Byla T-56/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 56-94); 2) priteisti iš atsakovų 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 2002 m. jam buvo taikomas pakaitinis gydymas metadonu. Tačiau 2008 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ir nuvežtas į komisariatą, vėliau pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo nutrauktas pakaitinis gydymas metadonu, kas pareiškėjui sukėlė stiprią abstinencijos būklę bei žalą sveikatai. Dėl padarytos didelės neturtinės žalos kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri ginčijamu 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutarė, kad žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pareiškėjui nebuvo padaryta.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas teikė ieškinį su analogiškais reikalavimais Vilniaus apygardos teismui, kuris 2015 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti ir grąžino jį pareiškėjui, nurodydamas, kad ieškovas su ieškiniu dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo turi kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Iš esmės tokia išvada padaryta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje išdėstyta argumentacija, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nagrinėtini administraciniuose teismuose. Ši nutartis buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3258-764/2013, kurioje pareiškėjas kėlė reikalavimus, analogiškus (išskyrus reikalavimą panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą) šiame skunde keliamiems reikalavimams. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014 konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, įvertinus byloje esančią medžiagą, ginčo teisinį santykį reguliuojančius teisės aktus, teismui kilo abejonė, ar ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

5Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

6Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

7Paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą byloje IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje žala nebuvo padaryta, ir prašo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ginčas kyla dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo, kas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Ginčai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Klausimų, susijusių su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ar Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas nekelia. Todėl ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. Vilniaus apygardos teisme (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 8 punktas).

9Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

10Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

11Bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

12Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.