Byla A-556-112-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Žilvinui Treigiui, atsakovo atstovei Žanetai Kubiliūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedimino gatvės turgus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedimino gatvės turgus“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl protokolo panaikinimo dalyje ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gedimino gatvės turgus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Gedimino gatvės turgus“) kreipėsi su skundu (T 1, b. l. 5-12) į teismą prašydamas: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos 2009 m. sausio 15 d. posėdžio protokolo dalį, kuria nepritaria šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠM-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ), statybos leidimo išdavimui; 2) įpareigoti UAB ,,Litesko“ filialą „Alytaus energija“ pritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui pagal techninį projektą „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“; 3) įpareigoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau - ir Alytaus RAAD) pritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui pagal techninį projektą „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos

62009-01-23 raštu Nr. SD-544 (6.18) buvo informuotas, jog 2009 m. sausio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos posėdyje buvo nepritarta šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ), statybos leidimo išdavimui. UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2009-01-20 raštu Nr. 102-18 nepritarė statybos leidimo išdavimui ir tai 2009 m. sausio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos posėdyje patvirtino UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ įgaliotas atstovas J. V. Nurodė, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, jog energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei, gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Be to, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 15 punktą „Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai“. Kitaip tariant, šiuose dokumentuose įtvirtintas principas, jog energetikos įmonėms priklausančių energetikos objektų eksploatavimo, priežiūros, jų tinkamos būklės palaikymo, atnaujinimo kaštai tenka šių energetikos objektų savininkams, ir šie kaštai vienašališkai negali būti priskirti (vienašališkai draudžiama juos perkelti) žemės ar statinių, kuriuose yra šie objektai, savininkams, tai pat yra akcentuojama energetikos objektų savininkų pareiga šiuos objektus tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, atnaujinti. Kitoks reguliavimas nustatytas tiems atvejams, kai kitų savininkų žemėje ar statiniuose esamus energetikos objektus būtina išplėsti ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus dėl suprojektuoto statinio. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 15 punktą ,,Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą)“. Šiuo atveju taikomos visos Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Jos numato, kad kitų savininkų žemėje ar statiniuose esančių rekonstruojamų ar perkeliamų energetikos objektų rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas (įstatymas palieka teisę susitarti - dalį ar visas) apmoka žemės ar statinių savininkas. Pažymi tai, jog skirtingai nei elektros ūkyje, kur dėl teisės aktais nustatyto ribojimo tokie atvejai negalimi, šiais atvejais nei Energetikos įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai žemės ar pastatų savininkams nedraudžia šilumos trasos rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų apmokėti patiems, tokių darbų atlikimui savo vardu samdant reikiamus leidimus, licencijas turinčias įmones, kurių darbas būtų prižiūrimas energetikos įmonės techninių darbuotojų. Prie UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2009-01-20 rašto Nr. 102-18 pridėtame UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2008-10-03 rašte Nr. 102-405 nurodoma, kad UAB „Gedimino gatvės turgus“ ir UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ 2008-08-12 pasirašė sutartį Nr. ( - ), t. y. tuo įvykdė Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus. AB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2008-10-03 rašte Nr. 102-405 nurodomas tik vienas argumentas, kad statybos leidimo rekonstruoti išdavimas pareiškėjui negalimas, nes tai neva prieštarautų galiojančių teisės aktų nuostatoms ir pasirašytų sutarčių nuostatoms. 2008-08-12 sutartyje Nr. ( - )apie statybos leidimo išdavimą būtent UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ vardu tiesiogiai nėra kalbama. Manantys, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma atsiejamai nuo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vieno iš reikalavimo, jog teisė būti statytoju galima tik tada, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - tik toks statytojas turi teisę gauti statybos leidimą. Tokia pati nuostata yra ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkte. Pažymėtina ir tai, kad tarp STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 punkte ir V skyriuje nurodytų atvejų, kada nėra reikalinga pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, nėra atvejo, kad energetikos objektų, priklausančių energetikos įmonėms, tačiau esančių kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei rekonstrukcijai ar perkėlimui ta energetikos įmonė galėtų nepateikti jos kaip statytojo žemės sklypo nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Vadinasi, tik žemės sklypo ( - ), savininkas, t. y. pareiškėjas, turi teisę gauti statybos leidimą šilumos tinklų rekonstrukcijai nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ). Parengtas techninis projektas „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“, atitinka aukščiau šioje pastraipoje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 2008-02-29 Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotame Projektavimo sąlygų sąvade Nr. ( - ) bei UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2008-02-04 išduotose šilumos tinklų rekonstravimo techninėse sąlygose Nr. 5 statytoju nurodoma UAB „Gedimino gatvės turgus“, todėl šiai bendrovei nėra jokių kliūčių išduoti leidimą statybai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ neturi jokių teisėtų pagrindų nepritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui, todėl UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ turi būti teismo įpareigota pritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Alytaus RAAD 2009-01-15 raštu Nr. AM4-2 nepritarė statybos leidimo išdavimui. Alytaus RAAD 2009-01-15 rašte Nr. AM4-2 nepritarimo statybos leidimo išdavimui priežastimi nurodyta tai, jog nustatyta tvarka Alytaus RAAD nėra pateikęs išvados dėl techninio projekto „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ) dalies Aplinkos apsauga. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog statinio techninis projektas privalo būti derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje, į kurios sudėtį pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį įeina inžinerinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovai, kitaip tariant, statinio techninis projektas privalo būti suderintas tik su projektavimo technines sąlygas išdavusiomis institucijomis, kurių atstovai įeina į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Kadangi 2008-02-19 Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotame Projektavimo sąlygų sąvade Nr. ( - ) (5 priedas) šiluminės trasos projektui rengti Alytaus RAAD sąlygų projektavimui nėra pateikta, techninio projekto su Alytaus RAAD derinti neprivaloma. Sąlygas projektavimui buvo išdavęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, todėl jis nagrinėjo, ar statinio techninis projektas parengtas nepažeidžiant atitinkamų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų aplinkos apsaugos srityje. Parengtą techninį projektą svarstant Nuolatinėje statybų komisijoje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atstovas jam pritarė. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus ir Alytaus RAAD funkcijos, tikrinant techninių projektų aplinkosauginę dalį, iš esmės yra panašios, todėl šiuo atveju, nors ir nebuvo Alytaus RAAD išduotų projektavimo sąlygų, techninio projekto parengimą ir atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams aplinkos apsaugos srityje patikrino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius. LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 LR aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. D1-379 redakcija patvirtintų Nuolatinės statybų komisijos pavyzdinių nuostatų 18 punkte nustatyta, jog „Sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais nagrinėjant statinio projektą, Komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nustatęs (pagal kompetenciją), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo išdavimui, savo nepritarimo motyvus išdėstydamas raštu“. Alytaus RAAD 2009-01-15 rašte Nr. AM4-2 nurodytas reikalavimas neatitinka aukščiau nurodyto įsakymo 18 punkto reikalavimų – 2008-02-29 Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotame Projektavimo sąlygų sąvade Nr. ( - ) nebuvo įrašytos jokios Alytaus RAAD sąlygos, todėl šiuo atveju jie neprivalo pateikti išvados dėl techninio projekto dalies Aplinkos apsauga, ir derinti šį techninį projektą su Alytaus RAAD yra neprivaloma. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus RAAD 2009-01-15 rašte Nr. AM4-2 nėra nurodyta, kad statinio techninis projektas parengtas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus aplinkos apsaugos srityje. Parengtas techninis projektas „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“ Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje buvo svarstytas 3 kartus, ir kiekvieno svarstymo metu Alytaus RAAD pozicija bei nurodomos leidimo neišdavimo priežastys skyrėsi. 2008 m. spalio mėnesį Alytaus RAAD išnagrinėjo ir pritarė viso komplekso - prekybos centro techninio projekto daliai „Aplinkos apsauga“, tačiau pareikalavo laikytis Alytaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. ART-5-579A 1 punkto reikalavimo, kur nurodoma, jog „šiluminė trasa parinkta vieta negali būti tiesiama, kadangi, kaip paaiškėjo, planuojami iškirsti ne uosialapiai klevai, o vertingi Pensilvaniniai uosiai, todėl turi būti numatyta kita vieta šiluminės trasos tiesimui.“ Pažymėtina tai, kad šis Alytaus RAAD

72008 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. ART-5-579A 1 punkto reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo ir galios, nes jis prieštarauja žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams, projektavimo sąlygų sąvaduose bei atrankos išvadoje nurodytiems reikalavimams, o būtent: 1) 2007 m. liepos 26 d. Alytaus miesto tarybos sprendimu Nr. T-152 buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), ribų keitimo detalusis planas, ir jau tada šiame detaliajame plane patvirtinta/numatyta vieta, kurioje turi būti tiesiama nauja šiluminė trasa, todėl Alytaus RAAD 2008 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. ART-5-579A 1 punkto reikalavimas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienintelė detaliojo plano rengimo priežastis buvo Alytaus miesto savivaldybės parengtas Naujosios gatvės antros juostos techninis projektas, kuriame buvo numatyta gatvės tiesimui panaudoti dalį savivaldybei nepriklausančio žemės sklypo ( - ). Tokiems sprendiniams atlikti buvo būtina gauti žemės sklypo savininko sutikimą ir naujuoju detaliuoju planu nustatyti naujas žemės sklypo ( - ), ribas. Detaliojo plano rengimo tikslai buvo nurodyti 2005-07-05 prašyme „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir šiam tikslui sutarties sudarymo“, 2005-11-10 Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Glass Market“ pasirašytame akte. Kadangi Alytaus miesto savivaldybė lėšų detaliojo plano rengimui skirti negalėjo, šis detalusis planas buvo parengtas ir apmokėtas sklypo savininko lėšomis; 2) Nei 2007-10-18 pareiškėjui išduotame Alytaus m. savivaldybės administracijos parengtame projektavimo sąlygų sąvade Nr. ( - ) prekybos centro statybai, kuriame buvo pateiktos Alytaus RAAD sąlygos Nr. ( - ), nei 2008-02-29 Alytaus m. savivaldybės administracijos parengtame projektavimo sąlygų sąvade Nr. ( - ) šilumos trasos projekto rengimui, nei 2008-02-28 Alytaus RAAD pateiktoje atrankos išvadoje Nr. ARV2-5-383 dėl prekybos, paslaugų ir laisvalaikio centro (komplekso) statybos ( - ), poveikio aplinkai vertinimo nebuvo nustatyta reikalavimo šilumos trasą projektuoti kitoje vietoje, nei nustatyta sklypo detaliojo plano sprendiniuose. 2008-02-28 Alytaus RAAD atrankos išvados Nr. ARV2-5-383 5 punkte nustatyta, jog trasos tiesimo vietoje bus iškirsti 9 ir persodinti 2 medžiai - neatsižvelgiant į medžių rūšinę sudėtį. Alytaus RAAD nenurodė jokių prieštaravimų ar pastabų dėl projektuojamos trasos vietos, kuri buvo aiškiai nurodyta brėžinyje, pateiktame kartu su poveikio atrankai vertinimo byla/dokumentais. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, tiek projektui pritaręs Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, tiek ir Alytaus RAAD turėjo visą reikiamą informaciją apie projekte numatomų kirsti medžių rūšinę sudėtį - Alytaus RAAD, vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, disponuoja informacija apie visus mieste augančius želdinius su visa jų charakteristika (Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų II sk. 7 p.). Yra parengtas Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo planas, ir dar 2006 m. visi Alytaus mieste komercinės paskirties sklypuose augantys medžiai Alytaus RAAD bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus buvo inventorizuoti ir buvo atlikta jų taksacija, todėl jau nuo tada - dar prieš patvirtinant sklypo detalųjį planą, prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadus, prieš atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką - buvo žinoma ir šiame sklype augančių medžių rūšinė sudėtis. Nei viename įstatyme ar kitame teisės akte nėra nustatyta draudimo kirsti sklypo detaliojo plano sprendiniuose numatytus iškirsti Pensilvaninius uosius, įstatymuose nustatyta tvarka sumokant nustatyto dydžio kompensacinę įmoką. Pažymėtina ir tai, kad 2008-02-28 Alytaus RAAD atrankos išvados Nr. ARV2-5-383 5 punkte nustatyta, jog vietoje kertamų medžių bus sodinama kelis kartus daugiau bei medžiai bus vertingesni; 3) Alytaus RAAD nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, derinant prekybos centro statybos ( - ) techninio projekto dalį „Aplinkos apsauga“ - 2008-08-25 Alytaus RAAD pateikus prašymą derinti šį projektą, Alytaus RAAD 2008-09-05 rašte Nr. ART-5-579 reikalavimo, jog šiluminė trasa parinkta vieta negali būti tiesiama, kadangi, kaip paaiškėjo planuojami iškirsti ne uosialapiai klevai, o vertingi Pensilvaniniai uosiai, todėl turi būti numatyta kita vieta šiluminės trasos tiesimui. Leidimo statybai išdavimui pakako likviduoti visus Alytaus RAAD 2008-09-05 rašte Nr. ART-5-579 Alytaus RAAD nurodytus trūkumus/pastabas, kas vėliau ir buvo padaryta. Reikalavimas, jog šiluminė trasa parinkta vieta negali būti tiesiama, kadangi, kaip paaiškėjo planuojami iškirsti ne uosialapiai klevai, o vertingi Pensilvaniniai uosiai, todėl turi būti numatyta kita vieta šiluminės trasos tiesimui, buvo nustatytas vėlesniu Alytaus RAAD 2008 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. ART-5-579 A, nors derinant leidimo statybai išdavimą Alytaus RAAD reikalavimų ribos negalėjo viršyti 2008-09-05 rašte Nr. ART-5-579 nurodytų reikalavimų. Trečią kartą techninį projektą svarstant Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje, Alytaus RAAD nepritarė statybos leidimo išdavimui, tačiau šiuo atveju keitėsi Alytaus RAAD reikalavimai dėl leidimo neišdavimo - 2005-01-15 rašte Nr. AM4-2 nurodyta kita (nauja) priežastis, negu techninį projektą svarstant ankstesniame 2008-09-25 vykusiame Nuolatinės statybų komisijos posėdyje. Aukščiau pateikiami dokumentai ir aplinkybės patvirtina, jog šis techninis projektas buvo parengtas laikantis visų įstatymų, teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant galiojančio detaliojo plano sprendinių, išduotuose planavimo sąvaduose nustatytų sąlygų, atrankos poveikio aplinkai vertinimo išvados bei kituose dokumentuose nustatytų reikalavimų, tokio techninio projekto derinimui Alytaus RAAD anksčiau buvo davęs sutikimą bei parinktai trasos tiesimo vietai anksčiau neprieštaravo, todėl 2009-01-15 rašte Nr. AM4-2 nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepritarta statybos leidimo išdavimui, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

8Atsakovas LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 122-123). Atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus RAAD nėra rengęs projektavimo sąlygų projektui „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“. Todėl šio techninio projekto dalis „Aplinkos apsauga“ nebuvo parengta. Alytaus RAAD, pagal kompetenciją dalyvaudamas Nuolatinėje statybos komisijoje nustatyta tvarka, patikrina ir nustato, ar statinio projekto aplinkos apsaugos dalis atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir pritaria arba nepritaria statybos leidimo išdavimui. Alytaus RAAD 2008-10-08 raštu Nr. ART-5-579B pateikė išvadą dėl Prekybos centro statybos ( - ), techninio projekto dalies ,,Aplinkos apsauga“ ir pritarė statybos leidimo išdavimui, kadangi projekte šiluminė trasa suprojektuota aplinkosauginiu požiūriu tinkamesnėje vietoje nei projekte „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos“.

9Atsakovas UAB „Litesko“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 113-115). Atsiliepime į skundą nurodė, jog statybos leidimo rekonstruoti šilumos įmonės valdomus tinklus išdavimas pareiškėjui akivaizdžiai prieštarautų teisės aktų normoms. Išdavus statybos leidimą pareiškėjui rekonstruoti esamus šilumos tinklus, gali iškilti reali grėsmė šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui. Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti jiems išduoti statybos leidimą, kadangi galioja Trasų iškėlimo sutartis, kuri sudaryta vadovaujantis imperatyviomis Energetikos įstatymo normomis.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu (T 2, b. l. 44-50) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narių UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energijos“ ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimų nepritarti statybos leidimo išdavimui, kurie įforminti 2009 m. sausio 15 d. protokolu Nr. N-18. Šių narių nepritarimas lėmė Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statybos leidimo. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 29 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. ( - ), pagal kurį parengtas „Šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos“ techninis projektas. Iš sąvado matyti, kad nėra nurodyta Alytaus RAAD parengtų sąlygų, todėl atitinkamai nėra parengto techninio projekto dalies „Aplinkos apsauga“. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas teismas padarė išvadą, jog savivaldybės administracija, iš pareiškėjo gavusi Statybos įstatyme nurodytus dokumentus projektavimo sąlygų sąvadui gauti, privalėjo kreiptis į Alytaus RAAD, nes šios institucijos planavimo sąlygos yra būtinas planavimo sąlygų sąvado elementas. Kaip matyti iš Projektavimo sąlygų sąvado Nr. ( - ) projektavimo sąlygų specialiosios dalies, kurią tvirtina Alytaus RAAD, nėra. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Kolegijos vertinimu, šios Statybos įstatymo nuostatos, įpareigojančios Komisiją įvertinti projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, apima ir įpareigojimą patikrinti, ar projektavimo sąlygų sąvadas yra sudarytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kadangi nagrinėjamoje byloje administracija neįvykdė teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų ir dėl projektavimo sąlygų nesikreipė į Alytaus RAAD, dėl to nebuvo išduotos gamtosauginius klausimus sprendžiančios specialios sąlygos, o tuo pačiu projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo pilnas ir neatitiko Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus RAAD atstovas Komisijoje pagrįstai atsisakė pritarti statybos leidimo išdavimui. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad su Alytaus RAAD derinimas nebuvo būtinas, nes 2008-10-08 raštu ši institucija pritarė aplinkosauginiams reikalavimams prekybos centro ( - ), statybai. Alytaus RAAD 2008-10-08 sutikime Nr. ART-5-579 B nurodyta, kad šiluminės trasos projektas turi būti rengiamas ir koreguojamas atskirai, o, vykdant darbus šalia saugomų Pensilvaninių uosių, turi būti kviečiami šios institucijos atstovas. Nepritarimą dėl statybos leidimo išdavimui pareiškėjui taip pat išreiškė UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija atstovas. Bylos medžiaga nustatyta, jog tarp UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ ir UAB „Gedimino gatvės turgus“ 2008 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta Trasų iškėlimo sutartis Nr. ( - ), kuria šalys susitarė, kad UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ pagal UAB „Gedimino gatvės turgus“ tinkamai paruoštą techninį projektą iškels UAB „Litesko“ valdomus centralizuotai tiekiamos šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ). Ginčo dėl šios sutarties nėra. Tačiau nepaisant sudarytos sutarties, pareiškėjas pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti jam statybos leidimą atlikti minėtų šilumos tinklų rekonstrukciją. Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės savininko ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu, tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonei rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Be to, tai, kad esamų inžinerinių tinklų, tame tarpe ir centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, perkėlimą/rekonstravimą atlieka tik šių inžinerinių tinklų savininkai ir naudotojai, o ne objekto, kurio statybai yra reikalinga iškelti tuos inžinerinius tinklus, statytojas, yra nurodyta ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje. Teismas taip pat pažymėjo, jog Energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teisę plėtoti energetikos objektus, tame tarpe ir inžinerinius centralizuotai tiekiamos šilumos tinklus, savo veikimo teritorijoje turi tik energetikos įmonės. Šių normų reikalavimai yra imperatyvūs, todėl statybos leidimo rekonstruoti šilumos įmonės valdomus tinklus išdavimas pareiškėjui akivaizdžiai joms prieštarautų. Teismas taip pat pritarė atsakovo nuomonei, jog UAB „Litesko“ kaip centralizuotos šilumos tiekėjas Alytaus mieste atsako už šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą, tame tarpe ir už jam perduotą valdyti centralizuotai tiekiamos šilumos inžinerinių tinklų būklę, jų pertvarkymą ir plėtojimą, o statybos leidimo išdavimas asmenims, kuriuos su šilumos ūkio eksploatavimu nesieja jokie įsipareigojimai, gali iškilti reali grėsmė šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui. Be to, 2008-08-12 Trasų iškėlimo sutartis rodo, kad pareiškėjas įsipareigojo pats neatlikti jokių su šiluminės trasos iškėlimu susijusių darbų. Teismas laiko, kad ši nuostata reiškia, jog tokius darbus negali atlikti ne tik pats pareiškėjas, bet ir samdyti kitus asmenis, nors ir turinčius darbų šioje srityje atlikimo kvalifikaciją, išskyrus inžinerinių tinklų savininkus ir naudotojus. Dėl to visi pareiškėjo motyvai yra nepagrįsti ir atmestini. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Nagrinėjamu atveju Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energijai“ pagrįstai atsisakius pritarti statybos leidimo išdavimui, Komisija pagrįstai priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjams statybos leidimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos nariai Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „Litesko“ pagrįstai nepritarė statybos leidimo išdavimui dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ), kurių sprendimas įformintas 2009 m. sausio 15 d. protokole. Dėl to protokolas ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir atsakovus (komisijos narius) UAB „Litesko“ Alytaus filialą ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą įpareigoti pritarti statybos leidimo išdavimui.

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 54-62) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas netinkamai, nepilnai įvertino, ištyrė byloje esančius įrodymus, be to, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimo tvarką ir sudėtį, statybos leidimo išdavimo tvarką. Bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymų pagrįstumu, nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, ir tai lėmė netinkamą materialinių teisės normų, reglamentuojančių statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimą ir statybos leidimo išdavimą, taikymą.

162. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Alytaus RAAD 2008-02-22 raštas Nr. ARSS-5-113) matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Alytaus RAAD dėl planavimo sąlygų pateikimo, tačiau vėliau projektavimo sąlygų sąvadą nusprendė išduoti neįtraukdama jokių Alytaus RAAD sąlygų. Gavęs projektavimo sąlygų sąvadą, pareiškėjas jį pateikė projektavimo įmonei, tokio projekto rengimui turinčiai visus reikiamus dokumentus, leidimus, licencijas, kuri parengė šilumos trasos iškėlimo techninį projektą, atitinkantį įstatymų, poįstatyminių aktų bei projektavimo sąlygų sąvado nurodytus reikalavimus. Svarbu tai, jog už parengto statinio projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams atsako projektuotojas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (sutartis bei jos priedai tarp pareiškėjo ir UAB „Budsava“) liudija, jog parengtas techninis projektas buvo perduotas tokius statybos darbus turinčiai įmonei, kuri dėl rangos sutartyje numatytų trumpo statybos darbų atlikimo termino užsakė bei įsigijo šilumos trasos iškėlimo techniniame projekte numatytas medžiagas bei buvo pasirengusi per keletą mėnesių atlikti projekte numatytą šilumos trasos rekonstrukciją.

173. Svarbu atskirti, jog „Šiluminės trasos“ ir „Prekybos centro“ techniniai projektai yra du atskiri ir visiškai skirtingi projektai dėl atskirų objektų. Šiems objektams buvo parengti du atskiri projektavimo sąlygų sąvadai, turi būti išduodami du atskiri statybos leidimai.

184. Nesutinka su teismo nuomone, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teisę plėtoti energetikos objektus, tame tarpe ir inžinerinius centralizuotai tiekiamos šilumos tinklus, savo veikimo teritorijoje turi tik energetikos įmonės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši norma yra skirta/šios normos tikslas vien tik atsakovo UAB „Litesko“ monopolinės teisės įtvirtinimui tam tikroje jo veiklos teritorijoje - šia norma skirta neleisti/drausti šioje teritorijoje veikti konkurentams. Pareiškėjo manymu, šia įstatymo nuostata nėra imperatyviai nustatyta, kad tik energetikos įmonės turi teisę plėtoti energetikos objektus. Energetikos įmonės, šiuo atveju UAB „Litesko“, rengia projektavimo sąlygas energetikos objektams (šiluminei trasai) rekonstruoti, dalyvauja derinant parengtą techninį projektą, svarstant statybos leidimo išdavimo klausimą Komisijoje, statant ir išbandant objektą (šiluminę trasą), todėl taip yra užtikrinamos Energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytos energetikos įmonių teisės.

195. Energetikos įstatymas ar kiti teisės aktai nedraudžia žemės ar pastatų savininkams trasos perkėlimo darbams atlikti samdyti reikiamus leidimus ir licencijas turinčias įmones, kurių darbas būtų prižiūrimas bei priimamas energetikos įmonės bei Valstybinės energetikos inspekcijos specialistų. Energetikos ministerija kaip juridinis asmuo yra specialistas energetikos srityje, todėl jos pateiktas 2009-05-13 raštas Nr. (7.1-09)-33445 turi būti laikomas specialisto paaiškinimu ir yra svarus įrodymas šioje byloje. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl minėto Energetikos ministerijos rašto, kaip svarbaus įrodymo byloje.

206. Nesutinka su teismo nuomone, kad išdavus statybos leidimą pareiškėjui būtų pažeistos UAB „Litesko“ teisės valdyti ir disponuoti rekonstruota šilumos trasa, iškiltų reali grėsmė šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui. Aukščiau paminėti teisės aktai (Energetikos įstatymas, Statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai) imperatyviai numato, kad rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Tas pats numatyta ir pasirašytoje sutartyje Nr. ( - ). Registruojant rekonstruotą trasą (objektą) nekilnojamojo turto registre būtų registruojami statinio kadastro duomenų pakitimai po statinio rekonstravimo, t. y. objekto nuosavybė nebūtų keičiama. Be to, pareiškėjui yra išduotos UAB „Litesko“ parengtos projektavimo sąlygos, kuriose smulkiai ir konkrečiai yra nurodytos medžiagos, darbai, pagal tai yra paruoštas techninis projektas. Tokio objekto statybas galėtų atlikti, t. y. tam būtų samdomos tik atitinkamas licencijas ir leidimus turinčios įmonės. Be to, baigtam objektui privalomai turi būti atliekami bandymai, jo pripažinimą naudoti atlieka tik speciali, iš ekspertų susidedanti valstybinė komisija. Pareiškėjas sutinka, kad statybas prižiūrėtų ir kontroliuotų UAB „Litesko“ atstovai.

217. Pareiškėjo nuomone, Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma atsiejamai nuo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vieno iš reikalavimo, kad teisę būti statytoju galima tik tada, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytais pagrindais - tik toks statytojas turi teisę gauti statybos leidimą. Tokia pati nuostata yra ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkte. 2008-08-12 Trasų iškėlimo sutartyje Nr. ( - ) apie statybos leidimo išdavimą būtent UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ vardu tiesiogiai nėra kalbama. Tai, kad sutartyje pareiškėjas įsipareigojo pats neatlikti jokių su šiluminės trasos iškėlimu susijusių darbų, nereiškia, kad pareiškėjui negali būti išduotas statybos leidimas. Atvirkščiai, tik tada, kai pareiškėjui bus išduotas statybos leidimas, UAB „Litesko“ galės pradėti vykdyti šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus pagal minėtą sutartį.

22Atsakovas LR aplinkos ministerijos Alytaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 71-73) prašo apeliacinį skundą atmesti.

23Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Skundo teiginiai, susiję su Alytaus RAAD, yra iš esmės atmestini, kadangi nėra parengto techninio projekto „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“ dalies „Aplinkos apsauga“. Alytaus RAAD 2008-02-22 raštu

24Nr. ARSS-5-113 informavo, kad ,,sąlygų pateikti negali, kadangi dar nėra baigtos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros“ (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 4 d.). Atrankos išvada dėl prekybos centro statybos ( - ), privalomo poveikio aplinkai vertinimo įsigaliojo 2008-03-14. Minimame dokumente buvo nurodyta ir šilumos trasos vieta. Nesulaukus atrankos išvados įsigaliojimo, Alytaus m. savivaldybės administracija 2008-02-29 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ( - ). Todėl Alytaus RAAD liko neparengęs projektavimo sąlygų projektui „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK 3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“. Dėl to nebuvo parengta ir techninio projekto dalis „Aplinkos apsauga“ (LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-708; STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 31.15 p. ir LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 701; STR1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 10 p.). Norint gauti Alytaus RAAD išvadą dėl leidimo statybai išdavimo, būtina procedūras pradėti naujai nuo projektavimo sąlygų rengimo. Pareiškėjo teiginys, kad Alytaus RAAD dėl projekto kiekvieno svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje metu keitė poziciją, yra nepagrįstas, kadangi Alytaus RAAD negali teikti aplinkosauginio įvertinimo, jeigu negauna nagrinėjimui aplinkosauginių sprendinių apie planuojamą statyti objektą, t. y. projekto dalies „Aplinkos apsauga“. Apeliaciniame skunde pareiškėjo teiginiuose apie Alytaus RAAD raštus ir reikalavimus dažnai minimas kitas projektas, tai Prekybos centro statybos ( - ), techninis projektas, kurio rengimo, derinimo ir leidimo statybai išdavimo procedūros buvo vykdomos atskirai nuo projekto „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“. Painiojamas skundo objektas.

25Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (T 2, b. l. 74-77) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

26Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas UAB „Gedimino gatvės turgus“ siekia gauti statybos leidimą ir rekonstruoti kito asmens nuosavybės teise priklausantį bei trečiajam asmeniui valdymo teise perduotą turtą. Pažymi, jog remiantis teisės aktų nuostatomis minėtų šilumos tinklų valdymo ir disponavimo teisė priklauso UAB „Litesko“. Išdavus statybos leidimą pareiškėjui būtų pažeistos minėtos įmonės šilumos tinklų valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės. Pažymi, jog šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamas statybos leidimo išdavimo klausimas ne naujo statinio statybai, o jau įrengtų (dar iki pareiškėjui pradėjus valdyti minėtą valstybei priklausantį žemės sklypą) šilumos tinklų rekonstrukcijai. Pareiškėjui pradėjus nuomos sutarties teise valdyti minėtą žemės sklypą, jis jokių teisių į šiame sklype esančius energetikos įmonių valdomus inžinerinius tinklus neįgijo. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ir pilnai įvertino, ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 68-69) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai ir interpretacijos dėl techninio projekto rengimo procedūrų bei eigos nesudaro teisinių pagrindų pareiškėjui reikalauti statybos leidimą išduoti jam, o ne pagal teisės aktus turinčiam teisę tokius darbus organizuoti subjektui. Pareiškėjas su atsakovu UAB „Litesko“ 2008-08-12 pasirašė Trasų iškėlimo sutartį Nr. ( - ). Sutartis neginčytina ir teisėta. Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, abiems šalims sutartis turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šios sutarties 2.1.1 punktu pareiškėjas įsipareigojo be raštiško išankstinio UAB „Litesko“ sutikimo su trečiaisiais asmenimis nesudaryti jokio pobūdžio susitarimų dėl sutartyje paminėtų darbų ir paslaugų užsakymo, vykdymo bei pati jų nevykdyti. Sutarties 2.1.3 punktas nustatė, kas ir kaip parengs trasos perkėlimo techninį projektą. Tą turėjo padaryti ir darė pats pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai pretenduojant į teisę gauti savo vardu statybos leidimą negali paneigti imperatyvių Statybos ir Energetikos įstatymų, kurie šiame ginče laikytini specialiosiomis teisės normomis, nuostatų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Administracinės bylos esmė - pareiškėjo nesutikimas su Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos 2009 m. sausio 15 d. protokolinio sprendimo dalimi, kuria nepritarta šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠM-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ), statybos leidimo išdavimui. Iš čia kyla ir reikalavimai dėl atitinkamų subjektų įpareigojimo pritarti statybos leidimo išdavimui, nes būtent jų nepritarimas, manytina, ir sąlygojo netenkinimą prašymo išduoti statybos leidimą.

33Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus, yra Statybos įstatymas (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, 101-3597).

34Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi 2009 m. sausio 15 d. protokolinio sprendimo priėmimo metu - nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su ginčo santykiams taikytina bei tuo metu galiojusia teisės norma) buvo apibrėžtas savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai gavus statytojo (užsakovo) prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, Nuolatinės statybos komisijos teisės bei pareigos, kurių tarpe ir pareiga priimamą sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo motyvuoti.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 2009 m. sausio 15 d. protokolą Nr. N-18 (T1, b.l. 129-130), teigia, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos motyvuoti atsisakymą išduoti statybos leidimą buvo nesilaikyta. Skundžiamame protokole apsiribota tik konstatavimu, kad nusprendžiama statybos leidimo neišduoti. Prie protokolo pridedami komisijos narių, dalyvavusių komisijos posėdyje ir nepritarusių išduoti statybos leidimą, paaiškinimai, tačiau tai nėra Nuolatinės statybos komisijos, kaip subjekto, turinčio viešojo administravimo įgalinimus motyvacija dėl ko atsisakyta išduoti pareiškėjui statybos leidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tik Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros paaiškinimas dėl nepritarimo yra datuojamas kaip ir skundžiamo protokolo dalis, o UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nepritarimo argumentacija teikiama praėjus penkioms dienoms po komisijos posėdžio, t. y.

362009 m. sausio 20 d. (T 1, b. l. 131-132). Nuolatinės statybos komisijos motyvuoto sprendimo nebuvimas - trūkumas, kuris vis dėl to laikytinas esminiu, negalinčiu būti ištaisytu bylą nagrinėjant teismuose. Būtų galima daryti prielaidą esą atsisakymo išduoti statybos leidimą priežastys suvoktinos iš komisijos narių, dalyvavusių komisijos posėdyje ir nepritarusių išduoti statybos leidimą, raštu išdėstytos pozicijos. Tačiau tai būtų tik prielaida, o teismas priimdamas sprendimą negali vadovautis prielaidomis. Įstatymų leidėjas yra numatęs pareigą būtent Nuolatinės statybos komisijai atsisakymą išduoti statybos leidimą motyvuoti. Teisės norma suformuluota sklandžiai bei aiškiai: „Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Cituota imperatyvi taisyklė nereikalauja papildomų interpretacijų neigiamo sprendimo priėmimo atveju. Vadinasi, skundžiamas protokolinis sprendimas negalėjo ir neturėjo būti vertinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais atsisakymo išduoti statybos leidimą plotmėje nesant tokio sprendimo priėmimo motyvų. Apskritai Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo, įformintas protokolu, pripažintinas individualiu administraciniu aktu ir gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-145/2008). Tačiau pagal įstatymų leidėjo formuluojamą teisės normą būtų galima teigti, kad greičiau yra reikalingas ne tik protokolas, bet ir atskiras kompetentingo teisinio vieneto sprendimas. Juk Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje dėstoma, kad “Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti”. Tačiau šioje byloje nėra ne tik sprendimo kaip tokio pagal Statybos įstatymą su atitinkamais argumentais, bet neaptinkama ir atsisakymo išduoti statybos leidimo motyvų pačiame protokoliniame sprendime. Jie nenurodomi ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 23 d. rašte adresuotame UAB “Gedimino gatvės turgus”. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį “jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis.” Tačiau ir tokia teisinė galimybė neišnaudota (T 1, b.l. 14). Tai, teisėjų kolegijos nuomone, ne tik trukdo tinkamai apsiginti asmeniui besikreipusiam teisminės gynybos (pažeidžiama teisė į teisminę gynybą), bet ir užkerta kelią teismui išspręsti bylą iš esmės, objektyviai bei visapusiškai.

37Pirmosios instancijos teismas vertindamas statybos leidimo išdavimui nepritarimą dviejų Nuolatinės statybos komisijos narių (T 1, b. l. 135-136) UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atliko veiksmus, kurie nepateko į teismo kompetenciją. Šių subjektų nepritarimo priežastis prilygino Nuolatinės statybos komisijos atsisakymo pareiškėjui išduoti statybos leidimą motyvacijai, bet tai padarė visiškai nepagrįstai. Jau buvo pažymėta, kad įstatymų leidėjas reikalauja oficialios motyvuotos viešojo administravimo subjekto pozicijos dėl atsisakymo išduoti statybos leidimą. Juk Nuolatinės statybos komisija turi teisę, sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, tikrinti ne tik statinio projekto atitiktį projektavimo sąlygoms, bet ir pačių projektavimo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A525–1239/2009, be kita ko, buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo argumento, jog pareiškėjai, patvirtinus projektavimo sąlygų sąvadą, įgijo teisėtus lūkesčius, virtusius teise gauti statybos leidimą, jeigu jų parengtas projektas atitiks šio sąvado reikalavimus, pagrįstumo klausimas. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pabrėžė, jog teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), o toks principas taikomas ir administracinių teismų praktikoje. Todėl nustačius, kad padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo patvirtintas teisės aktų reikalavimus neatitinkantis projektavimo sąlygų sąvadas, negalėjo atsirasti pareiškėjų teisė gauti statybos leidimą, jeigu statinio projektas atitiks tokį projektavimo sąlygų sąvadą (2009 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525–1239/2009). Taigi Nuolatinė statybos komisija turėjo plačius įgalinimus statybos leidimo išdavimo srityje.

38Pirmosios instancijos teismui pačiam sprendžiant dėl atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrindų yra paneigiama teismui keliama pareiga – vertinti viešojo administravimo sistemos subjekto priimtą teisės aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, t.y. vykdyti teisingumą. Pirmosios instancijos teismui už Nuolatinę statybos komisiją pasisakius dėl atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrindų apeliacinės instancijos teismui eliminuojama prievolė patikrinti, kiek teisėti bei pagrįsti yra pareiškėjo reikalavimai. Esant tokiai situacijai, sprendžiant šį disputą, galutinis baigiamasis aktas sukeltų abejones bylos išnagrinėjimo teisingumo požiūriu. Neatmestina klaidos tikimybė, o kartu ir proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje, todėl išdėstytos aplinkybės lemia apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies. Statybos leidimo išdavimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Alytaus miesto savivaldybės administracijai, o reikalavimai dėl įpareigojimo pritarti statybos leidimo išdavimui, kaip išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, palikti nenagrinėtais. Priešingu atveju, t.y. juos atmetus, pareiškėjui būtų paneigta teisinė galimybė su identiškais reikalavimais dar kartą kreiptis į teismą.

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

41Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

42Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos 2009 m. sausio 15 d. posėdžio protokolo dalį, kuria nepritarta šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo šilumos kameros ŠM-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - ), statybos leidimo išdavimui ir perduoti Alytaus miesto savivaldybės administracijai statybos leidimo išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo.

43Reikalavimus dėl įpareigojimo UAB ,,Litesko“ filialo „Alytaus energija“ pritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui pagal techninį projektą „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“ bei įpareigojimo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pritarti statybos leidimo išdavimui pareiškėjui pagal techninį projektą „Šilumos tinklų rekonstrukcija nuo šilumos kameros ŠK-3M9-2, iškeliant šilumos tinklus iš detaliajame plane numatytos užstatymo teritorijos ( - )“, palikti nenagrinėtais.

44Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gedimino gatvės turgus“... 5. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės... 6. 2009-01-23 raštu Nr. SD-544 (6.18) buvo informuotas, jog 2009 m. sausio 15 d.... 7. 2008 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. ART-5-579A 1 punkto reikalavimas neturi jokio... 8. Atsakovas LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 9. Atsakovas UAB „Litesko“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu (T 2,... 12. Teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Alytaus miesto... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 54-62) prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Teismas netinkamai, nepilnai įvertino, ištyrė byloje esančius įrodymus,... 16. 2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Alytaus RAAD 2008-02-22 raštas... 17. 3. Svarbu atskirti, jog „Šiluminės trasos“ ir „Prekybos centro“... 18. 4. Nesutinka su teismo nuomone, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 2... 19. 5. Energetikos įstatymas ar kiti teisės aktai nedraudžia žemės ar pastatų... 20. 6. Nesutinka su teismo nuomone, kad išdavus statybos leidimą pareiškėjui... 21. 7. Pareiškėjo nuomone, Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis negali... 22. Atsakovas LR aplinkos ministerijos Alytaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį... 23. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio... 24. Nr. ARSS-5-113 informavo, kad ,,sąlygų pateikti negali, kadangi dar nėra... 25. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (T 2, b. l. 74-77)... 26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas UAB „Gedimino gatvės turgus“ siekia... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai ir... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Administracinės bylos esmė - pareiškėjo nesutikimas su Alytaus miesto... 33. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis visų Lietuvos Respublikos... 34. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi 2009 m. sausio... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 2009 m. sausio... 36. 2009 m. sausio 20 d. (T 1, b. l. 131-132). Nuolatinės statybos komisijos... 37. Pirmosios instancijos teismas vertindamas statybos leidimo išdavimui... 38. Pirmosios instancijos teismui pačiam sprendžiant dėl atsisakymo išduoti... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 40. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 41. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą... 42. Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos 2009 m.... 43. Reikalavimus dėl įpareigojimo UAB ,,Litesko“ filialo „Alytaus energija“... 44. Sprendimas neskundžiamas....