Byla A-850-438/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-ajai rinktinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatė

3I.

41.

5Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (toliau – ir Kariuomenė) 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. D-516 „Dėl sprendimo neatleisti nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. spalio 23 d. raštą Nr. 12-01-2028 „Dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Kariuomenę atleisti pareiškėją, kaip Jehovos liudytojų bendruomenės dvasininką, nuo karinės tarnybos – tiek privalomosios karinės tarnybos, tiek alternatyviosios tarnybos. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas (neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis nepažeidžia religinės diskriminacijos uždraudimo, kuris apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 26 ir 29 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 ir 14 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 10 ir 21 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

61.1.

7Jehovos liudytojų bendruomenė yra Lietuvoje įregistruota religinė organizacija. Ši bendruomenė pareiškėją yra paskyrusi eiti patarnautojo (diakono) pareigas. Pareiškėjas gavo šaukimą prisistatyti atlikti karinę tarnybą. Tačiau pareiškėjo sąžinė, lavinama Biblijos mokymų pagrindu, taip pat meilė Dievui ir artimui skatina jį atsisakyti karinės tarnybos. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktu, pateikė Kariuomenei prašymą atleisti jį nuo karinės tarnybos. Pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, todėl jis kreipėsi į Ministeriją, kuri taip pat Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas negali būti atleistas nuo karinės tarnybos, nes Jehovos liudytojų bendruomenė nėra įtraukta į Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį, t. y. minėtu įstatymu ši bendruomenė nepriskirta tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms.

81.2.

9Nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į religijos laisvę ir teisė būti nediskriminuojamam dėl religijos, kurias jam garantuoja Konstitucijos 26, 29 straipsniai, Konvencijos 6, 9, 14 straipsniai ir Chartijos 10 ir 21 straipsniai. Taip pat buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas.

101.3.

11Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis pažeidžia religinės diskriminacijos draudimą. Tokia išvada darytina remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

122.

13Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sustabdytos šaukimo procedūros yra tik laikino pobūdžio. Galimybė pateikti prašymą dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo taip pat nesuteikia pareiškėjui tokių pačių teisių, kurios yra suteikiamos atleidimu nuo karo tarnybos ar alternatyviosios tarnybos, nes tai taip pat turi laikinumo požymį ir priklauso nuo prašymą nagrinėsiančių asmenų vertinimo, kuriam jokie kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Privilegijos, teikiamos tradicinėms religijoms (jų bendruomenėms), privalo būti sąžiningai ir be jokios diskriminacijos suteiktos ir kitoms religijoms (jų bendruomenėms). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-202-281/2017, kurios aplinkybės yra analogiškos šios bylos aplinkybėms (atsakovai priėmė analogiškus sprendimus), tenkino asmens skundą iš dalies ir panaikino ginčijamus sprendimus.

143.

15Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

163.1.

17Ministerijos Sprendimas neturėtų būti panaikintas, nes atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme tokiems sprendimams keliamus reikalavimus (yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais, jame nurodyta apskundimo tvarka ir kt.), taip pat nagrinėjamu atveju nėra šio Sprendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.

183.2.

19Pareiškėjas neatitinka Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto, nes pagal jį nuo karo prievolės (t. y. nuo karo tarnybos ir alternatyviosios tarnybos) atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. Kadangi Jehovos liudytojų bendruomenė tokia nėra, Ministerija neturėjo pagrindo panaikinti Kariuomenės Įsakymą pareiškėjo neatleisti nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos.

203.3.

21Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostata yra tas konstitucinis pagrindas, kuriuo remiantis valstybėje gali būti nustatoma skirtinga tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų būklė, palyginti su kitomis bažnyčiomis ir religinėmis organizacijomis.

224.

23Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas skunde nurodė, kad:

244.1.

25Kitų (ne tradicinių) religijų dvasininkams taikoma nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo procedūra negali būti laikoma diskriminacine, nes ši tvarka yra būtina įsitikinti, ar prašymai atleisti nuo karo prievolės nėra nepagrįsti.

264.2.

27Nėra abejonės, kad tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai atlieka svarbią visuomeninę misiją, todėl jų neatleidimas nuo karo prievolės visuomenei padarytų žalą, o kitų religinių bendruomenių vaidmuo visuomenėje nėra patvirtintas įstatymais, todėl būtinos procedūros, siekiant įsitikinti, ar tokie dvasininkai atlieka iš esmės tą pačią funkciją visuomenėje kaip ir tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai.

28II.

295.

30Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

316.

32Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl sprendimų neatleisti pareiškėjo nuo karo prievolės (karo tarnybos).

337.

34Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimą, kuriuo Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai, darė išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti Kariuomenės Įsakymą ir Ministerijos Sprendimą. Kariuomenės Įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo privalomosios karo tarnybos, ir Ministerijos Sprendimas, kuriuo nutarta netenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 15 d. skundo ir palikti galioti Kariuomenės Įsakymą, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, šie aktai priimti, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis įstatymų nuostatomis. Taigi nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą ir Sprendimą remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

358.

36Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijos atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali įpareigoti tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kariuomenę atleisti jį, kaip Jehovos liudytojų dvasininką, nuo privalomosios ir alternatyviosios karinės tarnybos netenkinamas.

37III.

389.

39Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą spręsti, ar tai, kad Karo prievolės įstatymas nenumato galimybės atleisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančius asmenis nuo karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos dėl jų religiniais įsitikinimais pagrįstos sąžinės, neprieštarauja Konstitucijos 26 straipsniui, Konvencijos 9 straipsniui, Chartijos 10 straipsniui ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 18 straipsniui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

409.1.

41Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į EŽTT praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai.

429.2.

43Šios bylos aplinkybės visiškai atitinka EŽTT 2011 m. liepos 7 d. sprendimu byloje Bayatyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23459/03) vertintas aplinkybes. EŽTT minėtame sprendime pripažino, kad Jehovos liudytojai yra religinė grupė, pagal kurios įsitikinimus karo tarnyba, net ir beginklė, yra nepriimtina, todėl šiuo atveju reikia užtikrinti laisves, numatytas Konvencijoje.

449.3.

45Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutarimu išnagrinėjo tik tai, ar Lietuvoje pripažįstamų tradicinių religijų dvasininkų atleidimas nuo šios tarnybos neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo atleidimo nuo karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos klausimo tokiems asmenims kaip pareiškėjas, kurie tokios tarnybos negali atlikti dėl religinių įsitikinimų.

469.4.

47Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai neįvertino pareiškėjo prašymo atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, kuri nėra baudžiamojo pobūdžio, nėra kontroliuojama karinių struktūrų. Teismas iš esmės nusprendė, kad joks Lietuvos Respublikos pilietis neturėtų būti atleidžiamas nuo karo tarnybos ar alternatyviosios karšto apsaugos tarnybos.

489.5.

49Vadovaujantis EŽTT ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau – ir Komitetas) praktika: i) karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančius asmenis būtina atleisti nuo privalomosios karo tarnybos; ii) karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims būtina suteikti galimybę atlikti tikrą alternatyviąją civilinę tarnybą; iii) karinės institucijos negali dalyvauti priimant sprendimą, ar atleisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantį asmenį nuo karo tarnybos ir alternatyviosios tarnybos.

5010.

51Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

5210.1.

53Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai nustatė ginčo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

5410.2.

55Konstitucinio Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimas patvirtina, kad Įsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, t. y. įrodo, kad pareiškėjas pagrįstai nebuvo atleistas nuo tarnybos kariuomenėje.

5610.3.

57Pareiškėjas, motyvuodamas apeliacinį skundą EŽTT praktika, ne tik klaidina teismą, bet iš esmės pakeičia ginčo dalyką, jo paties suformuluotą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes pareiškėjo nurodomuose EŽTT sprendimuose aptariamos faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms.

5810.4.

59Tiek Konstitucija (139 str.), tiek Karo prievolės įstatymas numato galimybę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą asmenims, kurie dėl religinių ar pacifistinių pažiūrų negali atlikti karinio pobūdžio privalomosios tarnybos. Tarp šalių nėra ir niekada nebuvo ginčo tiek dėl galimybės atlikti alternatyviąją tarnybą, tiek dėl šios tarnybos pobūdžio, sąlygų ir pan., nes dėl to nebuvo priimti jokie atsakovų sprendimai, kurie kaip nors galėtų pažeisti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

6010.5.

61Pareiškėjas nepasinaudojo įstatymu jam sutektomis teisėmis atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, t. y. nebaigė visų procedūrų, susijusių su šia tarnyba, o pradėjo teisminį ginčą dėl atleidimo nuo karo prievolės, t. y. dėl atleidimo nuo visų tarnybos rūšių, įskaitant ir alternatyviąją tarnybą.

6211.

63Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

6411.1.

65Pareiškėjas nurodo klaidingą argumentą, kad teismas išaiškino, jog joks Lietuvos Respublikos pilietis (dėl jokios priežasties) neturėtų būti atleidžiamas nuo karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

6611.2.

67Nebuvo teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo karo prievolės pagal Karo prievolės įstatymo 3 straipsnį.

6811.3.

69Atsakovai neanalizavo ir neatsakė į pareiškėjo prašymą atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą dėl to, jog pats pareiškėjas neprašė nenagrinėti šio klausimo, o atsakovai patys ex officio (liet. pagal pareigas) šios klausimo (neišreiškus valios pareiškėjui) neturėjo pagrindo nagrinėti.

7011.4.

71Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog bažnyčios ar religinės organizacijos dvasininko statusas nėra pagrindas atleisti asmenį nuo konstitucinės jo, kaip piliečio, pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip Jehovos liudytojų dvasininkas, neturi pagrindo būti atleistas nuo karo prievolės.

7212.

73Atsakovas Kariuomenė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). (duomenys neskelbtini) ir jis nebegali būti šaukiamas atlikti karo prievolę. Todėl nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje, pareiškėjas nebus šaukiamas atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

7613.

77Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2015 m. spalio 23 d. rašto Nr. 12-01-2028 „Dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. skundo“ ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. D-516 „Dėl sprendimo neatleisti nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“. Šiais sprendimais buvo atsisakyta pareiškėją atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos.

7814.

79Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui pateikė prašymą, prašydamas atleisti jį nuo privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Šį prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos dvasininkas ir jo religiniai įsitikinimai prieštarauja karo prievolei, kuria prisidedama prie karinių veiksmų.

8015.

81Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Konstitucija ir Karo prievolės įstatymas (toliau – ir KPĮ). Pagal Karo prievolės įstatymo nuostatas karo prievolė yra konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, įpareigojanti asmenį atlikti dviejų rūšių tarnybą – karo arba alternatyviąją krašto apsaugos (KPĮ 2 str. 8 d., II ir III skyriai).

8216.

83Tačiau šių dviejų tarnybų atlikimo sąlygos yra skirtingos. Karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose ir gali būti susijusi su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu, o alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba yra atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirbant visuomenei naudingą darbą ir negali būti susijusi su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu (KPĮ 5, 16 str.).

8417.

85Nustatytos skirtingos ir prielaidos, kurios asmeniui, kaip šio teisinio santykio subjektui, gali sukurti prievolę atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Karo tarnybos atveju tinkamu subjektu atlikti šią tarnybą pripažįstamas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, atitinkantis sveikatos būklės reikalavimus. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atveju tinkamu subjektu, be minėtų požymių, pripažįstamas asmuo turintis specialųjį požymį – religinius arba pacifistinius įsitikinimus, neleidžiančiais tarnauti su ginklu (KPĮ 2, 5, 17 str.).

8618.

87Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo teisinio santykio, t. y. karo prievolės, subjektu tampa, kai jis atitinka prielaidas ir sąlygas, nustatytas bent vienai iš aptartų tarnybų – karo arba alternatyviosios krašto apsaugos.

8819.

89Ir priešingai, prielaidos, kurioms esant asmuo netampa teisinio santykio – karo prievolės, subjektu yra nustatytos Karo prievolės įstatymo 3 straipsnyje, pagal kurį „Nuo karo prievolės atleidžiami: 1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais; 2) neįgalieji; 3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos <...> dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai; 4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją; 5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų; 6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas; 7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.“

9020.

91Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (2011 m. birželio 23 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 86-4150) 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai.

9221.

93Pagal Konstitucinio Teismo šiame nutarime suformuotą doktriną nuo karo prievolės negali būti atleidžiami ne tik netradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, bet ir tradicinių (žr. Konstitucinio Teismo nutarimo 17.4, 17.5 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d, sprendimą administracinėje byloje Nr. A-601-415/2019).

9422.

95Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. prašymą atleisti jį nuo privalomosios karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos iš esmės grindė Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto bei atitinkamomis Konstitucijos nuostatomis.

9623.

97Tačiau aptartas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo prašymo teisinį pagrįstumą bei patvirtina atsakovų išvadas, jog pareiškėjas Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto taikymo aspektu atitinka karo prievolės subjekto statusą. Dėl šių priežasčių atsakovas, atsisakydamas tenkinti šį pareiškėjo prašymą, iš esmės priėmė teisingą sprendimą.

9824.

99Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiami kiti klausimai, susiję su pareiškėjo, kaip karo prievolės subjekto, statusu, t. y., ar jis atitinka kitus šio teisinio santykio subjekto požymius (pvz. sveikatos būklės reikalavimus), kuri karo prievolės tarnybos rūšis (karo arba alternatyvioji krašto apsaugos) jam taikytina, kokios turi būti šios tarnybos sąlygos ir pan.

10025.

101Toks bylos nagrinėjimo dalykas lemia ir tai, kad šioje byloje nėra būtinybės taikyti kitų Karo prievolės įstatymo nuostatų ar spręsti klausimų, susijusių su šio įstatymo legislatyvine omisija, dėl ko tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Karo prievolės įstatymo legislatyvinės omisijos, prieštaraujančios Konstitucijai, egzistavimo, nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d.). Be to, šioje byloje jau buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris byloje taikytinų teisės aktų atžvilgiu priėmė minėtą 2017 m. liepos 4 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

10226.

103Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

104Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

105Pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

106Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

107Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I.... 4. 1.... 5. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos... 6. 1.1.... 7. Jehovos liudytojų bendruomenė yra Lietuvoje įregistruota religinė... 8. 1.2.... 9. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į religijos laisvę ir... 10. 1.3.... 11. Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas ir Religinių bendruomenių ir... 12. 2.... 13. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad... 14. 3.... 15. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 16. 3.1.... 17. Ministerijos Sprendimas neturėtų būti panaikintas, nes atitinka Lietuvos... 18. 3.2.... 19. Pareiškėjas neatitinka Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkto, nes... 20. 3.3.... 21. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog... 22. 4.... 23. Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 24. 4.1.... 25. Kitų (ne tradicinių) religijų dvasininkams taikoma nuolatinės privalomosios... 26. 4.2.... 27. Nėra abejonės, kad tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai atlieka... 28. II.... 29. 5.... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu... 31. 6.... 32. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl sprendimų neatleisti... 33. 7.... 34. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos... 35. 8.... 36. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra viešojo administravimo institucija ir... 37. III.... 38. 9.... 39. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios... 40. 9.1.... 41. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos... 42. 9.2.... 43. Šios bylos aplinkybės visiškai atitinka EŽTT 2011 m. liepos 7 d. sprendimu... 44. 9.3.... 45. Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutarimu išnagrinėjo tik tai, ar... 46. 9.4.... 47. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai neįvertino pareiškėjo prašymo... 48. 9.5.... 49. Vadovaujantis EŽTT ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau –... 50. 10.... 51. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo... 52. 10.1.... 53. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą,... 54. 10.2.... 55. Konstitucinio Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimas patvirtina, kad Įsakymas ir... 56. 10.3.... 57. Pareiškėjas, motyvuodamas apeliacinį skundą EŽTT praktika, ne tik klaidina... 58. 10.4.... 59. Tiek Konstitucija (139 str.), tiek Karo prievolės įstatymas numato galimybę... 60. 10.5.... 61. Pareiškėjas nepasinaudojo įstatymu jam sutektomis teisėmis atlikti... 62. 11.... 63. Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo... 64. 11.1.... 65. Pareiškėjas nurodo klaidingą argumentą, kad teismas išaiškino, jog joks... 66. 11.2.... 67. Nebuvo teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo karo prievolės pagal Karo... 68. 11.3.... 69. Atsakovai neanalizavo ir neatsakė į pareiškėjo prašymą atlikti... 70. 11.4.... 71. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog bažnyčios... 72. 12.... 73. Atsakovas Kariuomenė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad,... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. 13.... 77. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos... 78. 14.... 79. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. Lietuvos... 80. 15.... 81. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Konstitucija ir Karo prievolės... 82. 16.... 83. Tačiau šių dviejų tarnybų atlikimo sąlygos yra skirtingos. Karo tarnyba... 84. 17.... 85. Nustatytos skirtingos ir prielaidos, kurios asmeniui, kaip šio teisinio... 86. 18.... 87. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo teisinio santykio, t. y. karo... 88. 19.... 89. Ir priešingai, prielaidos, kurioms esant asmuo netampa teisinio santykio –... 90. 20.... 91. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl... 92. 21.... 93. Pagal Konstitucinio Teismo šiame nutarime suformuotą doktriną nuo karo... 94. 22.... 95. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. prašymą atleisti... 96. 23.... 97. Tačiau aptartas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo prašymo... 98. 24.... 99. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiami kiti klausimai,... 100. 25.... 101. Toks bylos nagrinėjimo dalykas lemia ir tai, kad šioje byloje nėra... 102. 26.... 103. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 104. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 105. Pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą atmesti.... 106. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą... 107. Nutartis neskundžiama....