Byla I-1888-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. gruodžio 13 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5).

52. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2015 m. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir konvojuojamas su antrankiais, su jais likdavo ir Vilniaus apygardos teisme, be to, per visą teismo posėdžio laiką dar buvo laikomas ir už grotų, tai pažeidė ne tik jo teisę nebūti žeminamam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, nekaltumo prezumpciją, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnį, nes pareiškėjas surakintomis rankomis negalėjo nei rašyti, nei naudotis procesiniais dokumentais, o kiti proceso dalyviai tai galėjo daryti nevaržomi.

72.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, 1988 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų principų, kuriais siekiama apsaugoti kalinamus asmenis, sąvadu Nr. A/RES/43/173 (toliau – ir Sąvadas), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, 14 d. straipsnio 2 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Sukhovoy prieš Rusiją, Benediktov prieš Rusiją, Grigoryevskikh prieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinėmis bylomis Nr. 3K-3-556/2005, Nr. 3K-7-345/2007) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A146-1897/2008, Nr. A444-619/2008, Nr. A662-2686/2011, Nr. A502-3034/2011, Nr. A143-239/2012, Nr. A492-1600/2012, Nr. A146-115/2012, Nr. A756-2072/2013, Nr. A442-1251/2013, Nr. A822-1500/2013, Nr. A261-1802/2013, Nr. AS602-84/2013), nurodo, kad jo nurodytas žmogaus teisių pažeidimas – sisteminis, nors valstybė turi užtikrinti, jog kalinamas asmuo nepatirtų didesnių ribojimų, negu tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui, kad kalinamų asmenų orumas bei kitos elementarios žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtintos Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, būtų gerbiamos, todėl jam priteistina prašoma neturtinės žalos suma.

8II

9Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą (dėl atsakovės veiksmų iki 2013 m. gruodžio 13 d.), savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–14).

101. Remiantis turimais duomenimis, Tarnybos pareigūnai nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2015 m. pareiškėją konvojavo į Lietuvos apeliacinį teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą ir į viso 5 kartus. Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Antrankių panaudojimą teismo posėdžio metu reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 195 punktas, pagal kurį nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Pagal Konvojavimo taisyklių 221 punktą konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir šiose taisyklėse nustatytais pagrindais. Pagal Konvojavimo taisyklių 223.2 punktą, konvojuodami konvojuojamuosius, kurie linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą, konvojuotojai taip pat naudoja antrankius arba surišimo priemones; antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą.

11Išnagrinėjus tarnybinę dokumentaciją nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai specialiąją priemonę – antrankius – panaudojo, konvojuodami pareiškėją.

122. Dėl galimai netinkamo elgesio

13Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti, jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

14Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu, ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo.

153. Dėl senaties termino taikymo

16Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovės veiksmų iki 2013 m. gruodžio 13 d. taikytinas ieškinio senaties terminas.

174. Dėl civilinės atsakomybės

18Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys, o nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį, tačiau tokių aplinkybių, konvojuojant pareiškėją, Tarnyboje neužfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš Tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Taigi, nėra neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai kilusių neigiamų pasekmių, o nenustačius dviejų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

19III

201. Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. (A. G.) iš esmės rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

212. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (2017 m. sausio 9 d. įgaliojimas Nr. 47V-23 (b. l. 47)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

231. Šioje administracinėje byloje, remiantis Tarnybos pateiktais dokumentais, inter alia nustatyta, kad pareiškėjas A. G. (A. G.) buvo konvojuojamas: 2012 m. lapkričio 22 d. į Lietuvos apeliacinį teismą (nutartis dėl konvojavimo (b. l. 17); žiniaraštis (b. l. 15–16)); 2013 m. vasario 22 d. į Lietuvos apeliacinį teismą (nutartis dėl konvojavimo (b. l. 20); žiniaraštis (b. l. 18–19)); 2013 m. gegužės 24 d. į Lietuvos apeliacinį teismą (nutartis dėl konvojavimo (b. l. 23); žiniaraštis (b. l. 21–22)); 2014 m. vasario 5 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nutartis dėl konvojavimo (b. l. 26); žiniaraštis (b. l. 24–25)); 2014 m. vasario 24 d. į Lietuvos apeliacinį teismą (nutartis dėl konvojavimo (b. l. 29); žiniaraštis (b. l. 27–28)).

242. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. (A. G.) prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

27„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

28Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

29Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

303. Teismas pabrėžia, jog Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis, o šioje byloje įvertinus tarnybinę dokumentaciją (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1 punktą) nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai specialiąją priemonę – antrankius – panaudojo, konvojuodami pareiškėją. Dar daugiau, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo A. G. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų. Be to, teismas akcentuoja, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą Tarnybos pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturi teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Tarnybos pareigūnai atsisakė vykdyti teismo posėdžio pirmininko nurodymus ir teismo salėje nuimti pareiškėjui antrankius, laikyti pareiškėją už grotų. Teismo vertinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas negali būti konstatuotas vien dėl to, kad teismo posėdyje kaltinamasis yra laikomas su antrankiais ar už grotų. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika identiškoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-520/2016).

314. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo A. G. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

33Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis... 7. 2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3... 8. II... 9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus... 10. 1. Remiantis turimais duomenimis, Tarnybos pareigūnai nuo 2010 m. birželio... 11. Išnagrinėjus tarnybinę dokumentaciją nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai... 12. 2. Dėl galimai netinkamo elgesio... 13. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės... 14. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės... 15. 3. Dėl senaties termino taikymo... 16. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei... 17. 4. Dėl civilinės atsakomybės... 18. Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti... 19. III... 20. 1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. (A. G.) iš esmės rėmėsi skundu ir... 21. 2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo... 22. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 23. 1. Šioje administracinėje byloje, remiantis Tarnybos pateiktais dokumentais,... 24. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. (A. G.) prašo... 25. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 27. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 28. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 29. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 30. 3. Teismas pabrėžia, jog Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimą,... 31. 4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 33. Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...