankroto ne teismo tvarka procese.
  2. Teismas, įvertinęs pareiškėjų atsisakymo argumentus, nurodė, kad pareiškimų pateikimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnis). Kadangi pareiškėjos nurodė, kad joms žinomos skundų atsisakymo teisinės pasekmės, tai teismas pareiškimus tenkino ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Taurakalnis“ atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria priimti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bitsens“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Heksimus“ skundų atsisakymai, o civilinė byla nutraukta, ir skundų atsisakymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens UAB „Projektų vadybos institutas“ 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta bendrovę paskelbti bankrutuojančia ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; UAB „Taurakalnis“ yra suinteresuoto asmens UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditorė, dalyvaujanti ne teismo tvarka pradėtoje atsakovės bankroto procedūroje; nagrinėjamoje byloje (iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo) UAB „Taurakalnis“ nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo.
  5. Teismas suinteresuoto asmens UAB „Taurakalnis“ atskirąjį skundą laikė paduotu asmens, turinčio materialinį ir procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taigi ir turinčio subjektinę teisę teikti atskirąjį skundą dėl nutarties nutraukti civilinę bylą, kuri iškelta ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti ir vykdyti atsakovės bankroto procedūras neteismine tvarka.
  6. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditorės UAB „Bitsens“ ir UAB „Heksimus“ kreipėsi į teismą su skundais, prašydamos panaikinti kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus bei nutraukti ne teismo tvarka pradėtą bendrovės bankroto procesą. Skundai buvo grindžiami argumentais, kad ne teismo tvarka vykdoma UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procedūra yra neteisėta, nes pradėta pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Vėliau šios kreditorės pateikė pareiškimus dėl skundų atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškimus tenkino formaliai nurodęs, kad kreditorių atsisakymai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, ir neįvertino skundų atsisakymų bei bylos nutraukimo teisinių pasekmių atitikties imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui. Skundus padavę kreditoriai kėlė klausimus dėl to, kad bankroto procesas pradėtas pažeidus imperatyvųjį draudimą – bankrotas negali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu teismuose iškelta bylų, kuriose įmonei skolininkei reiškiami turtiniai reikalavimai.
  7. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėta civilinė byla pagal UAB „Karolinos turas“ skundą dėl UAB „Projektų vadybos institutas“ 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir priimtas sprendimas kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais, panaikinti bei nutraukti įmonės bankroto procesą, pradėtą ne teismo tvarka. Nors teismo procesinis sprendimas neįsiteisėjęs, bet galutinis procesinis sprendimas toje byloje neabejotinai aktualus šio proceso baigčiai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Projektų valdybos institutas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 305 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Vienas iš pagrindų, kuriam esant teismas turi nepriimti atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, yra, kai atskirąjį skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Asmens teisė paduoti atskirąjį skundą sietina su dalyvaujančio byloje asmens procesiniu teisiniu statusu, išskyrus CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatytas šios taisyklės išimtis. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme asmenys nepripažįstami apeliacijos subjektais ir neturi teisės kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu. Apeliacinis teismas sprendė, kad nors UAB „Taurakalnis“ byloje nedalyvauja, tačiau, atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus ir ypatumus, teisingumo, protingumo principus, ji pripažintina turėjusia teisę paduoti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas suformavo precedentą, kad teisingumo ir protingumo principai leidžia pažeisti imperatyviąsias teisės normas ir suteikti galimybę bet kuriam subjektui teisę pateikti atskirąjį skundą.
    2. Pareiškimo dėl skundo atsisakymas yra kreditoriaus teisė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų atsisakymo, įvertina atsisakymų bei bylos nutraukimo teisinių pasekmių atitiktį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir (ar) viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundų atsisakymą, negalėjo vertinti, ar galėjo būti pažeistos ĮBĮ normos vykstant ginčijamam kreditorių susirinkimui ir esant civilinei bylai pagal UAB „Karolinos turas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes toks vertinimas galimas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pažymėtina, kad analogiški argumentai buvo vertinami civilinėje byloje Nr. B2-5415-794/2016 pagal kreditorės UAB „Karolinos turas“ skundą dėl tų pačių kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, todėl, net ir atsisakius kreditoriams savo reikalavimų šioje byloje, bet esant atitinkamam (analogiškam) UAB „Karolinos turas“ reikalavimui kitoje civilinėje byloje Nr. B2-5415-794/2016, imperatyviosios įstatymo nuostatos ar kitų kreditorių teisės ir interesai atsisakius skundų nebus pažeisti. Šiuo atveju apeliacinis teismas, reikalaudamas aiškintis pareiškėjų tikrąją valią, neįsigilino į bylos esmę, nes UAB „Taurakalnis“, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, privalėjo prašyti civilinės bylos Nr. 2-4033-562/2016 nagrinėjimo atnaujinimo arba įsitraukti į civilinės bylos Nr. B2-5415-794/2016 nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, o ne teikti atskirąjį skundą byloje, kurios dalyve nebuvo pripažinta.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kito atsakovės reikalavimo taikyti senatį UAB „Taurakalnis“ reikalavimams. UAB „Taurakalnis“ turi būti laikoma praleidusia įstatyme nustatytą terminą reikalavimui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė analizuoti šį argumentą, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, CPK 331 straipsnio 4 dalies, 335 straipsnio 1 dalies normos.
  2. Suinteresuotas asmuo UAB „Taurakalnis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kurį lemia tai, jog bankroto bylos iškėlimas turi įtakos ir visų įmonės kreditorių interesams.

      10UAB „Taurakalnis“ nėra pirminis ginčo subjektas, tačiau yra bankroto proceso dalyvė (kreditorė) ir turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis turės įtakos UAB „Taurakalnis“ teisėms, kreditoriaus teisių įgyvendinimui. Dėl to ji turi teisę teikti atkirąjį skundą dėl nutarties nutraukti civilinę bylą teisėtumo. .

    2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir vertino skundo atsisakiusių skundo pareiškėjų UAB „Bitsens“ ir UAB „Heksimus“ valios turinį, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas vis dėlto buvo pasyvus vertindamas (tiksliau – nevertindamas) tai, ar pareiškėjų skundų atsisakymai bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų ir viešojo intereso. Šiuo atveju UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procedūra, vykdoma ne teismo tvarka, neteisėta, nes bankroto byla inicijuota, kai teismuose buvo iškelta bylų, kuriose įmonei skolininkei buvo reiškiami turtiniai reikalavimai (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
    3. Šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui neprivalomas – ieškovo ieškinio atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą; teismas neturi priimti ieškinio atsisakymo, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas tokiu atveju turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepriimti ieškinio atsisakymo, ir įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės. UAB „Taurakalnis“ atskirojo skundo pateikimo valia ir motyvai apeliacinio teismo buvo įvertinti konstatuojant, kad bankroto procedūros inicijavimo teisėtumas svarbus tiek visiems UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriams, tiek pačiai UAB „Projektų vadybos institutas“.
    4. Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį ir 338 straipsnį atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Atskirasis skundas nepriimamas tuo atveju, kai jis paduodamas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Asmuo, praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą, kartu su atskiruoju skundu gali paduoti pareiškimą jį atnaujinti. Šiuo atveju UAB „Taurakalnis“ pateikė pareiškimą, prašydama atnaujinti terminą. Atsakovė, laikydama, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ir teismo atnaujintas nepagrįstai, nepasinaudojo nurodyta teise ir neskundė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo atnaujinti terminą.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso ir teismo vaidmens jame

  1. ĮBĮ normose nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka – bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu laikantis šio įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo.
  2. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant negalimas bankroto procesas ne teismo tvarka. Nesant šių sąlygų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, turi teisę tokį procesą inicijuoti (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Nutarimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).
  3. Bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas).
  4. Taigi teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas. Tačiau teismas gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Dėl to spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus. Teismas ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus nagrinėja bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka, taikydamas CPK normas, tarp jų ir reglamentuojančias ieškinio atsisakymą ir bylos nutraukimą (CPK 42, 140, 293 straipsniai).

14Dėl kreditoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą ne teismo tvarka vykstančiame bankroto procese ir teismo procesinį sprendimą dėl nutarimo teisėtumo

  1. Sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priima kreditoriai kvalifikuota balsų dauguma (nutarties 16 punktas). Kreditoriai, nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu, manydami, kad kreditorių nutarimai dėl nemokios įmonės bankroto ne teismo tvarkos neatitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar kitaip pažeidžia jų teisėtus interesus, turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus kildinama iš ĮBĮ 13 straipsnio bendrosios nuostatos, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis, ir 12 straipsnio 5 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 21 punktas)
  2. Byloje nustatyta, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriai 2016 m. vasario 8 d. priėmė nutarimus vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Nemokios įmonės kreditorės UAB „Bitsens“ ir UAB „Heksimus“ pateikė teismui šioje byloje nagrinėtą skundą dėl kreditorių nutarimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, vėliau jo atsisakė. Teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. UAB „Taurakalnis“ pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukta byla, ir teismas jį priėmė.
  3. CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantis byloje asmuo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismo nutartį dėl bylos nutraukimo, kol įstatyme nenustatyta kitaip, turi teisę apeliacine tvarka skųsti ieškovas, atsakovas ir kiti CPK 37 straipsnyje nurodyti asmenys, t. y. turintys teisinį suinteresuotumą.
  4. UAB „Taurakalnis“, pateikdama atskirąjį skundą, nurodė, kad nors nebuvo įtraukta į šią bylą kaip jos dalyvė, tačiau ji yra įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą po kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti ne teismo tvarka bankroto procesą priėmimo. Pažymėtina, kad UAB „Taurakalnis“ ginčija teismo nutartį, kuria priimti pareiškėjų UAB „Bitsens“ ir UAB „Doriteksas“ skundų atsisakymai. Ieškinio (skundo) atsisakymas yra jį pareiškusio asmens teisė (CPK 140 straipsnis).
  5. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvados, kad materialinį ir procesinį suinteresuotumą turintis asmuo gali paduoti atskirąjį skundą net tuo atveju, kai jis nebuvo bylos, kurioje priimtą nutartį skundžia, dalyvis. CPK 305 straipsnyje aiškiai ir privalomai nurodyti asmenys, kurie turi tokią teisę (nutarties 20 punktas), ir nenustatyta byloje nagrinėtam ginčui išimčių. CPK normose nustatyti asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir nurodyta, kokius procesinius veiksmus jie gali ir turi atlikti siekdami apginti savo pažeistas teises.
  6. UAB „Taurakalnis“ nurodo, kad ji į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą įtraukta po kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti ne teismo tvarka bankroto procesą priėmimo, tačiau ši aplinkybė nevaržė jos teisių pareikšti atskirą ieškinį dėl nutarimo panaikinimo; teisė į tokį ieškinį atsiranda (senaties terminas prasideda) nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kreditorė UAB „Taurakalnis“ turėjo teisę įsitraukti į šią bylą kaip bendraieškė (CPK 43 straipsnis) arba trečiasis asmuo ieškovių pusėje (CPK 47 straipsnis), tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo, todėl šioje byloje prarado galimybę ginti pažeistas savo teises.
  7. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ĮBĮ normose nustatyti išsamūs ir aiškūs bankrutuojančios ne teismo tvarka įmonės kreditorių pažeistų teisių gynimo būdai, todėl bankrutuojančios UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditorė UAB „Taurakalnis“, nesutikdama su ne teismo tvarka vykdomu bankroto procesu, turi teisę ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, nepriklausomai nuo šios bylos baigties.
  8. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui ir nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias subjektų, turinčių teisę pateikti atskirąjį skundą, ratą, tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir pradėtą pagal kreditorės UAB „Taurakalnis“ atskirąjį skundą apeliacinį procesą nutraukti (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nepateikta, todėl teisėjų kolegija jų perskirstymo ir priteisimo klausimo nesprendžia.
  2. Kasaciniame teisme patirta 16,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kreditorės UAB „Taurakalnis“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Taurakalnis“ atskirąjį skundą nutraukti.

18Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Taurakalnis“ (j. a. k. 121099182) 16,07 Eur (šešiolika Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai