Byla e2S-795-755/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-807-675/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas A. P. prašė teismo priteisti iš atsakovo D. Š. 28 187,31 Eur žalos atlyginimo,5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Atsakovas D. Š. 2017-04-19 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodydamas kad Generalinėje prokuratūroje baudžiamojo persekiojimo departamente 2017-02-20 buvo panaikintas nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13,tyrimas atnaujintas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-04-19 nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus atliktas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13. 4. Teismas įvertino tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente 2017-02-20 nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 ir tyrimas atnaujintas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris gali turėti įtakos sprendimui civilinėje byloje.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

95. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-04-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo D. Š. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti. 6. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra be motyvų, priimta neįsigilinus į tai, jog šios civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo dalykai yra visiškai nesusiję, todėl priešingai nei nutartyje nurodo teismas, ikiteisminio tyrimo rezultatai neturės jokios faktinės ir/ar teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Apelianto manymu, teismas, prieš nutardamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, turėjo ypač atidžiai įvertinti, ar egzistuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos sąlygos (aplinkybės), kurios leistų padaryti pagrįstą išvadą, jog civilinės bylos sustabdymas iš tiesų yra būtinas. 7. Teigia, jog nutartyje yra nurodytas vienintelis teiginys, dėl ko neva turėtų būti sustabdyta ši civilinė byla, tačiau kokią tai turės įtaką, kokiems asmenims, kokia apimtimi, dėl kokių šioje civilinėje byloje įrodinėtinų aplinkybių ir kt., iš viso nėra pasisakyta. Tokiu būdu, t. y. teismui iš esmės net nemotyvavus, dėl kokių konkrečių priežasčių ir sąlygų ikiteisminis tyrimas gali turėti įtakos sprendimui šioje civilinėje byloje, yra nepagrįstai apribota ir ieškovo teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. apribotos ieškovo galimybės pateikti konkrečius motyvus bei teisinius argumentus, paneigiančius teismo išvadą. 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. 9. Nurodo, kad, priešingai apelianto teiginiams, siekiant užtikrinti teisingo, objektyvaus ir sąžiningo sprendimo šioje byloje priėmimo, yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus nustatytos atitinkamos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kurias galima nustatyti tik baudžiamojo proceso priemonėmis, ir priimtas atitinkamas teisėsaugos institucijų procesinis sprendimas, atliekamas ikiteisminiame tyrime Nr. 50-9-00178-13.

10Teismas

konstatuoja:

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1310. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. 11. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki bus atliktas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13. 12. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas D. Š. prašyme sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ikiteisminio tyrimo institucijų procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 50-9-00178-13 rėmėsi tiek CPK 163 straipsnio 3 punkto, tiek 164 straipsnio 4 punkto normomis, kai pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas stabdyti civilinę bylą Nr. e2-807-675/2017 CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). 14. Vertinant vieną iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytą CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Civilinė byla gali ir turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo sprendimu nustatyti faktai ar teismo sprendimas savo teisine galia turės teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. 15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nurodyti motyvus, dėl kokių priežasčių byla turi būti stabdoma, kokios objektyvios aplinkybės trukdo nagrinėti civilinę bylą ir kokią įtaką šiai bylai turės minėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti, priimtoje nutartyje dėl bylos sustabdymo neįvardinta, kokie reikšmingi faktai gali turėti reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente 2017-02-20 nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 ir tyrimas atnaujintas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris gali turėti įtakos sprendimui šioje civilinėje byloje, bei CPK 163 straipsnio 3 punkto nurodymas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pakankami nuspręsti dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje pareikštus reikalavimus bei ikiteisminio tyrimo byloje esančią medžiagą, privalėjo ištirti atsakovo prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo nurodytas aplinkybes ir tai įvertinti nurodytais bylos sustabdymo pagrindais, taip pat nustatyti, ar civilinės bylos sustabdymas nepažeis ieškovo teisių. 16. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, visiškai netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių CPK 163 straipsnio 3 punkte bei CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytų civilinės bylos sustabdymo pagrindų egzistavimą, dėl ko skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta dėl neatskleistos nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 183, 185 straipsniai). 17. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai nutartis yra be motyvų. Kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodytas iš esmės nei vienas motyvas, kuriuo remiantis būtų galima nuspręsti esant pagrindui sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, teismas konstatuoja, jog nutartis naikintina ir dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 18. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu (CPK 338 straipsnis), panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nutartimi išspręstas bylos sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi nutartis naikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

15Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą Ukmergės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai