Byla Ik-3226-473/2010
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui R. L., jo atstovei advokatei Vilijai Viešiūnaitei, atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-17 sprendimą Nr. (21.26)-256-40, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-04-09 sprendimą Nr. 68-85 ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-07-09 sprendimą Nr. S-175 (7-114-2010) dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo R. L. pajamos, gautos už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31, apmokestintinos taikant 18 proc. PVM tarifą, ir priimti naują sprendimą, nurodant jog pareiškėjo R. L. pajamos, gautos už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31, apmokestintinos taikant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą; 2) atleisti pareiškėją R. L. nuo priskaičiuotų 6406,85 Lt delspinigių, 2123 Lt (10 proc.) dydžio baudos; 3) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas; 4) kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo su prašymu išaiškinti, ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EEB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos III priedo 9 punkto nuostatos yra taikomos tik rašytojams, kompozitoriams ir atlikėjams; ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EEB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos III priedo 9 punkto nuostatos apima audiovizualinių kūrinių kūrėjų, įskaitant ir TV ir kino operatorių, teikiamas paslaugas arba jiems priklausančių honorarų už autorines teises mokėjimą; jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar tokių mokestinių lengvatų suteikimas dviejų kūrybinių sričių autoriams (rašytojams ir kompozitoriams) nėra diskriminuojantis kitų autorių atžvilgiu; 5) sustabdyti ginčo nagrinėjimą iki Europos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą šioje byloje.

3Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI) 2010-04-09 priėmė sprendimą Nr. 68-85 dėl pareiškėjo 2010-03-09 skundo, kuriuo patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2010-02-17 sprendimą Nr. (21.26)-256-40, kuriuo buvo nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21 231 Lt PVM, 6 406.85 Lt delspinigių, 2 123 Lt (10 proc.) dydžio baudą bei pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies PVM delspinigių sumokėjimo. Sprendimai buvo apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės (toliau - MGK). 2010-07-09 MGK, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą patvirtinti 2010-04-09 VMI priimtą sprendimą Nr. 68-85. Pareiškėjas iš dalies nesutinka su priimtais VMI 2010-04-09 sprendimu Nr. 68-85, Vilniaus apskrities VMI 2010-02-17 sprendimu Nr. (21.26)-256-40 ir 2010-08-04 MGK sprendimu. MGK sprendime patvirtina ankstesnių institucijų nurodytą išvadą, kad pareiškėjas yra kino operatorius ir nepatenka į PVM įstatymo nurodytą legvatinio PVM tarifo išimtį, todėl jo veiklos pajamoms turėtų būti taikomas pajamų gavimo momentu galiojęs 18% PVM tarifas, nurodo, kad tiek PVM įstatymas, tiek 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EEB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (toliau - Direktyva) numato konkrečių sričių autorius, kuriems gali būti taikoma PVM lengvata ir ši lengvata privalo būti aiškinama siaurai. Pareiškėjas yra kino operatorius, gaunantis pajamas pagal autorines sutartis. Pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau - ATGTĮ) 11 str., operatorius kartu su režisieriumi, scenarijaus autoriumi, dialogo autoriumi, dailininku, muzikos autoriumi yra audiovizualinio kūrinio autorius. Prievolė mokėti PVM pareiškėjui kilo 2006 m. lapkričio mėnesį, kai veiklos pajamos viršijo 100 000 Lt sumą per paskutinius 12 mėnesių. Neturėdamas specialių mokesčių teisės žinių, pareiškėjas apie šią prievolę sužinojo tik 2008 m. lapkričio mėnesį, kai gavo pirmąjį VMI raštą. Ginčas su VMI kilo dėl to, kokiu PVM tarifu - standartiniu 18 proc. ar lengvatiniu 5 proc. - apmokestintinos pareiškėjo pajamos, gautos už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31. Teisės aktai leidžia teigti, kad kino operatoriaus, kaip autoriaus veiklai, turi būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Pagal PVMĮ 19 str. 3 d. 11 p. nuostatas (galiojusias nuo 2006-07-27 iki 2008-12-31) taikant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apmokestinamos „rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamos kūrybos ar atlikimo paslaugos ir paslaugos, už kurias šiems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Šis PVMĮ 19 str. 3 d. papildymas buvo priimtas derinant PVMĮ nuostatas su Direktyva, konkrečiai Direktyvos III priedo 9 punkto nuostatomis, kurios nurodo, kad lengvatinio tarifo objektas gali būti rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamos paslaugos arba jiems priklausančių honorarų už autorines teises mokėjimas. Mokesčius administruojančios institucijos netinkamai aiškina nurodytą teisės normą. Pareiškėjo gautoms pajamos turėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, kadangi PVMĮ 19 str. 11 punkte yra nustatytas ne baigtinis, o pavyzdinis lengvatiniu 5% PVM tarifu apmokestinamų darbų ir paslaugų sąrašas. Direktyvos 2006/112/EB 111 priedo 9 punkto nuostatos nenurodo, kad rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų sąrašas yra baigtinis: minėto punkto formuluotėje nėra žodžio „tik“, „išimtinai“ ar kito žodžio, kuris leistų manyti, kad šiame punkte nurodytas sąrašas yra baigtinis. Toks teisės normos aiškinimas nėra suderinamas su autorių teisės normomis ir principais. Pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra saugomi visi kūriniai, atitinkantys kūriniams keliamus reikalavimus (ATGTĮ 2 str. 19 p.) ir nėra jokios hierarchijos tarp kūrybinių sričių. Tai patvirtina ir aukščiau nurodytas ATGTĮ 11 str., kuris autorių teisės prasme aiškiai suvienodina operatorių su muzikos autoriumi (kompozitoriumi) (kuriam taikoma PVM lengvata) ir abu juos įvardija kaip audiovizualinio kūrinio autorius. Svarbu ir tai, kad, jeigu PVMĮ 19 str. 11 p. numatytas lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas tik dviejų kūrybinių sričių autoriams - kompozitoriams ir rašytojams - būtų nepagrįstai diskriminuojami kitų kūrybinių sričių autoriai. Toks teisės normos aiškinimas prieštarauja ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principams: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą. Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. taip pat numato, kad mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Esamoje situacijoje yra visiškai nepaaiškinama, kodėl iš visų mokesčių mokėtojų yra išskiriamos ir privilegijuojamos tik konkrečios dvi autorių rūšys, o kitiems autoriams lengvata nėra suteikiama. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Kiekvieno menininko veikla yra individuali ir negali būti apibrėžiama formaliais kriterijais, nuo kurių galėtų priklausyti mokamų mokesčių dydžiai, todėl mokestinės lengvatos turi būti teikiamos visiems autoriams vienodai. PVMĮ redakcija išplečia lengvatinio PVM tarifo gavėjų sąrašą atlikėjų sąskaita, kas nėra suderinama su griežtu išimčių taikymu, tačiau yra daroma. MGK atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (toliau - ETT), kadangi ETT jau yra pasisakęs dėl griežto PVM lengvatų aiškinimo. Tačiau nėra duomenų, kad ETT būtų nagrinėjęs Direktyvos III priedo 9 punkto nuostatų dėl lengvatinio PVM tarifo subjektų apimties, todėl egzistuoja pagrindas kreiptis į ETT dėl normos išaiškinimo. VMI, aiškindama PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkto normas, akcentuoja, kad PVMĮ nuostatos yra suderintos su ES Tarybos direktyva 2006/112/EB. Iš tiesų, minėtos PVMĮ nuostatos iš esmės atkartoja Direktyvos III priedo 9 punkto nuostatas, papildant tik atlikėjo sąvoką. Nėra jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis lengvatinio PVM tarifo objektų sąrašas būtų apribotas tik 3 konkrečių subjektų (rašytojų, kompozitorių, atlikėjų) vykdoma veikla, kai tuo tarpu kūrėjų ATGTĮ prasme yra žymiai daugiau. Kūrinių (autorių teisių objektų) sąrašas, vadovaujantis ATGTĮ 4 str. 2 d. 12 punktu, yra nebaigtinis, todėl manytina, jog įstatymų leidėjas (tiek LR, tiek ES) minėtose PVM įstatymo nuostatose išskyrė rašytojus ir kompozitorius viso labo kaip dvi pavyzdines autorių kategorijas, siekdamas nevardinti visų kūrybinių sričių autorių. Priešingu atveju, PVMĮ nuostatos nepagrįstai riboja Direktyvos nuostatas, o taip pat yra diskriminacinio pobūdžio kitų autorių atžvilgiu. Be to, lengvatinio PVM tarifo taikymas tik tam tikrų konkrečių autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų atžvilgiu sunkina mokesčio administravimą ir prieštarauja Direktyvos tikslui - taikyti mokestį kiek įmanoma bendresniu būdu. Siekiant išsiaiškinti, kaip iš tiesų turėtų būti aiškinamos Direktyvos III priedo 9 punkto nuostatos, kartu ir PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkto nuostatos, dėl kurių interpretavimo kilo šis ginčas, tikslinga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris atsakytų, ar priimant minėtas Direktyvos nuostatas iš tiesų buvo siekiama suteikti mokestines privilegijas tik rašytojams, kompozitoriams ir atlikėjams, tokiu būdu pastatant į akivaizdžią diskriminacinę padėtį kitų kūrybinių sričių autorius, tarp jų ir kino operatorius. Mokesčių administratorius, išsiuntęs raštą dėl atsiradusios prievolės praėjus dvejiems metams nuo prievolės atsiradimo, elgėsi nesąžiningai ir ignoravo teisės aktų reikalavimus, pažeidė teisingumo ir apmokestinimo aiškumo principus. Nepaisant to, pareiškėjas jam šios kilusios prievolės mokėti PVM neginčijo ir nedelsdamas atliko visus veiksmus, reikalingus registruotis PVM mokėtoju ir sumokėjo neginčijamą PVM dalį, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Priskaičiuota ir nesumokėta PVM suma nėra didelė, pareiškėjas priklauso socialiai jautriai visuomenės grupei - autoriams. Atsižvelgiant į tai, jis turi būti atleistas nuo priskaičiuotų 6406,85 Lt delspinigių ir 2123 Lt (10 proc.) dydžio baudos.

4Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 39) ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo pajamos iš veiklos pagal autorines sutartis 2005 metais - 72705,82 Lt, 2006 metais - 99092,27 Lt, 2007 metais - 155006,29 Lt, 2008 metais - 115942,94 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 - 28379,14 Lt. Pajamos nustatytos pagal pinigų sumokėjimo faktą, t. y. lėšų įskaitymo į pareiškėjo bankų sąskaitas bei pagal iš įmonių gautas pažymas apie išmokėtus autorinius atlyginimus. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas PVMĮ 19 str. 11 p., apskaičiuodamas mokėtiną PVM nepagrįstai taikė lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Pagal PVMĮ 19 str. 3 d. 11 p. nuostatas (galiojo nuo 2006-07-27, papildyta 2006-07-19 įstatymu Nr. DC-801, iki 2008-12-31, panaikinta 2008-12-23 įstatymu Nr. XI-114) rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklaruojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamos kūrybos ar atlikimo paslaugos ir paslaugos, už kurias šiems asmenims mokamas honoraras, kaip apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo apmokestinamos taikant 5 proc. PVM tarifą. Minėtos PVM įstatymo nuostatos yra suderintos su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl bendros PVM sistemos. Pagal Direktyvos 2006/112/EB III priedo „Prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi 98 straipsnyje nurodyti lengvatiniai tarifai“ 9 punktą ES valstybės narės lengvatinį PVM tarifą gali taikyti rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms arba honorarams, gautiems už šiems asmenims priklausančias autorių teises, t. y. ES valstybės narės lengvatinį tarifą gali taikyti autoriams, konkrečiai, tik rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms bei honorarams, gautiems už šiems asmenims priklausančias autorių teises. Pareiškėjo vykdoma veikla - operatoriaus darbas, nėra nurodyta PVM įstatymo 19 str. 11 punkte, todėl jo atlygis už suteiktas audiovizualinio kūrinio sukūrimo paslaugas, suteiktas iki 2008-12-31, turi būti apmokestinamas taikant 18 proc. PVM tarifą. Kitaip taikyti PVM įstatymo nuostatas mokesčių administratorius neturi pagrindo. Kadangi PVM lengvatos yra išimtis iš bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinami visi apmokestinamojo asmens vykdomi tiekimai už atlygį, todėl išimtį sudarančios sąlygos turi būti aiškinamos griežtai (ETT 1989-06-15 sprendimas Nr.C-348/87). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kreiptis į ETT dėl minėtų teisės normų turinio platesnio interpretavimo.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 35) nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

6Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

7Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

8Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad vykdydama 2009 m. lapkričio 4 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-349, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų skyriaus vyresnioji specialistė atliko pareiškėjo R. L. PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. L. pajamos iš veiklos pagal autorines sutartis buvo: 2005 metais - 72705,82 Lt, 2006 metais - 99092,27 Lt, 2007 metais -155006,29 Lt, 2008 metais - 115942,94 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 - 28379,14 Lt. Pagal pateiktas dalį autorinių sutarčių, pareiškėjo veikla - operatoriaus darbas. Jis filmuoja kino filmus, reklamos, vaizdo klipus. R. L. pajamos iš PVM apmokestinamosios veikios - paslaugų tiekimo už atlygį pagal autorines sutartis per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 100000 Lt ribą 2006 m. balandžio mėnesį. Pateikdamas neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas FR0608, mokėtinos i biudžetą PVM sumų apskaičiavimui jis taikė lengvatini 5 % tarifą, tuo pažeisdamas PVMI 19 str. 11 p., kur nustatytas baigtinis lengvatiniu 5 % PVM tarifu apmokestinamų darbų ir paslaugų sąrašas. Teikdamas klaidingas PVM neregistruoto asmens pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas ( - ), R. L. pažeidė PVMĮ 71 ir 92 str. nuostatas. PVM mokėtoju pareiškėjas įsiregistravo tik 2009-02-20, kai jo pajamos iš PVM apmokestinamos paslaugų tiekimo už atlygį pagal autorines sutartis per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 100000 Lt ribą 2006 m. balandžio mėnesį, ir tuo pažeidė PVMĮ 14 str. 2 d. nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apskrities VMI 2009-12-11 patikrinimo akte Nr. 83-349 pareiškėjui apskaičiuota 22429,82 Lt PVM ir 7198,02 Lt PVM delspinigių (b. l. 7-10).

9Vilniaus apskrities VMI 2010-02-17 sprendimu Nr. (21.26)-256-40, įvertinusi pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto, ir atsižvelgusi į tai, kad 2005 m. jis gavo 6000 Lt mažiau pajamų, nei nurodyta patikrinimo akte ir prievolė mokėti PVM pajamoms viršijus 100000 Lt sumą per paskutinius 12 mėnesių, jam atsirado 2006 m. lapkričio mėnesį, patikrinimo aktą pakeitė, vietoje apskaičiuotų 22429,82 Lt PVM, 7198,02 Lt PVM delspinigių apskaičiuodama 21231 Lt PVM ir 6406,85 Lt PVM delspinigių. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, bei į tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, deklaravo pajamas, o tai laikytina lengvinančiomis aplinkybėmis, nuo papildomai apskaičiuoto mokėtino 21231 Lt PVM skirta minimali 10 procentų 2123 Lt PVM bauda. Įvertinus tai, kad apie prievolę mokėti PVM pareiškėjas buvo informuotas praėjus dvejiems metams nuo jos atsiradimo ir tai, jog VMI prie FM 2009-04-24 raštu Nr. (18.3-31-2)-R-3968 pareiškėjui buvo pranešta, kad jo gautos pajamos turėtų būti apmokestintos taikant 18 proc. PVM tarifą, Inspekcija padarė išvadą, jog pareiškėjas iki VMI prie FM minėto rašto gavimo sąžiningai klydo. Todėl vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėją atleido nuo 3903,69 Lt PVM delspinigių, apskaičiuotų iki 2009-04-24. Nustatyta, kad dėl likusių (2503,16 Lt) šiuo sprendimu apskaičiuotų PVM delspinigių už nedeklaruotą ir laiku nesumokėtą PVM už laikotarpį nuo 2009-04-25 iki 2009-12-11 (akto surašymo dienos), pareiškėjas laikytinas kaltu ir pagal MAĮ 100 str. 1 d. 2, 141 str. 1 d. 3 punktų nuostatas neatleistinas nuo apskaičiuotų 2503,16 Lt PVM delspinigių (b. l. 11-18).

10Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2010-04-09 sprendimu Nr. 68-85 išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-03-09 skundą, patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2010-02-17 sprendimo Nr. (21.26)-256-40 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21231 Lt PVM, 6406,85 Lt PVM delspinigių bei 2123 Lt PVM baudos (b. l. 19-21).

11Pareiškėjas su 2010-05-03 skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją (toliau – Komisija ar MGK) (MGK byla, b. l. 1-3). Komisija 2010-07-09 sprendimu Nr. S-175 (7-114/2010) pareiškėjo skundo netenkino, patvirtino VMI 2010-04-09 sprendimą Nr. 68-85 (b. l. 23-26).

12Šioje mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjo teikiamoms kino operatoriaus paslaugoms turėtų būti taikomas PVMĮ numatytas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas.

13Teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, reglamentuoja 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtines vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVM įstatymas, PVMĮ; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 35-1271; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 40; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 46; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 48; įstatymo redakcija galiojusi nuo 2006-07-27 iki 2008-12-31), kurio 19 str. 3 d. 11 punkte nustatyta, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas: rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms kūrybos ar atlikimo paslaugoms, už kurias šiems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

14PVM įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Tarybos 2006-11-28 direktyva Nr. 2006/112/EB dėl bendros PVM sistemos (PVM direktyva), kurios 98 str. 1 ir 2 dalyse yra nurodyta, jog valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, kurie yra taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. PVM direktyvos III priede „Prekės ir paslaugos, kurias teikiant gali būti taikomi 98 straipsnyje nurodyti lengvatiniai tarifai“ yra nustatytas prekių ir paslaugų, kurias teikiant gali būti taikomi 98 straipsnyje nurodyti lengvatiniai tarifai, sąrašas. Pagal šio sąrašo 9 punktą, ES valstybės narės lengvatinį PVM tarifą gali taikyti rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms arba honorarams, gautiems už šiems asmenims priklausančias autorių teises.

15Kaip minėta, pareiškėjas skunde teigia, kad PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte yra nustatytas ne baigtinis, o pavyzdinis lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu apmokestinamų darbų ir paslaugų sąrašas. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodomu siauru šios normos aiškinimu, kad tik rašytojų ir kompozitorių teikiamos kūrybos paslaugos yra apmokestinamos minėtu lengvatiniu PVM tarifu. Nurodo, kad PVM lengvatas taikant tik dviejų kūrybos sričių autoriams (rašytojams ir kompozitoriams), būtų nepagrįstai diskriminuojami kitų kūrybos sričių atstovai (dalininkai, režisieriai, kino operatoriai ir pan.). Kadangi kūrinių (autorių teisių objektų) sąrašas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas nėra baigtinis, PVM įstatymo 19 str. 3 d. 11 punkte nurodyti rašytojai ir kompozitoriai vertintini kaip pavyzdinės autorių kategorijos, nesiekiant išvardinti visų kūrybinių sričių. Toks aiškinimas ne tik atitiktų autorių teisės principus, bet ir MAĮ įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principą.

16PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte išvardintų sričių autorių teikiamų paslaugų apmokestinimas 5 proc. PVM tarifu yra PVM lengvata. Europos Teisingumo Teismas 1989-06-15 sprendime Nr. C-348/87 yra pasisakęs, kad PVM lengvatos yra išimtis iš bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinami visi apmokestinamojo asmens vykdomi tiekimai už atlygį, todėl išimtį sudarančios sąlygos turi būti aiškinamos griežtai.

17Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas atlieka operatoriaus darbą: filmuoja kino filmus, reklamas, vaizdo klipus. Tiek PVM direktyva, tiek PVM įstatymas nustato konkrečių sričių autorius, kurių teikiamos paslaugos gali būti apmokestinamos lengvatiniu PVM tarifu. Lengvatinis PVM tarifas pagal 19 str. 3 d. 11 punktą taikomas rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms kūrybos ar atlikimo paslaugoms, o pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, PVM lengvatos neturi būti aiškinamos plečiamai. Pareiškėjo vykdoma kino operatoriaus veikla nėra nurodyta PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte, todėl teismas daro išvadą, kad apmokestindamas pareiškėjo gautą atlygį už audiovizualinio kūrinio sukūrimo paslaugas, suteiktas iki 2008-12-31, mokesčių administratorius pagrįstai taikė standartinį 18 proc. PVM tarifą.

18Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkto ir PVM direktyvos III priedo 9 punkto nuostatų turinio išaiškinimo, ar toks siauras minėtų nuostatų aiškinimas nėra diskriminuojantis kitų kūrybinių sričių autorius. Atsižvelgdamas į tai, jog PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte yra nurodyta PVM apmokestinimo lengvata, tuo tarpu Europos Teisingumo Teismas 1989-06-15 sprendime Nr. C-348/87 jau yra pateikęs savo išvadą dėl griežto PVM lengvatų aiškinimo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo ir kreiptis į ETT dėl minėtų teisės normų turinio interpretavimo.

19Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo operatoriaus teikiamoms paslaugoms apmokestinti netaikytinas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, pareiškėją apmokestino taikydamas standartinį 18 proc. PVM tarifą ir nurodė sumokėti į biudžetą 21231 Lt PVM, 6406,85 Lt PVM delspinigių bei 2123 Lt PVM baudos. Mokesčių administratorius skirdamas baudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir lengvinančias aplinkybes, kad patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, deklaravo pajamas, ir skyrė minimalią 10 procentų 2123 Lt PVM baudą. Paskaičiavus delspinigius taip pat buvo įvertintos aplinkybės, kad apie prievolę mokėti PVM pareiškėjas buvo informuotas VMI prie FM 2009-04-24 raštu Nr. (18.3-31-2)-R-3968 praėjus dvejiems metams nuo jos atsiradimo ir atsižvelgus į tai pareiškėjas atleistas nuo 3903,69 Lt PVM delspinigių, apskaičiuotų iki 2009-04-24. Atsakovė 2009-04-24 raštu Nr. (18.3-31-2)-R-3968 informavo pareiškėją, kad jo gautos pajamos turėtų būti apmokestintos taikant 18 proc. PVM tarifą, todėl už laikotarpį nuo 2009-04-25 iki 2009-12-11 už nedeklaruotą ir laiku nesumokėtą PVM pareiškėjui pagrįstai paskaičiuota 2503,16 Lt PVM delspinigių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo priskaičiuotų 6406,85 Lt delspinigių ir 2123 Lt (10 proc.) dydžio baudos.

20Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratoriaus ir Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

21Pripažinus, kad skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (LR ABTĮ 44 str. 1 d., 45 str.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

23pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus... 3. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovė... 4. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR... 7. Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.... 8. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad vykdydama 2009 m. lapkričio 4... 9. Vilniaus apskrities VMI 2010-02-17 sprendimu Nr. (21.26)-256-40, įvertinusi... 10. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2010-04-09 sprendimu Nr. 68-85... 11. Pareiškėjas su 2010-05-03 skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją... 12. Šioje mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjo teikiamoms... 13. Teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, reglamentuoja 2002-03-05... 14. PVM įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Tarybos 2006-11-28 direktyva... 15. Kaip minėta, pareiškėjas skunde teigia, kad PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte yra... 16. PVMĮ 19 str. 3 d. 11 punkte išvardintų sričių autorių teikiamų paslaugų... 17. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas atlieka... 18. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl PVMĮ 19 str.... 19. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad... 20. Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta.... 21. Pripažinus, kad skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, pareiškėjo... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 23. pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...