Byla 2S-717-390/2010
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Nustatė

3pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z., G. L.. Suinteresuoti asmenys šioje byloje M. G., gyv. ( - ), Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Vilniuje, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos-Vilniuje ir VšĮ Nevalstybiniai vaikų globos namai „Vilnius SOS vaikų kaimas“ Vilniuje.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pagal LR CPK 497 str. 4 d., pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamą vietą, o jeigu tokios nėra - pagal šio vaiko buvimo vieta. Kadangi visi šeši paminėti vaikai gyvena VŠĮ Nevalstybiniuose vaikų globos namuose „Vilnius SOS vaikų kaimas“ nuo 2009-01-15 dienos (Įsakymas Nr IS - 91), ne tik paminėtų globotinių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų buveinė yra Vilniuje, pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo 2010-01-14 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas, įvertinęs CPK 497 str. 4 d. nuostatą, 2009-11-24 su tuo pačiu pareiškimu buvo kreipęsis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kuris 2009-12-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą motyvuodamas CPK 30 str. 1 d., ir nurodė kreiptis Į Kauno miesto apylinkės teismą, pagal M. G. paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z., G. L.. Bylos duomenimis šiuo metu M. G. gyvenamoji vieta nežinoma, o jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo ( - ). Taikant CPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos neįmanoma nustatyti pagal CK 2.16 ir 2. 17 straipsniuose suformuluotus kriterijus, asmens paskutinė gyvenamoji vieta pripažįstama paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, pareiškimas nušalinti globėją M. G. gali būti pareiškiamas pagal globėjo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, t.y. Kauno miesto apylinkės teismui. CPK 497 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjas kelia klausimą ne dėl globos nustatymo, o dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų. Todėl toks apylinkės teismo nutarties motyvas nurodant paminėtą teisės normą yra nepagrįstas.

8Kaip matyti iš bylos duomenų, kad M. G. Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos Grozno miesto administracijos 2005m. rugsėjo 16d. potvarkiu Nr. 1759 buvo paskirtas nepilnamečių vaikų globėju ( b.l. 44-48 ). M. G. yra Rusijos Federacijos pilietis. Taigi, byla turi užsienio ( tarptautinį ) elementą. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 35 straipsnio 2 dalį teisinius santykius tarp globėjo ir globotinio arba rūpintojo reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios globos ir rūpybos įstaiga paskyrė globėją ar rūpintoją. Tai reiškia, kad pagal šią dvišalės teisinės pagalbos sutartį globėjo nušalinimo klausimą turėtų spręsti užsienio valstybės globos įstaiga, kuri paskyrė globėją. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams, kuriems užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimu buvo nustatyta nuolatinė globa, Lietuvos Respublikoje suteikta papildoma apsauga ir jiems išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Nustatyta, kad nepilnamečiai yra pateikę prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojo ir gavėjo statusas reiškia, jog asmuo negali tinkamai pasinaudoti savo kilmės valstybės teikiama apsauga ir tai, jog asmuo yra praradęs teisinius ryšius su ja. Tokiu būdu, vertinant prieglobsčio gavėjo situaciją ir naujai atsiradusį santykį su kilmės valstybe, teisėjų kolegija mano, jog informacijos apie asmenis atskleidimas galėtų sukelti grėsmę jiems ir su jais susijusiems asmenims ( 1951m. Jungtinių Tautų Konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“). Įvertinus išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad kreipiantis dėl ginčo išnagrinėjimo į Rusijos Federaciją būtų pažeistas asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvoje konfidencialumo principas.

9Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų nagrinėtinas Kauno miesto apylinkės teisme pagal paskutinę globėjo žinomąją gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui ( CPK 329 straipsnio 1 dalis ).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, kolegija,

Nutarė

12Atskirąjį skundą patenkinti.

13Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai