Byla 2SA-183-590/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Almos Urbanavičienės, Henricho Jaglinskio,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmetas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Palma Kisielienė ir A. P..

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; vykdomąją bylą Nr. 0093/11/00465 nutraukti ir įpareigoti antstolę Palmą Kiselienę grąžinti vykdomąjį raštą A. P.. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 96 913,94 Lt išieškojimo iš Lietuvos valstybės išieškotojui A. P., nes teismo sprendimais priteisto teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka yra nustatyta specialiame teisės akte Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra tinkamas skolininkas išieškojimo procese, nes Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, ji nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, todėl priverstinio vykdymo veiksmai objektyviai negali būti jai taikomi. Taip pat nurodė, kad antstolė Palma Kisielienė turėtų pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl jo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą bei panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones- vykdymo veiksmų sustabdymą antstolės Palmos Kiselienės užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0093/1100465, taikytas 2011-03-01 nutartimi. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-02 išdavė vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1715-624/2008 dėl 96 813,94 Lt darbo užmokesčio išieškojimo A. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Antstolė Palma Kisielienė 2011-02-01 patvarkymu minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465 (v. b. l. 12). 2011-02-01 antstolė Palma Kisielienė priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolė paragino skolininką - Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 96 813,94 Lt išieškotojo A. P. naudai, įmokant pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą bei pasiūlė sumokėti vykdymo išlaidas – 793 Lt.

7Atmesdamas skundą pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 651 str. 1 d. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 dalyje. Teismas, patikrinęs pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, konstatavo, kad antstolei Palmai Kisielienei priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo nustatytos tam tikros su išieškotojo A. P. pateiktu vykdomojo dokumento vykdymu susijusios taisyklės, nepakeičia CPK nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir nesudaro kliūties priimti ir vykdyti išieškojimą pagal teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė 2009-09-09 nutarimo Nr. 1100 2.2 punktu nustatydama, kad išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš esmės nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, į tai, kad pagal CPK skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos, ir į tai, kad vykdant teismo sprendimą, dėl kurio vykdymo yra keliamas ginčas šioje byloje, Lietuvos valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.), konstatuotina, kad vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui.

8Raginimas įvykdyti teismo sprendimą yra įteiktas įgaliotam skolininko atstovui, t.y. pagal CPK 657 str. reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip skolininko atstovas (CPK 51 str. 4 d.), yra įgaliota priimti reikiamus spendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, raginimo parengimas ir įteikimas skolininkui yra pagristas CPK 655 str. reikalavimais. Toks antstolės veiksmas ir sprendimas vykdymo procese atitinka įstatymo nuostatas. Kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo antstolei nebuvo pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad išieškojimas vykdomas iš skolininko – Lietuvos valstybės. Pagal CK 2.35 str. 1 d. valstybė yra juridinis asmuo, kuris CK 2.36 str. 2 d. pagrindu įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tiek Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai adresuotas dokumentas, susijęs su lėšų išieškojimu iš valstybės biudžeto, turi būti perduodamas vykdyti atitinkamai valstybės institucijai. Tai pagrindžia ir Viešojo administravimo 3 str. įtvirtinti tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo, „vieno langelio“ principai.

9Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad antstolė Palma Kisielienė pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-02. vykdomąjį raštą Nr. I-1715-624/2008, vykdomosios bylos nutraukimui nėra CPK 629 str. numatytų pagrindų

10Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujam Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. ir išspręsti klausimą iš emės – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad teismo teisėjams priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal Civilinio prceso kodekso normas. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl neumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įsytatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Darytina išvada, kad antstolė šio nutarimo pagrindu negalėjo priimti ir pradėti vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, tačiau pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmuose pažeidimų neižvelgė. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2010 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 nurodė, jog priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą tvarkos aprašą.

11Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas nepatenka įviešojo administravimo sritį, todėl šiuo atveju negali būti taikoma „vieno langelio“ ir panašūs principai.

12Pirmosios instancijos teismas taip ir neišsprendė pagrindinio skunde kelto klausimo, t.y nenurodė, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra tinkamas valstybės atstovas išieškojimo procese. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Civilinio proceso kodeksas nenumato jokios galimybės raginimą gavusiam asmeniui ar institucijai perduoti šį raginimą vykdyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juolab, kad bet kokiu atveju neigiamos pasekmės, kylančios neįvykdžius raginimo, tenka būtent tam asmeniui, kuriam buvo įteiktas raginimas. Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, lieka neaišku, kuriai valstybės institucijai, remiantis teismo teiginiais, turėtų būti perduodamas raginimas. Darytina išvada, kad būtent antstoliui tenka pareiga nustatyti tokią valstybės instituciją, kadangi teisės aktai nesuteikia teisės skolininkui (ar jo atstovui) savarankiškai keisti asmens, turinčio vykdyti teismo sprendimą. Prieš išsiųsdama nepagrįstą raginimą, antstolė galėjo išklausyti skolininko ir išieškotojo pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir tokiu būdu išsiaiškinti visas ginčijamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių aspektų, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį

13Suinteresuoti asmenys Palma Kisielienė ir A. P. atsiliepimų į skundą nepateikė.

14Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-02 išdavė vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1715-624/2008 dėl 96 813,94 Lt darbo užmokesčio išieškojimo A. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Antstolė Palma Kisielienė 2011-02-01 patvarkymu minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465 (v. b. l. 12). 2011-02-01 antstolė Palma Kisielienė priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolė paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 96 813,94 Lt išieškotojo A. P. naudai, įmokant pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą bei pasiūlė sumokėti vykdymo išlaidas – 793 Lt.

17Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.).

18CPK 668 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Biudžeto sandaros įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. nustato, kad valstybės įsipareigojimai vykdomi iš valstybės biudžeto asignavimų, t.y biudžete patvirtintų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti lėšų sumos, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 1 d. Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, tačiau pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 str. nei Seimas nei Vyriausybė nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Pagal paminėtas įstatymų normas Vyriausybei nepriskiriamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos teismų sprendimams vykdyti, todėl priteistų lėšų išieškojimas iš Vyriausybės yra neįmanomas. Todėl ginčijamai antstolės patvarkymas, raginimas ir siūlymas, kuriuose aiškiai nurodyta, kad išieškojimas vykdomas iš Lietuvos Repsublikos Vyriausybės, prieštarauja paminėtoms teisės normoms. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Todėl iš valstybės priteistų lėšų išieškojimas reglamentuojamas atskirais teisės aktais. Pavyzdžiui, Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei.

19Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimas reglamentuojamas tai pat specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu. 2008 m. spalio 28 d. Seimas priėmė Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 129-4917), o Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( Žin., 2009, Nr. 34-1289, Nr. 112-4757). Vyriausybės patvirtintas Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašas reglamentuoja teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ir nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išmokėjimą. Šis Vyriausybės nutarimas nustato tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą teisėjams nesumokėta užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau Vyriausybės patvirtinto Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos apraše yra reglamentuota ir skubaus vydymo galimybė. Aprašo 14 punktes numatyta, kad esant svarbioms priežastims, nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams ar jų įpėdiniams gali būti išmokėta išimties tvarka, netaikant šio aprašo 10 ir 13 punktuose nustatytų reikalavimų. Lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti išimties tvarka paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą. Teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas yra reglamentuotas specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, todėl išieškojimas šiuo atveju turi būti vykdomas ne pagal Civilinio proceso kodekso normas, bet specialių teisės aktų reikalavimus. Analogišką išvadą yra padaręs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje 2A-3/2008.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria buvo atmestas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundas dėl antstolės veiksmų panaikinama ir šioje dalyje klausimas sprendžiamas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p.). Panaikinamas antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465.

21Atmetamas atskirasis skudas dalyje dėl byloje taikytų laikinų apsaugos priemonių panai kinimo. Šioje dalyje apeliantas (pareiškėjas) savo prašymo nepagrindė, nenurodė jokių aplinkybių ir teisinių argumentų, todėl naikinti pirmosios instancijos nutartį šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

22Iš suinteresuoto asmens antstolės Palmos Kisielienės valstybės naudai priteisiamos 11,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 ir 338 straipsniais, kolegija

Nutarė

24Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmetas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės.

25Patenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą dėl antstolės veiksmų.

26Panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465; antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/00465.

27Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

28Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolės Palmos Kisielienės valstybės naudai 11,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Almos Urbanavičienės, Henricho Jaglinskio,... 3. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo... 7. Atmesdamas skundą pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 651... 8. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą yra įteiktas įgaliotam skolininko... 9. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad antstolė Palma... 10. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujam Lietuvos Respublikos... 11. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas nepatenka įviešojo administravimo... 12. Pirmosios instancijos teismas taip ir neišsprendė pagrindinio skunde kelto... 13. Suinteresuoti asmenys Palma Kisielienė ir A. P. atsiliepimų į skundą... 14. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-02 išdavė vykdomąjį... 17. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms... 18. CPK 668 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš... 19. Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimas... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą... 21. Atmetamas atskirasis skudas dalyje dėl byloje taikytų laikinų apsaugos... 22. Iš suinteresuoto asmens antstolės Palmos Kisielienės valstybės naudai... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 ir... 24. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties,... 25. Patenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 26. Panaikinti antstolės Palmos Kisielienės 2011-02-01 patvarkymą priimti... 27. Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.... 28. Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolės Palmos Kisielienės valstybės...