Byla 2A-421-259/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11927-429/2011 pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėjas K. S. pareiškimu (b.l.3-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo tėvo J. S., mirusio ( - ), palikimą: ½ dalį buto, esančio ( - ), Kaune, ½ dalį 0,3095 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, ir ½ dalį banke Swedbank, AB esančių pinigų priėmė, valdydamas po savo tėvo mirties.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu (b.l.52-54) pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 18,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog įstatymas palikimą leidžia priimti tik vienu iš CK 5.50 str. nustatytų būdų palikimui priimti, t. y. nenumato galimybės dalį palikimo priimti, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, o likusią dalį – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Teismas nustatė, jog atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2009-11-06 notarė A. P. pareiškėjui paaiškino, kad notarė gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį buto adresu ( - ), Kaune, ½ dalį žemės sklypo su statiniais adresu ( - ), Kaune, ir ½ dalį piniginių lėšų AB Swedbanke, pareiškėjui atvykus į notarų biurą ir užsakius pažymas paveldėjimui apie nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui atlikus tam tikras formalias procedūras, jam gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į notarės minėtą turtą, tokiu būdu iki galo užbaigiant palikimo priėmimo procedūrą. Teismas atkreipė dėmesį, jog notarė tame pačiame 2009-11-06 rašte nurodė, kad likusi norimo paveldėti turto dalis priklauso J. S. 2006-07-01 mirusios sutuoktinės J. S. testamentinei įpėdinei, kadangi minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu (b.l.7), todėl laikytinas sutuoktinių bendru turtu. Teismas nustatė, kad 2007-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1573-521/2007 tarp J. S. ir R. S. (J. S. įpėdinės) buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė taikiai pasidalinti J. S. palikimą – butą ( - ), Kaune (b.l.12). Teismas atkreipė dėmesį, jog mirus vienam iš sutuoktinių, paveldėjimo proceso eigoje turi būti nustatytas visas palikimą sudarantis turtas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas palikimą, atsiradusį po tėvo J. S. mirties, priėmė faktiškai pradėdamas palikimą valdyti, kadangi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali pareiškėjui sukelti jokių teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog nenustačius palikėjos J. S. viso palikimo turinio ir neatlikus visų jos palikimo paveldėjimo procedūrų iki galo, nėra galimybės iki galo įgyvendinti palikimo, atsiradusio po J. S. mirties, paveldėjimo procedūrų, kadangi velionis J. S. taip pat turėjo teisę priimti palikimą po savo sutuoktinės J. S. mirties, juo labiau, kad Kauno miesto 15-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. 151/2006 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. S. palikimą esantis J. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo patvirtina aplinkybę, kad jis išreiškė valią priimti jam priklausančią savo sutuoktinės palikimo dalį.

5Apeliaciniu skundu (b.l.57-58) pareiškėjas K. S. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą patenkinti, dėl šių motyvų:

61) teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK185 str.). Teismo argumentai, jog po pareiškėjo tėvo žmonos J. S. mirties 2006-07-01 jos palikimas nebuvo visa apimtimi tarp įpėdinių pasidalintas ir jog tai paaiškėjo tik po pareiškėjo tėvo J. S. mirties, neatitinka byloje surinktų įrodymų ir tikrovės. Tiek suinteresuotas asmuo R. S. (J. S. įpėdinė), tiek prie bylos prijungtos J. S. bei J. S. paveldėjimo bylos patvirtina, kad dėl velionės J. S. palikimo teisme buvo civilinė byla ir jos palikimo apimtis buvo nustatyta teismo. Tam neprieštaravo R. S., kuri savo parašu šias aplinkybes patvirtino 2007-03-23 taikos sutartyje b.l.10-11). Sutarties 5-tame punkte įrašyta: „Šalys lieka prie savo turėtų teismo išlaidų ir pretenzijų viena kitai nereiškia.“ Šį taikos sutarties punktą, kaip ir kitus, Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino 2007-03-23 nutartimi civ. byloje Nr.2-15 73-521/2007. Taigi, J. S. paveldimo turto masė buvo nustatyta prieš 2007-03-23 teismo posėdį. Jos palikimo dalį – 3 000 Lt taikos sutartimi pergyvenusiam velionės sutuoktiniui J. S. įsipareigojo grąžinti turto įpėdinė R. S. ir šią prievolę įvykdė. Taigi, velionės J. S. visa apimtimi atsiradęs palikimas įpėdinių buvo priimtas ir pasidalintas. Apie S. priklausantį turtą, kuris ribojasi vietove - Kauno miestu, buvo žinoma tiek suinteresuotam asmeniui, tiek notarams. Todėl teismo išvada, kad J. S. palikimą sudarantis turtas paaiškėjo tik po antrojo sutuoktinio mirties, yra nepagrįstas;

72) teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes teismas negali padaryti išvados, kad pareiškėjas savo tėvo palikimą priėmė. Priešingai, byloje buvo pakankamai įrodymų šiai išvadai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad po tėvo J. S., mirusio ( - ), pareiškėjas jo turtą valdo, naudojo, moka visus mokesčius įrodo, kad tėvo palikimą pareiškėjas priėmė visa apimtimi. Daugiau nei ketverius metus pareiškėjo veiksmų niekas neginčijo. Tai patvirtina ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą.

8Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Kauno apygardos teismas nustatė, jog 2003-09-11 pareiškėjo tėvas J. S. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Kaune, butą, esantį ( - ), Kaune, su visais namų apyvokos reikmenimis bei visas jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje, paliko sūnui pareiškėjui K. S. (b.l.8). ( - ) pareiškėjo tėvas J. S. mirė (b.l.9). Pareiškėjas kreipėsi į Kauno m. 15-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, buvo užvesta paveldėjimo byla, tokiu būdu palikimą priėmė testamentinis įpėdinis – pareiškėjas K. S. LR CK 5.50 str. 2 d., 5.66 str. (prijungta paveldėjimo byla Nr. 228/2007, b.l.2). 2009-11-06 raštu notarė A. P. pareiškėjui paaiškino, kad notarė išduos paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį buto adresu ( - ), Kaune, ½ dalį žemės sklypo su statiniais adresu ( - ), Kaune, ir ½ dalį piniginių lėšų AB Swedbanke, kadangi testatoriui minėtas turtas priklauso. Notarė paveldėjimo byloje nustatė, kad likusi ½ dalis minėto turto priklauso mirusio J. S. mirusiai sutuoktinei J. S..

11Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagrindus ir procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko buvo priimtas teisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestina kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

12Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo suformuluotas prašymas negali būti tenkinamas, nes paveldėti galima tik pagal testamentą arba palikimą priimant faktiškai valdyti. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko palikimą priimti pagal testamentą, įstatymo nustatytu terminu kreipdamasis į notarą. Notaras nustatė paveldimą turtą, į kurį paveldėtojui gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl pagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali pareiškėjui sukelti jokių teisinių pasekmių (LR CPK 444 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra suformuluotas ieškinio dalykas dėl palikėjo turto apimties, todėl Kauno apygardos teismas plačiau dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nagrinėjami mirusios J. S. turto paveldėjimo klausimai, nepasisako.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14apeliacinį skundą atmesti.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai