Byla 2-209/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gintaro Pečiulio, kolegijos teisėjų Alės Bukavinienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Hermis fondų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1457-41/2006 pagal ieškovo UAB „VIPC Vilnius“ ieškinį atsakovams Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“, UAB ,,Hermis fondų valdymas“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Tretieji asmenys - Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarė G. K., valstybės įmonė „Registrų centras“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „VIPC Vilnius“ 2006 m. vasario 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“, UAB ,,Hermis fondų valdymas“, prašydamas pripažinti tarp atsakovų 2006 m. sausio 27 d. sudarytą mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, konstatuojant, kad sudarydamos ginčijamą sutartį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje (neskelbtini duomenys) dalies pastato – kultūros rūmų, esančių (neskelbtini duomenys), pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas prašė perkelti jam dalies kultūros rūmų pirkėjo pagal 2006 m. sausio 27 d. sutartį teises ir pareigas, taikyti restituciją. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti (neskelbtini duomenys) dalis ginčo pastato, kad ši dalis nebūtų perleista tretiesiems asmenims.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB ,,Hermis fondų valdymas“ nuosavybės teise priklausančias (neskelbtini duomenys) dalis pastato – kultūros rūmų, esančių (neskelbtini duomenys), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str., 145 str.). Taip pat teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje nevertina ieškinio pagrįstumo.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Hermis fondų valdymas“ skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kai ieškovo ieškinys dar nebuvo priimtas, nes paduotas su trūkumais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dar neiškeltoje civilinėje byloje, nors ieškovas neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Nesant ieškinio, negali būti ir ginčo objekto, kurio apsaugai reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Taip pat apeliantas nurodo, kad ginčo patalpos jau yra areštuotos Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ir Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Be to, skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui, kuo pažeistas CPK 13 straipsnis, užkertant kelią atsakovui pasinaudoti savo teisėmis. Taip pat apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,VIPC Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos bet kurioje proceso stadijoje, todėl pateikus teismui ieškinį, teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, šiuo metu ieškinys jau yra priimtas ir civilinė byla iškelta. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ieškinio neanalizavo, o tik sprendė apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ta aplinkybė, kad ginčo turtas yra areštuotas kitose bylose, nėra pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro paduoto skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacijos dalykas yra laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl nutartis yra teisėta.

10Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir daro išvadą, kad šios priemonės atsakovo turtui pritaikytos pagrįstai. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“, UAB ,,Hermis fondų valdymas“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Kadangi pareikšti reikalavimai tiesiogiai susiję su konkretaus nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, todėl ginčo objekto – nekilnojamojo turto areštas apribojant disponavimo juo teisę, pritaikytas pagrįstai. Atskirojo skundo motyvas, kad ginčo patalpos jau yra areštuotos Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ir Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi, todėl nesą pagrindo teigti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, nepagrįstas. Minėtos faktinės aplinkybės neleidžia manyti, kad ginčo turto areštas nebus panaikintas jį uždėjusių institucijų sprendimu ar atsižvelgiant į jų nagrinėjamų bylų aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dydį ir pobūdį, tikėtina, kad atsakovas gali bandyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti ar kitaip bandyti išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu būdu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11Atskirojo skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, nors ieškovo ieškinys dar nebuvo priimtas, o buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes kaip nurodyta ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo metu ieškinys yra priimtas ir civilinė byla iškelta.

12Nepagrįstais laikytini apelianto teiginiai, jog teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso teisės normas, nepranešdamas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą. Atskirajame skunde nenurodoma, kokiu būdu nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pažeidė apelianto teises ar teisėtus interesus. Be to, pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, tuo nepadarydamas tokio civilinio proceso įstatymo pažeidimo, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

13Remdamasi išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta, ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai