Byla 2A-1222-253/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. D., MB „Jitena“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. D., MB „Jitena“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 4 571,13 Eur eilinių įmokų, 178,06 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014‑10‑07 ir 2014‑11-30 su atsakovu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. LGL41007KRPA ir Nr. LLU41130SYPA, pagal jas suteikė atsakovui paskolas kavos aparatui (partnerio paketas) ir kavos aparatui įsigyti, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais dalinėmis įmokomis grąžinti gautas paskolas, sumokėti kitus mokėjimus. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ir pagal pirmąją sutartį liko skolingas 3 940,65 Eur eilinių įmokų, nuo kurių paskaičiuota 149,43 Eur delspinigių, o pagal antrąją sutartį – 630,48 Eur eilinių įmokų, nuo kurių paskaičiuota 28,63 Eur delspinigių.
  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu priėmė ieškovės UAB „Mokilizingas“ ieškinio dalies atsisakymą nuo 1 457,30 Eur skolos pagal 2014-10-07 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA priteisimo, ir bylą šioje dalyje nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Mokilizingas“ iš atsakovo K. K. 3 113,83 Eur eilinių įmokų, 178,06 Eur delspinigių, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 3 291,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 701,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei UAB „Mokilizingas“ 33 Eur žyminio mokesčio.
  3. Teismas konstatavo, kad 2014-10-07 sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė tikslinės paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, paskolos sumą pervedė pardavėjui MB „Jitena“. Ši atsakovo pasirinktų prekių ir paslaugų užsakymui pasitelkė trečiąjį asmenį R. D., kuriam pervedė 7 631 Lt sumą (8 241 Lt paskolos suma – 610 Lt tarpininkavimo mokestis). 2014-10-07 atsakovui buvo užsakytas „Zinzino“ partnerio paketas už 5 557,28 Lt, 2014-10-15 užsakyti lėktuvo bilietai į Stokholmą pirmyn ir atgal už 1 258 Lt bei viešbučio kambarys Stokholme už 250 Lt: iš viso prekių ir paslaugų už 7 065,28 Lt. Trečiasis asmuo R. D. atsakovui grąžino 164 Eur (566,26 Lt) nepanaudotų pinigų. Atsakovas 2016-03-21 teismo posėdžio metu pripažino, kad „Zinzino“ partnerio paketą gavo, į Stokholmą skrido ir „Zinzino“ renginyje dalyvavo. Teismas pažymėjo, kad gautos paskolos panaudojimas ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį (dalis dėl kelionės į renginį Stokholme) paskolos gavėjo neatleidžia nuo sutarties vykdymo.
  4. Teismas taip pat nustatė, kad 2014-11-30 ieškovė, atstovaujama MB „Jitena“ pagal 2014‑02-28 bendradarbiavimo sutartis, ir atsakovas sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LLU41130SYPA, pagal ją ieškovė suteikė atsakovui 1 522 Lt paskolą kavos aparatų įsigijimui 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka eilinėmis įmokomis grąžinti gautą paskolą, sumokėti sutarties mokestį, palūkanas. Ieškovė 1 522 Lt sumą 2014-12-03 pervedė trečiajam asmeniui MB „Jitena“, kuri, atėmusi 197 Lt tarpininkavimo mokestį, apmokėjo atsakovo išsirinktas prekes, pinigus (1 325 Lt) pervesdama prekių pardavėjui UAB „Zinzino“. Nustatyta, kad 2014-11-30, panaudojant atsakovui 2014‑11‑30 sutartimi suteiktos paskolos pinigus, buvo užsakyti keturi „Zinzino“ kompanijos prekių paketai, visi užsakymai el. paštu persiųsti atsakovui. Prekės gavėjams išsiųstos 2014‑12‑01, pristatymo patvirtinimai neišsaugoti dėl praėjusio saugojimo termino. Teismas vertino esant logiškai nepagrindžiama, kokiu tikslu atsakovas pasirašė 2014-11-30 paskolos sutartį, jei neketino pirkti jokių prekių, atsakovas taip pat pasirašė 2014-11-30 sąskaitą faktūrą, pagal kurią kyla pareiga sumokėti 197 Lt tarpininkavimo mokestį MB „Jitena“ naudai. Atsakovas į prekių pardavėją nesikreipė, pretenzijų dėl panaudotų pinigų, dėl negautų prekių nereiškė.
  5. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑04-11 sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad atsiskaitymas pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. LGL41007KRPA ir Nr. LLU41130SYPA yra nutrauktas dėl pažeidžiančių jo teises Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų sutarties sudarymo metu dėl MB „Jitena“ patikėtinių kaltės ir sutarties specifikacijoje numatytų prekių nepristatymo sutartyse numatyta apimtimi. Teigia, kad sutartyse buvo pažeisti Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 17 d., 2 str. 14 d., 5 str. 1 d., 11 str. 1 d., 6 d. 2 p., taip pat nenurodytos arba klaidingai nurodytos prekės ir jų kainos, o pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Nurodo, kad buvo sudaryta tokia situacija, kad paskolos gavėjas faktiškai neturėjo galimybės kontroliuoti, kaip naudojama paskolos suma, nes MB „Jitena“ gautas lėšas naudojo savo nuožiūra, nederindama su apeliantu, tai pasakytina ir dėl vykimo į komandiruotę, mokslinę konferenciją, kuri į „Zinzino“ paketą neįeina. Remdamasis CK 6.875 str. 2 d., apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas paskolos sutartį tiksline paskolos sutartimi, negalėjo remtis liudytojų parodymais, nes ginčyti paskolos sutartį liudytojų parodymais negalima. Teismas, esant akivaizdiems teisės aktų pažeidimams, turėjo konstatuoti, jog nurodytos sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir, atsižvelgiant į tai, kad nei pinigai, nei nurodytos prekės nebuvo pateiktos apeliantui, ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, tiek UAB „Mokilizingas“, tiek K. K. yra nukentėjusios šalys dėl MB „Jitena“, atsakingos už sutarčių vykdymo teisėtumą ir sąžiningumą. K. K. lėšų iš UAB „Mokilizingas“ negavo, numatytos sutartyse lėšos buvo pervedamos tarpininkui MB „Jitena“, o ši pervedė pinigus ne atsakovui, bet R. D., kuris ir turėtų būti tinkamas atsakovas dėl likusio piniginio reikalavimo.
  6. Atsiliepimu ieškovė UAB „Mokilizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vartojimo kreditus apeliantui suteikė ieškovė, nei ji, nei MB „Jitena“ teisės sudaryti vartojimo kredito sutartį ar užsiimti vartojimo kreditų išdavimo veikla tretiesiems asmenims neperleido. Apeliantas, įsigydamas prekes iš pardavėjos MB „Jitena“ bei kreipdamasi dėl prekių finansavimo, ieškovės atstovui nenurodė, jog įsigyja prekes kitais nei sutartyje nurodytais tikslais. Be to, įsigyjant prekes verslui Vartojimo kredito įstatymas netaikomas. Prieš pasirašant abi sutartis apeliantui buvo pateikta standartinė informacija apie vartojimo kreditą. Apeliantas yra gavęs abiejų sutarčių egzempliorius bei jam yra žinomi sutarčių mokėjimo grafikai. Apeliantui buvo žinoma, kokias prekes jis įsigijo. Apeliantas nenurodo, kokioms imperatyvioms normoms prieštarauja minėtos sutartys ir tokių įrodymų nepateikė. Remiantis sutarčių sąlygomis, ieškovė apelianto išsirinktas prekes apmokėjo taip, kaip nustatyta sutartyse – tiesiogiai pardavėjai MB „Jitena“ ir savo pareigą įvykdė tinkamai, o apeliantas savo prievolių nevykdo dėl mažareikšmių ir nepagrįstų motyvų.

4Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Mokilizingas“ (bendrovės), atstovaujamos MB „Jitena“, atstovaujamos J. B., ir K. K. (gavėjo) sudarytos dvi tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartys: 2014-10-07 sutartis Nr. LGL41007KRPA bei 2014‑11-30 sutartis Nr. LLU41130SYPA. Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui, kaip gavėjui, paskolas tikslu nusipirkti iš pardavėjo gavėjo pasirinktą prekę pagal šių sutarčių sąlygas, o gavėjas įsipareigojo priimti jo paties pasirinktą prekę iš pardavėjo, laiku ir tinkamai sumokėti skolą, mokant eilines įmokas, nurodytas mokėjimų grafikuose, taip pat vykdyti kitas sutarčių sąlygas (sutarčių bendrųjų sąlygų 2 punktai). 2014-10-07 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. LGL41007KRPA ieškovė suteikė atsakovui K. K., kaip gavėjui, 60 mėnesių terminui 8 241 Lt (2 386,76 Eur) tikslinę paskolą prekei įsigyti: kavos aparatai (partnerio paketas) ir tarp. mok. (kitos prekės). 2014-11-30 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. LLU41130SYPA ieškovė suteikė atsakovui, kaip gavėjui, 36 mėnesių terminui 1 522 Lt (440,80 Eur) tikslinę paskolą prekėms – kavos aparatams – įsigyti.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mokilizingas“ 2014-10-13, nurodydama sutartį Nr. LGL41007KRPA, 8 241 Lt sumą pervedė trečiajam asmeniui MB „Jitena“ (t. 1, b. l. 42, 59). MB „Jitena“ 2014-10-07 išrašytoje išankstinėje sąskaitoje klientui K. K., kuri pasirašyta atsakovo, bei 2014-10-31 sąskaitoje faktūroje serija JTN Nr. 14-128 610 Lt suma nurodyta kaip tarpininkavimo mokestis už vartojimo kredito sutartį Nr. LGL41007KRPA (t. 1, b. l. 94). MB „Jitena“ 2014-10-07 pervedė 7 631 Lt sumą trečiajam asmeniui R. D. (t. 1, b. l. 43, 95). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2014-12-03, nurodant sutartį Nr. LLU41130SYPA, 1 522 Lt sumą pervedė trečiajam asmeniui MB „Jitena“ (t. 1, b. l. 60). MB „Jitena“ 2014-11-30 išrašytoje išankstinėje sąskaitoje klientui K. K., kuri pasirašyta atsakovo, bei 2014-11-30 sąskaitoje faktūroje serija JTN Nr. 14-140 197 Lt suma nurodyta kaip tarpininkavimo mokestis už vartojimo kredito sutartį Nr. LLU41130SYPA (t. 1, b. l. 103). Atėmus tarpininkavimo mokestį, MB „Jitena“ likusią sumą, t. y. 1 325 Lt, dalimis 2014-11-30 pervedė UAB „Zinzino“, apmokant už prekes (t. 1, b. l. 99-102, 104).
  4. Atsakovas K. K. byloje neneigė, jog pasirašė su UAB „Mokilizingas“, tarpininkaujant MB „Jitena“, tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. LGL41007KRPA ir Nr. LLU41130SYPA. Minėtose sutartyse nurodytos konkrečios suteikiamų paskolų sumos, sutartys atsakovo pasirašytos. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia minėtose tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutartyse nustatytų atsakovo sutartinių įsipareigojimų mokėti eilines įmokas ir kitus mokėjimus netinkamu vykdymu.
  5. Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos sutartis, įstatymų nustatytose ribose, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, be to, gali sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Sudariusios sutartį ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti sutartį šalis gali tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais (CK 6.223 str. 4 d.).
  6. Apeliantas teigia, kad sudarant minėtas sutartis buvo pažeisti Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 17 d., 2 str. 14 d., 5 str. 1 d., 11 str. 1 d., 6 d. 2 p., taip pat nenurodytos arba klaidingai nurodytos prekės ir jų kainos, o pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Apeliantas teigia, kad esant teisės aktų pažeidimams pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog minėtos sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad CK 1.80 str. įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sąlygų visumą: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008‑09‑30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008 ir kt.). CK 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
  7. Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 19 d. numato, kad vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) yra fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Apeliantas nurodo, kad vartojimo kreditas buvo suteikiamas individualaus verslo reikmėms. Kita vertus, atsakovas, sudarydamas sutartį tokių aplinkybių nenurodė, sudarė būtent tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis. Šių sutarčių 14.1.2 punktuose numatyta, kad gavėjas patvirtina, jog sutartis sudaryta asmeninių arba šeimos poreikių tenkinimui ir prisiimtos prievolės neprieštarauja gavėjo šeimos interesams (jei gavėjas turi šeimą). Be to, pats atsakovas savo atsikirtimus grindžia teiginiais, kad sutartims taikytinos būtent vartotojams papildomą apsaugą suteikiančios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos ir sutarčių neatitikimu šiame įstatyme numatytam reglamentavimui.
  8. Apeliantas teigia, kad pažeistos Vartojimo kredito įstatymo 5 str. 1 d. bei 11 str. 1 d. nuostatos ir atsakovo buvo pareikalauta pasirašyti sutartį nedelsiant, nesudarant galimybės išsamiai susipažinti su visu sutarties tekstu ir palyginti skirtingus pasiūlymus, be to, atsakovui nebuvo pateiktas patvirtintas sutarties Nr. LGL41007KRPA egzempliorius, o pateiktas sutarties maketas su dokumento falsifikavimo požymiais, taip pat nenurodytos arba klaidingai nurodytos prekės ir jų kainos. Byloje nustatyta, kad sudarant minėtas sutartis atsakovui tiek 2014‑10-07, tiek 2014‑11-30 pasirašytinai buvo pateikta standartinė informacija apie imamus vartojimo kreditus. Atsakovas 2014-10-07 tikslinės paskolos sutartį iš dalies vykdė – atliko kelis įmokų mokėjimus ieškovei (t. 1, b. l. 40-41), be to, 2014-11-30, t. y. jau praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pirmosios sutarties sudarymo, sudarė antrą tikslinės paskolos sutartį. Sutartyse, kaip numatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 5 p., nurodytos prekės ir jų kainos. Atsakovas byloje savarankiškų reikalavimų dėl sutarčių negaliojimo, motyvuojant jų sudarymo aplinkybėmis, nereiškė. Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jog sandoriai akivaizdžiai niekiniai.
  9. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. reglamentuoja, kad vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai, be kita ko, nurodoma vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito tarpininko, jeigu taikoma ir jis yra fizinis asmuo, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; vartojimo kredito davėjo ir, jeigu taikoma, vartojimo kredito tarpininko pavadinimas, buveinės adresas. Atsakovo sudarytose tikslinių paskolų sutartyse numatyta, kad kredito davėjas yra UAB „Mokilizingas“, atstovaujamas MB „Jitena“. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mokilizingas“ ir MB „Jitena“ 2014-02-28 yra sudariusios bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus 2014-07-31 sprendimu Nr. 264-99 vartojimo kredito davėjos UAB „Mokilizingas“ tarpininkė MB „Jitena“ įrašyta į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą. Nors šalių sudarytose tikslinių paskolų sutartyse nenurodytas MB „Jitena“, kaip tarpininkės, buveinės adresas, tačiau nurodytas kredito davėjos UAB „Mokilizingas“ buveinės adresas, be to, MB „Jitena“ adresas nurodytas atsakovui pateiktoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditus, tad nelaikytina, kad tokia neatitiktis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. akivaizdžiai lemia būtent sandorių negaliojimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį niekiniu.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdų aptariamų tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutarčių prieštaravimą įstatymo imperatyvui. Išdėstytų motyvų pagrindu kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo konstatuoti, jog nurodytos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas savarankiškų reikalavimų pripažintu sutartis negaliojančiomis ar niekinėmis nereiškė. Šalių sudarytos tikslinių paskolų sutartys nenuginčytos.
  11. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismui pripažįstant paskolos sutartį tiksline paskolos sutartimi negalėjo būti remtasi liudytojų parodymais ir pažeistas CK 6.875 str. 2 d. reglamentavimas. CK 6.875 str. reglamentuoja paskolos sutarties ginčijimą. Šios normos 2 dalyje, atvejais, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, numatytas bendras ribojimas pagal CK 6.875 str. 1 d. ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais, išskyrus numatytas išimtis. Pažymėtina, kad šiuo atveju sudarytos rašytinės būtent tikslinių paskolų sutartys. Atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje dėl su ieškove sudarytų tikslinių paskolų sutarčių ginčijimo nereiškė. Taigi kaip teisiškai nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.875 str. 2 d. nuostatos įtakos ir reikšmės tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimui šiuo atveju.
  12. Apeliantas nurodo, kad jis lėšų iš UAB „Mokilizingas“ negavo, sutartyje numatytos lėšos buvo pervedamos tarpininkei MB „Jitena“, o ši pervedė pinigus ne atsakovui, bet R. D.. Pažymėtina, kad reglamentuojant šalių atsiskaitymus tiek 2014-10-07, tiek 2014-11-30 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, jog tikslinė paskola sumokama tiesiogiai pardavėjui. Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.10 punktas numato, kad pardavėjas yra gavėjo pasitrinkta ir bendrovei (t. y. UAB „Mokilizingas“, atstovaujamai MB „Jitena“) nurodyta prekes tiekianti įmonė, įstaiga ar organizacija, sutinkanti parduoti prekę gavėjui šioms sutartims neprieštaraujančiomis sąlygomis. Tad sutartyse nenumatyta vartojimo kredito sumą pervesti atsakovui. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė UAB „Mokilizingas“ paskolų sutartyse numatytas lėšas pervedė trečiajam asmeniui MB „Jitena“. Trečiasis asmuo R. D. byloje nurodė, jog yra nepriklausomas kompanijos „Zinzino“ partneris ir siūlo žmonėms tapti arba partneriais, arba klientais. Byloje duodamas paaiškinimus dėl pirmosios 2014-10-07 šalių sudarytos tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties trečiasis asmuo R. D. nurodė, kad su atsakovu susitarė, jog pinigai bus pervesti R. D., kad būtų lengviau atlikti pirkimus (2016-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 50 sek).
  13. Atsakovas byloje sutiko su dalimi skolos pagal pirmąją tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA, atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad pagal minėtą sutartį buvo tartasi tik dėl 1 609,50 Eur (5 557,28 Lt) sumos ir už tokią sumą yra gavęs prekių. Kadangi po bylos iškėlimo su ieškove pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA iš dalies atsiskaityta, t. y. sumokėta 1 457,30 Eur, ieškovė ieškinio dėl šios dalies atsisakė ir pagal minėtą sutartį prašė priteisti likusius 2 483,35 Eur eilinių įmokų ir 149,43 Eur delspinigių. Atsakovas byloje nurodė, kad iš „Zinzino“ gavo partnerio paketą (prekes) ir bilietą į „Zinzino“ renginį 2014-10-18 (2016-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 10 sek.). Byloje esanti 2014‑10-07 PVM sąskaita faktūra, išrašyta K. K., patvirtina, kad atsakovui buvo užsakytas prekių paketas už 5 557,28 Lt (1 609,50 Eur) (t. 1, b. l. 44, 90). Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat patvirtino, kad pasirašant sutartį jam buvo pasiūlyta keliauti į renginį (2016-03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 25 sek.). Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kad K. K. buvo vienas keleivių, kuriems 2014-10-15 nupirkti bilietai 2014-10-18 bei 2014-10-19 skrydžiams maršrutu Palanga–Stokholmas–Palanga (1 149 Lt/2 + 1 367 Lt/2), taip pat byloje yra duomenys, kad 2014-10-18 užsakytas viešbučio kambarys Stokholme (t. 1, b. l. 91-93, 96-98). Atsakovas K. K. byloje patvirtino, kad skrido į Stokholmą ir renginyje dalyvavo; taip pat davė paaiškinimus dėl apmokėjimo už viešbutį (2016‑03-21 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 26 sek.). Byloje yra duomenys, kad trečiasis asmuo R. D. atsakovui K. K. 2015-06-06 banko mokėjimo pavedimu grąžino 164 Eur permoką už vartojimo kredito sutartį Nr. LGL41007KRPA (t. 1, b. l. 39). Byloje trečiasis asmuo R. D. nurodė, kad 2016‑03-14 minėta 164 Eur suma jam buvo grąžinta atgal.
  14. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad sudarant tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA buvo tartasi dėl maždaug 1 500 Eur prekių vertės, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tartasi dėl 1 609,50 Eur sumos, tačiau akcentuotina, kad 2014‑10‑07 sudarytoje tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. LGL41007KRPA numatyta konkreti 8 241 Lt (2 386,76 Eur) tikslinės paskolos suma. Atsakovas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtino tokią tikslinės paskolos sumą ir įsipareigojimą ją grąžinti. Sutarties sąlygos įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).
  15. Tikslinių paskolos (vartojimo kredito) sutarčių Nr. LGL41007KRPA ir Nr. LLU41130SYPA bendrųjų sąlygų 5.5 punktuose numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavėjui pasinaudojus teise atsisakyti prekės pirkimo-pardavimo sutarties ar pasinaudojus teise ją nutraukti dėl to, kad pardavėjas neteikia prekės arba ją tekia tik iš dalies, arba ji neatitinka prekės pirkimo-pardavimo sutarties, gavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal sutartį vykdymą arba reikalauti, kad bendrovė grąžintų jam sumokėtas įmokas. Minėtų sutarčių bendrųjų sąlygų 5.6 punktuose numatyta, kad gavėjas turi teisę pasinaudoti sutarties 5.5 punkte nustatytomis teisėmis tik po to, kai jis kreipėsi į pardavėją su prašymu tinkamai įvykdyti prekės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau per vieną mėnesį po tokio kreipimosi prekės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos ir įvykdytos 5.6.1-5.6.2 punktuose numatytos sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, manydamas, kad prekės neatitinka tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. LGL41007KRPA sąlygų, pardavėjui reiškė pretenzijas dėl teikiamų prekių ar dalies lėšų panaudojimo ir sutarties bendrųjų sąlygų 5.5-5.6 nustatyta tvarka būtų įgijęs teisę sustabdyti savo prievolių pagal sutartį vykdymą.
  16. Atsakovas byloje neginčijo, kad jis pasirašė ir 2014-11-30 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LLU41130SYPA, tad sutiko su joje nurodyta 1 522 Lt (440,80 Eur) suteikiamos paskolos suma. Byloje pateikti duomenys apie „Zinzino“ atliktus keturis užsakymus, jie elektoriniu paštu siųsti ir atsakovui K. K. (t. 1, b. l. 99-102). Atsakovas byloje teigė, kad užsakymų neatliko, tačiau taip pat paaiškino aplinkybes, kad reikėjo keturių klientų ir buvo svarstoma, kokius asmenis būtų galima įtraukti, kad atsakovas galėtų gauti „Zinzino“ bonusą (nemokamą produktą). Pažymėtina, kad byloje esančių keturių 2014-11-30 atliktų užsakymų numeriai bei užsakymų sumos sutampa su MB „Jintena“ 2014-11-30 atliktų keturių banko mokėjimų pavedimų UAB „Zinzino“ paskirtyse nurodytais užsakymų numeriais ir mokėtinomis sumomis, taip pat mokėjimų paskirtyje nurodyta sutartis Nr. LLU41130SYPA (t. 1, b. l. 99-102, 104). Bendra minėtų užsakymų suma (t. y. 95 Eur + 95 Eur + 99 Eur + 95 Eur) ir už juos atliktų mokėjimų suma (t. y. 328 Lt + 341 Lt + 328 Lt + 328 Lt) atitinka sumą, dėl kurios sudaryta tikslinė paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. LLU41130SYPA, atskaičius MB „Jintena“ tarpininkavimo mokestį (t. y. 1 522 Lt – 197 Lt = 1 325 Lt). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas 1 325 Lt sumai būtų atlikęs kitus užsakymus ir užsakęs kitokias prekes. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pagal 2014-11-30 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį negavo nei pinigų, nei prekių. Kaip minėta anksčiau, sutartyje buvo numatyta, jog tikslinė paskola sumokama tiesiogiai pardavėjui. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas po 2014‑11-30 sutarties pasirašymo kreipėsi į prekių pardavėją, reiškė pretenzijas dėl negautų prekių ar dėl pinigų panaudojimo (sutarties bendrųjų sąlygų 5.5-5.6 punktai).
  17. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mokilizingas“ pagal su atsakovu sudarytą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA suteikė 8 241 Lt (2 386,76 Eur) tikslinę paskolą, o pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LLU41130SYPA suteikė 1 522 Lt (440,80 Eur) tikslinę paskolą prekėms ir paslaugoms įsigyti, tačiau atsakovas tinkamai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir sutartyse numatyta tvarka eilinių įmokų nemokėjo. Ieškovės reikalavimų pagrindu esantys sutartiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 2 483,35 Eur eilinių įmokų ir 149,43 Eur delspinigių pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LGL41007KRPA ir 630,48 Eur bei 28,63 Eur delspinigių pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LLU41130SYPA yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str., 6.877 str., 6.256 str. 1‑2 d.).
  18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  19. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad dėl tokių išlaidų priteisimo nespręstina.

5Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai