Byla Ik-2722-244/2010
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant atsakovės atstovei Ingridai Kemtžienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Selauta" skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Selauta" patikslintame skunde (1 t. b. 1. 98-101, 2 t. b. 1. 3-10) prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010-05-27 sprendimą Nr. S-148(7-85/2010) (toliau -MGK sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-02-24 sprendimą Nr. 69-50 (toliau - VMI sprendimas); panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-18 sprendimą Nr. (6.5)-149 (toliau - Klaipėdos apskr. VMI sprendimas). Pareiškėja skunde paaiškino, kad ginčijamame sprendime ir patikrinimo akte kaip įrodymai pateikta ikiteisminių tyrimų medžiaga. Pareiškėjos teigimu, nėra teisinio pagrindo tokiu būdu įrodinėti aplinkybes mokestiniame patikrinime, kadangi ne vienas (išskyrus UAB „Rajuda" vadovo nuteisimo) ikiteisminis tyrimas nebaigtas teismo nuosprendžio priėmimu. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje neginčytinai nustatyti tam tikri faktai ir remti šia medžiaga mokestinio patikrinimo išdavas. Nustatytomis laikomi faktai ir aplinkybės, jeigu jie nurodyti teismo nuosprendyje ar nutartyje, kurie įsiteisėję (LR BPK 346 str.), bet ne tie, kurie nurodyti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminių tyrimų medžiagoje, papildomai nurodytoje patikrinimo akte, nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad UAB „Selauta" neapskaičiavo ir nesumokėjo visų privalomų mokesčių. Patikrinimo akte ir sprendime dėl šio akto patvirtinimo pateikti argumentai, jog Teismo ekspertizės specialisto išvadose nurodyta, kad UAB „Kenos investicija", UAB „Ventimeksas", UAB „Gerres" bei kitų įmonių tam tikri darbuotojai nepasirašė išvadoje nurodytų sąskaitų faktūrų. Pareiškėja nurodo, kad patikrinimo metu jie nuosekliai aiškino, jog bendrovės atstovai prieinamais būdais sąžiningai tikrino savo verslo partnerius prieš sudarydami sandorius: gaudavo iš jų įmonių veiklos registravimo pažymėjimų kopijas, per interneto tinklalapį tikrino, ar egzistuoja įmonė - kontrahentas, ar neapribota jos veikla, ar įmonė yra PVM mokėtojas, ar ji nėra paskelbtuose Juoduosiuose" sąrašuose. Tokia patikrinimo apimtis atitinka protingumo ir pakankamumo kriterijus. Vėliau nustatyti ikiteisminio tyrimo metu faktai, kad kitų įmonių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra netinkamų, kartais nenustatytų, asmenų parašai, kurie nebuvo žinomi UAB „Selauta" atstovams ūkinių operacijų atlikimo metu. Pareiškėja nurodo, kad jos paaiškinimai šioje dalyje nepaneigti nei mokestinio patikrinimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Sprendime ir patikrinimo akte nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigė faktų, kad ūkinės operacijos buvo atliktos. Operacijos buvo vykdomos įmonės vardu, o atstovavimas vyko pagal kiekvienoje įmonėje nustatytą tvarką. Todėl ir atsakomybė tenka tai įmonei, kurios atstovai netinkamai išrašė mokestinius dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, bet ne pareiškėjai. UAB „Selauta" kontrahentai privalėjo deklaruoti ir sumokėti PVM į biudžetą. Tas faktas, kad jie to nepadarė, neatleidžia jų nuo nurodytos pareigos - sumokėti PVM valstybei. Kadangi ši pareiga jiems išlieka, tai, atėmus iš bendrovės teisę į PVM atskaitą atsitiks, kad PVM mokėtinas du kartus. Dėl anksčiau nurodytų motyvų pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad UAB „Selauta" kontrahentui nesumokėjus PVM valstybei, šia suma turi būti sumažinta pareiškėjos PVM atskaita. Pareiškėja neneigia, kad mokesčių administratorius, pasinaudodamas jam įstatymais suteiktomis galimybėmis, kurių neturėjo pareiškėjos įmonė - eilinis ūkinės veiklos dalyvis, ištyrė minėtų įmonių veiksmus, išrašant PVM sąskaitas faktūras, kad mokesčių administratoriui pavyko nustatyti, jog tam tikrais atvejais tam tikri fiziniai asmenys tose įmonėse nedirbo, todėl negalėjo pasirašyti PVM sąskaitose faktūrose, tačiau tai įrodo ir kitus faktus: tam, kad nustatytų išvardintas aplinkybes, kvalifikuoti mokesčių administratoriai turėjo atlikti patikrinimą o kompetentingos institucijos - ikiteisminius tyrimus. Mokesčių administratoriai gavo duomenų iš SODROS ir iš instancijų, vykdančių ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminio tyrimo įstaigoms įstatymas suteikia plačias galimybes tirti faktines aplinkybes. Tuo tarpu pareiškėjos darbuotojai, kai gauna PVM sąskaitas faktūras, nevykdo tokių patikrinimų, neturi įpareigojimų ir galimybių vykdyti tokius tyrimus, kad nustatytų kiekvieno kontrahento sąžiningumą. Patikrinimo akte nurodytos datos, kada kontrahentai buvo išbraukti iš PVM mokėtojų sąrašų, įrodo, kad visais atvejais tai atsitiko jau po bendradarbiavimo. Pareiškėja paaiškina, kad negalėjo patikrinti, ar PVM sąskaitose faktūrose pasirašę tos įmonės darbuotojai dirba toje įmonėje, ar eina tam tikras pareigas, kadangi neturi tokių įgaliojimų, o SODRA tokių duomenų jiems neteikia.

3Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (b. 1. 123-124) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad MGK visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai patvirtino atsakovo sprendimą. Nors PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėja grindžia savo teisę į PVM atskaitą turi teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia vienareikšmiškai teigti, jog operacijos užfiksuotos minėtose sąskaitose faktūrose neįvyko, t. y. anksčiau nurodytos įmonės sandorių su pareiškėja laikotarpiu neveikė kaip savarankiški, ekonominės naudos siekiantys ūkio subjektai ir ginčo prekių (paslaugų) pareiškėjai nepardavė. Atsakovės teigimu, vien ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą. Tokiu būdu, nustačius, kad pareiškėja sąnaudas mažinančias apmokestinamąsias pajamas grindžia juridinės galios neturinčiomis PVM sąskaitomis faktūromis, ji neteisėtai padidino sąnaudas, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną. Taigi, atsakovės teigimu, pareiškėjos mokestinių prievolių faktinis bei juridinis apskaičiavimo pagrindas yra pakankamai išaiškintas ir byloje nekyla abejonių dėl papildomai pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių. Šią aplinkybę patvirtino ir MGK savo 2010-05-27 sprendime, kuriame konstatavo, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą ginčo sumas. Tokiu būdu MGK priėjo išvados, kad tiek Klaipėdos apskr. VMI, tiek atsakovė teisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priimtų sprendimų naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjos Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas patikslintas skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir skundas atsakovei dėl Klaipėdos apskr. VMI sprendimo, MGK dėl atsakovės sprendimo, t. y. pareiškėja nenurodo naujų aplinkybių sudarančių skundo pagrindą nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimai dėl ankstesnių skundų yra neteisingi, o visų pareiškėjos skundų motyvai jau buvo paneigti. Todėl konstatuotina, kad mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, nustatytos aplinkybės, padarytos išvados ir dėl to apskaičiuotų mokestinių sumų (mokesčių, delspinigių ir baudų) pagrįstumas, turi būti ir yra vertinamos mokestinius ginčus nagrinėjančių, o ne baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų ir visiškai neturi įtakos, ar yra priimtas sprendimas baudžiamojoje procedūroje. Atsakovės vertinimu,s tiek Klaipėdos apskr. VMI, tiek atsakovė, tiek MGK tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir paliktinus galioti sprendimus.

4Skundas netenkintinas.

5Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(l)-355/2004, konstatuota, kad vertinant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą būtina nustatyti ne tik, ar atitinkama PVM sąskaita faktūra turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, bet ir tai, ar ūkinė operacija realiai įvyko ir ar jos turinys yra toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaito dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje). Jeigu PVM sąskaita faktūra, kuria mokesčių mokėtojas grindžia savo teisę į PVM atskaitą turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje faktūroje, tuomet mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą.

6Byloje nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-27 sprendimu Nr. S-148(7-85/2010) atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovės 2010-02-24 sprendimo Nr. 69-50, patvirtinančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2009-12-18 sprendimą Nr. (6.5)-149, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 448 458 Lt pridėtinės vertės mokestį (PVM), 166 027 Lt PVM delspinigius, 134 537 Lt PVM baudą ir 371 288 pelno mokestį, 271 203 Lt pelno mokesčio delspinigių, 111 386 Lt pelno mokesčio baudos.

7Pareiškėjos teigimu, minėtų sprendimų negalima laikyti pagrįstais ir teisėtais, nes aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą nebuvo tinkamai ir objektyviai atskleistos.

8Inspekcijos 2009-10-28 patikrinimo akte Nr. G10-9, Inspekcijos 2009-12-18 sprendime Nr. (6.5)-149, atsakovo 2010-02-24 sprendime Nr. 69-50 bei Komisijos 2010-05-27 sprendime Nr. S-148(7-85/2010) nustatyta, kad UAB „Ola", UAB „Gerres", UAB „Nirvada", UAB „Kalbėta", UAB „Rajuda", UAB „Taip saugu", UAB „Kenos investicija", UAB „Ventimeksas" ir A. Baltučio komercinės firmos „Medkurpė" vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios ir tai paneigia pareiškėjos teisę į 448 458 PVM atskaitą bei į 2 491 422 Lt vertės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną tai yra pagrįsta neginčijamais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis ir PVM įstatymo nuostatomis.

9Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia vienareikšmiškai teigti, kad operacijos, užfiksuotos minėtose sąskaitose faktūrose neįvyko, t. y. aukščiau nurodytos įmonės sandorių su pareiškėja laikotarpiu neveikė kaip savarankiški, ekonominės naudos siekiantys ūkio subjektai ir ginčo prekių (paslaugų) pareiškėjai nepardavė. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1658/2008).

10Pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau -Pelno mokesčio įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas - išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais. Teismų praktiką formuojančioje LVAT plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A - 355/2004) yra išsamiai išaiškinta ne tik teisė į PVM atskaitą bet ir pateiktas išaiškinimas dėl sąnaudų pripažinimo pagal dokumentus, turinčius juridinę galią. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrą įvykusios ūkinės operacijos turinį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad „nuostata Juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose" vertinama kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdytoms aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkami turinio ūkinės operacijos būvimąjį laikytina neturinčia juridinės galios."

11Byloje nustatyta, kad pareiškėja sąnaudas mažinančias apmokestinamąsias pajamas grindžia juridinės galios neturinčiomis PVM sąskaitomis faktūromis, todėl darytina išvada, kad pareiškėja tokiu būdu neteisėtai padidino sąnaudas, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjos mokestinių prievolių faktinis bei juridinis apskaičiavimo pagrindas yra nustatytas ir byloje nekyla abejonių dėl papildomai pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių. Komisija 2010-05-27 sprendime teisėtai konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą ginčo sumas.

12Byloje taip pat neginčijamai nustatyta ir Inspekcijos 2009-12-1 sprendime Nr. (6.5)-149, atsakovės 2010-02-24 sprendime Nr. 69-50 ir Komisijos 2010-05-27 sprendime Nr. S-148(7-85/2010) pagrįstai konstatuota, kad vertinant pareiškėjos ir įmonių sandorius nustatyta, kad įmonių vardu ūkinės operacijas atlikinėjo nenustatyti asmenys. Įmonių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pasirašę direktoriai ir buhalteriai realiai jose nedirbo, nei viena įmonė sandorių su pareiškėja sudarymo laikotarpiu PVM nedeklaravo ir į biudžetą nemokėjo, visos įmonės praktiškai po sandorių su pareiškėja išregistruotos iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, nei viena įmonė mokesčių administratoriui nepateikė patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatyta, kad jos realiai vykdė veikla, t. y. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonės prieš sandorius su pareiškėja būtų įsigijusios suvirinimo darbams naudojamas medžiagas bei įvairius įrengimus ir įrankius iš trečiųjų asmenų. Įmonių rejestro kortelėse nurodytų veiklų pobūdis neatitiko pareiškėjai suteiktų paslaugų, pateiktų prekių pobūdžiui. Pareiškėjos direktorius 2005-12-09 paaiškinime nurodė, kad įmonės prekes ir įrengimus atveždavo savo transportu, tačiau prekių ir įrengimų gabenimo važtaraščių nepateikė, o įmonių vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyti krovinio gabenimo važtaraščių rekvizitai. Taigi darytina išvada, kad įmonės sandorių su pareiškėja laikotarpiu neveikė kaip savarankiški, ekonominės naudos siekiantys ūkio subjektai ginčo prekių (paslaugų) pareiškėjai nepardavė. Be to, pati pareiškėja nepateikė mokesčių administratoriui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ūkines operacijas.

13Pareiškėja teigia, kad tikrino prieinamus duomenis: ar įmonė įregistruota įmonių registre, ar ji įregistruota PVM mokesčių mokėtojų registre, ar jos nėra VMI Juodajame" sąraše, ar nebuvo paskelbta apie pateiktų PVM sąskaitų faktūrų dengimą kad šie duomenys visais atvejais buvo teigiami, suteikiantys pagrindą bendradarbiauti. Tačiau šie pareiškėjos argumentai yra paneigti mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais apie realią įmonių veiklą.

14Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais įrodymais, kad nustatytomis laikomi faktai ir aplinkybės, jeigu jie nurodyti teismo nuosprendyje ar nutartyje, kurie įsiteisėję (LR BPK 346 str.), bet ne tie, kurie nurodyti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

15Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. 20-201/2008).

16LVAT 2009-04-16 nutartyje administracinė byloje Nr. A - 521/2009 konstatavo, kad kitų asmenų net nusikalstami veiksmai, kurie iššaukė arba galėjo iššaukti įmonei - mokestinių teisinių santykių subjektui, mokestinių prievolių atsiradimą mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo galbūt nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Todėl konstatuotina, kad mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, nustatytos aplinkybės, padarytos išvados ir dėl to apskaičiuotų mokestinių sumų (mokesčių, delspinigių ir baudų) pagrįstumas turi būti ir yra vertinamos mokestinius ginčus nagrinėjančių, o ne baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų ir tai visiškai neturi įtakos, ar yra priimtas sprendimas baudžiamojoje procedūroje.

17Teismas daro išvadą kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti šių sprendimų pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

18Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127,

Nutarė

20Atmesti pareiškėjos UAB „Selauta" skundą kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja UAB „Selauta" patikslintame skunde (1 t. b. 1. 98-101, 2 t. b.... 3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (b. 1. 123-124)... 4. Skundas netenkintinas.... 5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27... 6. Byloje nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos... 7. Pareiškėjos teigimu, minėtų sprendimų negalima laikyti pagrįstais ir... 8. Inspekcijos 2009-10-28 patikrinimo akte Nr. G10-9, Inspekcijos 2009-12-18... 9. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia vienareikšmiškai teigti, kad... 10. Pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675... 11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja sąnaudas mažinančias apmokestinamąsias... 12. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta ir Inspekcijos 2009-12-1 sprendime Nr.... 13. Pareiškėja teigia, kad tikrino prieinamus duomenis: ar įmonė įregistruota... 14. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius negalėjo... 15. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o... 16. LVAT 2009-04-16 nutartyje administracinė byloje Nr. A - 521/2009 konstatavo,... 17. Teismas daro išvadą kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti,... 18. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 20. Atmesti pareiškėjos UAB „Selauta" skundą kaip nepagrįstą.... 21. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...