Byla 2-330-259/2007
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovo Kauno apskrities VMI atstovui V. J., atsakovui V. G., jo atstovui advokatui E. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities VMI ieškinį atsakovui V. G. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Nustatė

2Ieškovas Kauno apskrities VMI ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1994-03-25 sutartį sudarytą tarp atsakovo V. G. ir Multi-V Enterprises Anterverpenas, Belgija. Ieškovas nurodė, kad 2001-06-08 atsakovas pateikė Kauno apskrities VMI Kauno skyriui brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio gyventojų pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo 2000-07-21 J. M. suteiktą 1 000 000 Lt. paskolą ir kaip vieną iš lėšų šaltinių nurodė 215 000 USD (860 000 Lt.) pinigines lėšas, gautas pagal 1994-03-25 paskolos sutartį iš įmonės Multi-V Enterprises. Ieškovas, vadovaudamasis LR Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartimi iš Belgijos Karalystės mokesčių administracijos gavo informaciją, kad įmonės Multi-V Enterprises apskaitos dokumentuose nenustatytas paskolos suteikimas Lietuvos piliečiui V. G., šios pavardės nėra jokiuose minėtos įmonės dokumentuose. Nurodyta, kad 1994 m. gruodžio mėn. 31d. minėtos įmonės balanso suma siekė tik 3.865.285 Belgijos frankų (481 614,51 Lt.). Ši suma yra žymiai mažesnės už galimą 215 000 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko kursą 860 000 Lt) paskolą. 1995-1996 m. Multi-V Enterprises balansuose taip pat nėra jokių žymų apie paskolą. Įmonės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys iki 1999m. imtinai. Įmonei Multi-V Enterprises bankroto procesas baigtas 1999 m. kovo 23 d. Bankrutavusios įmonės įsipareigojimai ir prievolės nebuvo perimti ar perduoti jokiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atlikus V. G. patikrinimą ir jį apklausus, pastarasis neįrodė 860 000 Lt. paskolos įsigijimo teisėtumo, todėl jo pajamos turėtų būti apmokestintos taikant 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą, t.y.172 000 Lt. Ieškovas, remdamasis CK 6.875 str. 3 d., laiko, kad pinigai atsakovui nebuvo perduoti pagal 1994-03-25 sutartį, todėl minėta sutartis pripažintina negaliojančia. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas apie atsakovo paskolą sužinojo 2001 metais, kai atsakovas deklaravo 2000 metais suteiktą paskolą J. M. ir 2003 metais, kai buvo gauti dokumentai iš Belgijos dėl suteiktos paskolos. Todėl ieškovas mano, kad senaties termino pareikšti reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas nepraleido. Mano, kad ieškinys pilnai įrodytas ir tenkintinas, paskola realiai negauta, tam atsakovo firma neturėjo galimybių, pinigai neperduoti, nebuvo mokamos sutartos palūkanos.

3Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad ieškovas, remdamasis CK 6.875 str. 3 d. įrodinėja, kad paskolos sutartis sudaryta nebuvo bei atsakovas pagal ją pinigų negavo, tačiau negautus pagal sutartį pinigus nori apmokestinti taikant 20 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Pagal paskolos sutartį paskola turėjo būti grąžinta 2000 m. kovo mėn. 25 d. Nuo 2000 m. kovo mėn. 26 d. prasidėjo ieškinio reikalavimo grąžinti paskolą senaties terminas, kuris baigsis 2010 m. kovo mėn. 26 d., tik pasibaigus senaties terminui gauta paskola gali būti priskirta atsakovo pajamoms. Ieškovas nepagrindė įrodymais aplinkybių, susijusių su Multi-V Enterprises. 1994 m. kovo mėn. 25 d. paskolos sutartis buvo sudaryta su vieninteliu Multi-V Enterprises savininku buvo V. B., mirusiu 1998 m. Paskola grąžinta 2003 m. pavasarį minėto asmens sutuoktinei Alai (pavardė nežinoma). Dokumentų patvirtinančių paskolos grąžinimą neišliko, nes grąžinus pinigus paskolos sutartys (originalai) buvo sunaikintos. Paskolos sutarčiai negali būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, nes ji buvo sudaryta Belgijoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad paskola realiai buvo gauta iš kompanijos Multi-V Enterprises, atsakovas pinigus gavo iš savininko, pasirašius sutartį su įmone. Pinigai buvo perduoti grynais pingais, jų atsakovas nepervežė į Lietuvą, už šiuos pinigus užsienyje pirko prekes pagal sutartį su kita bendrove, pinigus atgavo Lietuvoje, pardavęs prekes, dalį pinigų 1995 metais paskolino Kazlauskui, jis grąžino juos neužilgo. Po 2000 metų šiuos pinigus atsakovas paskolino M.. Asmeniniu susitarimu su B. atsakovas pakeitė 1994 metų pinigų paskolos sutartį ir buvo atsisakyta palūkanų mokėjimo. Pinigus grąžino B. žmonai A. prieš pora metų Olandijoje, grąžinamą sumą atsakovas turėjo užsienyje, ji buvo tėvo sąskaitoje, banke, jos rekvizitų nurodyti nenori, grąžino Alai 215 000 dolerių. Paskolos įmonei Multi-V Enterprises negrąžino, nes dėl paskolos tarėsi su V. B., kuris mirė 1997 m pavasarį. Grąžinus paskolą, sutarties originalai buvo sunaikinti. V. B. buvo Multi-V Enterprises savininkas ar vienas iš savininkų. Pinigus perdavė įmonės Multi-V Enterprises direktorius A. V.. Ieškovui teigti, kad bendrovė neturėjo lėšų suteikti paskolą pagal surinktus įrodymus pagrindo nėra, nes mažesnė bendra įmonės balanso suma užfiksuota 1994 metų gale, o paskola suteikta 1994 metų pradžioje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ir susirašinėjimo su Belgija dokumentuose nurodoma, jog „negalima nustatyti ar bendrovė turėjo ar neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą“. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta perkelta ieškovui, būtent ieškovas turi įrodyti, kad įmonė Multi-V Enterprises negalėjo suteikti paskolos atsakovui ir jos nesuteikė. Atsakovas negalėjo žinoti ir neprivalėjo žinoti apie tos įmonės finansinę būklę. Ieškovas nuo 1995 metų turėjo žinoti ir žinojo apie gautą paskolą, nes A. K. pateikė deklaraciją apie gautą paskolą iš atsakovo, nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas sutarčiai ginčyti, todėl atsakovas mano, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti šią paskolos sutartį.

4Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad 1994 metais dirbo įmonės Multi-V Enterprises samdomu direktoriumi, įmonės savininkas buvo V. B.. Žino, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir pinigai perduoti V. G.. Įmonės savininkas V. B. asmeniškai perdavė paskolos sumai pinigus JAV doleriais liudytojui, o šis po 2-3 dienų juos perdavė atsakovui. Jis žino, kad paskolinti atsakovui pinigai buvo grąžinti B. žmonai A., ji tai sakiusi liudytojui prieš metus, kai buvo susitikę Italijoje. Dėl palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo liudytojas nieko paaiškinti negali, tai buvo kompanijos paskola, jis kompanijos direktoriumi dirbo tik metus, apie įmonės bankrotą nieko nežino, nes tuo metu ten nedirbo.

5Ieškinys tenkintinas.

6Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad Belgijos įmonė Multi-V Enterprises, atstovaujama direktoriaus A. V. ir V. G. 1994 03 25 dieną sudarė sutartį dėl 215 000 JAV dolerių paskolos suteikimo V. G. (b.l. 5). Teismui nebuvo pateiktas sutarties originalas, tačiau šalys patvirtino, kad byloje esanti sutarties kopija tikra, o atsakovas V. G. patvirtino, kad šios sutarties originalai neišliko, nes buvo sunaikinti atsakovui grąžinus gautą paskolą byloje minimai V. B. sutuoktinei A.. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, laiko byloje esančią paskolos sutarties kopiją atitinkančia sutarties originalą. Byloje yra nustatyta, kad byloje minima paskolos sutartis tarp atsakovo ir įmonės Multi-V Enterprises buvo sudaryta iki naujojo LR CK įsigaliojimo, todėl teismas, nustatydamas bylos nagrinėjimo dalyką ir spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi 1964 m. CK normomis (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra paskolos sutarties (b.l. 5), sudarytos 1994 03 25 d. tarp įmonės Multi-V Enterprises ir V. G. dėl 215 000 JAV dolerių teisėtumas ir pagrįstumas.

7Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Aiškinant minėtą teisės normą ir ją taikant nagrinėjamiems byloje teisiniams santykiams, svarbu nustatyti ar pagal 1994 03 25 d. sudarytą sutartį V. G. buvo perduota paskolos sutartyje numatyta pinigų suma. Iš byloje esančios paskolos sutarties turinio daryti išvadą, jog atsakovui buvo realiai perduota sutartyje nurodyta 215 000 JAV dolerių suma, pagrindo nėra. Teismas šį rašytinį įrodymą vertina kaip susitarimą tarp įmonės ir atsakovo pastarajam suteikti paskolą. Ieškovas pinigų perdavimo jam pagal paskolos sutartį faktą įrodinėjo liudytojo A. V. duotais parodymais teismo posėdžio metu (b.l. 104-105). Įvertinus liudytojo A. V. duotus parodymus teismo posėdžio metu darytina išvada, jog jei ir buvo perduoti pinigai V. G. po paskolos sutarties sudarymo praėjus 2-3 dienoms, tai ne pagal 1994 03 25 d. sudarytą paskolos sutartį, ne iš įmonės Multi-V Enterprises lėšų. Liudytojas A. V. patvirtino, jog atsakovui pinigus perduoti asmeniškai perdavė V. B. (b.l. 104, antra pusė). Todėl liudytojo A. V. parodymai atsakovo pozicijos dėl pinigų perdavimo pagal nurodomą paskolos sutartį nepagrindžia. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog įmonės Multi-V Enterprises apskaitoje įrašų apie finansines operacijas tarp įmonės Multi-V Enterprises ir V. G. nėra (b.l. 111-114), taip pat ta nustatyta aplinkybė, jog įmonės Multi-V Enterprises balanso suma 1994 12 31 dienai buvo mažesnė už galimą paskolos sumą. Atsakovo teiginiai, jog jis pirko už pagal paskolą gautus pinigus prekes ne Lietuvoje, šias prekes atvežė ir pardavė Lietuvoje ir taip juos realiai gavo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas jokių įrodymų (pirkimo pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, muitinės deklaracijų) teismui nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, jog jis V. B. sutuoktinei Alai grąžino paskolintus pinigus prieš keletą metų Olandijoje iš tėvui priklausančios banko sąskaitos. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas turi įrodyti, kad įmonė Multi-V Enterprises negalėjo suteikti paskolos atsakovui ir jos nesuteikė. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, nes jis turi pagrįsti savo poziciją, jog pagal paskolos sutartį yra realiai gavęs 215 000 JAV dolerių (LR CPK 178 str.). Teismas aukščiau nurodytų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, jog atsakovui V. G. pagal 1994 03 25 d. sudarytą paskolos sutartį realiai pinigai iš įmonės Multi-V Enterprises perduoti nebuvo, ši sutartis buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, negaliojimo pagrindu nurodė tą aplinkybę, jog atsakovas realiai paskolos negavo, prašė ginčijamą sandorį negaliojančiu pripažinti šiuo metu galiojančio LR CK 6.875 str. 3 dalies pagrindu (b.l.2,3). Teismas tenkindamas ieškinį ir ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindu nurodydamas tą nustatytą aplinkybę, jog V. G. nebuvo perduoti paskolos sutartyje nurodyti pinigai, vadovaujasi 1964 metų Civilinio kodekso 51 straipsnio ir 291 straipsnio 1 dalies normomis, taip pat LR CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 07 18 d. įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 2000 LR CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiuo pagrindu nagrinėjama paskolos sutartis pripažintina negaliojančia.

8Teismas sprendžia, kad ieškovas nepažeidė įstatymo nustatyto senaties termino pareikšti teisme reikalavimą dėl 1994 03 25 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie 1994 03 25 d. paskolos sutarties sudarymą sužinojo 1999 07 09 d. (b.l. 38-42). Nuo šios datos yra skaičiuotinas 10 metų ieškinio senaties terminas byloje nagrinėjamam reikalavimui pareikšti (LR CK 1.125 str. 1 d., LR CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 07 18 d. įstatymo 10 str. 1 d., 1964 m CK 84 str. 1 d.). Ieškovo prašymas skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo A. K. deklaracijos Mokesčių inspekcijai pateikimo dienos t.y. nuo 1995 03 30 d. (b.l. 49-50) nepagrįstas, nes šioje deklaracijoje nėra žinių apie 1995 03 25 dieną sudarytą paskolos sutartį tarp V. G. ir įmonės Multi-V Enterprises.

9Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 12 600 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

11ieškinį patenkinti pilnai.

12Pripažinti negaliojančia 1994 03 25 dieną V. G. ir įmonės Multi-V Enterprises sudarytą paskolos sutartį dėl 215 000 JAV dolerių paskolos suteikimo V. G..

13Priteisti iš V. G. (a.k. ( - ) valstybei 12 600 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) žyminio mokesčio.

14Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai