Byla 1A-546-317-2013
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 137 str. 3 d. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo J. S. gynėjai-advokatei Angelei Fominienei, civilinio atsakovo-R. B. individualios įmonės savininkei R. B., civilinio atsakovo įgaliotajam atstovui-advokatui Zenonui Juknevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo-R. B. individualios įmonės savininkės R. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 137 str. 3 d. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2LR BK 75 str. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš civilinio atsakovo-R. B. individualios įmonės 25 106,00 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai šimtas šeši litai, 00 ct) už nukentėjusiajam S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

4Priteista iš civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. K. naudai.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6J. S. nuteistas už tai, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, o būtent: dirbdamas R. B. individualioje įmonėje miško pjovėju, vykdydamas miško kirtimo darbus pagal 2010-02-08 Miško ruošos darbų sutartį Nr. 1/2010, 2010 m. vasario 10 d. apie 15 val., Kaišiadorių r., ( - ) girininkijos ribose, ( - ) kaimo miško kvartale Nr. ( - ), kertant biržę pirmoje valksmoje, pažeidė „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, nurodytus darbų saugos reikalavimus: 44 p. „pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai“, 46 p. „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“, 51 p. „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio“, 54 p. „pagrindinis pjūvis daromas statmenai medžio kamieno ašiai išpjovus pjūvių susikirtimo lygyje arba iki 5 cm aukščio jo. Medžiams iki 35 storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė kaip 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Storesniems kaip 35 cm medžiams užtūra gali būti plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje, bet ne plonesnė kaip 3,5 cm. Medžiams su puvimu kelminėje dalyje užtūra paliekama 2 cm storesnė“, 56 p. „darant pagrindinį pjūvį, reikia laiku įstatyti vertimo svirtelę ar pleištus, kad nebūtų suspausta pjovimo juosta. Įpjovus iki užtūros, medis nuverčiamas keliant svirtelės galą į viršų, įkalant pleištus ar kitomis priemonėmis“, pažeidė R. B. įmonės „Motopjūklininko (6141) saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2, patvirtintos 2003-02-10 savininkės R. B. įsakymu Nr. 6-D, nurodytus reikalavimus: 4.15 p. „pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai“, 4.16 p. „pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m.“, 4.17 p. „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“, 4.22 p. „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas“, ko pasėkoje nesilaikė saugaus atstumo, pjaunant eglę nestebėjo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, nupjovė ją netaisyklingai, ir, jai nuvirtus, buvo prispaustas antroje valksmoje nupjautos eglės šakas genėjęs S. K., padarant nukentėjusiajam kompresinį VIII krūtininio slankstelio lūžį, VIII krūtininio slankstelio srities stuburo smegenų sumušimą, trauminį ASIA-D tipo mielitą, kairės mentės skeveldrinį, kairių II-VIII šonkaulių, krūtinkaulio rankenos lūžius, krūtinės sumušimą, kairio plaučio pažeidimą, kairės pusės pneumohidrotoraksą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, muštines žaizdas kaktoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kaktoje, subkapsulinį kepenų S4 segmento plyšimą, dėl krūtinės sumušimo, pasireiškusio kairio plaučio pažeidimu, kairiu pneumohidrotoraksu, kas komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu bei kompresinio 8-o krūtininio slankstelio lūžiu, dėl ko išsivystė 8-o krūtininio slankstelio srities stuburo smegenų sumušimas, ASIA-D tipo trauminis mielitas, kas komplikavosi kairės kojos plegija bei šalinimo funkcijų (šlapinimosi ir tuštinimosi) sutrikimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo-R. B. individualios įmonės savininkė R. B. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį ir nukentėjusiojo S. K. ieškinį- dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

8Apeliantė teigia, kad nukentėjusysis S. K. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, jos įmonė už jį mokėjo draudimo įmokas. Teismas, spręsdamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį, LR CK 6. 283 straipsnio nuostatų bei jų pritaikymo aplinkybių neanalizavo (nors juo rėmėsi ir pats ieškovas). Apeliantė nurodo, kad J. S. teismo posėdžių metu patvirtino, o bylos medžiaga tai nėra paneigta, kad leidimo kirsti medžius tą dieną iš darbų vadovo jis negavo, jam buvo liepta tik išpjauti pomiškį, o tai reiškia, kad jis veikė be jos įmonės atstovo nurodymo, savavališkai ir jos, kaip darbdavės, atstovų nekontroliuojamas. Be to, jos įmonė buvo apdraudusi S. K. nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje "( - )“ 2009 07 07 - 2010 07 07 laikotarpiui, todėl šis draudikas ir privalo patenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį.

9Skundo autorė taip pat nurodo, kad S. K. dirbo pagal darbo sutartį, o tai reiškia, kad jis buvo apdraustas ir nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Todėl sprendžiant žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimą bei S. K. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, turėjo būti taikomas LR CK 6.283 str. 4 d. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su šia pozicija, nustatant nukentėjusiajam S. K. neturtinės žalos dydį, prašoma atsižvelgti į didelį jo neatsargumą, pasireiškusį teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių pažeidimu.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, civilinio atsakovo atstovą, civilinio atsakovo įgaliotąjį atstovą, prašiusius skundą tenkinti, nuteistojo J. S. gynėją ir prokurorę, prašiusias skundą atmesti, konstatuoja, kad civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės savininkės R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

11Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir byloje ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. S. pritaikytas tinkamai, o bausmė paskirta teisingai. Civilinių ieškinių klausimas byloje išspręstas tinkamai, nepažeidžiant nei LR BPK nei LR CK nuostatų.

12Kadangi esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, o apeliantė nesutinka tik su priteistais civiliniais ieškiniais, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

13Apeliantė teigia, jog teismas, spręsdamas dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio, turėjo taikyti LR CK 6.283 str. nuostatas, nustatančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

14Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t.y. asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. To paties įstatymo 5 d. 1 p. nurodyta, kad asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai. Byloje esanti darbo sutartis (b.l. 181-182, t.1) patvirtina, kad nukentėjusysis S. K. dirbo R. B. įmonėje, ėjo motopjūklininko (miško pjovėjo) pareigas, todėl nukentėjusysis turėjo būti privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ir tai turėjo daryti darbdavys, t.y. R. B. įmonė. Nukentėjusiojo privalomojo draudimo fakto neneigia ir pati apeliantė, skunde nurodydama, kad S. K. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka ir jos įmonė už jį mokėjo draudimo įmokas. Dėl šių aplinkybių, LR CK 6.283 str., sprendžiant dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio, negali būti taikomas, nes tai prieštarautų šio straipsnio 4 d. nuostatoms.

15Apeliantė taip pat nurodo, kad jos įmonė buvo apdraudusi S. K. nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje "( - )“ 2009 07 07 - 2010 07 07 laikotarpiui, todėl šis draudikas ir privalo patenkinti Valstybinės ligonių kasos ieškinį. LR CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis J. S. dirbo R. B. įmonėje, darbo metu dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė LR CK 6.264 str. 1 d. nuostatas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio priteisimo Valstybinei ligonių kasai. Byloje esantys draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimas, apdraustų pareigybių sąrašas prie draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties, bei įmonės darbuotojų sutikimas (b.l. 102-104, t.3) patvirtina, kad nukentėjusysis S. K. 2009-07-07 – 2010-07-07 laikotarpiu buvo apdraustas draudimu nuo nelaimingų atitikimų darbo metu ir betarpiškai vykstant į darbo vietą ar iš jos ir taip pat atliekant savo darbo darbines funkcijas įmonės administracijos nustatytu laiku, pasirašytinai sutiko, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmokos gavėja būtų R. B. įmonė. Byloje esantis mokėjimo nurodymas (b.l. 133, t. 3) patvirtina, kad draudikas-UADB „( - )“ išmokėjo draudėjui R. B. IĮ apskaičiuotą draudimo išmoką už nukentėjusįjį S. K.. Nei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimas, nei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės (b.l. 75-90, t. 4) nenumato, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų apima ir išmokas Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Draudikas UADB „( - )“ įvykdė sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys turėjo būti priteistas iš šios bendrovės.

16Apylinkės teismas taip pat pagrįstai vadovavosi LR CK 6.264 str. 1 d. nuostatomis, priteisdamas iš civilinio atsakovo-R. B. įmonės nukentėjusiojo naudai neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl R. B. įmonės darbuotojo-J. S. kaltų veiksmų nukentėjusiam S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

17Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nustatant nukentėjusiajam S. K. neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į didelį jo neatsargumą, pasireiškusį teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių pažeidimu. Įvertinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei bylos medžiagą, nenustatyta, kad nukentėjusysis S. K. būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Priešingai, byloje nustatyta, kad nuteistasis J. S. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, ko pasėkoje dėl neatsargumo sunkai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam, tinkamai taikė LR CK nuostatas, nustatančias neturtinės žalos priteisimo kriterijus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. K., apylinkės teismas įvertino, kad civilinio atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, nuteistasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, nusikaltimo pasekmės yra sunkios - nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas 40 proc. darbingumas, dėl patirtų sužalojimų iš esmės apribota nukentėjusiojo darbo pasirinkimo galimybė, taip pat galimybė dirbti namų ūkio darbus, rūpintis šeimos nariais; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis taip pat patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

18Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

19Civilinio atsakovo-R. B. individualios įmonės savininkės R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai