Byla 2A-824-601/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo S. Videikos įmonės „Santera“ atstovui Kęstučiui Kavaliauskui, atsakovo UAB „Vilungė“ direktoriui Algimantui Visockiui, atstovui Algimantui Glušauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Videikos įmonės „Santera“ atstovo savininko Sauliaus Videikos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-290-638/2008 pagal ieškovo S. Videikos įmonės „Santera“ ieškinį atsakovui UAB „Volungė“, tretieji asmenys T. S. , J. M. G. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 288,18 Lt įsiskolinimą ir 231 Lt žyminį mokestį, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1; b.l. 3, 57, 157; t. 2, b.l. 48).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys neginčija tarp šalių egzistavusių pirkimo - pardavimo santykių ir 2004-01-02 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 442. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal pirkimo – pardavimo sutarties 1.2 ir 2.2.4 p. buvo gavęs atsakovo išduotą rašytinį įgaliojimą T. S. , J. M. G. ar R. G. atsakovo vardu gauti prekes, teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo išduoti prekes T. S. , kuris nors ir buvo „Vilungės“ darbuotojas, tačiau „Vilungė“ nebuvo paskyrusi jo įgaliotu asmeniu prekėms pirkti. Elgdamasis priešingai, t. y. išduodamas prekes be įgaliojimo, ieškovas veikė savo rizika ir turi atsakyti už kilusias pasekmes. Taip pat teismas sprendė, kad aplinkybė, jog J. M. G. pristatė T. S. , negalėjo būti įvertinta kaip UAB „Vilungės“ įgaliojimas T. S. . Teismas sutiko su atsakovo atstovo prielaida, kad tokiais metodais dirbdami galėjo piktnaudžiauti ne tik atsakovo darbuotojai, paėmę prekes, bet ir ieškovo darbuotojai, išdavę prekes. Bylos nagrinėjimo metu mirus R. G. , ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 142,31 Lt apmokėjimo už prekes, kurios buvo išduotos R. G. , todėl šioje dalyje teismas bylą nutraukė. Ieškinį atmetus, iš ieškovo teismas priteisė 22,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

6Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti 2008 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti S. Videikos įmonei „Santera“ iš atsakovo UAB „Vilungė“ 7 145,87 Lt skolos, 231 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, 236 žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą, 6 procentų metinies palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas teismo išlaidas. Motyvuose nurodo, kad tarp šalių eilę metų vyko pirkimo – pardavimo santykiai, pagal nusistovėjusią prekių pardavimo ir apmokėjimo tvarką, prekės buvo atiduodamos atsakovo darbuotojams be įgaliojimų ir atsakovas už jas apmokėdavo, dėl šios tvarkos atsakovas pretenzijų nereiškė, tik 2006-01-23 atsakovas pareiškė, kad prekes ieškovas perduotų tik atsakovo darbuotojams, pateikusiems patvirtintą įgaliojimą, todėl tik nuo šio termino prekių perdavimas vyko kita tvarka. Atsakovas už dalį T. S. paimtų prekių apmokėjo, tuo patvirtindamas egzistavusią ir nusistovėjusią praktiką tarp šalių.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir 2008 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-290-318/2008 palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo, kad juridinio asmens įgaliojimas turi būti pasirašytas jo vadovo bei patvirtintas antspaudu. Prekės už kurias ieškovas reikalauja atsiskaityti, atsakovo įmonėje nebuvo apskaitytos. Aplinkybė, jog ieškovas savo rizika išduodavo prekes asmenims neturintiems UAB „Vilungė“ įgaliojimų, sudarė galimybę šia padėtimi piktnaudžiauti tiek ieškovo, tiek atsakovo darbuotojams.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo atstovai - atmesti.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. sausio 2 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 442, pagal kurią, ieškovas S. Videikos įmonė „Santera“ parduodavo atsakovui UAB „Vilungė“ įvairias prekes (t. 1, b. l. 3-5). Ieškovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. lapkričio 23 d., pagal eilę išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, atsakovui buvo parduota prekių už 7 288,18 Lt sumą, už kurias atsakovas liko skolingas (t. 1, b. l. 6-25). Minėtas prekes iš ieškovo priėmė trečiasis asmuo buvęs UAB „Vilungė“ darbuotojas T. S. (t. 1, b. l. 50-51).

12Lietuvos Respublikos CK 6.305 str. 1 d. nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Tarp šalių 2004 m. sausio 2 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties 1.1 p. įtvirtinta, jog pardavėjas perduoda pirkėjui aptarto su pirkėju asortimento, kiekio ir kainų prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir sumokėti pardavėjui pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas. Tos pačios sutarties 1.2 p. nurodo, jog prekės yra gautos, kai pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje yra prekes priėmusio įgalioto darbuotojo parašas, vardas, pavardė, pareigos ir gavimo data. Pagal CK 2.137 str. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog prekes, už kurias likęs 7 288,18 Lt dydžio įsiskolinimas, iš ieškovo atsakovo vardu priėmė bei PVM sąskaitose – faktūrose pasirašė trečiasis asmuo, t. y. buvęs atsakovo UAB „Vilungė“ darbuotojas T. S. . Atkreiptinas dėmesys, jog T. S. atsakovo bendrovėje dirbo spec. darbų vadovu. Pagal darbo sutartį į T. S. pareigas neįėjo ir jis neturėjo teisės atsakovo vardu pirkti iš ieškovo prekes, jas priimti bei pasirašyti ieškovo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtam asmeniui atsakovas nebuvo išdavęs rašytinio įgaliojimo atstovauti atsakovą komerciniuose santykiuose su ieškovu bei įsigyti atsakovo vardu prekes iš ieškovo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo gavęs atsakovo išduotą įgaliojimą T. S. , atsakovo vardu gauti prekes, priešingai, ieškovas patvirtino, jog tarp šalių eilę metų buvo nusistovėjusi tokia praktika, jog prekės būdavo atiduodamos atsakovo darbuotojams be įgaliojimų ir atsakovas už tokias prekes apmokėdavo pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Taigi abi šalys patvirtino, jog T. S. neturėjo atsakovo išduoto įgaliojimo, t. y. atsakovas minėto asmens nebuvo įgaliojęs. Aplinkybė, jog ieškovui T. S. kaip atsakovo darbuotoją pristatė J. M. G. , taip pat neįrodo, jog trečiasis asmuo buvo įgaliotas atsakovo vardu priimti prekes iš ieškovo, kadangi pats J. M. G. taip pat neturėjo įgaliojimų pristatyti ieškovui T. S. . Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo išduoti prekes T. S. , kuris nors ir buvo UAB „Vilungė“ darbuotojas, tačiau bendrovė jo nebuvo paskyrusi įgaliotu asmeniu prekėms pirkti. Pažymėtina, jog kitas atsakovo darbuotojas J. M. G. , kuris 2005 m. rugsėjo 22 d., neturėdamas įgaliojimo, taip pat iš ieškovo atsakovo vardu priėmė prekes, pripažino, kad prekes pirko sau bei asmeniškai už jas atsiskaitė su ieškovu (t. 1, b. l. 57). Nors trečiasis asmuo T. S. nagrinėjamoje byloje apklaustas nebuvo bei nepaaiškino prekių priėmimo iš ieškovo ir jų realizavimo aplinkybių, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, todėl preziumuotina, kad T. S. žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą, tačiau nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių. Be to ieškovo parduotos prekės buvusiems UAB „Vilungė“ darbuotojams T. S. , R. G. bei J. M. G. įmonėje nebuvo užpajamuotos ir panaudotos statybos darbuose, taip pat nebuvo apskaitytos išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, t. y. atsakovui nebuvo pateiktos apmokėjimui ieškovo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, už kurais yra įsiskolinimas (t. 1, b. l. 59). Kadangi ieškovas prekes išdavė atsakovo UAB „Vilungė“ neįgaliotiems darbuotojams, tarp jų ir trečiajam asmeniui T. S. , t. y. nesilaikė tarp šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas savo rizika prisiimė iš to galinčias kilti pasekmes dėl atsiskaitymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 7 288,18 Lt įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo.

14Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

17Apeliacinį skundą atmesti.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai