Byla Ik-2320-142/2011
Dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. N., atsakovės atstovei Rūtai Kazlauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Nustatė

2M. V. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, ir Inspekcija) 2010-07-02 sprendimą Nr. (04)-K3-182; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2010-08-16 sprendimą Nr. 68-193; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausbės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2011-02-11 sprendimą Nr. S-28(7-280/2010) dalyje dėl atsisakymo atleisti pareiškėją nuo 112 820,90 Lt delspinigių ir 16 458,00 Lt baudos; 4) tenkinti pareiškėjos prašymą ir atleisti pareiškėją nuo 112 820,90 Lt delspinigių ir 16 458,00 Lt baudos.

3Skunde paaiškina, kad 2010-06-03 pateikė prašymą dėl 164 580,00 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir atleidimo nuo 16 458,00 Lt baudos bei delspinigių pagal Kauno AVMI 2008-05-12 sprendimą Nr. (04)-K3-205. 2010-07-02 sprendimu Nr. 2-558 buvo nuspręsta išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą per laikotarpį nuo 2010-06-03 iki 2013-06-25 ir 2010-07-13 buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis Nr. 2-598, o 2010-07-02 sprendimu Nr. (04)-K3-182 nuspręsta neatleisti M. V. nuo 114 663,66 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių bei 16 458 Lt šio mokesčio baudos. VMI 2010-08-16 sprendimu Nr. 68-193 patvirtino tokį Kauno AVMI sprendimą. MGK 2011-02-11 sprendimu Nr. S-28(7-280/2010) iš dalies patvirtino VMI 2010-08-16 sprendimą Nr. 68-193, atleido pareiškėją nuo 1842,76 Lt GPM delspinigių, bet neatleido nuo 112 820,90 Lt delspinigių ir 16 458,00 Lt baudos.

4Pareiškėja remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paaiškina, kad mokestinio ginčo metu visą laiką buvo nagrinėjamas mokesčio mokėtojo tinkamumo klausimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 ir 27 straipsnių taikymo konkurencijos. MGK jau iki mokesčių mokėtojos bylos nagrinėjimo suformavo praktiką, kuria nustatė GPMĮ 23 straipsnio taikymo imperatyvą prieš 27 straipsnio taikymą. Tokia praktika MGK rėmėsi 2008-09-24 sprendime Nr. S-198(7-182/2008). Mokesčių mokėtoja vadovavosi ne tik apibendrintu teisės taikymo aiškinimu, bet ir žinoma teisės taikymo praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-04-12 nutartyje pirmą kartą buvo nustatyta, kad, pritaikęs MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius gali (bet neprivalo) taikyti GPMĮ 27 straipsnį, t. y. pripažinta mokesčių administratoriaus teisė rinktis mokesčių mokėtoją kiekvienu konkrečiu apmokestinimo GPM atveju. Taigi iš esmės LVAT 2010-04-12 nutartimi apibendrintas teisės aiškinimas ir taikymas buvo pakeistas (suformuluota nauja teismų praktika šiuo teisės aiškinimo ir taikymo klausimu). Tai mokesčių mokėtojui leido be konkrečios konsultacijos tikėtis apibendrinto analogiško įstatymo taikymo. Mokesčių mokėtoja mokestinio ginčo metu 2008-09-15 paklausimu kreipėsi į Kauno AVMI. Kauno apskrities VMI 2008-09-30 raštu Nr. (11.6-09)-K-11074 išaiškino, kad analogiškoje mokestinio ginčo situacijoje taikytų GPMĮ 23 str. Pareiškėja, spręsdama dėl savo mokestinės prievolės pobūdžio ir dydžio, rėmėsi Kauno AVMI 2004-03-01 sprendimu Nr. (17)-K3-168, kuriuo patvirtintas UAB „Amatekus“ 2004-01-29 patikrinimo aktas Nr. 170322824. Pareiškėja atsižvelgė, jog vienas esminių mokesčių teisinio reglamentavimo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas. Remiasi Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio Teismo 1996-01-24 ir 2000-06-30, 2002-10-23 nutarimais. Paaiškina, kad Kauno AVMI 2004-03-01 sprendime Nr. (17)-K3-168 ir 2004-01-29 UAB „Amatekus“ patikrinimo akte Nr. 170322824 mokesčių administratoriaus pateiktos išvados taip pat akivaizdžiai suklaidino pareiškėją dėl apmokestinto sandorio tinkamo vertinimo. Mano, kad sprendimu įformintas patikrinimo rezultatas gali ir turi būti vertinamas kaip mokesčių administratoriaus individuli konsultacija mokesčių mokėtojui. Kitoks įstatymo vertinimas ir taikymas mokesčių mokėtojos pajamų gavimo momentu, priešingas mokesčių administratoriaus įstatymo aiškinimas mokestinio ginčo metu, teisės taikymo praktikos nebuvimas iki mokesčių mokėtojos ir mokesčių administratoriaus mokestinio ginčo išsprendimo leidžia pagrįstai teigti, kad mokesčių mokėtojai taikytinos MAĮ 100 str. ir 141 str. 1 d. 4 p. nuostatos ir mokesčių mokėtoja atleistina nuo delspinigių ir baudos sumokėjimo.

5Pažymi, kad mokesčių administratorius sąmoningai vengė pradėti mokestinių patikrinimų procedūras ir vilkino atliekamą mokestinį patikrinimą bei mokestinį tyrimą, turėdamas vienintelį tikslą – priskaičiuoti kuo daugiau delspinigių. Apie 2003-03-21 UAB „Nauduva“ akcijų pirkimo pardavimo sandorį mokesčių administratorius žinojo dar 2004-01-29, kai buvo surašytas UAB „Amatekus“ (UAB „Nauduva“ akcijų pirkėjo) patikrinimo aktas. Mokesčių administratorius galėjo pradėti mokestinį patikrinimą dar iki 2004-05-04, tačiau tyrimas pradėtas 2006-10-12. Iki 2006-10-01 priskaičiuota 23 733,03 Lt delspinigių. Pareiškėjos mokestinis tyrimas pradėtas 2006-10-12, baigtas 2007-06-21, patikrinimas pradėtas 2007-06-22, baigtas 2008-03-20. Laikotapiu nuo 2006-10-01 iki 2008-03-20 paskaičiuotų delspinigių suma sudaro 35 345,78 Lt. Mokestinio ginčo laikotarpiu delspinigių suma susidarė 55 578,66 Lt. Mokesčių administratorius vilkino mokestinį patikrinimą. Pareiškėjos nuomone, tai buvo daroma, siekiant priskaičiuoti kuo daugiau delspinigių. Vertina tai, kaip konstitucinių principų pažeidimą, dėl kurio susidarė neteisinga ir neprotinga delspinigių ir baudų suma, beveik tapati mokestinei prievolei.

6Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas teisme palaikė skundą ir prašė tenkinti.

7Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) prašo skundą atmesti.

8Paaiškino apie faktines aplinkybes. Inspekcija atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2008-03-20 surašė patikrinimo aktą Nr. GA11-11, kuris buvo patvirtintas Inspekcijos 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205. Šiuo sprendimu pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 164 580 Lt GPM, 59 085 Lt GPM delspinigių ir skirta 16 458 Lt GPM bauda, nustačius, jog pareiškėja pagal 2003-03-21 įformintą akcijų pardavimo sutartį UAB „Amatekus“ pardavė likviduojamos UAB „Nauduva“ akcijas už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Nustatyta, kad pareiškėja 2004-2005 m. gavo kitų pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamų pajamų, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą yra neapmokestinamos. Įvertinus nepriklausomų turto vertintojų UAB „Robinta“ išvadas dėl akcijų vertės, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, pareiškėjos gautos 509 000 Lt pajamos apmokestintos remiantis GPMĮ 6 straipsnio 3 punkto nuostatomis, taikant 33 proc. tarifą. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu ir kitomis gyventojų apmokestinimą reglamentuojančiomis minėto įstatymo nuostatomis, pareiškėjai papildomai apskaičiuotos minėtos GPM mokestinės nepriemokos sumos. Centrinis mokesčių administratorius 2008-07-09 sprendimu 68-169 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą. Minėtos mokėtinos sumos taip pat patvirtintos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-10 sprendimu ir LVAT 2010-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010.

9Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-06-02 prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir atleidimo nuo baudos bei delspinigių, 2010-07-02 priėmė sprendimą Nr. N2-558 išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir 2010-07-02 sprendimą Nr. (04)-K3-182 neatleisti pareiškėjos nuo 114 663,66 Lt GPM delspinigių ir nuo 16 458 Lt šio mokesčio baudos. Inspekcijos sprendimas patvirtintas atsakovės 2010-08-16 sprendimu Nr. 68-193. Komisija iš dalies patvirtino minėtą atsakovės sprendimą, t. y. atleido pareiškėją nuo 1842,76 Lt GPM delspinigių ir neatleido nuo 112 820,90 Lt GPM delspinigių mokėjimo.

10Vadovaujasi ginčą reglamentuojančiomis MAĮ 100 straipsnio ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Paaiškina, kad aplinkybių, pagrindžiančių delspinigių išieškojimo netikslingumą ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, pareiškėjos skunde nepateikta. Pareiškėja nepateikė įrodymų MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimui įrodyti. Apibendrintame MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto paaiškinime nurodoma, kad pagal MAĮ ar kitus mokesčio įstatymus už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos baudos ar delspinigiai laikomi griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Aiškinant MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytą taisyklę pagal tai, kaip ji suprantama LVAT praktikoje (LVAT 2005-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141-2005), darytina išvada, kad šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikoje mokesčio mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Pareiškėjos mokestinis pažeidimas nebuvo sąlygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos pareiškėjai netaikytinos. Kaip nurodyta apibendrintame MAĮ paaiškinime (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas), žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminu nesumokėjusi GPM savo kaltais veiksmais padarė žalą valstybės biudžetui, todėl negali būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą klaidinga mokesčių administratoriaus konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais turi būti suteikta raštu arba telefonu (jei konsultacija teikta telefonu, ji turi būti įrašyta centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir turi būti galimybė nustatyti skambinantį asmenį). Skunde teismui pareiškėja nurodo kreipusis į Inspekciją konsultacijos, atsakyme išdėstyta pozicija priešinga patikrinimo akte konstatuotai, todėl pareiškėja yra atleistina nuo delspinigių mokėjimo remiantis minėta MAĮ nuostata. Pareiškėja paklausimą Inspekcijai pateikė 2008-09-15, tuo tarpu pareiškėjai patikrinimo aktas surašytas 2008-03-20. Todėl minėtas paklausimas neturėjo įtakos tinkamam pareiškėjos prievolės įvykdymui. Be to, pareiškėja 2008-09-15 paklausime dėl pajamų, gautų už turtinę teisę, deklaravimo nurodė bendras situacijas, vertintinas GPMĮ atžvilgiu. Atsakydama į paklausimą Inspekcija pateikė 2008-09-30 atsakymą reg. Nr. (11.6-09)-K-11074 į užduotus bendro pobūdžio klausimus bei nurodė, jog atsakymas atitinka būtent paklausime nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškėjus kitoms reikšmingoms, ar kitokioms nei rašte paminėtos, aplinkybėms, Inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip. Patikrinimo metu buvo nustatytos ne tik paklausime nurodytos, bet ir kitos aplinkybės, t. y. įrodytas mokestinės naudos siekimo faktas. LVAT teisėjų kolegija 2010-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010 konstatavo, jog ūkinės operacijos buvo sudaromos turint tikslą gauti mokestinę naudą, ir pažymėjo, jog konstatavus MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarius sandorius, kurių vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja vengė GPM mokėjimo ir piktnaudžiaudama mokesčio įstatymais gavo mokestinę naudą, todėl GPMĮ 23 straipsnis šiam ginčui negali būti taikomas. Minėtame Inspekcijos atsakyme pateikta konsultacija pagal siauresnės apimties informaciją, nurodytą pareiškėjos paklausime, tuo tarpu patikrinimo metu nustatytos papildomos aplinkybės, dėl kurių taikomos ne išaiškinime aptartos bendrosios nuostatos, bet šių bendrųjų nuostatų išimtys. Inspekcija pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą – nustačiusi, kad pareiškėja piktnaudžiavo mokesčių įstatymų nuostatomis, formaliai sudarydama akcijų pirkimo pardavimo sandorius, ir siekė visiškai išvengti mokesčių mokėjimo nuo gautų pajamų, t. y. siekė mokestinės naudos, – atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiavo pagal GPMĮ 6 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai, išaiškinimas laikytinas pagrįstu ir išsamiu, kiek tai suponuoja pareiškėjos paklausime nurodytos aplinkybės. Todėl pagrįstai priimtas sprendimas neatleisti pareiškėjos nuo paskaičiuotų delspinigių ir baudos mokėjimo, nes nėra MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų pagrindų.

11Pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius apie mokestinio ginčo akcijų pardavimo sandorį žinojo jau 2004 m., atlikdamas UAB „Amatekus“ patikrinimą, bet sąmoningai vilkino mokestinio tyrimo ir patikrinimo procedūras, siekdamas apskaičiuoti kuo daugiau delspinigių, dėl ko mokestinio ginčo delspinigių suma padvigubėjo lyginant su delspinigių suma mokestinio tyrimo pradžioje, negali būti siejami nei su vienu iš pirmiau išdėstytų atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindų, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atsakovas pažymi, kad 2008-03-20 patikrinimo akte Nr. GA11-11 yra tiksliai nurodyta, kada kokie veiksmai buvo atliekami, matyti, kad viso patikrinimo metu buvo atliekami veiksmai, juos patvirtinantys dokumentai pridėti pasibaigusio mokestinio ginčo byloje. Mokestinis tyrimas pradėtas 2006-10-12, tyrimo metu surinkti dokumentai taip pat patvirtina veiksmų tyrimo metu atlikimą. Delspinigiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti remiantis delspinigių skaičiavimo trukmę reglamentuojančiomis nuostatomis. Be to, pareiškėja, norėdama sustabdyti delspinigių augimą, turėjo teisę pradėti mokestinį ginčą, sumokėjusi ginčijamą mokestį, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

12Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas daro išvadą, kad atleisti pareiškėją nuo paskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo nėra teisėto pagrindo, ir prašo skundą atmesti.

13Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

14Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 28-29) prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais motyvais, kaip ir atsakovės atsiliepimas. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

15Skundas netenkinamas.

16Byloje ginčijami sprendimai neatleisti pareiškėjos nuo priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir baudos mokėjimo.

17Pareiškėja mokesčių administratoriaus prašė atleisti ją nuo 16 458 Lt baudos ir delspinigių pagal Inspekcijos 2008-05-12 sprendimą Nr. (04)-K3-205. Dėl to ji Inspekcijai pateikė 2010-06-02 prašymą (Inspekcijoje gautas 2010-06-03, MGK byla, l. 20, 24). Šiame prašyme pareiškėja taip pat prašė išdėstyti 164 580 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pastarasis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir 2010-07-02 sprendimu Nr. N2-558 pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimas išdėstytas (MGK byla, l. 23), o prašymas atleisti nuo baudos ir delspinigių atmestas 2010-07-02 sprendimu Nr. (04)-K3-182 (ten pat, l. 21-22). Prašymą atleisti nuo baudos ir delspinigių pareiškėja grindė MAĮ 100 straipsniu ir 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. kad įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo aiškinimo ir klaidinančios mokesčių administratoriaus konsultacijos. Pareiškėja paaiškino, kad pajamų gavimo momentu vadovavosi nusistovėjusia praktika, apibendrintu teisės taikymo aiškinimu, kurį vėliau palaikė mokesčių administratorius, teikdamas pareiškėjai klaidingą konsultaciją į jos paklausimą. Mokestinio ginčo metu visą laiką buvo nagrinėjamas mokesčio mokėtojo tinkamumo klausimas dėl GPMĮ 23 ir 27 straipsnių taikymo konkurencijos. MGK iki bylos nagrinėjimo suformavo praktiką, kuria nustatė GPMĮ 23 straipsnio imperatyvą prieš 27 straipsnio taikymą, tokia teisės taikymo praktika MGK rėmėsi ir 2008-09-24 sprendime Nr. S-198(7-182/2008), kuriuo Kauno AVMI 2008-05-12 sprendimas Nr. (04)-K3-205 buvo panaikintas. Pareiškėja mokestinio ginčo metu 2008-09-15 paklausimu kreipėsi į Kauno AVMI, paklausime sumodeliavo mokestinio ginčo metu nagrinėjamą teisinę situaciją. Inspekcija 2008-09-30 rašte Nr. (11.6-09)-K-11074 išaiškino, kad analogiškoje situacijoje taikytų GPMĮ 23 straipsnį. Pareiškėjos teigimu, LVAT 2010-04-12 nutartis yra pirmas aukščiausios teisminės instancijos dokumentas, kuriame išspręstas teisės taikymo klausimas, o iki šios nutarties Inspekcija, MGK ir teismai visais apmokestinimo atvejais taikė GPMĮ 23 straipsnį, taigi pareiškėja vadovavosi ne tik apibendrintu teisės taikymo aiškinimu, bet ir žinoma teisės taikymo praktika. Tokios pozicijos pareiškėja nuosekliai laikėsi viso mokestinio ginčo metu (ten pat, l. 1-4, 11-13), tokiais argumentais pareiškėja grindžia ir skundą teismui.

18Taigi prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudos pareiškėja grindžia konkrečiu pagrindu – MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl byloje kilusio ginčo esmė yra klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo jai apskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

19Atleidimą nuo delspinigių sumokėjimo reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 7 punkto nuostatas, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims) (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyti šie atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas, 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui, 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

21Išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-06-02 prašymą atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo Inspekcija jį atmetė 2010-07-02 sprendimu (04)-K3-182, nenustačiusi nei vieno MAĮ 141 straipnio 1 dalyje nustatyto atleidimo pagrindo (MGK byla, l. 21-22). Tokį Inspekcijos sprendimą patvirtino VMI 2010-08-16 sprendimu Nr. 68-193 ir MGK 2011-02-11 sprendimu Nr. S-28(7-280/2010) (ten pat, l. 7-8, 70-76). Nors pareiškėjos prašyme (MGK byla, l. 20, pabaiga l. 24) argumentacija pateikiama tik dėl klaidingo išaiškinimo, VMI sprendime yra argumentacija ir dėl kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalies punktų galimo taikymo: pasisakoma dėl mokesčių mokėtojo kaltės, dėl to, kaip turi būti suprantamos nenugalimos jėgos, atsitiktinių aplinkybių poveikis (paaiškinama, kad tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žmogaus poveikis, t. y. kai panaudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti ar jam pasipriešinti). VMI konstatuoja, kad tokių aplinkybių nebuvo ir tokią išvadą patvirtina visa pirmiau nagrinėto mokestinio ginčo medžiaga. Taip pat analizuojama, ką reiškia žalos padarymas biudžetui – tai dėl mokesčių mokėtojo neteisėtų veiksmų padarytas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. VMI konstatuoja, kad atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, pareiškėja savo kaltais veiksmais padarė žalą valstybės biudžetui, todėl negali būti atleista nuo GPM delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja toliau nagrinėjant mokestinį ginčą šių aplinkybių neginčijo.

22Visos ginčą nagrinėjusios institucijos į pareiškėjos argumentus nurodė, kad prašymą dėl konsultacijos pareiškėja išsiuntė 2008-09-15, t. y. jau po pažeidimo padarymo. Pareiškėjai detaliai atsakyta į užduotus bendro pobūdžio klausimus, tačiau patikrinimo metu buvo nustatytos ne tik paklausime nurodytos, bet ir kitos apmokestinimui reikšmingos aplinkybės, t. y. įrodytas mokestinės naudos siekimo faktas, todėl negalima išvada, kad pareiškėjai buvo suteikta klaidinga konsultacija. LVAT 2010-04-12 nutartyje nekeitė iki tol suformuotos praktikos dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, o tik pasisakė, kad tais atvejais, kai nustatomas mokestinės naudos siekimo faktas ir taikomos minėtos MAĮ nuostatos, prievolė sumokėti mokestį tenka mokestinės naudos siekusiam asmeniui.

23Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai neatleisti pareiškėjos nuo delspinigių ir baudos yra teisėti ir pagrįsti.

24Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėja pagal 2003-03-21 įformintą akcijų pardavimo sutartį UAB „Amatekus“ pardavė likviduojamos UAB „Nauduva“ akcijas už rinkos vertės neatitinkančią kainą, pareiškėjos atžvilgiu taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėja gavo 509 000 Lt apmokestinamųjų pajamų, kurias apmokestino, remdamasis GPMĮ 6 straipsnio 3 punkto nuostatomis, vadovaudamasis GPMĮ 27 straipsniu ir kitomis gyventojų apmokestinimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, pareiškėjai papildomai apskaičiavo GPM mokestinės nepriemokos sumas (2008-03-20 patikrinimo aktas Nr. GA11-11, b. l. 58-82). Šis mokestinis ginčas jau išspręstas, LVAT 2010-04-12 priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010 (MGK byla Nr. 29-34). Šioje nutartyje LVAT pripažino, kad mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, t. y. taikė turinio viršenybės prieš formą principą – nustatęs, kad mokesčių mokėtoja piktnaudžiavo, formaliai sudarydama akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, siekė mokestinės naudos, t. y. siekė visiškai išvengti mokesčių mokėjimo nuo gautų pajamų, atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kurimis mokesčių įstatymas sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiavo pagal GPM įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. LVAT nurodė, kad pagal MAĮ nuostatas GPMĮ 23 straipsnyje numatytai prievolei, kuri tenka mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, egzistuoja išimtys. Viena iš tokių išimčių numatyta MAĮ 69 straipsnyje. Konstatavus MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarius sandorį, kurio vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPM įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma. T. y. tais atvejais, kai nustatomos MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl mokestinės naudos gavimo, tai nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą, netaikant GPM įstatymo 23 straipsnio nuostatų.

25Pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad minėta LVAT nutartis pakeitė iki tol nusistovėjusią praktiką dėl to, kas pareiškėjai aktualiu atveju turėjo sumokėti mokestį. Pareiškėja nenurodė nei vieno sprendimo (nei mokesčių administratoriaus, nei teismo), kuriame būtų konstatuojama, jog ir nustačius asmens mokestinės naudos siekimą (vengimą sumokėti mokestį nuo gautų pajamų), GMP nuo A klasei priskirtų pajamų turi sumokėti jį išskaičiuojantis asmuo. Pareiškėja remiasi Komisijos 2008-09-24 sprendimu Nr. S-198(7-182/2008), kuriame išaiškinta, kad GPM nuo pareiškėjos su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų turėjo būti apskaičiuotas pagal GPMĮ 23 straipsnio nuostatas. Tačiau šiame sprendime Komisija buvo padariusi išvadą, kad mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo apskaičiuoti pareiškėjos mokestinę prievolę taikant MAĮ 69 straipsnį (administracinės bylos Nr. I-387-142/2009 I tomo l. 10-20, tokia išvada yra b. l. 19). Šis MGK sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-10 sprendimu, kurį patvirtino LVAT 2010-04-12 nutartimi (administracinės bylos Nr. I-387-142/2009 I tomo l. II tomo l. 10-20). LVAT 2010-04-12 nutartis nekeitė iki tol suformuotos praktikos dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Teismas tik pasisakė, kad tais atvejais, kai nustatomas mokestinės naudos siekimo faktas ir taikomos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma, t. y. prievolė sumokėti mokestį tenka mokestinės naudos siekusiam asmeniui. Mokestinio ginčo metu galiojusios MAĮ nuostatos dėl to, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo paprastai pakeičia mokesčių mokėtoją, t. y. jam MAĮ nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už mokesčio įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą, taikomos analogiškai kaip ir mokesčių mokėtojui, tačiau su tam tikromis išimtimis, tarp kurių yra ir MAĮ 69 strapsnyje numatytas atvejis, nesikeitė. Tačiau, bet kuriuo atveju, teismų praktika negali būti laikoma apibendrintu mokesčio įstatymo paaiškinimu.

26MAĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas apibrėžiamas kaip su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas. MAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Taigi mokesčio įstatymo paaiškinimas yra mokesčių administratoriaus nuomonė mokesčių įstatymo taikymo atžvilgiu. Pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius turi pareikšti tokią nuomonę dėl visų įmanomų situacijų, kurios gali susidaryti taikant GPMĮ ar kitus mokesčių įstatymus, nėra. Jei mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais reikalinga konsultacija, jis turi teisę ją gauti iš mokesčių administratoriaus (MAĮ 36 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju iki atliekant finansinę operaciją (gaunat pajamas už UAB „Nauduva“ akcijas) mokesčių mokėtoja dėl tokios situacijos į mokesčių administratorius dėl konsultacijos nesikreipė.

27Komisijos nuostatuose nėra įtvirtinta Komisijos mokesčių įstatymo aiškinimo ar konsultacijų teikimo teisė, todėl MKG sprendimai nelaikytini apibendrintu mokesčių įstatymo taikymo aiškinimu ar konsultacija mokesčių mokėtojui. Pareiškėjos nurodomo Kauno AVMI 2004-03-01 sprendimo ir UAB „Amatekus“ 2004-01-29 patikrinimo akto Nr. 170322824 (b. l. 41-57) taip pat negalima laikyti konsultacija mokesčių mokėtojui. Tai, kad iš pradžių nepagrįstai mokesčiai buvo apskaičiuoti juridiniam asmeniui, pareiškėjos atsakomybės nepašalina, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pareiškėjos individualus mokesčių vengimas, o piktnaudžiaujančiam mokestinėmis teisėmis asmeniui perkėlus GPM mokėjimą kitam asmeniui, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningo mokesčių mokėjimo principai.

28Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl pajamų, gautų už turtinę teisę, deklaravimo ir apmokestinimo GPM išaiškinimo pateikė 2008-09-15 (MGK byla, l. 25), t. y. mokestinio ginčo metu, o ne prieš pažeidimo padarymą 2003 m. O tam, kad būtų galima taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą atleidimo nuo delspinigių pagrindą, mokesčių įstatymo pažeidimą turi nulemti klaidinantis mokesčio įstatymo paaiškinimas, t. y. mokesčių administratoriaus konsultacija mokesčių mokėtojui turi būti suteikta iki mokesčių įstatymo pažeidimo padarymo. Be to, aplinkybės, dėl kurių buvo konstatuotas mokesčių įstatymo pažeidimas, turi būti tokios pačios, kokios buvo nurodytos paklausime mokesčių administratoriui. Nagrinėjamu atveju Kauno AVMI 2008-09-30 rašte Nr. (11.6-09)-K-11074 pareiškėjai paaiškinta pagal prašyme konsultacijos nurodytą situaciją, t. y. paaiškinta, kad nustačius, jog fizinis asmuo pardavė juridiniam asmeniui tam tikrą skaičių akcijų, pareiga išskaičiuoti GPM iš akcijų pardavimo gautų pajamų tektų juridiniam asmeniui, t. y., kad mokesčių administratorius tokioje situacijoje taikytų GPM įstatymo 23 straipsnio nuostatas (ten pat, l. 26). Tačiau prašyme konsultacijos nebuvo nurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, o būtent, kad realiai buvo parduodamos akcijos, kurios neturėjo jokios vertės, o už jas gautos sumos negalėjo būti laikomos tų akcijų kaina, t. y. pajamos gautos ne už akcijas, tik pasinaudojant jų pardavimo sandoriu kaip priedanga ir tuo siekiant mokestinės naudos (pareiškėjai už gautas pajamas formaliai vertinant nereikėjo mokėti mokesčių). Taigi pareiškėjos prašyme nebuvo nurodytos visos svarbios apmokestinimui aplinkybės, t. y. tai, kad parduodamos akcijos, kurios to momentu yra bevertės. Atsakyme taip pat buvo nurodyta, kad atsakymas atitinka būtent paklausime nurodytas aplinkybes, tačiau paaiškėjus kitoms reikšmingoms, ar kitokioms nei rašte paminėtos, aplinkybėms, Inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno AVMI 2008-09-30 atsakymo Nr. (11.6-09)-K-11074 negalima laikyti pareiškėją suklaidinusia konsultacija, dėl kurios pareiškėja pažeidė įstatymą.

29Minėta, kad VMI 2010-08-16 sprendime Nr. 68-193 detaliai pasisakyta dėl visų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo delspinigių ir baudos pagrindų taikymo pareiškėjos atžvilgiu, nors pareiškėja prašymą grindė tik MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Skunde teismui pareiškėja dėl kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikymo jos atžvilgiu nepasisako, todėl teismas jų ir neanalizuoja, nes ginčo dėl to nėra. Pareiškėja neteikė prašymo, kuris būtų grindžiamas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Prašymas dėl MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto, į kurį nukreipia 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, taikymo turi būti pateikiamas kartu su dokumentais, kurie įrodytų esant įstatyme nurodytas aplinkybes – sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį. Tokie įrodymai nebuvo teikiami ir teismui.

30Pagrįstai pareiškėja neatleista ir nuo paskirtos GPM baudos. MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Jau minėta, kad Kauno AVMI 2010-07-02 priėmė sprendimą Nr. N2-558 išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau tik šios aplinkybės, nenustačius kurio nors MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atleidimo nuo baudos pagrindo, nepakanka atleidimui nuo baudos.

31Pareiškėja taip pat aiškina, kad dėl mokesčių administratoriaus kaltės, vilkinimo mokestinio tyrimo, o vėliau mokestinio patikrinimo metu, susidariusi delspinigių suma prilygsta mokesčio sumai. Aiškina, kad atsižvelgiant į ilgą mokestinio ginčo nagrinėjimo trukmę, neprotinga buvo už visą laikotarpį skaičiuoti GPM delspinigius. Šie argumentai nesietini nei su vienu MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindu, be to, jie yra nepagrįsti. Per visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laiką delspinigiai buvo skaičuoti ir dėl pačios pareiškėjos kaltės, nes norėdama nutraukti delspinigių skaičiavimą, ji turėjo teisę sumokėti jai apskaičiuotą GPM ir tuomet tęsti mokestinį ginčą. Šioje byloje nekeliamas ginčas dėl delspinigių skaičiavimo teisingumo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad skaičiuojant delspinigius būtų nesilaikyta MAĮ 96, 97 ir 98 straipsnių nuostatų. Remiantis 2008-03-20 patikrinimo aktu Nr. GA11-11, kuriame nurodyta, kada kokie veiksmai buvo atliekami (b. l. 58-83), 2007-06-22 pavedimu tikrinti, kuriame nurodomos tikrinimo pratęsimo priežastys ir kad su tikrinimo pratęsimo priežastimis ir terminais supažindinta pareiškėja (b. l. 84-86), 2007-06-21 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita (b. l. 87-112), negalima išvada dėl mokesčių administratoriaus vilkinimo, turint tikslą priskaičiuoti kuo daugiau delspinigių. Mokesčių administratorius viso mokestinio tyrimo metu rinko reikiamą informaciją. Tai patvirtina Kauno apskrities VMI 2007-06-21 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje esantis atliktų veiksmų aprašymas (b. l. 93-95). Pareiškėjos atstovas šį klausimą kelia tik dabar, o mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu, be to ir nagrinėjant mokestinį ginčą, dėl to neteikė jokių skundų, nors turėjo teisę reikalauti kuo greičiau atlikti tyrimą, skųsti mokestinio ginčo metu tarpinius mokesčių administratorių sprendimus ar vilkinimą atlikti veiksmus.

32Komisijos sprendimo dalis dėl pareiškėjos atleidimo nuo 1842,76 Lt GPM delspinigių byloje neginčijama.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

34Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. 127 str., teismas

Nutarė

35pareiškėjos M. V. skundą atmesti.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. M. V. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo... 3. Skunde paaiškina, kad 2010-06-03 pateikė prašymą dėl 164 580,00 Lt... 4. Pareiškėja remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ)... 5. Pažymi, kad mokesčių administratorius sąmoningai vengė pradėti... 6. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.... 7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į... 8. Paaiškino apie faktines aplinkybes. Inspekcija atliko pareiškėjos... 9. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-06-02 prašymą dėl mokestinės... 10. Vadovaujasi ginčą reglamentuojančiomis MAĮ 100 straipsnio ir 141 straipsnio... 11. Pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius apie mokestinio... 12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas daro išvadą, kad atleisti... 13. Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.... 14. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b.... 15. Skundas netenkinamas.... 16. Byloje ginčijami sprendimai neatleisti pareiškėjos nuo priskaičiuotų... 17. Pareiškėja mokesčių administratoriaus prašė atleisti ją nuo 16 458 Lt... 18. Taigi prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudos pareiškėja grindžia... 19. Atleidimą nuo delspinigių sumokėjimo reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir... 20. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyti šie atleidimo nuo baudų ir delspinigių... 21. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2010-06-02 prašymą atleisti nuo GPM... 22. Visos ginčą nagrinėjusios institucijos į pareiškėjos argumentus nurodė,... 23. Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai neatleisti pareiškėjos nuo... 24. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėja pagal 2003-03-21... 25. Pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad minėta LVAT nutartis pakeitė iki tol... 26. MAĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas... 27. Komisijos nuostatuose nėra įtvirtinta Komisijos mokesčių įstatymo... 28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl pajamų, gautų už turtinę... 29. Minėta, kad VMI 2010-08-16 sprendime Nr. 68-193 detaliai pasisakyta dėl visų... 30. Pagrįstai pareiškėja neatleista ir nuo paskirtos GPM baudos. MAĮ 141... 31. Pareiškėja taip pat aiškina, kad dėl mokesčių administratoriaus kaltės,... 32. Komisijos sprendimo dalis dėl pareiškėjos atleidimo nuo 1842,76 Lt GPM... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos... 34. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1... 35. pareiškėjos M. V. skundą atmesti.... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...