Byla 2A-531-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovei R. S., atsakovui J. P., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. P. ir atsakovo J. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-755/2010 pagal ieškovės R. S. – P. ieškinį atsakovui J. P., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: Swedbank, AB, Panevėžio AVMI, UAB „General Financing“, AB Ūkio bankas, UAB Ūkio banko lizingas, VSDFV Panevėžio skyrius, advokato Mindaugo Šimkūno kontora, V. K., dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2003-10-29 Panevėžio miesto CMS, pripažinti, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti S. pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. P., gim. 2004-04-21, gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti, kad atsakovas po santuokos nutraukimo turi teisę bendrauti su sūnumi A. P. kartą per dvi savaites vieną valandą dalyvaujant jai ar kitam vaiką prižiūrinčiam asmeniui, priteisti jai iš atsakovo 500 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, išlaikymą jai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašė padalinti šalių santuokos metu susidariusias skolas kreditoriams taip: iš atsakovo J. P. priteisti skolų mokėjimą kreditoriams: Sweddbank, AB Panevėžio filialui pagal 2007-02-03 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr.2-00158-280/2007 dėl 223 667,34 Lt, AB Ūkio bankas Panevėžio filialui 128 754,88 Lt, AB "Ūkio bankas" 22 118 Lt, VSDFV Panevėžio skyriui 24 404,01 Lt, V. K. 12 396,50 Lt, UAB Ūkio banko lizingas" 11 210,92 Lt, Panevėžio AVMI 6935,54 Lt, UAB"General finansing" 4120,40 Lt, UAB "Ogmios centras" 949,90 Lt, CAPRICE SCHUHPRODUKTION GmblH Co KG 30 537 Lt, RAB „Juma" 8092,75 zl ( pagal buhalterinį 2009-11-23 d. kursą 6767,15 Lt), UAB "Mulga" 45 835,53 Lt skolas. Iš jos skolų mokėjimą priteisti kreditoriams: Panevėžio AVMI pagal visus vykdomuosius raštus 758,95 Lt, advokatui Mindaugui Šimkūnui 2139,78 Lt. Nurodė, jog santuoką prašo nutraukti, nes atsakovas buvo nesąžiningas šeimos atžvilgiu, neatsakingas, skriaudė ją finansiškai ir fiziškai, įpainiojo į savo nešvarią veiklą. Ji įsidarbino jo įmonėje nuo 2002 metų rugsėjo mėn. 2003 m. spalio mėn. jie susituokė. Atsakovas nuslėpė duomenis apie įmonės kreditorius ir nesąžiningą verslą. 2005 m. rudenį skubaus atsakovo prašymu laidavo už įmonės skolas Swedbank, AB, nes atsakovas gąsdino, jog kitaip visko neteks, tačiau 2005-10 mėn. po laidavimo atsakovas paliko šeimą, verslą, niekuo nesirūpino, o ji liko dirbti J. P. įmonėje, kurioje faktiškai dirbo iki 2007-04-30, o pagal dokumentus atleista nuo 2007-08-07. Atsakovas pažeidė savo, kaip vadovo pareigas, nes nesirūpino įmonės veikla. 223 667,34 Lt skolą iš banko prašė priteisti tik iš atsakovo, nes didžiąją dalį lėšų jis išgrynino sau. Skola AB Ūkio bankas tik atsakovo skola, nes jis pasirašė vekselį. 22 118 Lt ji skolinosi asmeniškai, kad padengtų J. P. įmonės kreditoriui skolą ir išgelbėtų parduotuvę. Todėl šią skolą priteisti iš atsakovo. Nurodo, kad vartojimo paskolą paėmė tik atsakovo interesais. 19 856,34 Lt skolą Sodrai prašo priteisti iš atsakovo, nes jo įmonė individuali, buvo kreditorių apie kuriuos ji nežinojo, įmonės informacijos ji nevaldė, jai pačiai įmonė liko skolinga. Skola AB Ūkio banko lizingas atsirado iš naudojimosi banko kreditine kortele, kurią atsakovas naudojo savo asmeninėms reikmėms, o šeimai neteko nieko. O. K. ir mokesčių inspekcija yra įmonės kreditoriai, todėl tik atsakovas turi su jais atsiskaityti. 4120,40 Lt skola UAB „General finansing“ atsirado susirgus sūnui, kai atsakovas neskyrė lėšų vaiko gydymui, todėl pusę sumos prašo priteisti iš atsakovo. Skolą advokatui yra jos asmeninė. Nuo 2008-12-01 dirba UAB „Pačiolio prekyba“ ir, atskaičius mokesčius, gauna 700 Lt darbo užmokestį. Nedirbo nuo 2007-08-07 iki 2008-12-01. Prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sau, nes atsakovo veiksmai pakenkė jos karjerai, vaikas turi chronišką susirgimą, negali lankyti kolektyvo, dėl to negalėjo dirbti. Atsakovas yra prieš ją smurtavęs 2005 m.11 ar 12 mėn., kada sukėlė konfliktą, sumušė, tampė už plaukų, teko kviesti policiją, kuri atsakovą išprašė iš namų. Ją sumuštą matė bendradarbiai, dėl ko buvo gėda. Todėl už patirtus nepatogumus, sumušimą, pažeminimą, fizinį skausmą prašė priteisti 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 3-5, 2 t., b. l. 35-38).

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-15 sprendimu ieškinį tenkino dalinai. 2003-10-29 šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovės pavardę nustatė „S.“, atsakovo – „P.“; ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo ieškovei priteisimo atmetė. Šalių sūnaus A. P., gim. 2004-04-21, gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei nustatė, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieno mėnesio du kartus savaitgalio vieną iš dienų nuo 10 val. iki 20 val., dėl jis turi atvykti į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą, nustatė, jog bendravimas su vaiku galimas ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, bet ir atsakovo pasirinktoje vietoje, kad bendraujant ne vaiko gyvenamojoje vietoje atsakovas privalo po bendravimo atgabenti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą su ieškove suderintą vietą, kad atsakovas bendrauti su sūnumi turi teisę nedalyvaujant kitiems asmenims, o apie ketinimą atvykti bendrauti su vaiku atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo dienos. Nustatė, kad vaiko atostogų metų atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti du kartus per mėnesį po dvi dienas per savaitę tomis pat sąlygomis, bet ne būtinai savaitgalio dienomis. Dėl santuokos metu šalių atsiradusių turtinių prievolių teismas nustatė, jog pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-02-13 sprendimą, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalys kreditoriui „Swedbank“, AB atsako solidariai, kad AB "Ūkio bankas" Panevėžio filialo ir R. S. 2007-04-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.07/03-151 šalys kreditoriui atsako solidariai, kad pagal 2007-10-26 vykdomąjį įrašą dėl 22 118 Lt išieškojimo iš R. S. AB Ūkio bankas naudai, išduoto R. S. 2007-04-18 paprastojo vekselio dėl 24 449 Lt sumokėjimo pagrindu, prievolė yra asmeninė R. S. prievolė. Nustatė, kad pagal 2006-07-11 vykdomąjį įrašą dėl 37 100 EUR ir procesinių išlaidų išieškojimo iš J. P. firma (kodas 4778006) ir J. P. pagal J. P. firma (kodas 4778006), išduotą 2005-04-28 vekselio dėl 37 100 EUR sumos sumokėjimo pagrindu, prievolė yra asmenine J. P. prievolė. Taip pat nustatė, kad skolos Panevėžio AVMI, VSDFV Panevėžio skyriui (savininko ir darbuotojų įmokos, delspinigiai už laikotarpį nuo 2006-07 iki 2008-12-31), Panevėžio teritorinei muitinei pagal 2007-12-12 sprendimą Nr. 10000092094 17 Lt delspinigių nepriemoka, UAB “Ogmios centras“ 949,90 Lt skola, pagal Lenkijos Respublikos Sieradzo rajoninio teismo 2007-05-31 neakivaizdų sprendimą 8092,75 zlotų skola, AB Ūkio banko lizingas 11 210,92 Lt skola, skola pagal 2007-07-07 prievolę - vartojimo kredito sutartį dėl 2000 Lt paskolos su UAB “General financing“, pagal įsipareigojimus K. išduotų vykdomųjų raštų 2006-06-09 Nr.352, 2006-07-20 Nr.443, 2006-03-28 Nr. 192 ir 2006-11-00 Nr.803 pagrindu 30 492,42 Lt yra solidariosios sutuoktinių prievolės, už kurias jie atsako solidariai. Nustatė, jog pagal R. S. P. prievolę 2139,78 Lt sumai advokatui M.Šimkūnui atsako asmeniškai R. S..

6Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad yra visos sąlygos tarp šalių sudarytai santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šalys gyvena atskirai ilgą laiką nuo 2005 m. pabaigos, nebebendrauja, nėra duomenų apie šeimyninių ryšių atsinaujinimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teiginių apie atsakovo nesirūpinimą vaiku, šeima, neatsakingumą, smurtą prieš ją, nesąžiningumą, savanaudišką naudojimasi J. P. įmonių lėšomis, turtu ar pan. neįrodė. Teismas konstatavo, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nesant ginčo ir esant tinkamoms gyvenimo sąlygoms teismas nusprendė, jog šalių sūnaus Arijaus gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove. Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vadovaudamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str 3.155 str., CK 3.170 str. 1 d., 3.156 str. 2 d. 3.175 str. 2 d., bei faktu, jog nėra pateikta duomenų, jog atsakovas dėl savo elgesio ar asmeninių savybių bendraudamas su vaiku darytų jam nepageidautiną įtaką ar pan., kad esama bendravimo trukmė darytų vaikui nepageidautiną poveikį, teismas nustatė, jog atsakovas su sūnumi gali bendrauti du kartus per mėnesį savaitgalio vieną iš dienų nuo 10 val. iki 20 val. ir nedalyvaujant kitiems asmenims. Ištyręs įrodymus apie ieškovės darbą, gaunamas pajamas, teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad ieškovei reikalingas buvusio sutuoktinio teikiamas išlaikymas, nes ji darbinga, dirba ir gauna nuolatines pajamas.

7Teismas nustatė, jog atsakovas J. P. yra trijų įmonių - J. P. firma (kodas 4817114), įregistruota 1997-07-31, J. P. firma (kodas 4778006), įregistruota 1994-03-03 ir RAB “PIPA“ filialas (kodas 1188318), įregistruotas 2003-01-03, savininku. Pirmosios dvi įmonės turi individualios įmonės, o trečioji - užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų statusą. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad su minėtų įmonių verslu susiję abu sutuoktiniai, nes ieškovė J. P. firmoje (4778006) įvairiais laikotarpiais dirbo nuo 2002-10-01 iki 2007-08-07, RAB “PIPA“ filiale - nuo 2003-01-09 iki 2003-09-11. Atsakovas yra šių įmonių savininkas, jos įkurtos iki šalių santuokos sudarymo. Ieškovė, kaip samdomas darbuotojas, įmonėse gaudavo darbo užmokestį, o atsakovui išvykus į Vilnių būtent ieškovė tvarkė, organizavo ir rūpinosi įmonių veikla. Nesant įrodymų apie tai, kad minėtos įmonės būtų įgalioję tvarkyti jų reikalus kokius nors kitus asmenis, teismas padarė išvadą, jog dėl jų veiklos sprendė įmonių savininkas J. P. ir jose dirbusi pastarojo žmona ieškovė. Teismas konstatavo, jog bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų (kreditorių) sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita. Teismas laikė, jog neįrodyta, kad šalių, vieno jų ar kurios tai įmonės prisiimti finansiniai įsipareigojimai būtų buvę prisiimti kitam sutuoktiniai nežinant ar panaudoti ne įmonių ar šeimos interesais. Vadovaudamasis CK 3.88, 3.92 str. 1, 3 d., 3.109, 3.113 str., 6.9 str., šalių pozicijomis dėl konkrečių prievolių paskirstymo, kreditorių nuostatomis dėl jų paskirstymo, teismas sprendė dėl šalių atsakomybės pagal sutuoktinių skolas, nutraukus santuoką, pobūdžio taip.

8Pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-02-13 sprendimą J. P. firma (kodas 4778006), R. S. ir J. P. solidariai skolingi „Swedban“, AB 223 667,34 Lt, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas - kiekvienas po 1824,45 Lt. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, pradėtas vykdyti, todėl juo nustatyta šalių solidari atsakomybė, tokia ji lieka ir šalių santuoką nutraukus.

9Pagal AB Ūkio bankas Panevėžio filialo ir R. S. 2007-04-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.07/03-151 dėl 20 000 Lt paskolos suteikimo teismas solidariais skolininkais pripažino abu sutuoktinius, nes paskola paimta santuokos metu, sandoryje nurodyta, jog jis sudaromas būsto remontui, tai vartojamasis kreditas, kuris įsipareigojamas panaudoti šeimos interesais, nenaudoti verslo reikalais, skolų dengimui. Teismas atmetė kaip nerodytą ieškovės teiginį, kad skolintas lėšas ji panaudojo atsakovo įmonės skoloms padengti, tačiau net ir minėtą aplinkybę įrodžius tai reikštų, kad ieškovė realiai tvarkė J. P. įmonės reikalus. Kadangi įmonės gautos pajamos naudotos ir šeimos poreikių tenkinimui, tai paskolos paėmimas atitiko ir šeimos interesams Atsakovas kaip įmonės savininkas turėjo galimybę bei pareigą užtikrinti įmonės reikalų tvarkymą, todėl, pastebėjęs įmonės įsipareigojimų sumažėjimą, turėjo aiškintis to priežastis, o sandoriui nepritariant, ginčyti paskolą. Tokių ginčų nėra. Todėl teismas padarė išvadą, jog sandoris, netgi jeigu jis ir būtų buvęs sudarytas be atsakovo žinios, o ieškovei teigiant, jog paskola panaudota įmonių reikmėms, tai jis vis tiek laikytinas sudarytas atsakovo įmonės ir paties atsakovo reikmėms, ir pagal tokį sandorį sutuoktiniai atsako solidariai.

10Pagal 2007-10-26 vykdomąjį įrašą dėl 22 118 Lt skolos išieškojimo iš R. S. AB Ūkio bankas naudai, kuris išduotas R. S. išduoto 2007-04-18 paprastojo vekselio pagrindu, prievolę teismas nustatė R. S., o pagal 2006-07-11 vykdomąjį įrašą dėl 37 100 EUR ir procesinių išlaidų išieškojimo iš J. P. firma (kodas 4778006) ir J. P. pagal J. P. firma (kodas 4778006) išduotą 2005-04-28 vekselį dėl 37100 EUR sumos sumokėjimo, laiduotojas J. P., prievolę nustatė J. P.. Teismas sprendė, jog įsipareigoję pagal vekselius yra tik juose nurodyti asmenys. Vekselių pagrįstumas neginčijamas. Kreditorius sutinka, jog įsipareigojimai ir toliau būtų vykdomi pagal vekselių sąlygas, todėl nėra pagrindo nuo jų vykdymo suderintomis sąlygomis keitimui. Be to, kreditorius pasisakė dėl prievolių paskirstymo, ir toks jo valios išreiškimas ir esant solidariai prievolei įstatymų nedraudžiamas (CK 6.6 str.4,5 ir 8 d., 6.21 str.).

11Pagal visų trijų firmų skolas VSDFV Panevėžio skyriui, Panevėžio AVMI laikotarpiu už nesumokėtos savininko ir darbuotojų įmokas, delspinigius už laikotarpį nuo 2006-07 iki 2008-12-31, pagal 2008-06-10 ir Panevėžio teritorinės muitinės 2007-12-12 sprendimą Nr.10000092094 atsakingais solidariai teismas pripažino abu sutuoktinius. Vadovaudamasis CK 3.91 str., 3.109 str., teismas konstatavo, jog nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai yra individualios įmonės, kurios pajamos naudotos ir šeimos interesams, prievolė, todėl pareiga juos mokėti kaip ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais laikomi sutuoktinių solidaria prievole.

12Pagal J. P. firma (kodas 4778006) įsipareigojimus K. išduotų vykdomųjų raštų 2006-06-09 Nr.352, 2006-07-20 Nr.443, 2006-03-28 Nr. 192 ir 2006-11-00 Nr.803 pagrindu 30492,42 Lt sumai prievoles teismas priskyrė abiems sutuoktiniams, nes iš firmos veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos ir šeimos interesais, todėl to paties ūkio subjekto patiriamos sąnaudos, jo prisiimtos prievolės irgi yra abiejų sutuoktinių solidariosios prievolės.

13Teismas nustatė, kad dėl J. P. prievolės AB Ūkio banko lizingas dėl 11 210,92 Lt skolos išieškojimo atsakovas pripažino, jog ši skola susidarė panaudojus jo kreditinės banko kortelės lėšas, dengiant dalį jo įmonės skolų ir iš dalies ieškovės interesais bei jos nuožiūra. Todėl paskolą, gautą įmonės veiklai užtikrinti ir kito sutuoktinio poreikiams patenkinti teismas pripažintino solidaria prievole. J. P., kaip kortelės naudotojas, turėjo užtikrinti tikslingą kortelės lėšų naudojimą, todėl, jeigu jis toleravo lėšų naudojimą ne tik jo įmonių, o, kaip teigia ir asmeniniais ieškovės interesais, tai jis lieka atsakingas dėl tokių lėšų sugrąžinimo bankui.

14Nesant ginčo ieškovės 2139,78 Lt prievolę advokatui M.Šimkūnui teismas pripažino jos asmeninė prievole, nesusijusia su šeimos interesais.

15Prievoles pagal 2007-07-07 vartojimo kredito sutartį dėl 2000 Lt paskolos UAB “General financing“ teismas paskirstė šalims solidariai. Ieškovė paaiškino, jog lėšos buvo skolinamos, nes reikėjo gydyti šalių sūnų, o ji neturėjo pinigų, nes atsakovas priteisto išlaikymo vaikui nemokėjo. Todėl teismas sprendė, jog tikėtina, kad ji neturėjo lėšų vaiko gydymui (reabilitacijai) ir teko skolintis, kas toje situacijoje atitiko šeimos interesus ir pagal tokią prievolę sutuoktiniai atsako solidariai.

16949,90 Lt J. P. firma (kodas 4778006) įsipareigojimus UAB “Ogmios centras“, J. P. firma (kodas 4778006) prievolę CAPRICE SCHUHPRODUKTION GmBH and Co.KG dėl 30 537,60 Lt skolos teismo 2008-07-28 sprendimo už akių pagrindu, pagal Lenkijos Respublikos Sieradzo rajoninio teismo 2007-05-31 neakivaizdų sprendimą dėl 8092,75 zlotų priteisimą iš J. P. firmos RAA“Juma“ naudai prievoles teismas šalims pripažino solidariomis, nes ir įmonių pajamos buvo naudojamos solidariai.

17Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, kuria jai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuria nepagrįstai nustatyta, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas daugiau kaip metus nesirūpina šeima ir ją yra palikęs ją likimo valiai ir be pragyvenimo šaltinio. Pats atsakovas J. P. pripažino, kad jis nuo 2005 metų spalio mėn. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Vilnių, kad turi kitą moterį su vaiku, todėl jam reikalingas išlaikymas, kurį jis pasiims iš savo įmonės veiklos uždirbtų lėšų. Nuo santuokos pradžios ir net gimus jo sūnui atsakovas neprisidėjo prie šeimos gerovės ir išlaikymo, vaiko auginimo išlaidų, ką patvirtinta antstolių pažymos apie įsiskolinimus, tame tarpe - antstolės V. M. pažyma apie atsakovo įsiskolinimą 2009-08-01 d ienai, kuris sudaro 60 669 Lt, bei duomenys apie tai, kad vaikui skiriamos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo. Gyveno tėvų bute, vertėsi iš jos darbo užmokesčio, vėliau Sodros skiriamos motinystės pašalpos, ieškovės tėvų pagalbos ir kito vaiko tėvo geranoriškai mokamų išlaikymo jai ir vaikui lėšų.

18Nurodo, kad tik atsakovo primygtinu prašymu ir siekdama išsaugoti pragyvenimo šaltinį 2005-08-23 pasirašė laidavimo sutartį už įmonės J. P. firma prisiimtus įsipareigojimus „Swedbank, AB įmonės apyvartinėms lėšoms pagal iki santuokos pasiimtą banko paskolą. Bankas grasino areštuoti turtą. Verčiama aplinkybių ir siekdama padėti vykdyti sutuoktiniui finansinius įsipareigojimus buvo priversta nutraukti vaiko auginimo atostogas ir grįžti į darbą įmonėje J. P. firma nuo 2005-09-06 pardavimų vadovės pareigose. Tačiau pats atsakovas nuo aktyvios veiklos įmonėje nusišalino, išvyko gyventi į Vilnių, pasinaudojo jos sąžiningumu palikęs ją su dideliu krūviu darbe ir šeimoje su trim mažamečiais vaikais. Santuokinis gyvenimas truko vos du metus. Nurodo, kad atsakovas duodavo nurodymus dėl įmonės veiklos telefonu, kartais atvažiuodavo patikrinti, susirinkti dokumentų, teikti deklaracijas institucijoms, dokumentus, reikalingus paskolų administravimui. AB bankui „Swedbank" pradėjus vykdyti skolos išieškojimo procesą iš įmonės apyvartinių lėšų nelikdavo pinigų. Atsakovas tyčia apleido įmonės veiklą. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybes, o J. P. pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir nubaustas bauda. Atsakovas elgėsi neteisingai ir nesąžiningai šeimos atžvilgiu, 2004-02 mėn. neatlygintinai be jos sutikimo ir teismo leidimo perrašė AB SEB bankas užstatytą butą Gelvonų g. 11-35, Vilniuje, kuris galutinai išpirktas jų santuokos metu, taip atėmė šeimos galimybę naudotis vieninteliu šeimos gyvenamuoju plotu, o pats jame iki šiol gyvena. Mano, kad atsakovas apdairiai, sąmoningai ir piktybiškai, veikdamas prieš šeimos, įmonės ir kreditorių interesus, iš anksto suplanavo savo nusišalinimą nuo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovui už piktybišką išlaikymo nemokėjimą savo sūnui Arijui iškelta jam baudžiamoji byla Nr.17-1-03051-09. Nuo 2006-04-26 atsakovas papildomai įsidarbino įmonėje UAB „Jarista“, iš kurios buvo atleistas iš karto, kai tik įmonė gavo antstolio alimentų skolos išieškojimo raštą. Gaudamas pajamas atsakovas neskyrė pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovo nesirūpinimas šeima ir jos palikimas daugiau kaip vienerius metus, neatsakingumas, nesąžiningumas, piktybiškas elgesys šeimos atžvilgiu, šeimos padėties bloginimas, jai padaryta moralinė ir fizinė žala vartojant smurtą, ką patvirtina sumušimo faktas pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr.G2026/05(05), ieškovės nuomone, įrodo, kad jų santuoka galutinai iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl teismas be pagrindo atsisakė patenkinti prašymą priteisti simbolinę 500 Lt neturtinę žalą.

19Teigia, jog teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra žalinga vaikui, jam kenkia, yra nekonkreti, nes nėra nurodytas konkretus bendravimo laikas, dėl ko jos nebus galima tinkamai vykdyti. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas gali su vaiku bendrauti kiekvieno mėnesio du kartus savaitgalio vieną dieną nuo 10 iki 20 valandos, neįvertino to, kad atsakovas nesugebės užtikrinti visų vaiko būtinų poreikių būdamas su juo visą dieną, nes pats pripažįsta, kad neturi jokių lėšų ir jokio pragyvenimo šaltinio, o jį išlaiko motina. Todėl jis negali pasiimti vaiko visai dienai, nes negalės pasirūpinti nei jo būtinais poreikiais. Kadangi atsakovas ilgą laiką piktybiškai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko jam iškelta baudžiamoji byla, tai yra pakankamas pagrindas nepasitikėti, jog būnant vaikui ištisą dieną bus pažeisti vaiko interesai. Mano, jog netinkamu laikytinas ir teismo nutarimas vaiko atostogų metu leisti bendrauti atsakovui su sūnumi du kartus per mėnesį po dvi dienas per savaitę tomis pat sąlygomis, bet nebūtinai savaitgalio dienomis, nes sūnus lanko darželį, o ieškovė dirba, todėl vaikas kol kas jokių atostogų neturi, o jo atostogos sutampa tik su jos atostogomis. Sūnui šiuo metu sueis tik 6 metai, į mokyklą jis pradės eiti bei atostogauti kaip mokinys tik nuo 2011-09 mėn., todėl ši sprendimo dalis iki to laiko negalės būti vykdoma, taip kaip nusprendė teismas.

20Ieškovė mano, jog, nors teismas savo sprendime nurodo, kad iš J. P. firmos veiklos gautos lėšos buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau jos gautam darbo užmokesčiui LR DK, LR CK 3.88 str, 1 d. 4 p. nuostatos neturėtų būti taikomos. Nurodo, jog įmonėje „J. P. fima" įsidarbino iki santuokos 2002-10-01 pardavimų vadovės pareigose, o iš darbo atleista 2007-08-07 SODROS sprendimu 2008-01-22 Nr. Al 1-33. Iš atsakovo įmonių veiklos šeima finansinės naudos neturėjo, prie įmonių veiklos stiprinimo ar investuojant į jas neprisidėjo. Po santuokos jos pareigos ir atsakomybė įmonėje nesikeitė. J. P. buvo įmonės savininkas ir administracijos vadovas, nors 2005-12 mėn. išvyko gyventi į Vilnių ir paliko šeimą bei įmones. Tai, kad nuo 2008-02-28 atsakovas priėmė sprendimą paskelbti vienai iš savo įmonių likvidavimą, pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. sąlygoja įmonės mokumą ir galimybę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Todėl mano, kad J. P. firma kreditorinius įsipareigojimus turi vykdyti firma ir pats atsakovas. Mano, jog tai, kad atsakovas neapdairiai, aplaidžiai elgėsi savo įmonių atžvilgiu, yra jo kaip įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, kas sąlygojo įmonės blogą finansinę padėtį ir skolas kreditoriams. Tai, kad J. P. firma, kurioje ji įsidarbino iki santuokos, atsakovas turėjo daug skolų, įrodo civilinės bylos Nr. 0205-03 medžiaga sprendžiant J. P. ir jo buvusios gyvenimo ir verslo partnerės T. B. santykius ir kompensacijos jai išmokėjimą. Kadangi jų santuoka sudaryta 2003-10-23, ji negali būti solidaria skolininke ir atsakyti už J. P. fimos įsiskolinimus valstybei, VSDF biudžetui, kitiems kreditoriams, nes įmonė dirbo nepelningai, iš įmonės veiklos gaunamomis pajamomis buvo nuolat dengiami įsiskolinimai. Todėl jai nėra jokios pareigos atsakyti už „J. P. firmos" skolas. Todėl nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria J. P. firmos įsiskolinimai pripažinti kaip solidarios prievolės. Paskolą iš AB Ūkio bankas pagal 2007-04-18 d. vartojimo kredito sutartį Nr.07/03-151 22 118,00 Lt buvo priversta paimti, nes atsakovui bankas nesutiko skirti paskolos dėl ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo. Mano, kad minėtos skolos VSDFV biudžetui negali būti solidariomis prievolėmis ir ji neturi pareigos atsakyti už tai, kad J. P., kaip įmonės savininkas, nevykdė įsipareigojimų SODROS biudžetui. Skolą sudaro įmonės savininko nesumokėtos draudimo įmokos ir dėl to paties atsiradę delspinigiai. J. P. yra pripažintas kaltu ir nubaustas už tai kad aplaidžiai tvarkė savo įmonės buhalteriją, todėl būdamas kaltas, privalo asmeniškai atsakyti ir už kitas, tiesiogiai su juo, kaip įmonės savininku, susijusias prievoles. J. P. firma skola Panevėžio AVMI turi būti pripažinta jo asmenine, o ne solidaria jų skola, nes įmonė nuostolingai dirbo jau iki jų santuokos, atsakovas nusišalino nuo įmonės veiklos, todėl vienas ir turi atsakyti už šią skolą. J. P. firma (kodas 4778006) prievolės pagal Panevėžio teritorinės muitinės 2007-12-12 sprendimą Nr. 10000092094 17 Lt ir UAB "Ogmios centras" 949,90 Lt susidarė dėl įmonės „J. P. firma" veiklos, todėl priteistina atsakovui. Prievolės fiziniam asmeniui V. K. pagal vykdomuosius raštus Nr.352, 443, 0192, 803-30 yra asmeninės atsakovo skolos, lėšos nebuvo naudojamos šeimos interesais, sutartis su V. K. yra sudaryta iki santuokos, šie asmenys bylinėjosi teismuose dėl minėtos skolos. Todėl už įmonės skolas turi atsakyti asmeniškai. Prievolė RAB „Juma" pagal Lenkijos teismo sprendimą 8092,75 zl atsirado iš J. P. įmonės veikos ir ji taip pat turi būti priskirta tik atsakovui. Prievolė AB Ūkio banko lizingas 11 210.92 Lt turi būti pripažinta asmenine J. P. prievole, nors šis kreditorius pats savo atsiliepime nurodo, kad jis neprieštarauja, jog toliau įsipareigojimus šiai bendrovei vykdytų J. P. asmeniškai. Mano, kad teismas be pagrindo ir vadovaudamasis tik vien J. P. paaiškinimais pripažino, kad šios lėšos, išduotos iš atsakovo kortelės, buvo panaudotos šeimos interesais, nes nuo 2005-10 mėn. atsakovas gyveno skyrium ir tik jis vienas galėjo disponuoti savo lėšomis. Mano, jog teismo sprendimo 2010-03-15 rezoliucinė dalis prieštarauja dėstomajai daliai, kurioje nurodyta, kad „J. P., kaip kortelės naudotojas, turėjo užtikrinti tikslingą kortelės lėšų naudojimą. Jei jis toleravo lėšų naudojimą ne tik jo įmonių interesais, lieka atsakingas dėl tokių lėšų sugrąžinimo kredito davėjui - bankui. Todėl skola turėjo būti priteista iš J. P. asmeniškai. Prievolė UAB "General Finansing" 2000 Lt taip pat turėjo būti priskirta atsakovui, nes paskola buvo pasiimta dėl išlaidų vaiko gydymui ir reabilitacijai, o atsakovas piktybiškai vengė išlaikymo pareigos, liko skolingas pagal darbo santykius, todėl skolintis buvusi priversta dėl tiesioginės atsakovo kaltės. Prievolė Caprice Shusprodaction GmBh and Co. 30 537,60 Lt yra susidariusi iš atsakovo individualios įmonės veiklos priteistina atsakovui asmeniškai dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių.

21Mano, kad teismas pažeidė ir suvaržė jos teises, nes atsiuntus prašymą bylos nagrinėjimą atidėti bei pateisinančius dokumentus, patvirtinančius, jog negali atvykti į bylą dėl vaiko ligos, teismas priėmė sprendimą nagrinėti bylą taip neleisdamas pasisakyti ir pateikti įrodymus. Tuo buvo pažeistos ieškovės teisės, numatytas CPK 42 str, 253 str. Teismas priėmė sprendimą praktiškai remdamasis tik atsakovo žodine informacija, kas iš esmės neatitinka realios situacijos. Teismas nesuteikė progos jai pateikti įrodymus apie kitas savo pajamas. Mano, kad šioje byloje buvo pažeista ir teisėjo etika, kadangi pagal liudytojų parodymus teisėjas E. Činka, būdamas advokatu, teikė paslaugas vienam iš bylos kreditorių V. K., kas ir lemė neobjektyvų sprendimą byloje, ypač kas liečia dalį dėl prievolių paskirstymo.

22Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti minėtą sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal AB Ūkio bankas Panevėžio filialo ir R. S. 2007-04-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07/03-151, pagal J. P. firmai (kodas 4778006) išduotą 2005-04-28 vekselį dėl 37 100 EUR, pagal UAB „Ogmios centras" 2009-01-20 skolos suderinimo aktą, pateiktą J. P. firmai (kodas 4778006) dėl 949,90 Lt bei pagal R. S. – P. 2007-07-07 vartojimo kredito sutartį dėl 2000 Lt paskolos su UAB „General Financing" paskirstymo ir priimti naują sprendimą. Prašo nustatyti, kad prievolė pagal AB Ūkio bankas Panevėžio filialo ir R. S. 2007-04-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 07/03-151 yra asmeninė R. S. prievolė; kad prievolė AB „Ūkio bankui" pagal J. P. firmai (kodas 4778006) išduotą 2005-04-28 vekselį dėl 37 100 EUR sumos sumokėjimo yra solidari J. P. ir R. S. prievolė; kad pagal UAB „Ogmios centras" 2009-01-20 skolos suderinimo aktą pateiktą J. P. firmai (kodas 4778006) dėl 949,90 Lt skolos kreditoriui atsako R. S.; kad prievolė pagal R. S. – P. 2007-07-07 vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing" dėl 2000 Lt paskolos yra asmeninė R. S. prievolė.

23Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendime teismas yra konstatavęs, kad šalys atskirai gyvena nuo 2005 m. pabaigos, dėl ko iš esmės ginčo nėra. Vadovaujantis CK 3.127 str. 2 d. teismo prašė, kad ieškovės prisiimtos prievolės po 2005-11 mėn. nebūtų perskirstomos ir liktų ieškovės asmeninėmis priemonėmis. Tokiomis turėjo būti pripažinta AB „Ūkio bankas" Panevėžio filialo prievolė pagal 2007-04-18 sutartį, UAB „Ogmios centras" 949,90 Lt, prievolė, UAB „General Financing" 2000 Lt prievolė pagal 2007-07-07 sutartį. Nurodo, kad teismo sprendime išdėstyta argumentacija dėl įsipareigojimų pagal 2007-04-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 07/03-151 pagrįsta prielaidomis ir neparemta jokiais įrodymais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei paties teismo padarytoms išvadoms. Pagal šios kredito sutarties 19 punktą ieškovė įsipareigojo naudoti kreditą tik šeimos interesais, nenaudoti verslo reikalais ir skolų dengimui. Teismas pripažino, kad šeima iširo ir kad įmonės veikloje atsakovas faktiškai nebedalyvavo nuo 2005 m. pabaigos, nes viską buvo perėmusi ieškovė. Todėl mano, kad tokio kredito paėmimas niekaip nebegalėjo atitikti šeimos interesams ir akivaizdžiai buvo paimtas tik pačios ieškovės interesams tenkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šis kreditas buvo panaudotas įmonės skoloms apmokėti. Nurodė, kad įmonės įsiskolinimas UAB „Ogmios centras" taip pat atsirado ne dėl atsakovo veiksmų ir ne dėl bendrų su ieškove poreikių tenkinimo ir jis paie tai nieko nežino. Ieškovei sudarant nurodytus sandorius bendrų šeimos poreikių jau nebuvo ir sutikimo tokiems sandoriams jis nedavęs. 2005-04-28 vekselis dėl 37 100 EUR J. P. firmai (kodas 4778006) buvo išduotas dar gyvenant atsakovui su ieškove santuokoje ir bendrai rūpinantis verslo reikalais. Be to, šie pinigai buvo pasiskolinti išimtinai ieškovės iniciatyva ir jos reikalavimu, pinigai buvo išleisti įsigyjant prekes iš tiekėjų ir bandant išlaikyti verslą kaip šeimos pragyvenimo šaltinį. Aplinkybė, kad kreditorius sutinka, jog įsipareigojimus vykdytų vekselį pasirašęs asmuo, visiškai nereiškia, kad paskirsčius įsipareigojimus pagal šį vekselį šalims solidariai, būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Vekselis buvo išduotas įmonei, o ne jam asmeniškai. Todėl tokie teismo motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems teismo sprendime nurodytiems argumentams dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės ir kreditorių interesų apsaugos.

242005-04-28 išduotas AB Ūkio banko kreditas pagal vekselį tą pačią dieną buvo įformintas ir kredito sutartimi Nr. 05/03-119. Tik pagal kredito sutartį įmonei buvo paskolinta 35 tūkst. EUR, o vekselis buvo išrašytas jau įskaičius ir bankines palūkanas. Ši sutartis buvo sudaryta dalyvaujant ieškovei ir jai tarpininkaujant. Vekselio pasirašymą suprato tik kaip papildomą garantiją bankui dėl paimto kredito pagal kredito sutartį Nr. 05/03-119. Todėl nėra pagrindo interpretuoti skolą pagal atsakovo pasirašytą vekselį išimtinai jo asmeninę prievole kreditoriui. Be to, 2005-08-01 buvo pasirašęs įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovę rašytis pirminiu parašu AB Ūkio banke, kas patvirtina, kad ieškovė dalyvavo įmonės veikloje, galėjo disponuoti gautu kreditu.

25Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Nurodo, kad nesusiklosčius gyvenimui su ieškove jis apsigyveno ne pas kitą moterį, o pas savo motiną. Dėl prievolės pagal J. P. firmos (kodas 4778006) įsipareigojimus UAB „Ogmios centras" 949,90 Lt sumai, dėl prievolės pagal AB „Ūkio bankas" pagal 2007-04-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07/03-151 bei dėl R. S. P. 2007-07-07 prievolės pagal vartojimo kredito sutartį dėl 2000 Lt paskolos su UAB „General Financing" paskirstymo yra pasisakęs savo apeliaciniame skunde ir ten nurodytus argumentus palaiko. Dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų prievolių paskirstymo palaiko teismo sprendime išdėstytus argumentus.

26Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą Panevėžio AVMI nurodo, kad J. P. firmos (k.4778006) skola biudžetui yra 26896,65 Lt, ir ji turi būti išieškota iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą kuriuo nutarė, jog ši skola valstybės biudžetui solidari. Nesutinka su ieškovės prašymu pripažinti aukščiau nurodytą skolą asmenine J. P. skola. Mano, kad nežiūrint į tai, jog atsakovo įmonė yra įsteigta iki santuokos, įmonė yra turtinis kompleksas ir, jeigu jos veikloje tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja bei naudą gauna sutuoktiniai, tai ir pagal įmonės prievoles atsako taip pat abu. Faktą, kad J. P. firmoje dirbo, o vėliau faktiškai ją valdė ieškovė, patvirtina ir atsakovas. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 4 p. jungtine sutuoktinių nuosavybe tūri būti laikomos iš įmonės gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas. Mano, kad įmonės veikla pirmiausia skiriama šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, ar vieno iš sutuoktinių po/iki santuokos sudarymo nesant vedybų sutarties, veiklos, atsiradusios prievolės yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.).

27Atsiliepime į apeliacinį skundą AB Ūkio bankas prašo sprendimą dalyje dėl įsipareigojimų AB Ūkio bankas priteisimo palikti nepakeistą. Mano, kad keisti skolininkų sutartimis prisiimtų skolinių įsipareigojimų nebūtų pagrindo.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „General Finansing“ informuoja, kad nesutinka su J. P. apeliaciniame skunde nurodytomis santuokos nutraukimo pasekmėmis, t. y. su nurodytų finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui padalinimu. Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandoris Nr. 1, pagal kurį R. S. buvo suteiktas kreditas, buvo sudarytas 2007-07-07, t. y. šalims gyvenant santuokoje. Todėl teigia, jog šalių atsakomybė yra solidari (CK 3.109 str., 3.92 str. 3 d.). R. S. tinkamai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, pagal Sutartį yra pradelstos įmokos ir skaičiuojami delspinigiai. Skolos grąžinimo priskyrimas vienai šaliai, pažeistų trečiojo asmens interesus.

29Šalių apeliaciniai skundai atmestini, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliaciniu skundu neskundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl dėl šios sprendimo dalies nepasisakoma. Išnagrinėjus šalių apeliacinių skundų argumentus visų byloje esančių įrodymų pagrindu daroma išvada, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

31Apeliantė (ieškovė) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria santuoką nuspręsta nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Pagal CK 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas vartojo prieš ją smurtą, nuo 2005 metų spalio mėn. paliko šeimą ir ja nesirūpino, ir išvyko gyventi į Vilnių, kad turi kitą moterį su vaiku. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti minėtas aplinkybę. Pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad ieškovė atsakovo neištikimybės ir kitų įstatyme numatytų prezumcijų, kurioms esant šeima laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, neįrodė. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus nagrinėjamu klausimu, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog preziumuoti santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės fakto nėra pagrindo. Teismas kruopščiai ištyrė, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, pagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, sutinka, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms, susidariusioms 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais išspręsti, priėmė sprendimą gyventi atskirai, atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpino, neteikė išlaikymo vaikams, ieškovė konfliktavo su atsakovu dėl verslo reikalų ir įtakos jo įmonėse ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, atsakovo teigimu, ieškovė prisipažino bendraujanti su kitu vyrui. Todėl dėl santuokos iširimo teismas pagrįstai nustatė mišrią sutuoktinių kaltę (CK 3.61 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 str. 2 d. normas - pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ normas.

32Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neliko teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturinės žalos atlyginimą (CK 3. 70 str. 2 d.). Dėl šio straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo argumentų apeliaciniuose skunduose nepateikta, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

33Nepagrįstais vertintini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra žalinga vaikui, jam kenkia, yra nekonkreti, nes nėra nurodytas konkretus bendravimo laikas, dėl ko jos nebus galima tinkamai vykdyti bei kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį negalės jos įvykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku yra žalingas vaikui ir jam kenkia. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas turi teisę pagal nustatytą tvarką bendrauti su vaiku, tačiau nesutarimai kilo dėl bendravimo laiko, dažnumo, trukmės ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas bendravimo tarp vaiko ir tėvo tvarką nustatė atsižvelgdamas į iki ginčo buvusią bendravimo tvarką, jos trukmę, dažnumą bei realias galimybes vykdyti šią pareigą atsižvelgiant į gyvenamąsias vietas. Tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra bloga, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme, lavinime ir auklėjime. Jeigu vykdant teismo sprendimą bus neaiškumų, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl jo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

34Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nėra teisinių ir faktinių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria nepatenkintas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas yra darbinga, todėl jai buvusio sutuoktinio teikiamas išlaikymas nereikalingas ir jį priteisti CK 3.72 str. pagrindu nėra pakankamo pagrindo (4 t., b. l. 140, 144-146). Todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

35Abu apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria padalintos sutuoktinių prievolės kreditoriams, nurodydami skirtingas nuomones ir paaiškinimus apie tai, kuris iš sutuoktinių ar abu sutuoktiniai turi atsakyti kreditoriams pagal byloje nurodytas prievoles. Tačiau apeliaciniuose skunduose šiuo aspektu išdėstyti teisiniai argumentai dėl teisės normų pažeidimo yra grindžiami kiekvieno iš apeliantų pasirinktiniais duomenimis, išskirtais iš byloje esančių duomenų visumos. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 str. Byloje nenustatyta, kad minėtos prievolės, išskyrus tas, dėl kurių nėra ginčo, yra asmeninės kurio nors iš sutuoktinių prievolės, kad jos yra susijusios su viena iš šalių, asmeniniu šalies turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (CK 3.110 str. 1 d., 3.111 str., 3.115 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybes nustatytos teisingai, tinkamai taikytos šį klausimą reglamentuojančias teisės normos. Todėl teisėta ir pagrįsta išvada, jog pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-02-13 sprendimą, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalys kreditoriui „Swedbank“, AB atsako solidariai, kas jau konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime (1 t., b. l. 21-22, 27-28, 74, 122,CPK 182 str. 2 p.), kad AB "Ūkio bankas" Panevėžio filialo ir R. S. 2007-04-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.07/03-151 dėl 20 000 Lt paskolos šalys kreditoriui atsako solidariai, nes paskola paimta santuokos metu būsto remontui arba įmonių skolų dengimui, kas bet kokiu atveju reiškia, kad paskolos paėmimas atitiko šeimos ir šeimos įmonių interesams (1 t., b. l. 93-96), kad pagal 2007-10-26 vykdomąjį įrašą dėl 22 118 Lt išieškojimo iš R. S. AB Ūkio bankas naudai, išduoto R. S. 2007-04-18 paprastojo vekselio dėl 24 449 Lt sumokėjimo pagrindu, prievolė yra asmeninė R. S. prievolė, kad pagal 2006-07-11 vykdomąjį įrašą dėl 37 100 EUR ir procesinių išlaidų išieškojimo iš J. P. firma (kodas 4778006) ir J. P. pagal J. P. firma (kodas 4778006), išduotą 2005-04-28 vekselio dėl 37 100 EUR sumos sumokėjimo pagrindu, prievolė yra asmenine J. P. prievolė (2 t., b. l. 106-109), kad skolos Panevėžio AVMI (1 t., b. l. 62-63, 75, 4 t., b. l. 14), VSDFV Panevėžio skyriui (savininko ir darbuotojų įmokos, delspinigiai už laikotarpį nuo 2006-07 iki 2008-12-31, 1 t., b. l. 64-70), Panevėžio teritorinei muitinei pagal 2007-12-12 sprendimą Nr. 10000092094 17 Lt delspinigių nepriemoka (4 t., b. l. 79, 129-133), UAB “Ogmios centras“ 949,90 Lt skola (4 t., b. l. 80, pagal Lenkijos Respublikos Sieradzo rajoninio teismo 2007-05-31 neakivaizdų sprendimą 8092,75 zlotų skola (4 t., b. l. 82), AB Ūkio banko lizingas 11 210,92 Lt skola, skola pagal 2007-07-07 prievolę - vartojimo kredito sutartį dėl 2000 Lt paskolos su UAB “General financing“ (1 t., b. l. 98-99, 2 t. b. l. 49-50, 54, 84-85), pagal įsipareigojimus K. išduotų vykdomųjų raštų 2006-06-09 Nr.352, 2006-07-20 Nr.443, 2006-03-28 Nr. 192 ir 2006-11-00 Nr.803 pagrindu 30 492,42 Lt yra solidariosios sutuoktinių prievolės, už kurias jie atsako solidariai (2 t., b. l. 148-158, 3 t., b. l. 18-27), o ieškovės 2139,78 Lt prievolė advokatui M.Šimkūnui yra asmeninė ieškovės prievolė (2 t., b. l. 81-82). Nors šalys skirtingai aiškina minėtų prievolių kreditoriams atsiradimo, dalinio apmokėjimo ir kitas aplinkybes, tačiau šalių paaiškinimai nėra pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, kurie patvirtintų, kad prievolės turi būti paskirstytos taip, kaip nurodo apeliantai, o ne taip, kaip byloje esančių įrodymų ir motyvų pagrindu nutarė teismas. Nei vienas iš apeliantų neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl to, kokio ir kada sudaryto rašytinio dokumento pagrindu apeliantams atsirado virš minėtos prievolės kreditoriams. Pagal prievolių, kylančių iš minėtų sandorių, turinį matyti, kad pagal jas gautos lėšos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti savo bei vaikų poreikius. Nors apeliantė teigia, kad dalis paskolų susidarė todėl, kad reikėjo padengti ankstesnes paskolas, taisyti verslo reikalus, todėl tai yra tik asmeninės atsakovo skolos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Pagal bylos duomenis, būtent atsakovė pakankamai ilgą laiką (nuo 2002 metų iki 2007 metų) dirbo atsakovo įmonėse įvairiose pareigose, tvarkė bankinius, darbo santykius ir kitus verslo reikalus (4 t., b. l. 140-143). Kaip matyti iš veiklos masto ir kreditorių suteiktų paskolų dydžio, atsakovo įmonių veikla turėjo pelno, kuris buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kitokio nuolatinio ir pagrindinio pajamų šaltinio nagrinėjamu laikotarpiu šalys neturėjo ir vienai kitai pretenzijų dėl netinkamai, neprotingai tvarkomų pajamų ir išlaidų nereiškė, iš dalies grąžindavo kreditoriams skolas, su jais bylinėjosi, atsakovas teikė valstybinėms institucijoms atitinkamas deklaracijas, todėl apie padėtį įmonėse žinojo ir sandoriams pritarė, ieškovė veikė įmonės vardu ir pasirašinėjo sandorius (1 t., b. l. 75-88, 101-111, 126, 166-168, 4 t., b. l. 76-79, 5 t., b. l. 7-19, 20). Be to, atsakovas yra teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 223 str. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 metų aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kas patvirtina, kad būtent atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu liko atsakingu už įmonės veiklą asmeniu, nors apeliaciniuose skunduose apeliantai teigia ir priešingai (4 t., b. l. 171-175). Nors skola UAB „General Finansing” priteista tik iš ieškovės (2 t., b. l. 54), tačiau tai šioje konkrečioje byloje nesudaro pagrindo skolą priteisti tik iš jos, nes bylos įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas tuo metu tikrai sirgo, atsakovas vaiko išlaikymui buvo įsiskolinęs, o kreditorius nesutinka su prievolės padalijimu (2 t., b. l. 51, 52, 84-85, 4 t., b. l. 18). Nors apeliantė teigia, kad skola K. susidarė iki jų santuokos sudarymo, tačiau tai neatitinka teismų sprendimų turiniui, kuriuose nurodyta, kad jie priimti 2005-2006 metais ir yra ne dėl skolų, susidariusių iki šalių santuokos sudarymo (2 t., b. l. 148-159, 3 t., b. l. 18-27).

36Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendraskoliai - sutuoktiniai - savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies, ir tai atitinka formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.). Taigi esant šiuo klausimu nuosekliai ir aiškiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai bei nesant visų kreditorių nuoseklios ir aiškios iniciatyvos ginti savo teises, teisėjų kolegija nurodyto apeliantų argumento nelaiko pakankamu pagrindu naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl kreditorių prievolių padalijimo santuoką nutraukusiems sutuoktiniams.

37Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl to, kad jai buvo suvaržytos procesinės teisės, nes, atsiuntus prašymą bylos nagrinėjimą atidėti bei pateisinančius dokumentus, patvirtinančius, jog negali atvykti į bylą dėl vaiko ligos, teismas priėmė sprendimą nagrinėti bylą, taip neleisdamas pasisakyti baigiamosiose kalbose ir pateikti įrodymus. Tačiau bylos nagrinėjimas vyko nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio, vyko daug parengiamųjų teismo posėdžių (1 t., b. l. 42-43, 52-54, 116-114, 139-140, 156-157, 169-170, 2 t., b. l. 29-30, 63-65, 3 t., b. l. 28-31), šeši bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiai (3 t., b. l. 55-56, 75-80, 105-107, 161-166, 4 t., b. l. 20-22, 83-84, 85-88, 120-121, 158-159, 169-170), kurie kai kuriais atvejais neįvyko dėl to, kad ieškovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl vaiko ligos. Todėl apeliantė turėjo daug laiko ir galimybių pateikti ir savo paaiškinimus, ir turimus įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė savo teisėmis aktyviai naudojosi, reiškė prašymus įrodymams išreikalauti, keitė ieškinio dalyką (1 t., b. l. 61, 90, 125, 142, 2 t., b. l. 6, 35-38, 3 t., b. l. 110, 4 t., b. l. 91-95). Šioje byloje ir 2010-02-25 teismo posėdyje ieškovę atstovavo advokatas, ir tai yra tinkamas šalies atstovavimas, ypač atsižvelgiant į užsitęsusią bylos trukmę (4 t., b. l. 177-180, CPK 51 str. 2 d.). Teismas vertino visus per visą procesą šalių pateiktus įrodymus, žodžiu ir raštu pateiktus paaiškinimus. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jos teisės duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus. Be to, net jeigu toks pažeidimas ir būtų nustatytas, tai dėl jo byla nėra išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

38Apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo etikos pažeidimo ar galimo šališkumo nepagrįsti konkrečiai duomenimis ir CPK 65, 66 str. nurodytomis aplinkybėmis.

39Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, tai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje kuriai nors iš šalių nepriteisiamos. Kadangi apeliantams teikiama valstybės garantuojama 100 procentų nemokama teisinė pagalba, iš šalių į valstybės biudžetą nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 99 str.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

41Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d sprendimą palikti nepakeistą