Byla A-438-2527-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Lileikytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4A. A. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė:

51) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI, Inspekcija) 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (36.9-13)-SA-6;

62) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2011 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 68-85;

73) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija) 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. S-217(7-163/2011);

84) nepanaikinus sprendimų, juos pakeisti ir (arba) sumažinti baudos ir mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos dydį.

9Paaiškino, kad Komisija neteisingai aiškino teismų praktiką, nevertino skunde nurodytų argumentų, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad atliktas mokesčių mokėtojo A. A. mokestinis patikrinimas, tikrintas gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau nustatyti tik A. A. pažeidimai. Nurodo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 117 straipsnį. Patikrinimo akte nenustatyta, kad pareiškėja būtų kaip nors savo veiksmais pažeidusi teisės aktų reikalavimus, nustatyti tik A. A. veiksmai, kuriais mokesčių administratoriaus nuomone pažeistos MAĮ ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatos. A. A. asmeniniai pinigai buvo įnešti į jo paties asmeninę banko sąskaitą grynais pinigais. Įstatymas nedraudžia laikyti pinigus grynais. A. A. iš savo sąskaitos atlikdamas pinigų pervedimo operacijas sumokėjo už akcijas. Todėl pareiškėjos apmokestinimas pagal 2006 m. galiojusį GPMĮ jame nustatytu tarifu pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo principus, nes pareiškėja apie sutuoktinio atliekamus veiksmus nežinojo ir negalėjo žinoti, su juo gyveno tik dėl vaikų, šeima yra faktiškai iširusi, be to, pareiškėja nebuvo davusi sutikimo tokiems veiksmams atlikti. Mokesčių administratorius klaidingai prilygina pinigų įnešimo į banką momentą pinigų gavimo momentui. Mokesčių administratorius tik perrašė pareiškėjos vyro atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo akto turinį, nenustatydamas, jog pareiškėja kaip nors pažeidė mokesčių įstatymus. Be to nesupranta, kodėl pritaikytas didesnis GPM tarifas, o ne mažesnis.

10Dėl šeimos išlaidų ir joms priskirtinų sumų paaiškino, kad 2003 metais jokių didelių pinigų neturėjo, todėl jų nedeklaravo. Pareiga deklaruoti turimą turtą yra asmeninė. Todėl, anot pareiškėjos, nesuprantama, kodėl jai kyla pareiga įrodinėti ir pagrįsti A. A. asmeninius pirkinius, jo asmenines išlaidas. Pareiškėja nesutiko, kad šeimos išlaidoms priskiriama A. A. 2006 metais bankų kortelėmis vykdyti apmokėjimai ir grynų pinigų išsiėmimai. Pareiškėjos nuomone, tos sumos buvo susijusios su A. A. verslu. Pareiškėja rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Teigė, kad jau 5 metai viena rūpinasi vaikais. Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo versti pareiškėją mokėti mokesčius už sutuoktinį. Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius turėtų vadovautis MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Be to, pareiškėjos nuomone, išlaidų apskaičiavimas remiantis Vyriausybės nutarimu prieštarauja sveikam protui. Teigė, kad pritaikyta neteisinga metodika skaičiuojant šeimos išlaidas.

11Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą paaiškino, kad tinkamai vykdė tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, kuriuose nustatytos pareigos mokesčių mokėtojui. Rėmėsi MAĮ 40 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad negalėjo priversti A. A. apskaičiuoti jam priklausančius mokėti mokesčius ar deklaruoti turtą. Taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu. Pareiškėjos nuomone, jai be pagrindo taikytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. VA-103. Pareiškėja jokio privalomo deklaruoti turto neįgijo, todėl GPMĮ prasme akcijų įgijimo momentu ji nebuvo mokesčių mokėtoja. Nesutiko su mokesčių administratoriaus parinktu vertinimo būdu.

12Dėl Mokestinių ginčų komisijos CK 3.89 straipsnio 2 dalies aiškinimo nurodė, kad nesutinka, jog sutuoktinio asmeninėje nuosavybėje esantį turtą galima įrodyti tik rašytiniais įrodymais. Nurodytoje normoje leidžiamas ir kito pobūdžio įrodinėjimas.

13Dėl šeimos turto teisinio santykio paaiškino, kad UAB „Tėvynė“ akcijas A. A. įsigijo iš savo asmeninių lėšų, todėl remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu akcijos laikytinos jo asmenine nuosavybe. Rėmėsi šio straipsnio 1 dalies 1 punktu. Akcijų prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat rėmėsi CK 1.102 straipsnio 1 dalimi, Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad UAB „Tėvynė“ akcijas savo vardu ir savo sąskaita įgijo A. A., vėliau jomis asmeniškai disponavo, todėl pareiškėja nėra nei akcininkas nei bendraturtis.

14Dėl pareigos mokėti pajamų mokestį paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo parduotas ar kitaip perleistas, todėl pajamų nebuvo gauta. Rėmėsi GPMĮ 3 straipsniu ir aiškino, kad jokių pajamų iš vertybinių popierių pirkimo sandorio negavo. Vertybiniai popieriai buvo parduoti ne 2006 metais, todėl jokia mokestinė atsakomybė pareiškėjai negalėjo kilti. Teigė, kad pinigai, už kuriuos A. A. pirko akcijas, nebuvo šeimos turtas, todėl pareiškėjai pareiga mokėti pajamų mokestį nekilo.

15Nesutiko ir su kitais MGK motyvais ir teiginiais. Paaiškino, kad byloje yra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, kurie patvirtina, kad imta paskola žemės sklypui įsigyti ir namui statyti, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina mokestinių prievolių atsiradimą abiems sutuoktiniams. Taip pat prievolių nepatvirtina bendrų vaikų turėjimas. Nurodė, kad MGK minima teismų praktika negalėjo būti vadovaujamasi, nes nurodytos bylos iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Turtu su buvusiu sutuoktiniu pareiškėja nedisponavo ir iš jo pinigų negavo. Jai apskaičiuota mokestinė prievolė už tai, kad A. A. savo verslui vykdyti be pareiškėjos žinios įsigijo vertybinių popierių.

16Dėl A. A. mokėjimo kortelėmis išsiimtų grynųjų pinigų paaiškino, kad mokesčių administratorius nenustatė A. A. pinigų panaudojimo pareiškėjos ar vaikų naudai ir vis tiek tuos pinigus priskyrė prie pareiškėjos išlaidų ir taip apskaičiavo GPM ir baudą. Mokesčių administratorius be pagrindo A. A. pinigų išsiėmimo aplinkybę panaudojo nustatinėdamas pareiškėjos mokestinę prievolę.

17Nesutiko dėl pajamų už 2006 metus sutuoktiniams paskirstymo po lygiai. Šiuo atveju CK numato, kad prezumpcija dėl sutuoktinių turto lygių dalių gali būti paneigta remiantis liudytojų parodymais ar kai turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo atveju A. A. teigė, kad turtas (akcijos) yra jo turtas, paties turto prigimtis ir pobūdis rodo, kad turtas yra A. A. asmeninė nuosavybė.

18Remdamasi tuo nurodė, kad priimant mokestinio ginčo sprendimą taikytas neteisingas bei ydingas teisės normų aiškinimas.

19Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

20Paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama 2010 m. gruodžio 13 d. pavedimą tikrinti Nr. 32-94, atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. sausio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PAR – 5. Mokestinis patikrinimas inicijuotas 2009 m. rugpjūčio 25 d. – 2010 m. sausio 13 d. atlikus pareiškėjos sutuoktinio A. A. mokestinį tyrimą, kurio metu jis nepašalino tyrimo metu nustatytų trūkumų ir prieštaravimų. Inspekcija patikrinimo metu, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 punkto nuostatomis bei taikydama VI skyriuje įtvirtintą išlaidų metodą, atliko A. A. ir jo sutuoktinės pareiškėjos pajamų ir išlaidų analizę ir nustatė, kad šeimos bendros 2006 metais pajamos buvo 158 169,31 Lt, iš kurių 18 463,73 Lt buvo A. A. gautos su darbo santykiais susijusios pajamos (pareiškėja su 2006 metais darbo santykiais susijusių pajamų negavo); 109 000 Lt DnB Nord banko paskola, 2006 m. rugpjūčio 3 d. suteikta A. A. ir pareiškėjai; 705,58 Lt banke piniginių lėšų likutis; 30 000 Lt A. A. tėvas 2006 m. rugpjūčio 22 d. pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą. Nustatyta, kad patirtos išlaidos sudarė 388 487,01 Lt, iš kurių 11 083,64 Lt suma lizingo įmokoms per 2006 metus; 26 600 Lt pradinė įmoka automobiliui įsigyti; 2 314,83 Lt pareiškėjos gyvybės draudimo įmokos; 109 000 Lt įsigytas žemės sklypas; 1 814,84 Lt palūkanos už paskolą; 34 132,8 Lt šeimos vidutinės vartojimo išlaidos; 203 540,90 Lt įsigytos 100 proc. UAB „Tėvynė“ akcijos. Minėtas akcijas A. A. įsigijo 2006 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi iš fizinių asmenų V. M. ir A. K.: iš akcininkės V. M. 890 paprastųjų vardinių akcijų už 2 500,90 Lt; iš akcininko A. K. 5744 paprastąsias vardines akcijas už 201 040 Lt. A. A. 2006 m. rugpjūčio 31 d. įnešė grynais pinigais 2 510 Lt į savo sąskaitą AB „Swedbank“ ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. bankiniu pavedimu V. M. už akcijas sumokėjo 2 500,90 Lt. Tą pačią dieną 2006 m. rugpjūčio 31 d. A. A. įnešė grynais pinigais 201 050 Lt į savo sąskaitą AB SEB banke ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. bankiniu pavedimu A. K. už akcijas sumokėjo 201 040 Lt. Įsigydamas akcijas, fiziniams asmenims A. A. 2006 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo 203 540,90 Lt. Inspekcijai nurodžius A. A. ir pareiškėjai pateikti dokumentus, patvirtinančius pajamų šaltinius, kurių pagrindu 2006 metais buvo įsigyti UAB „Tėvynė“ vertybiniai popieriai, įsigytas ir statomas nekilnojamas turtas, 2007 metų lizingo sutartimi išperkamas nekilnojamas turtas, buvo pateikta AB Sampo bankas (dabar -DanskeBank A/S Lietuvos filialas) 2007 m. liepos 17 d. paskolos sutartis, UAB Hansa Lizingas (dabar - UAB Swedbank lizingas) 2007 m. rugpjūčio 30 d. lizingo sutartis, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos. A. A. 2009 m. lapkričio 2 d. pateiktame paaiškinime FR01047 nurodė, kad lėšas turto įsigijimui sukaupė parduodamas medieną iš nuosavybes teise turimų dviejų miško ūkio paskirties žemės sklypų. A. A. 2011 01 20 pateikė 1996 m. lapkričio 13 d. išduotą leidimą miškui kirsti Nr. 008432, kuriuo leidžiama iškirsti 57 vnt. medžių, medienos tūris 148,07 ktm, iš to skaičiaus padarinės medienos 56,27 ktm. Vietos mokesčių administratorius, įvertinęs A. A. ir pareiškėjos 2006 metais gautas pajamas 158 169,31 Lt ir patirtas išlaidas 388 487,01 Lt, konstatavo, kad šeimos 2006 metais išlaidos viršijo gautas pajamas 230 317,70 Lt, t. y. minėti asmenys disponavo juridinę galią turinčiais dokumentais ar kitokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis pajamomis, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM, tuo pažeisdami 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalį. Inspekcija, remdamasi 2000 m. liepos 18 d. CK 3.87, 3.88, 3.92, 3.117 straipsniais, nustatytas pajamas paskirstė po lygiai ir pareiškėjos pajamoms priskyrė 115 158,85 Lt. Nuo nustatytų pajamų Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 3, 5, 6 straipsnio, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2011 m. sausio 31 d. patikrinimo aktu Nr. PAR-5 pareiškėjai apskaičiavo 30 059 Lt GPM ir 17 200 Lt GPM delspinigių. Pareiškėja 2011 m. kovo 2 d. pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Inspekcija, išanalizavusi rašytines pastabas, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir įrodymus, 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (36.9-13)-SA-6 patvirtino patikrinimo aktą ir, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsniu, skyrė 30 proc. 9 018 Lt GPM baudą. Pareiškėja dėl Inspekcijos 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (36.9-13)-SA-6 pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui, kuris savo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 68-85 iš dalies patvirtino Inspekcijos sprendimą, t. y. nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 30 059 Lt GPM, 17 200 Lt GPM delspinigių ir 10 proc. 3 006 Lt GPM baudą. Komisija 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu S-217(7-163/2011) patvirtino VMI prie FM sprendimą.

21Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

22Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra tapatūs, pateiktiems ankstesnėse mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. MAĮ 40 straipsnyje, kurio 1 ir 4 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę bei teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Mokesčių mokėtojui, vengiančiam apskaičiuoti ir mokėti jam priklausančius mokesčius, juos apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktais apskaitos bei kitais dokumentais arba taikydamas specialius apskaičiavimo būdus. Vienas iš specialių mokesčių apskaičiavimo būdų numatytas MAĮ 70 straipsnyje. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos realizavimą reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 4 – 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kt. atvejais). Šis mokesčių apskaičiavimo metodas taikomas tuomet, kaip nėra galimybės kitokiu būdu pagal mokesčių įstatymus nustatyti mokėtojo realiai gautas (uždirbtas) apmokestinamąsias pajamas, t. y. asmuo sąmoningai vengia įvykdyti tikrąją mokestinę prievolę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2005 07 07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-495/2005 konstatavo, kad mokesčių slėpimo atveju mokesčių bazė sumažinama slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, fiksuojant kitokio turinio, nei realiai įvyko, ūkines operacijas ir kitais būdais, neleidžiančiais mokesčių bazės apskaičiuoti tiesiogiai. LVAT 2007 m. birželio 5 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-603/2007 nurodė, jog ši teisės norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Šis mokesčių apskaičiavimo metodas taikomas tuomet, kai mokesčių administratoriui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad jis vykdydamas vienokią ar kitokią veiklą nedeklaruoja savo pajamų ar jas deklaruoja ne visas, nurodė kitokias ūkines operacijas (jų turinį) negu realiai vykdė, dėl ko nesumoka visų mokėtinų mokesčių. Be to, vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (2003 12 18 įstatymo redakcija Nr. IX-1913) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kai bet kokia forma jos yra faktiškai gaunamos arba bet kokia forma jos yra išmokamos.

23Atsakovas akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. A. nurodė, kad pajamas turto įsigijimui sukaupė parduodamas medieną. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. A. 1996 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo du miškų ūkio paskirties žemės sklypus Klaipėdos r. Lėbartų k. ir turėjo 1996 m. lapkričio 13 d. išduotą leidimą kirsti mišką Nr. 008432, kuriuo leidžiama iškirsti 57 vnt. medžių, medienos tūris 148,07 ktm, iš to skaičiaus padarinės medienos 56,27 ktm. Patikrinimo metu gautas iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2011 m. sausio 11 d. raštas Nr. (4.20)LVA-17, kuriame nurodyta, kad pateikti duomenų apie A. A. išduotus leidimus kirsti mišką per laikotarpį nuo 1996 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. nėra galimybės, kadangi leidimai miško kirtimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386, rajono agentūroje saugomi 5 metus. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. leidimai miško kirtimui pareiškėjui nebuvo išduoti ir kirtimai nevykdyti. A. A. nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė medienos pardavimą bei iš jo gautų pajamų patvirtinančių dokumentų, taip pat nenurodė medienos pirkėjų. A. A. pateikti įrodymai, t. y. leidimai kirsti mišką, patvirtina tik galimybę iškirsti jame nurodytą medžių kiekį, tačiau nepatvirtina medienos pardavimo bei iš šio pardavimo gautų pajamų fakto. Inspekcija patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis A. A. medienos pardavimo pajamas būtų deklaravęs ir nuo šių pajamų 1996 ir vėlesniais metais būtų mokėjęs fizinių asmenų pajamų mokestį. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. A. tėvas 2006 m. rugpjūčio 22 d. į jo sąskaitą įnešė 30 000 Lt sąskaitos papildymui. Inspekcija nurodė, kad pinigų suma, kuria tėvas papildė sūnaus sąskaitą, galėjo būti sutaupyta, todėl pripažino A. A. 2006 metais gautomis pajamomis. Taip pat pažymi, kad mokestinio tyrimo metu 2009 metų spalį A. A. pateikė paaiškinimą apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius FR0698, kuriame gyventojas nurodė duomenis apie 2006 – 2008 metais įsigytą ir parduotą turtą, gautas paskolas iš kredito įstaigų. Šiame pateiktame paaiškinime A. A. iki 2006 m. sausio 1 d. sukauptų piniginių lėšų šaltinių nenurodė.

24Atsakovas pažymėjo, jog nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis A. A. Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) iki 2005 m. gegužės 1 d. nepateikė ir piniginių lėšų nedeklaravo. Remiantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu iki nurodytos datos gyventojas nedeklaravo turėto turto, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai (LVAT 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).Inspekcija patikrinimo metu, išnagrinėjusi A. A. ir pareiškėjos vykdytus nekilnojamojo turto sandorius, nustatė, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorių iki 2007 m. spalio 11 d. nebuvo sudaryta. Taip pat, įvertinus kredito įstaigų pateiktus duomenis apie minėtų asmenų suteiktus kreditus, buvo nustatyta, kad banko suteiktos paskolos buvo panaudotos įsigyjant žemės sklypą bei būsto statybai. Iš Inspekcijos pateiktų ir įvertintų VMI turimų duomenų apie A. A. ir pareiškėjos gautas su darbo santykiais susijusias ir kitas pajamas matyti, kad gautų pajamų UAB „Tėvynė“ akcijų pirkimui nepakako, todėl nepagrindžia A. A. ir pareiškėjos 2006 metų pajamų gavimo šaltinių.

25Pareiškėja skunde nurodė, kad klaidinga tapatinti pinigų įnešimo į banką momentą ir pinigų gavimo momentą. Remiantis GPMĮ 8 straipsniu, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kai bet kokia forma jos yra faktiškai gaunamos arba bet kokia forma jos yra išmokamos. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių gautų pajamų šaltinius, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kokiu mokestiniu laikotarpiu jos yra gautos, asmenys nepateikė. Tačiau patikrinimo metu nustatytas grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą faktas bei išlaidos patirtos 2006 metais ir būtent šiuo mokestiniu laikotarpiu konstatuota, kad išlaidos viršijo pajamas 230 317,70 Lt, t. y. minėti asmenys disponavo juridinę galią turinčiais dokumentais ar kitokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis pajamomis.

26Dėl pareiškėjos argumentų, kad pajamos, kurias mokesčių administratorius apmokestino GPM, buvo gautos ne disponavimo bendru turtu pagrindu, todėl mokestines prievoles neteisinga priskirti ir pareiškėjai, o GPM turėtų būti apskaičiuotas tik A. A., pažymėjo, kad Komisija sprendime nurodė, jog byloje yra nustatyta, kad A. A. 1993 m. liepos 31 d. įregistravo santuoką su pareiškėja, o duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio nevedamą bendrą ūkį 2006 metais nėra. Teisingai nurodė vietos mokesčių administratorius, kad pagal LR CK 3.87 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, bei LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija. Be to, LR CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Taigi 2006 metais, t. y. santuokos metu, A. A. gautos pajamos yra priskirtinos abiems sutuoktiniams. Vadinasi, atsižvelgus į CK 3.117 straipsnio 1 dalį, kai pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis), o prievolė pateikti deklaraciją ir GPMĮ nustatytais atvejais sumokėti mokestį atsiranda abiem sutuoktiniams.

27Atsakovas akcentavo, jog abiems sutuoktiniams atsiradusias mokestines prievoles patvirtina byloje esantys įrodymai – duomenys iš Nekilnojamojo turto registro apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio vykdytus nekilnojamojo turto sandorius (2006 m. liepos 5 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis bendrąja jungtine nuosavybės forma įsigijo žemės sklypą gyvenamojo namo statybai adresu Žemynos g. 14, Paviešečių k., Panevėžio r.; 2006 m. rugpjūčio 1 d. AB DnB NORD banko kreditavo sutartis 06/08/01-334F, kuria pareiškėjai ir jos sutuoktiniui suteiktas kreditas 135 000 Lt sumai žemės sklypo pirkimui ir namo statybai, sutuoktiniai įsipareigojo šį kreditą grąžinti iki 2035 metų spalio mėnesio 31 d.). Be to, pareiškėja mokesčių administratoriui ir Komisijai skunde teikė 2005 metų ir 2006 metų bendras jo šeimos išlaidas, t. y. neišskyrė jos ir jos sutuoktinės išlaidų atskirai, bet nurodė, kad šeimos išlaidos buvo bendros, tai taip pat paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji su sutuoktiniu bendro ūkio nevedė, o įrodo, jog pareiškėjos turtas nebuvo atidalintas nuo jos sutuoktinio turto. LVAT ne kartą savo sprendimuose yra nurodęs, kad GPMĮ prasme pajamos, gautos iš disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises, be to, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių bendra valia (2002 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-158/2002; 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-916/2006), vadinasi mokestinės prievolės, atsirandančios iš disponavimo tokiu turtu, taip pat dalintinos sutuoktiniams po lygiai. Šios praktikos yra laikomasi ir vėlesnėse LVAT išnagrinėtose bylose (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2164/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011; 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-264/2011).

28Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja skunde nurodė, kad su A. A. bendro ūkio nebeveda jau 5 metai, tačiau atsakovas pastebi, kad jos ir vaikų gyvenamoji vieta sutampa su A. A. tėvų gyvenamąja vieta, be to, sutuoktiniai, teikdami pastabas dėl patikrinimo akto, skundus VMI prie FM ir Komisijai taip pat ir teismui, nurodė bendrą adresą – Parko g. 53-49, Panevėžys, kuriuo galima siųsti korespondenciją.

29Dėl pareiškėjos argumentų apie patirtas šeimos išlaidas atsakovas paaiškino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis A. A. mokestinio patikrinimo metu nepateikė duomenų apie savo šeimos kasmet patirtas pragyvenimo išlaidas. Remiantis Taisyklių 16 ir 29.7 punktais, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys, t. y. teisės aktai numato galimybes mokesčiui administratoriui atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius pagal pasirinktus informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti skaičiavimus. Inspekcija, siekdama kuo tiksliau nustatyti pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokestinių prievolių dydžius, vadovavosi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais ūkio vartojimo išlaidų rodiklių duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, gyvenančiam mieste, ir apskaičiavo, kad šeimos, susidedančios iš 4 asmenų, vidutinės vartojimo išlaidos 2005 metais vidutiniškai sudarė 30 926,40 Lt, 2006 metais – 34 132,80 Lt.

30Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad A. A. 2006 metais bankų kortelėmis vykdyti apmokėjimai ir grynųjų pinigų išėmimai buvo priskirti šeimos išlaidoms, atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu pagal gautą informaciją iš Lietuvos komercinių bankų nustatyta, kad A. A. 2006 metais bankų mokėjimo kortelėmis apmokėjo už pirkinius ir bankomatuose išsiėmė grynųjų pinigų 44 874,53 Lt. Inspekcija, atsižvelgdama į turimą informaciją, pareiškėjos šeimai parinko palankesnį vartojimo išlaidų dydį pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus ūkio vartojimo išlaidų rodiklius. Be to, atsakovo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad buvo daryti įnašai į UAB „Prolana ir ko“.

31Atsakovas pažymėjo, jog LVAT 2011 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-201/2011, aiškindamas MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nurodė, kad pagal šį straipsnį įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais leistinais faktiniais ir nekeliančiais abejonių duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčius ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju A. A. ir pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, apskaičiuotų mokesčių nepagrįstumą bei pagrindžiančių pajamų gavimo šaltinius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pareiškėja nevykdė savo pareigų mokesčių srityje, t. y. įsigyto turto vertė ir asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, nepateiktos mokesčio deklaracijos arba pateikė neteisingus duomenis, taip pat neišsaugojo dokumentų, VMI teigė, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai mokesčio bazė nustatyta pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4.1 punkto nuostatas bei taikant išlaidų metodą ir konstatuota, kad A. A. ir pareiškėjos šeimos išlaidos viršijo pajamas, t. y. minėti asmenys 2006 metais disponavo 230 317,70 Lt pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM, tuo pažeisdami GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį.

32Atsakovas paaiškino, kad VMI sprendime motyvuotas paskirtos baudos dydis. Komisija, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. tais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareigos sumokėti GPM delspinigius pareiškėjai nustatymas netikslingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl atleido pareiškėją nuo apskaičiuotų 17 200 Lt GPM delspinigių. Atsakovo nuomone pareiškėjos skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Mokesčių administratorius ir Komisija tinkamai taikė teisės normas ir nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir paliktinus galioti sprendimus.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą palaikė pareiškėją.

34Trečiasis suinteresuotasis asmuo rėmėsi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 1 dalimi, 1.102 straipsnio 1 dalimi, Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad akcijas įsigijo savo vardu ir savo verslui vykdyti, todėl jos yra asmeninė nuosavybė. A. A. nėra nei akcininkė, nei tų akcijų bendrasavininkė, todėl iš tokio turto įgijimo kylančias prievoles dalinti per pusę yra neteisinga. Teigė, kad akcijas (vertybinius popierius) įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Apie tai, kad įsigis akcijas, A. A. žmonai nepranešė, sutikimo jas pirkti negavo, kas reiškia, kad CK prasme vertinant šeimos teises ir bendros jungtinės nuosavybės nuostatas veikė nesąžiningai, o dėl to turtas nebuvo valdomas abiejų sutuoktinių bendra valia. Atkreipė dėmesį į teismų praktiką dėl akcizų apmokestinimo. Tokiose bylose pareiga mokėti mokestį nėra dalijama pusiau, nors akcizais apmokestintos prekės ir būtų įsigytos santuokos metu. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, neteisinga ir neprotinga bausti žmogų, kuris neturėjo pareigos mokėti mokesčius. A. A. negalėjo kaip nors sužinoti, kad A. A. įsigijo akcijas, todėl nekilo pareiga mokėti mokesčius.

35II.

36Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVMI 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dėl Nr. (36.9-13)-SA-6, VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 68-85 ir Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. S-217(7-163/2011) dalies, kurioje patvirtintas VMI prie FM 2011 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 68-85 nurodymas sumokėti į valstybės biudžetą 30 059 Lt GPM, 3 006 Lt GPM baudą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2011 m. sausio 31 d. Patikrinimo aktu Nr. PAR-5 pareiškėjai vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 3 dalimi dokumentais nepagrįstos ir neapmokestintos pajamos 115 158,85 Lt (1/2 230317,70 Lt šeimos pajamų) už 2006 m. apmokestintos 27 procentų pajamų mokesčio tarifu, apskaičiuota 30 059 Lt GPM. Apskaičiuoti delspinigiai, iš viso 17 200 Lt. Pajamos apmokestintos vadovaujantis CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ 3.88 straipsnio 1 dalimi, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat remiantis CK 3.117 straipsnio nuostatomis. T. y. lygiomis dalimis padalintos pajamos, kurias gavo abu sutuoktiniai A. A. ir A. A. 2006 metais ir kurių gavimo šaltinio negalėjo pagrįsti.

38Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla pagal A. A. skundą (administracinės bylos Nr. I-1099-629/2012, sprendimas priimtas 2012 01 12, šiuo metu neįsiteisėjęs). Byloje pagal A. A. skundą nustatyta, kad mokestinio tyrimo metu buvo atlikta pareiškėjo apskaičiuotų, deklaruotų ir sumokėtų mokesčių bei AVMI turimų duomenų analizė už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. d. iki 2008 12 31 ir pajamų šaltinių (2007 m. parduotam) turtui įsigyti analizė. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad šeimos 2004 m. ir 2005 m. uždirbtos pajamos negalėjo būti sutaupytos ir nepagrindžia UAB „Tėvynė“ akcijų įsigijimui reikalingų pajamų šaltinių. Panevėžio AVMI, atlikusi A. A. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., 2011 m. sausio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-6, kuriuo A. A. papildomai priskaičiavo 31 226 Lt GPM ir 17 868 Lt GPM delspinigių. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu, siekiant nustatyti tiesioginę įtaką turinčias reikšmingas aplinkybes mokestinės prievolės dydžiui apskaičiuoti, VĮ „Registrų centras“ duomenų pagrindu atlikta A. A. ir A. A. vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, VMI turimų duomenų apie gyventojo ir jo sutuoktinės pajamas analizė, kredito ir kitų įstaigų pateiktų duomenų analizė. Panevėžio AVMI patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus konstatavo, kad A. A. nepateikė 2006 m. įsigytam turtui panaudotų piniginių lėšų šaltinius pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų, todėl vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1 punkto nuostatomis bei taikydama minėtų taisyklių VI skyriuje įtvirtintą išlaidų metodą, atliko pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. A. pajamų ir išlaidų analizę. Pagal VMI turimus duomenų šaltinius, bankų pateiktą informaciją bei Statistikos departamento skelbiamus duomenis ir mokestinio tyrimo duomenis patikrinimo metu buvo sudaryta A. A. ir jo sutuoktinės A. A. 2005 m. ir 2006 m. gautų pajamų bei patirtų išlaidų suvestinė, įskaitant statistines vidutines šeimos vartojimo išlaidas. Nustatyta, kad 2005 m. A. A. šeimos uždirbtos pajamos yra 13 621,03 Lt mažesnės, nei statistinės vidutinės šeimos vartojimo išlaidos. Patikrinimo akte konstatuota, kad Aurelijaus ir A. A. 2005 m. uždirbtų pajamų galėjo pakakti tik minimaliam šeimos pragyvenimui einamaisiais metais, todėl nerealu, kad šios pajamos galėjo būti dalinis 2006 m. patirtų išlaidų padengimo šaltinis. Patikrinimo akte taikant Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių VI skyriuje aprašytą išlaidų metodą nustatyta, kad A. A. ir A. A. 2006 m. turėjo 230 317,70 Lt nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.117 straipsnį šios pajamos paskirstomos kiekvieno iš sutuoktinių pajamoms po lygiai, t. y. A. A. ir jo sutuoktinei A. A. priskiriama po pusę gautų neapmokestintų pajamų: 115 158,85 Lt = (230 317,70 Lt x 0,2). Patikrinimo akte taip pat paaiškinta, kad A. A. dokumentais nepagrįstos ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintos pajamos 115 158,85 Lt už 2006 m., įvertinus gyventojo faktiškai patirtas 41 29,67 Lt išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas ir susigrąžintą 1 271 Lt pajamų mokesčio sumą, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apmokestinamos 27 proc. pajamų mokesčio tarifu, taigi mokestinio patikrinimo metu apskaičiuojama 31 226 Lt GPM bei 17 868 Lt GPM delspinigių. Byloje pagal A. A. skundą nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2011 03 31 sprendimu Nr. (36.9-12)-SA-5 patvirtino Patikrinimo aktą ir vadovaudamasi MAĮ 139 straipsniu bei atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, t. y. į tai, kad mokėtojas netinkamai vykdė savo pareigą apskaičiuoti mokestį, dėl ko nėra galimybės apskaičiuoti mokestį atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, skyrė vidutinę 30 proc. dydžio – 9 368 Lt GPM baudą.

39Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje byloje nustatyta, kad VMI 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 68-84 iš dalies patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą Nr. (36.9-12)-SA-5, nurodė A. A. sumokėti į biudžetą 31 226 Lt GPM, 17 868 Lt GPM delspinigių, o GPM baudą sumažino iki 10 proc., t. y. 3 123 Lt, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus. MGK 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. S-210(7-162/2011) patvirtino VMI sprendimą Nr. 68-84. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjai mokestis apskaičiuotas remiantis tuo pačiu pagrindu (šeimos išlaidų ir pajamų apskaičiavimu). Tačiau pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad A. A. gautos pajamos, kuriomis jis mokėjo už jo vardu perkamas akcijas, gali būti dalinamos kaip šeimos pajamos ir dėl to pareiškėjai gali būti apskaičiuoti mokesčiai. Pareiškėja teigia, kad pajamas gavo ir akcijas pirko asmeniškai A. A. ir visa tai susiję su jo verslu. Todėl tai buvo jo asmeninės pajamos (ir išlaidos), jos negali būti dalinamos sutuoktiniams, kadangi ji nieko nežinojo nei apie pajamas, nei apie išlaidas, nėra pagrindo pripažinti, kad ji pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Pareiškėja neneigia, kad 2006 metais santuoka nebuvo nutraukta, paaiškino, kad tik 2010 ar 2011 metais (tiksliai neprisimena) kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuoka nebuvo nutraukta dėl kreditorių prieštaravimų.

40Teismas pabrėžė, jog iš pareiškėjai surašyto 2011 m. sausio 31 d. Patikrinimo akto matyti, kad tirtos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir A. A. mokestinio patikrinimo metu. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. A. ir kitų fizinių asmenų – V. M. ir A. K., nupirkta A. A. vardu 100 proc. UAB „Tėvynė“ akcijų, A. A. 2006 m. rugpjūčio 31 d. įnešė 2 510 Lt grynais pinigais į savo sąskaitą AB „Swedbank“ ir 2008 08 31 (turi būti 2006 m. rugpjūčio 31 d., tai patvirtina banko pateikti duomenys) bankiniu pavedimu V. M. už akcijas sumokėjo 2 500,90 Lt, 2006 m. rugpjūčio 31 d. įnešė 201 050 Lt grynais į savo sąskaitą AB SEB banke ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. bankiniu pavedimu A. K. už akcijas sumokėjo 201 040 Lt, iš viso įsigydamas akcijas A. A. 2006 m. sumokėjo 203 540,90 Lt. Vertinant 2006 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pardavimo–pirkimo sutartis, kurias sudarė A. A., akivaizdu, kad pastarasis jas įsigijo kaip fizinis asmuo ir iš fizinių asmenų, o ne kaip kokios nors įmonės ar akcinės bendrovės atstovas iš kitos įmonės ir vykdydamas verslą. Todėl mokesčių administratoriui nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad akcijos pirktos kaip asmeninis A. A. turtas, nes taip sutuoktinių turto teisinį režimą aiškina CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, o asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė apibrėžiama CK 3.89 straipsnyje. Iš esmės nei pareiškėja, nei A. A. neįrodė, kad lėšos, už kurias buvo įsigytos akcijos, gali būti laikomos asmenine A. A. nuosavybe, nes lėšų kilmės nei vienas sutuoktinis negalėjo įrodyti arba paaiškinti, o A. A. teikiami paaiškinimai yra netikslūs ir nepagrįsti įrodymais. Patikrinimo akte (A. A.) nurodyta visa tyrimo eiga, kaip buvo siekiama nustatyti abiejų sutuoktinių turto dydį, įvertintas 1996 m. rugpjūčio 20 d. A. A. įsigytas nekilnojamas turtas – miškų ūkio žemės sklypai, 2004 09 01 sutuoktinių įsigytas už 6 000 Lt žemės sklypas, parduotas 2007 m. spalio 11 d., 2006 m. liepos 5 d. sutuoktinių už 109 000 Lt žemės sklypas, kuriame sutuoktiniai 2006 – 2008 m. statė gyvenamąjį namą, taip pat buvo nustatyta, kad sutuoktiniai negalėjo pagrįsti pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Patikrinimo akte įvertinamos ir kitos 2005-2006 metais sutuoktinių gautos pajamos (lentelėje nurodyta, kad įrodymais pagrįstos pajamos sudarė 18 463,73 Lt). Taip pat patikrinimo akte įvertinti iš bankų gauti duomenys per laikotarpį nuo 2004 01 01 iki 2008 12 31. Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. A. A. suteikta ir išduota 109 000 Lt paskola, kuri iš karto buvo panaudota sumokėti už perkamą žemės sklypą, kita paskolos dalis 25 000 Lt išduota 2007 04 19, kas reiškia, kad 2006 m. suma dar nebuvo gauta. A. A. per laikotarpį nuo 2007 07 23 iki 2008 02 14 buvo išduota 356 999 Lt paskola gyvenamojo namo statybai kredituoti. Dėl to pripažinta, kad šios sumos negali pagrįsti akcijų pirkimui panaudotos sumos 2006 m. Taip pat mokesčių administratorius įvertino A. A. kitas išlaidas - 2006 06 15 sumokėta 26 600 Lt avansas pagal preliminarią sutartį dėl automobilio pirkimo–pardavimo, A. A. 2006 m. sumokėjo 11 083,64 Lt lizingo įmokų (UAB „Swedbank lizingas“ duomenimis), įvertinta, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. A. A. papildė savo sąskaitą AB SEB banke 30 000 Lt suma, sąskaitą papildė J. A. (A. A. tėvas), kaip paskolą be sutarties. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad A. A. ir A. A. būtų gavę pajamų pagal 2004 12 20 sudarytą žemės nuomos sutartį tarp jų (nuomotojų) ir UAB „Prolana“. Buvo patikrinti UAB „Prolana“ deklaruoti duomenys ir juose nebuvo duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą Adomėnams. Patikrinimo akte vertinti A. A. paaiškinimai apie pajamų šaltinius. A. A. aiškino, kad 1996 m. pabaigoje ar 1997 m. kirto medieną, pardavinėjo ją, kiek gavo pajamų, neprisimena, bet mano, kad ne mažiau kaip 70 000 Lt. Teisme A. A. aiškino, kad leido tuos pinigus daugiausiai sau, bet prasitarė, kad kažką pirko ir vaikams. Tai reiškia, kad toks aiškinimas pateikiamas teismui tik norint įrodyti, kad šie pinigai buvo jo asmeninis turtas, gautas iš jo asmeninės ūkinės veiklos, ir kad šios pajamos 2006 m. panaudotos perkant akcijas. Tačiau tokie paaiškinimai negali pagrįsti 2006 m. turėtų pajamų dydžio, nes A. A. galėjo įrodyti tik vieną medienos pardavimo atvejį 1996 metais. Tokios pajamos negali patvirtinti išlaidų, padarytų po 10 metų ir pagal savo dydį. Mokesčių administratorius aiškinosi ir nustatė, kad nuo 1996 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. nėra duomenų apie A. A. išduotus leidimus kirsti mišką, nes leidimai regiono aplinkos apsaugos agentūroje saugomi tik 5 metus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. leidimai kirsti mišką nebuvo išduoti. A. A. pateikė mokesčių administratoriui tik vieną 1996 m. lapkričio 13 d. išduotą leidimą kirsti mišką, kuriuo leidžiama nukirsti 57 vnt. medžių, tūris 148,07 ktm, iš to skaičiaus padarinės medienos – 56,27 ktm. Kitų dokumentų, pagrindžiančių medienos gaminimą, pardavimą, A. A. nepateikė. A. A. teisme aiškino, kad jis neprivalėjo saugoti dokumentų ilgiau nei tai daryti įpareigotos valstybės institucijos. Tačiau medienos pardavimą galima buvo įrodinėti kitomis priemonėmis – nurodyti asmenis, kuriems mediena buvo parduodama, kitus liudytojus, kurie galėtų patvirtinti medienos gaminimo, pardavimo faktus, pajamų gavimo ir panaudojimo atvejus. A. A. apie prekybą mediena nieko konkretaus nepaaiškino mokesčių administratoriui, taip pat nieko konkretaus negalėjo paaiškinti teisme. Teismo nuomone, dėl visų nurodytų aplinkybių, mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, apskaičiavo mokėtiną mokesčio sumą.

41Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šią teisės normą: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2010 11 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010). Toks mokesčio apskaičiavimo būdas detaliau reglamentuojamas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, patvirtintose VMI 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103. Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 4.1. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); 4.2. bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); 4.3. tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); 4.4. saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais).

42Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pagal minėtus Panevėžio AVMI surinktus duomenis, kuriuos sudarė bankų pateikta informacija, o taip pat remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, nustatytos abiejų sutuoktinių 2005 m. ir 2006 m. gautos pajamos, patirtos išlaidos, sudaryta jų suvestinė, į kurią įskaičiuotos statistinės vidutinės šeimos vartojimo išlaidos. Šeimos sudėtis nustatyta remiantis Gyventojų registro duomenims – tai A. A., jos sutuoktinis A. A., sūnus M. A., dukra K. A.. Ši suvestinė yra Patikrinimo akto 1 priede. Suvestinėje įvertintos ir 2005 m. šeimos pajamos. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad šeimos išlaidos viršijo pajamas būtent apmokestinta 230 317,70 Lt suma.

43Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėja pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Iš esmės pastabose nurodyti tie patys motyvai, kaip ir skunde teismui. Pareiškėja nesutiko su išlaidų paskaičiavimu 2006 metams, aiškino, kad gyveno taupiai, maisto atsiveždavo iš giminaičių kaime. Panevėžio AVMI sprendime įvertinti pareiškėjos argumentai, nurodomi A. A. paaiškinimai dėl jo tėvo 1981 m. gauto palikimo iš Amerikos ir jų vertinimas. A. A. taip pat tas aplinkybes aiškino ir teisme. Panevėžio AVMI sprendime paaiškinama, kad dėl A. A. ir pareiškėjos nurodomų atvejų (tėvo gautas palikimas, pajamos iš medienos pardavimo) šios pajamos negali pagrįsti akcijų įsigijimui turėtų lėšų sumos. Inspekcija rėmėsi Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi. VMI teigimu, kadangi pareiškėja Vienkartinės gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, kurioje nurodė ne banke turėtų lėšų sumą, nepateikė iki 2005 m. gegužės 1 d. (A. A. teigė, kad lėšos buvo sutaupytos iš 1981 m. gautų lėšų, vėliau už miško kirtimą gautų lėšų, sutuoktiniai neneigia, kad tuo metu jie dar gyveno santuokoje), remiantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi šiuo turtu negalėjo pagrįsti kito turto įsigijimo šaltinių.

44Pirmosios instancijos teismo nuomone, Inspekcija įvertino ir pareiškėjos pateiktą vartojimo išlaidų sumą. Inspekcija pagrįstai pasinaudojo bankų duomenimis, pagal kuriuos 2006 m. A. A. bankų mokėjimo kortelėmis mokėdavo už pirkinius ir bankomatuose išsiimdavo grynųjų pinigų sumas – pagal tai nustatyta 36 696,04 Lt vartojimo išlaidų AB SEB banke, 81 78,49 Lt vartojimo išlaidų AB Banko Swedbank mokėjimo kortele. Mokesčių administratorius atsižvelgė į turimą informaciją ir parinko vartojimo išlaidų dydį, palankesnį mokesčių mokėtojams (ne pagal A. A. atliktus mokėjimus kortele, pinigų išėmimą bankomatuose, bet pagal statistinį vidurkį). Pareiškėjos paaiškinimai, kad visos nurodytos išlaidos, padarytos A. A. atsiskaitant kortelėmis, imant pinigus iš bankomatų, yra A. A. asmeninės išlaidos. Toks paaiškinimas visiškai neatitinka Civilinio kodekso normų dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Pareiškėja turėjo galimybę įforminti gyvenimą skyrium (separaciją), susitarti ir pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Be to, šios sumos neimtos už pagrindą apskaičiuojant išlaidas.

45Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja sprendimą skundė VMI prie FM. VMI skundžiamu sprendimu įvertino pareiškėjos skundo argumentus dėl asmeninio turto, dėl pajamų ir išlaidų apskaičiavimo tvarkos, dėl gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkos. VMI pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčių sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriai pajamas ir išlaidas už 2006 m. apskaičiavo, remdamiesi sprendimuose nurodytais teisės aktais, turimais faktiniais duomenimis (iš bankų ir kt.), todėl iš tiesų, pareiškėja, nesutikdama su paskaičiavimais, turi įrodyti, kad pajamos, kurios buvo apmokestintos, gautos iš tokių šaltinių, kurie nesuteikia teisės mokesčių administratoriui jas apmokestinti pajamų mokesčiu. VMI sumažino baudą iki 10 procentų. Taip pat sprendime yra paaiškinimas dėl delspinigių ir dėl to, kad pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų atleisti nuo delspinigių. Nors pareiškėja teisme aiškino, kad ji viena išlaiko vaikus tik iš socialinės pašalpos, tačiau teismui jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos sunkią ekonominę padėtį, nebuvo pateikti. MGK pareiškėja teikė dokumentus dėl jos sveikatos, MGK pareiškėją nuo delspinigių atleido. Pareiškėja nepraranda galimybės kreiptis į mokesčių administratorių dėl sutarties sudarymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo (MAĮ 88 straipsnis), dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 straipsnis). Tokie prašymai turės būti pagrindžiami teisės aktuose nustatytais dokumentais.

46Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius įrodė A. A. ir A. A. pajamas, gautas 2006 m., kurios mokesčių mokėtojų nebuvo pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, kitais įrodymais, pajamas apskaičiavo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, mokėtiną mokesčio dydį nustatė teisingai. Taip pat mokesčių administratorius pagrindė įstatymų nuostatomis savo išvadas dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Šias išvadas patvirtino ir MGK. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad MGK 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde MGK pareiškėja akcentavo, kad nebuvo nustatyti jos padaryti mokestinių įstatymų pažeidimai. Taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių pajamos laikytinos A. A. asmeniniu turtu, tokias pačias, kaip ir nurodytos teismui, taip pat nurodė, kad mokestinis tyrimas buvo atliktas tik A. A. atžvilgiu ir tik jam papildomai nustatyta mokėtina mokesčio suma, po to, pareiškėjai surašytas patikrinimo aktas tik dėl A. A. veiksmų ir padarytų pažeidimų, apie kuriuos ji negalėjo žinoti, todėl negalėjo deklaruoti pajamų ir padaryti mokestinio įstatymo pažeidimų. Nurodytas ir argumentas, kad išlaidos, kurias turėjo A. A., susijusios su jo asmeniniu verslu, pajamos gautos taip pat iš jo asmeninio verslo, todėl nustatyta pajamų suma negalėjo būti apmokestinta dalijant per pusę abiems sutuoktiniams. MGK pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir atleido pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo. Komisija teisingai nustatė ginčo esmę – ar byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. A. šeimos išlaidos 2006 m. viršijo pajamas, bei tai, kad pajamos buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. MGK rėmėsi MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, jų pagrindų priimtų VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, LVAT formuojama teismų praktika – 2005 07 07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-495/2005, 2007 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-603/2007. Taip pat MGK rėmėsi GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir aiškino, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kai bet kokia forma jos yra faktiškai gaunamos arba bet kokia forma jos yra išmokamos. MGK ištyrė Patikrinimo akte ir kituose mokesčių administratorių sprendimuose nurodytus įrodymus (mokėjimo pavedimus, bankų sąskaitų išrašus, Nekilnojamojo turto registro išrašus, paskolos sutartį) ir padarė išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2005 – 2006 metų pajamų suvestinė, esanti patikrinimo akte, rodo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. gavo pajamas iš nenustatytų ir neapmokestintų šaltinių. Šios pajamos ir buvo apmokestintos. MGK sprendime paaiškinta, kad šių pajamų nedeklaruodama ir nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio pareiškėja pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkto, 3, 5, 6 straipsnių nuostatomis mokestis pareiškėjai apskaičiuotas pagrįstai. MGK sprendime atsakyta į pareiškėjos argumentą, kad A. A. į savo asmeninę sąskaitą 2006 m. rugpjūčio 31 d. įnešė 203 560 Lt grynaisiais pinigais, vėliau iš šios sumos ir sumokėjo už UAB „Tėvynė“ akcijas pagal 2006 m. rugpjūčio 22 d. sutartį. Pareiškėja vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. A. A. iš savo lėšų ir savo vardu įsigijo akcijas, vėliau jomis asmeniškai disponavo. MGK pažymėjo, kad santuoka tarp sutuoktinių sudaryta 1993 07 31, nėra duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalijimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio 2006 metais. Bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, tiek VMI, tiek MGK pagrįstai rėmėsi CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi, 3.92 straipsnio 2 dalimi.

47Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo taikymo teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratoriai ir MGK šiais klausimais pasisakė teisingai. Dėl galimybės įrodinėti kitą sutuoktinių turto režimą, kaip tai numato CK 3.89 straipsnio 2 dalis, nustatyta, kad ir A. A. ir A. A. mokesčių administratorius suteikė galimybę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, tačiau nei paaiškinimais, nei įrodymais pareiškėja neįrodė per visą mokestinį ginčą ir teisme, kad ginčo pajamos yra asmeninė A. A. nuosavybė. Nenustatyta, kad A. A. tas pajamas gavo iš kokio nors jo verslo, taip pat nenustatyta, kad tą sumą panaudojo verslo vystymo tikslu. Minėta, kad A. A. akcijas pirko iš fizinių asmenų ir kaip fizinis asmuo. Tai, kad ši operacija atlikta neturint sutuoktinės sutikimo, galimai būtų pagrindas nuginčyti sandorį, bet negali būti pagrindas pripažinti sumą asmenine A. A. nuosavybe. Pareiškėjos nurodoma Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (skunde MGK) nekeičia lėšų, panaudotų akcijų pirkimui, teisinio režimo, taip pat lėšų, gautų pardavus tas akcijas, teisinio režimo. Pareiškėjai 2010 m. gruodžio 13 d. pranešimu apie mokestinį patikrinimą Nr. PMP-92 pranešta, kad pradėtas mokestinis patikrinimas dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio. Nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti, pridėtas sąrašas. Tačiau pati pareiškėja neteikė paaiškinimų dėl gautų pajamų šaltinių, o A. A. 2009 m. spalio 29 d. paaiškinime mokesčių inspekcijai nurodyta, kad pajamų šaltinis buvo parduodama mediena, kiti nurodyti pajamų šaltiniai mokesčių administratorių buvo įvertinti (paskolos ir kt.), be to A. A. nurodė 2007-2008 m. pajamas, kas šiuo atveju negali būti vertinama, nes pareiškėjos mokestinis patikrinimas yra už 2006 m. Dėl medienos pardavimų buvo atliktas tyrimas ir nebuvo nustatyta, kad A. A. 2005 m. būtų pardavęs medieną, nustatytos kitos aplinkybės, kurios neleido pripažinti, kad tokiu būdu A. A. gavo pajamų, kurias 2006 m. įnešė į savo sąskaitą ir už kurias pirko akcijas. Teisme A. A. ir šiuo metu negalėjo paaiškinti pajamų šaltinio, kadangi aiškinimai dėl jo tėvo gauto palikimo 1981 m., įneštos sumos, buvo įvertinti mokesčių administratorių. Paskola, kurią A. A. gavo iš fizinio asmens 2009 m., neįrodo lėšų kilmės 2006 m. Kaip jau minėta, A. A. teisme nepaneigė, kad neva už medieną gautas pajamas naudojo sau, o kartu ir šeimos reikalams. Taigi, tos pajamos bet kuriuo atveju būtų šeimos pajamos, o ne asmeninės, tačiau jų gavimas iš viso nebuvo įrodytas. Jeigu tos pajamos būtų realiai egzistavusios, būtų nepaaiškinama, kodėl nekilnojamojo turto įsigijimui buvo imamos paskolos. Pareiškėja nurodė, kad 2010 – 2011 m. (tiksliai neprisiminė) pradėtas santuokos nutraukimo procesas šalių susitarimu. Teismas daro išvadą, kad susitarime dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai gali įvertinti ir tai, kad A. A. skola valstybinei mokesčių inspekcijai (jeigu sutiks kreditorius) visa priskiriama A. A.. A. A. teisme taip pat aiškino, kad tai buvo jo asmeninės pajamos, taigi jis turi sutikti sumokėti nuo jų mokesčius. Šiuo metu pareiškėja (taip pat ir A. A.) nepateikė jokių įrodymų (nei dokumentinių, nei liudytojų parodymų), kurie patvirtintų, kad ginčo pajamos yra asmeninė A. A. nuosavybė, ar kad pajamos gautos iš tėvo palikimo, medienos pardavimo, t. y. žinomi jų šaltiniai. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 2006 m. kažkas ją rėmė nemokamai maistu, kas leido jai sutaupyti šeimos išlaidas. Įrodymų teikimo tvarka nustatyta MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje, kurioje pasakyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalėjimą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčio mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė (net ir jos nurodomų ne dokumentinių) nei nagrinėjant ginčą ikiteisminėse institucijose, nei teismui.

48Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių MGK teisingai pasisakė, kad pareiškėja neįrodė, kad vartojimo išlaidos buvo 2006 m. 11 000 Lt. Minėta, kad VMI prie FM sprendime pagrįstai pasisakyta, kad pareiškėja neįrodė, jog mokestis mokesčių administratoriaus apskaičiuotas neteisingai, taip pat mokesčių administratorių sprendimuose pagrįstai nurodyta, kad vartojimo išlaidų dydį iš dalies patvirtina A. A. išlaidos perkant prekes mokėjimo kortelėmis, imant lėšas iš bankomatų, šios sumos jau rodo, kad tai didesnės išlaidos nei 11 000 Lt. Tačiau vartojimo išlaidos apskaičiuotos pareiškėjai palankesniu būdu, t. y. pagal oficialiai skelbiamą vidurkį, kuris yra mažesnis, nei A. A. yra paėmęs iš bankų, mokėjęs kortelėmis. Vartojimo išlaidas mokesčių administratorius galėjo apskaičiuoti remamasis Statistikos departamento prie Vyriausybės skelbiamais ūkio vartojimo išlaidų rodiklių duomenimis, t. y. Statistikos departamento apskaičiuojamomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis vienam namų ūkio nariui, gyvenančiam mieste, nes pareiškėja neįrodė buvus mažesnę išlaidų sumą. Taip pat pareiškėja neįrodė, kad su A. A. 2006 m. gyveno atskirai, todėl vartojimo išlaidos pagrįstai skaičiuojamos 4 asmenims, jos 2006 m. sudarė 34 132,82 Lt. Mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi tuo, kad tuo laikotarpiu šeima ėmė paskolas nekilnojamam turtui, kas patvirtina, kad skyrium jie 2006 m. negyveno.

49Dėl Gyventojų pajamų mokesčio pažeidimo pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog pareiškėja aiškina, kad nežinojo apie A. A. pajamas, todėl negalėjo jų deklaruoti, sumokėti mokesčio. Mokesčių mokėtojų pareigos nustatytos MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje. MAĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tikslai vykdyti mokestinę prievolę; turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui, gavus per mokestinį laikotarpį pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Mokestinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad A. šeima 2006 m. turėjo pajamų, kurių kilmės nustatyti nebuvo galimybės, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėja pažeidė MAĮ ir GPMĮ nustatytas mokesčių mokėtojų pareigas. Šiuo atveju nežinojimas negali pateisinti nurodytų mokestinių įstatymų pažeidimų.

50Dėl atlikto tyrimo A. A. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pasakyta, kad mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Iš mokestinio tyrimo dokumentų matyti, kad A. A. neįvykdė mokesčių administratorių pasiūlymų pašalinti nustatytus trūkumus, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ VI skyriaus nuostatomis pradėjo mokestinį patikrinimą ir tik šio patikrinimo metu tiek A. A., tiek A. A. priskaičiuoti mokėtini papildomai mokesčiai. Todėl tos aplinkybės, kurios aprašomos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje, neturi įtakos patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju mokestinio tyrimo rezultatai nebuvo galutiniai, A. A. buvo siūloma patikslinti jo teiktas deklaracijas.

51Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į pareiškėjos nurodomas teismui aplinkybes dėl jos sunkios ekonominės padėties jau atsižvelgė MGK savo sprendime ir atleido pareiškėją nuo 17 200 Lt GPM delspinigių mokėjimo, nustatė, kad tai yra netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas). MGK sprendime pareiškėjai išaiškintos ir kitos MAĮ numatytos galimybės (jau minėtos) atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, nurodyta, kad pareiškėja dėl to gali kreiptis į Panevėžio AVMI. Taip pat pareiškėjai išaiškintas MAĮ 113 straipsnio taikymas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai GPM apskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, todėl ir skundžiami mokesčių administratorių sprendimai, ir MGK sprendimas negali būti panaikinti, nes yra teisėti ir pagrįsti. Visi pareiškėjos nurodomi argumentai dėl A. A. asmeninio turto, dėl įrodymų teikimo atmesti pagrįstai. Nei pareiškėja, nei A. A. ir teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ginčo pajamų sumos kilmę, todėl pareiškėjos ir A. A. pasvarstymai, iš kur galėjo susidaryti ginčo suma, teismo nelaikomi įrodytais. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko atlikti paskaičiavimus, pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, kuriuos teismas galėtų vertinti. Šiuo atveju pateikti A. A. paaiškinimai jau yra tinkamai ir pagrįstai atmesti tiek mokesčių administratorių, tiek MGK sprendimuose. Teisme A. A. naujų aplinkybių, kurios pagrįstų 2006 m. pajamas, nenurodė, siūlė patikrinti jo įsigytus miško plotus ir nustatyti, kad prekyba mediena vyko. Minėta, kad įrodymus nustatytu laiku turėjo pateikti tiek A. A., tiek pareiškėja. Tai reiškia, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo galimybė pateikti ir įrodymus apie medienos verslą (galima buvo teikti ir antstolio įformintą faktinių aplinkybių konstatavimo aktą ir kt.). Todėl daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kurias nurodė.

52Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismo prašo sumažinti baudos ir mokėtino GPM dydį. Teismas negali mažinti apskaičiuoto ir mokėtino mokesčio dydžio, tačiau pareiškėjai MGK sprendime ir šiame sprendime yra išaiškinta galimybė tartis dėl mokesčio sumokėjimo su mokesčių administratoriumi, taip pat prašyti mokestinę nepriemoką laikyti beviltiška (MAĮ 88, 113 straipsniai). Minėta, kad pareiškėja buvo atleista nuo delspinigių, tačiau ir MGK sprendime nurodyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto, dirba. Be to, MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Todėl šiuo metu atleidimo nuo baudos klausimas dar negali būti svarstomas, tačiau pareiškėja nepraranda teisės ateityje (pvz. sudarius mokestinės paskolos sutartį) kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl nurodyto teisinio reglamentavimo netenkinamas ir reikalavimas sumažinti mokėtino mokesčio dydį, atleisti nuo baudos.

53III.

54Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

55Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimu suformavo ydingą praktiką, t. y. sukūrė precedentą, leidžiantį mokestinę atsakomybę taikyti be kaltės ir netgi ne mokesčių mokėtojui. Be to, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos skundas neatsakė į daugelį jo argumentų bei neįvertino skunde išdėstytų faktinių aplinkybių.

56Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV.

59Byloje kilusio ginčo pobūdis, susijęs su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų taikymu, kai pajamas gauna sutuoktiniai, t. y., kyla būtinybė nustatyti, kas yra šio mokesčio mokėtojas – vienas iš sutuoktinių, ar abu sutuoktiniai, kai pajamos įgyjamos jiems esant santuokoje.

60Analogiška teisinė problema yra kilusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija, pateiks teismų praktiką formuojančias išvadas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, nagrinėjamu klausimu.

61Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

62Siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, kolegija laiko tikslingu šios bylos nagrinėjimą atnaujinti bei sustabdyti, iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-2280/2012

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

64Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A602-2280/2012

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. A. A. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė:... 5. 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 6. 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos... 7. 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – MGK,... 8. 4) nepanaikinus sprendimų, juos pakeisti ir (arba) sumažinti baudos ir... 9. Paaiškino, kad Komisija neteisingai aiškino teismų praktiką, nevertino... 10. Dėl šeimos išlaidų ir joms priskirtinų sumų paaiškino, kad 2003 metais... 11. Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą... 12. Dėl Mokestinių ginčų komisijos CK 3.89 straipsnio 2 dalies aiškinimo... 13. Dėl šeimos turto teisinio santykio paaiškino, kad UAB „Tėvynė“ akcijas... 14. Dėl pareigos mokėti pajamų mokestį paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2006 m.... 15. Nesutiko ir su kitais MGK motyvais ir teiginiais. Paaiškino, kad byloje yra... 16. Dėl A. A. mokėjimo kortelėmis išsiimtų grynųjų pinigų paaiškino, kad... 17. Nesutiko dėl pajamų už 2006 metus sutuoktiniams paskirstymo po lygiai. Šiuo... 18. Remdamasi tuo nurodė, kad priimant mokestinio ginčo sprendimą taikytas... 19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 20. Paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,... 21. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos skundžiami sprendimai yra visiškai... 22. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra... 23. Atsakovas akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos... 24. Atsakovas pažymėjo, jog nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis A. A.... 25. Pareiškėja skunde nurodė, kad klaidinga tapatinti pinigų įnešimo į... 26. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pajamos, kurias mokesčių administratorius... 27. Atsakovas akcentavo, jog abiems sutuoktiniams atsiradusias mokestines prievoles... 28. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja skunde nurodė, kad su A. A. bendro... 29. Dėl pareiškėjos argumentų apie patirtas šeimos išlaidas atsakovas... 30. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad A. A. 2006 metais bankų... 31. Atsakovas pažymėjo, jog LVAT 2011 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje... 32. Atsakovas paaiškino, kad VMI sprendime motyvuotas paskirtos baudos dydis.... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą palaikė... 34. Trečiasis suinteresuotasis asmuo rėmėsi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89... 35. II.... 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu... 37. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVMI 2011 m.... 38. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Vilniaus apygardos... 39. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje byloje nustatyta, kad VMI... 40. Teismas pabrėžė, jog iš pareiškėjai surašyto 2011 m. sausio 31 d.... 41. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 70 straipsnio... 42. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pagal minėtus Panevėžio AVMI... 43. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėja pateikė rašytines... 44. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Inspekcija įvertino ir pareiškėjos... 45. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja sprendimą skundė... 46. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius... 47. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo taikymo... 48. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių MGK... 49. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio pažeidimo pirmosios instancijos teismas... 50. Dėl atlikto tyrimo A. A. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 51. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į pareiškėjos nurodomas... 52. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja... 53. III.... 54. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 55. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimu... 56. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV.... 59. Byloje kilusio ginčo pobūdis, susijęs su Lietuvos Respublikos gyventojų... 60. Analogiška teisinė problema yra kilusi ir Lietuvos vyriausiojo... 61. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03... 62. Siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, kolegija laiko tikslingu šios... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 64. Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei sustabdyti bylą iki bus... 65. Nutartis neskundžiama....