Byla 1-212-149/2010

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjai advokatei Eleonorai Unčiurienei, kaltinamajam G. S., vertėjai Jelenai Terechovai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. ( - ), gim. 1947-08-06 Vilniaus r., LR pilietis, gyv. ( - ), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

3Kaltinamasis G. S. sunkiai sužalojo kartu gyvenantį savo šeimos narį, brolį M. S., o būtent: jis 2009-08-08 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., Lavoriškių sen., Adomaičių k., kilus konfliktui tarp jo ir brolio M. S., tyčia sudavė pastarajam vieną kartą peiliu į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. S. kiauryminę priekinės pilvo sienos durtinę žaizdą, kepenų pažeidimą su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje – sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui, broliui M. S..

4Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad M. S. buvo jo tikras brolis, jie gyveno kartu. 2010-03-25 M. S. mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. 2009-08-08 su broliu M. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant jis prisiminė, kad brolis yra pavogęs maisto produktus ir dėl to pradėjo jam priekaištauti. Tarp jų prasidėjo muštynės, brolis sudavė jam per galvą ir per ranką, ar jis sudavė broliui – nežino, kadangi bandė gintis, kas pirmas pačiupo peilį, neprisimena, jam atrodo, kad peilį paėmė brolis, o jis bandė atimti. Tai buvo virtuvinis su medine rudos spalvos rankena peilis. Peilį jis atėmė, paimdamas ranka už geležtės, ir susipjaustė kairę ranką. Praėjo kelios minutės ir brolis pasuko link spintos, kuri skiria kambarį į dvi dalis, tada jie jau nesibarė. Jis pagalvojo, kad brolis gali paimti kirvį, kodėl taip pagalvojo, nežino. Iš brolio elgesio nebuvo galima spręsti, kad jis tęs konfliktą – tuo metu brolis jau buvo nurimęs. Negali paaiškinti, kodėl pavijo brolį, o šiam atsisukus, smogė jam peiliu į pilvą. Po smūgio brolis atsigulė į lovą. Pažiūrėjęs į brolį, pagalvojo, kad nieko rimto. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, su broliu buvo susitaikęs, šis pretenzijų neturėjo. Mano, kad dėl įvykio kalti abudu, nes buvo girti. G. S. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-71).

5Iš 2010-03-25 mirusio M. S. apklausto liudytoju teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaitytų parodymų seka, kad 2009-08-08 apie 19.00 val. namuose, esančiuose Vilniaus r. Lavoriškių sen., Adomaičių k., konflikto metu jį peiliu į pilvo sritį sužalojo brolis G. S.. Dieną pas kaimyną jie dirbo ūkio darbus ir gėrė vyną. Grįžęs namo, jis atsisėdo ant lovos, G. pradėjo prašyti, atnešti malkų. Jam atsisakius, G. dešine ranka paėmė buvusį ant staliuko ilgą peilį su ruda rankena, dūrė jam į pilvą ir išėjo, jis liko gulėti lovoje. 2009-08-09 nuėjo pas K. L., kuris iškvietė greitąją pagalbą. Patikslino, kad brolis sužalojo jį, jam gulint lovoje. Po to, norėdamas atimti iš brolio peilį, griebė pastarąjį už rankos ir peilio rankeną patraukė į save, peilio geležtė praslydo pro brolio ranką ir ją sužalojo. Jis numetė peilį prie krosnies, o brolis išėjo (b.l. 24-25).

6M. S., papildomai apklaustas liudytoju, parodė, kad 2009-08-08 jis su broliu G. S. buvo dviese namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, jis buvo mažiau išgėręs, brolis – daugiau. Būnant kambaryje prie stalo, brolis pradėjo konfliktuoti, sakydamas, kad jis neša iš namų daiktus. Tada G., pačiupęs virtuvinį peilį, jį puolė. Jis pradėjo atiminėti peilį, kurį brolis laikė dešinėje rankoje. Jis sudavė broliui kažkuo per rankas, kad išmušti peilį, jie susistumdė, pradėjo išsukinėti broliui dešinę ranką. Susistumdymo metu brolis susižalojo peiliu kairę ranką. Brolį pargriovė ant žemės, jis galvos pakaušiu atsitrenkė į medinį lovos galvūgalį. Peilį iš brolio atėmė, išmušdamas jam iš rankų. Peilis nukrito ant grindų. G. atsisėdo ant lovos. Konfliktas jau pasibaigė ir jis nuėjo link savo lovos, kuri yra kitoje kambario pusėje, už kambarį skiriančios spintos. Kai buvo tarp spintos ir krosnies, išgirdo, kad ateina G., jam atsisukus, G., nieko nesakydamas, vieną kartą peiliu sudavė jam į pilvo sritį, po to peilį padėjo ant spintelės. Savo broliui pretenzijų neturi, jie susitaikė (b.l. 27).

7K. L. apklaustas liudytoju parodė, kad 2009-08-09 apie 11 val. atėjo M. S.. Jis buvo blaivus, bet pagiringas, iš išvaizdos matėsi, kad jam labai silpna, buvo išbalęs. Paprašė vaistų, paklaustas, kas atsitiko, paaiškino, kad brolis G. S. dūrė peiliu, jam gulint lovoje. Jis iškvietė greitąją pagalbą, M. buvo nuvežtas į ligoninę. Jis brolius pažįsta, jie yra asocialūs, dažnai išgeriantys, G. yra ramesnio būdo, o M. dažnai įsivelia į nemalonumus.

8J. S. apklaustas liudytoju parodė, kad G. S. ir M. S. jo tikri broliai. M. S. mirė 2010-03-25. Jis buvo nevedęs, šeimos neturėjo, jų tėvai taip pat yra mirę. Broliai gyveno kartu, išgėrinėdavo ir tarpusavyje konfliktuodavo, jokių pretenzijų savo broliui G. S. dėl brolio M. S. sužalojimo neturi. Po įvykio broliai susitaikė, jis žino, kad M. S. broliui atleido, jokių pretenzijų dėl sužalojimo jam neturėjo.

9G. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama taip pat rašytiniais bylos įrodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis ( - ), paimtas peilis, nuoplovos (b.l. 8-17); daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas peilis su raudonos spalvos dėmėmis (b.l. 18); daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas pagalys, paimtas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b.l. 20-22); teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3956/09 (01), kurioje nurodoma, kad M. S. padaryta kiauryminė priekinės pilvo sienos durtinė žaizda, kepenų pažeidimas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32-33); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašais 1947-18-15 Nr. 167, 153-03-2 Nr. 2., patvirtinančiais, kad G. S. ir M. S. – tikri broliai, kurių motina Z. S., tėvas J. S. (b.l. 119,121); akistatos protokolu; specialisto išvada Nr. G 3206/09 (01), kurioje nurodyta, kad G. S. padaryta: poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu galimai 2009-08-08. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 73-74).

10Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, apie tai, kad G. S. yra kaltas dėl kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui – broliui M. S. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

11Jo kaltę įrodo šiuo metu mirusio nukentėjusiojo M. S. perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies paties G. S. parodymai, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis G. S. parodė, kad, begeriant su broliu Mečislovu alkoholinius gėrimus, tarp jų prasidėjo muštynės, brolis pagaliu sudavė jam per galvą ir per ranką, jis bandė gintis. Kas iš jų pirmas pačiupo peilį, neprisimena, jam atrodo, kad peilį paėmė brolis, o jis bandė atimti. Atėmė, paimdamas peilį už geležtės, ir supjaustė sau kairę ranką. Praėjus kelioms minutėms po muštynių, brolis pasuko link spintos, kuri skiria kambarį į dvi dalis. Tuo metu jie jau nesibarė. Tačiau jam pasirodė, kad brolis gali pasiimti kirvį, gulintį po lova, nors iš brolio elgesio negalima buvo spręsti, kad jis tęs konfliktą, nes jau buvo nurimęs. Būtent dėl to, kad, kaip jam pasirodė, brolis gali paimti kirvį, jis pavijo brolį, o šiam atsisukus, jis dūrė pastarajam peiliu į pilvą. Po to brolis atsigulė į lovą, jis brolį apžiūrėjo ir pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko. Dėl padaryto gailisi, su broliu prieš jo mirtį buvo susitaikęs, šis jam pretenzijų neturėjo, mano, kad dėl šio įvykio jie abu yra kalti, kadangi buvo girti. Brolis mirė 2010- 03-25, t.y. po septynių mėnesių nuo įvykio, apsinuodijęs alkoholiu.

12G. S. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-71).

13Iš nukentėjusiojo M. S. parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu parodymų seka, kad 2009-08-08 dieną pas kaimyną jie dirbo ūkio darbus, ir gėrė vyną. Jiems grįžus namo, brolis G. paprašė atnešti malkų, o jam atsisakius, G. paėmė nuo stalo ilgą peilį ir dūrė jam į pilvą. Tikslindamas savo parodymus, M. S. paaiškino, kad brolis jį sužalojo gulintį lovoje. Po to, jis pradėjo atiminėti iš brolio peilį, griebė broliui už rankos ir peilio rankeną patraukė į save, peilio geležtė, praslydusi pro brolio ranką, ją sužalojo. Jis numetė peilį prie krosnies, o brolis išėjo (b.l. 24-25).

14Papildomos apklausos metu M. S. parodė, kad būnant kambaryje prie stalo ir begeriant su broliu, tarp jų prasidėjo konfliktas. G. pačiupo virtuvinį peilį ir puolė jį, jis pradėjo atiminėti peilį, kurį brolis laikė dešinėje rankoje. Jis sudavė broliui kažkuo per rankas tikslu išmušti peilį, jie susistumdė, jis pradėjo broliui išsukinėti dešinę ranką savo rankomis ir susistumdymo metu brolis supjaustė peiliu kairę ranką. Jis brolį pargriovė ant grindų, pastarasis pakaušiu atsitrenkė į lovos medinį galvūgalį, o išmuštas iš G. rankų peilis nukrito ant grindų, tuo konfliktas pasibaigė. G. atsisėdo ant lovos, o jis nuėjo link savo lovos, kuri yra kitoje kambario pusėje, už spintos. Kai jis buvo tarp spintos ir krosnies, išgirdęs, kad iš paskos eina G., atsisuko, ir tuo metu brolis, nieko nesakydamas, jam vieną kartą dūrė peiliu į pilvą. Savo broliui jis pretenzijų neturi, jie susitaikė (b.l. 27).

15Akistatos metu abu broliai vienodai teigė, kad, praėjus po konflikto kuriam tai laikui, apytiksliai 5 minutėms, kuomet M. S. ėjo link savo lovos, G. S. jį pavijo, ir šiam atsisukus į brolį veidu, dūrė jam peiliu į pilvą (b.l. 28-29). Byloje nustatyta, kad įvykis buvo 2009-08-08 apie 19.00 val. Apsvaigimo nuo alkoholio prietaiso duomenys rodo, kad tikrinimo metu 2009-08-09 23.43 (praėjus parai) G. S. buvo nustatytas 0,90 prom. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b.l. 53). Specialisto išvada Nr. G 3956/09 (01) patvirtinta, kad M. S. buvo padaryta kiauryminė priekinės pilvo sienos durtinė žaizda, kepenų pažeidimas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Ši žaizda padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32-33).

16Iš liudytojo K. L. parodymų seka, kad kitą dieną po įvykio pas jį atėjęs M. S. paprašė vaistų, paklaustas, kas atsitiko, paaiškino, kad jį peiliu sužalojo brolis.

172009-08-08 konflikto tarp brolių S. buvimą patvirtina specialisto išvada Nr. G 3206/09 (01), iš kurios matyti, kad G. S. padarytos poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje paveikus kietais bukais daiktais, o pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padaryta paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai 2009-8-08. sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 73-74).

18Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašai 1947-08-15 Nr. 167 ir 153-03-22 Nr. 2, patvirtina, kad G. S. ir M. S. – tikri broliai, jų tėvai – Z. S. ir J. S. (b.l. 119-121).

19Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos bylos aplinkybės neduoda teismui pagrindo teigti, kad kaltinamasis G. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis arba buvo staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto brolio poelgio. Nors iš kaltinamojo parodymų seka, kad brolis Mečislav pirmas pradėjo muštynes, suduodamas jam pagaliu per galvą, tačiau iš abiejų brolių parodymų matyti, kad konfliktas tarp jų jau buvo pasibaigęs, M. ėjo link savo lovos, o G. jį pavijo ir dūrė peiliu į pilvą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, G. S. nebuvo reikalo gintis.

20Kita vertus, sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 136 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusysis žalojamas kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenoje, kurią sukėlė neteisėtas ir itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 136 str. tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. yra tai, kad kaltininko veiksmai padaromi iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 136 str. dispozicijoje įvardintų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus psichologinio afekto būseną. Šioje byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 136 str. G. S. reakcija į nukentėjusiojo poelgį buvo neadekvati situacijai. Pagal bylos aplinkybes, G. S. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo G. S. nusikalstamą veiką teismas kvalifikuoja pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. jis sunkiai sužalojo savo brolį.

21Esant teismo nustatytoms aplinkybėms G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta provokuojantį jo brolio M. S. elgesį, kuris turėjo įtakos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p.) bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

22Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

23G. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) savo veiksmais jis tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Kaltinamasis praeityje neteistas, nebuvo baustas administracine tvarka, pensininkas, senyvo amžiaus, su nukentėjusiuoju broliu po įvykio susitaikė, šiuo metu nukentėjusysis yra miręs nuo apsinuodijimo alkoholiu. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, visas aplinkybes vertinant visumoje, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, G. S. skirtina minimali, sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė. Svarstydamas bausmės ir jos dydžio parinkimo klausimą, teismas pažymi, kad bausmės tikslas yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, ir nubausti kaltą asmenį ne bet kaip, o atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, kalto asmens asmenybę, ir visuomenės interesą.

24Baudžiamojoje byloje pareikštas valstybinės ligonių kasos 2227,69 Lt civilinis ieškinys už patirtą žalą gydant nukentėjusįjį M. S. (b.l. 3-44) tenkintinas pilnai, kadangi jis pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų M. S. buvo gydomas nuo 2009-08-09 iki 2009-08-14 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, gydymo išlaidas sudaro 2227,69 Lt, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 1 d. bei 6.280 str. nuostatomis, ši suma iš G. S. išieškotina Valstybinės ligonių kasos naudai patirtai žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.

25Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir perduoti saugoti į Vilniaus r. PK saugojimo patalpą – virtuvinis peilis ir du vokai su kraujo nuoplovomis sunaikintini.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

Nutarė

28G. S., a.k ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyti nuo 2010-07-21. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2009-08-09 iki 2009-08-11 ir nuo 2010-06-23 iki 2010-07-21. Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

29Išieškoti iš G. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 2227,69 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

30Daiktus, turinčius reikšmės bylai, saugomus Vilniaus raj. PK daiktų saugojimo patalpoje, – virtuvinį peilį ir du vokus su nuoplovomis – sunaikinti.

31Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda... 3. Kaltinamasis G. S. sunkiai sužalojo kartu gyvenantį savo... 4. Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė,... 5. Iš 2010-03-25 mirusio M. S. apklausto liudytoju... 6. M. S., papildomai apklaustas liudytoju, parodė, kad... 7. K. L. apklaustas liudytoju parodė, kad 2009-08-09 apie... 8. J. S. apklaustas liudytoju parodė, kad 9. G. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą... 10. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą,... 11. Jo kaltę įrodo šiuo metu mirusio nukentėjusiojo M. S.... 12. G. S. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo... 13. Iš nukentėjusiojo M. S. parodymų, perskaitytų... 14. Papildomos apklausos metu M. S. parodė, kad būnant... 15. Akistatos metu abu broliai vienodai teigė, kad, praėjus po konflikto kuriam... 16. Iš liudytojo K. L. parodymų seka, kad kitą dieną po... 17. 2009-08-08 konflikto... 18. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus... 19. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos bylos aplinkybės neduoda... 20. Kita vertus, sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 136 str.... 21. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms G. S. atsakomybę... 22. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 23. G. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.)... 24. Baudžiamojoje byloje pareikštas valstybinės ligonių kasos 2227,69 Lt... 25. Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str.,... 28. G. S., a.k ( - ) pripažinti kaltu,... 29. Išieškoti iš G. S. Valstybinės ligonių kasos naudai... 30. Daiktus, turinčius reikšmės bylai, saugomus Vilniaus raj. PK daiktų... 31. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį...