Byla 2A-173/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. R. ir R. T. , atsakovo atstovams G. K. ir adv. L. D. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alrosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-330-44/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alrosta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Immobilitas“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Alrosta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Immobilitas“ 357 279,76 Lt skolą, priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu 2005 m. liepos 20 d. sudarė Rangos sutartį Nr. V 05/07/01 (toliau tekste – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos objekto – sandėlio rekonstravimo darbus. Sutarties priedu Nr. 1 buvo lokali sąmata bendrai 717 863 Lt sumai. Ieškovui pradėjus darbus paaiškėjo, jog reikia atlikti papildomus darbus ir žodžiu buvo sutarta atlikti juos. Ieškovui atlikus pirmuosius papildomus darbus ir pateikus sąskaitą už juos 131 153,80 Lt sumai, atsakovas apmokėjo šią sumą, todėl ieškovas pasitikėjo ir nebeliko poreikio įforminti papildomus darbus papildomu susitarimu. Be to atsakovas yra apmokėjęs už papildomai atliktus darbus, tačiau nėra apmokėjęs už pagrindinius darbus pagal sąskaitą Nr. 0000064 ir aktus Nr. 004 (313 10,54 Lt) ir Nr. 005 (44 179,22 Lt). Ieškovas darbus atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau neapmokėjo 357 279,76 Lt.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas UAB „Immobilitas“ 2005 m. paskelbė konkursą rangovams sandėlio rekonstrukcijai. Konkursą laimėjo ieškovas UAB „Alrosta“. UAB „Alrosta“ parengė ir 2005 m. liepos 20 d. bylos šalys pasirašė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2005 m liepos 21 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. rekonstruoti atsakovo objektą pagal Sutarties priedo Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ darbų aprašymą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Atsakovė iš dalies sumokėjo už darbus, numatytus Sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ ir neatsiskaitė už žodžiu sutartus ir papildomai atliktus darbus. Rekonstrukcijos darbų kainos, Sutarties pakeitimo ir papildymo klausimus reglamentuoja šie Sutartis. Pagal Sutartį darbų kaina yra 717 863 Lt su PVM. Ieškovo teigimu, po techninio projekto patvirtinimo atsakovas padidino lokalinėje sąmatoje numatytą darbų apimtį 292 503,44 Lt suma, ir šį teiginį grindžia atsakovo sumokėtu 440 000 Lt avansu.

6Teismas sprendime nurodė, kad Sutarties ir jos priedo projektus rengė ieškovas, todėl atsakovas (kaip užsakovas) nežinojo galutinės Sutarties kainos. Atsiskaitymai vykdavo ne pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras kaip to reikalavo Sutartis, bet avansu, nes rangovas nuolat stokodavo apyvartinių lėšų. Ieškovas pripažino buvęs susipažinęs su projektine dokumentacija ir neturėjo pretenzijų ar pastabų dėl galimybės atlikti darbus. 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo parengtas rekonstravimo techninis projektas, tai patvirtino ir buvęs ieškovo direktoriaus pavaduotojas A. Š. ir buvęs statybos direktorius N. G. . Atsakovas pripažino, jog techninis projektas kompetentingų valstybės institucijų buvo patvirtintas 2005 m. lapkričio mėnesį prieš statybos leidimo išdavimą, t.y. prieš 2005 lapkričio 16 d. Kadangi faktinė padėtis buvo priešinga tai, kuri deklaruota Sutarties 4.4.2 p., todėl, teismo nuomone, ieškovui tenka pareiga prisiimti visą su tuo susijusią padarinių atsiradimo riziką. Gavus techninį projektą buvo atliktos nežymios korekcijos ieškovo sąskaita. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad techninio projekto patvirtinimas neturėjo esminės įtakos nustatant galutinę Sutarties kainą. Šią aplinkybę, teismo nuomone patvirtina faktas, kad įpusėjus darbams rangovas pamatė, kad už šalių suderėtą rekonstrukcijos darbų kainą - 717 863 litus darbų, kurie įtvirtinti sąmatoje, neįmanoma padaryti, todėl jis parengė kitą papildomą lokalinę sąmatą S003. Naujos lokalinės sąmatos rengimas nebuvo susijęs su papildomų darbų atsiradimu atsakovo pageidavimu. Rangovui statybos verslas – profesinė veikla, todėl sudarydamas Sutartį jis galėjo ir privalėjo numatyti realią siūlomo statyti objekto kainą, tačiau siekdamas laimėti konkursą ieškovas apgalvotai sumažino siūlomą rekonstrukcijos darbų kainą.

7Teismas nustatė, kad lokalinę sąmatą S003 pasirašė atsakovo atstovas, neturintis teisės pasirašyti sutarčių, bet turintis teisę pasirašyti atliktų darbų aktus bei sąskaitas, kuris, jo teigimu, pasirašė ant „Lokalinės sąmatos S003“, nes nepastebėjo jos antraštės, o iš dokumento formos ir struktūrinių dalių (darbo pavadinimas, kodas, mato vienetas, norma, kaina, kiekis, suma, darbas, medžiagos, mechanizmai) manė, kad pasirašė ant atliktų darbų akto. Atsakovo direktorius G. K. irgi ignoravo dokumento „Lokalinės sąmata S003“ pavadinimą, laikydamas jį atliktų darbų aktu. Teismas pažymėjo, kad atliktų darbų aktas 131 153,80 Lt sumai ir atliktų darbų aktas Nr. 002 274203,20 Lt sumai, pagal apipavidalinimą yra identiški ieškovės vadinamai „Lokalinei sąmatai S003“. Nors visuose trijuose minėtuose dokumentuose yra nuoroda „iš viso už sąmatą“, bet dėl tos priežasties pirmi du atliktų darbų aktai netapo (papildomomis) lokalinėmis sąmatomis. Teismų praktika pripažįsta esant reikšmingą aplinkybę, jog nuo pat Sutarties vykdymo pradžios už tam tikrus laikotarpius (ad hoc - kas mėnesį) atliktų darbų perdavimai-priėmimai įforminami tokios pačios formos ir turinio dokumentais. Be to, ieškovas 2006 m. kovo 20 d. rašte Nr. 116 „Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus“ nurodė, kad atsakovas pasirašė darbų atlikimo aktus už 697 860,44 Lt (131 153,80 Lt + 274 203,20 Lt + 292 503,44 Lt); papildomų darbų atlikta už 313 100,54 Lt bei 44 179.22 Lt sumą. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0000045 292 503,44 Lt sumai yra išrašyta viena diena anksčiau nei „Lokalinė sąmata S003“. Todėl teismas, išanalizavęs dokumentų sudarymo aplinkybes bei jų tarpusavio ryšį, „Lokalinė sąmata S003“ 292 503,44 Lt sumai įvertino atliktų darbų aktu. Teismas nustatė, jog stoglangiai ir jų įrengimas sudarė 4,17 procentus Sutarties kainos, todėl atsakovas neprivalo mokėti ieškovui. Susitarimas, viršijantis 5 procentų sumą, privalėjo būti rašytinis, todėl toks susitarimas turėjo būti rašytinės formos, antraip jis negalioja (Sutarties 6.2.2 p. ir 13.1 p.). dėl šių aplinkybių teismas atmetė reikalavimą priteisti 292 503,44 Lt. Atsakovės samdytas ekspertas, konstatavo daugybę pastato stogo dangos ir stogo remonto trūkumų, kurių neištaisius eksploatuoti pastatą draudžiama. Ieškovas pasirašė 2006 m liepos 31 dienos papildomą susitarimą dėl įsipareigojimo pradėti stogo taisymo darbus, tai, teismo nuomone, įrodo, kad rangovo darbo trūkumai egzistavo. Dėl to, jog šiuos trūkumus ištaisė kiti rangovai, ginčo nėra. Teismas nustatė, jo0g ieškovas pateikė keturias sąskaitas faktūras bendrai 1 055 140,20 Lt sumai. Atsakovas sumokėjo ieškovui 690 000 Lt. Pagal Sutartį atsakovas turėjo mokėti 717 863 Lt, t.y. atsakovas nesumokėjo 27 863 Lt. Atsakovo nuomone, ieškovo palikto statybos broko ištaisymo kaina yra 33 040 Lt. Ieškovo nuomone ištaisyti stogo trūkumus reiktų 20 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovė iš dalies nepasiekė sutartyje numatyto darbų rezultato, nekokybiškų stogo darbų neištaisė (Sutarties 7.2.1 ir 11.2 p.), jam priklausanti gauti pinigų suma už tinkamai atliktus rekonstrukcijos darbus yra 23 570 Lt ir yra mažesnė, negu būtų sumokėta pagal Sutartį, atmetė šį ieškovo reikalavimą šioje dalyje. Atmetęs ieškinį teismas iš ieškovo priteisė atsakovui 3 540 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Ieškovas BUAB „Alrosta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Teismui buvo pateikta Sutarties sąlygas atitinkanti lokali sąmata S003 patvirtinanti, kad šalys raštu padidino darbų apimtis. Teismas netinkamai įvertino liudytojo A. Š. paaiškinimus ir netinkamai konstatavo, kad lokalinė sąmata S003 buvo parengta pakeičiant pirminę. Pirminėje sąmatoje buvo nurodyta 717 863 Lt suma, todėl buvo parengta nauja sąmata negalėjo sumažėti 3 kartus. Sąmata S003 yra šalių pasirašyta, todėl teismas ją turėjo vertinti kaip sutarties papildymą.
  2. Teismas neteisingai nurodo, jog ieškovas, kaip profesionalus statybos verslu užsiimantis asmuo, galėjo numatyti siūlomo statyti objekto kainą, o sudarant Sutartį nurodė mažesnę kainą tik siekdamas laimėti konkursą. Techninis projektas buvo patvirtintas tik 2005 m. lapkričio mėnesį, be to, korekcijos buvo daromos ir po patvirtinimo, todėl teismas turėjo remtis šiais faktais, kad pakoregavus techninį projektą padidėjo darbų apimtys, o ne remtis prielaidomis.
  3. Teismas nepagrįstai atmetė lokalią sąmatą S003 kaip įrodymą nurodydamas, jog tai darbų atlikimo aktas. Atliktų darbų aktas pasirašomas apžiūrėjus darbus, o byloje nenustatyta, jog buvo apžiūrėti atlikti darbai, todėl minėta sąmata negali būti laikoma atliktų darbų aktu.
  4. Teismas neatsižvelgė, kad pagal Sutarties 8.2.2 punkto nuostatas atsakovas įsipareigojo apmokėti sąskaitas, kurios akceptuotos darbų priėmimo aktais. Sąskaita 292 503,44 Lt sumai buvo išrašyta 2005 m. lapkričio 9 d., o atsakovo grąžinta 2006 m. kovo 23 d. po pretenzijos dėl apmokėjimo. Todėl laikytina, kad atsakovas priėmė darbus, atliktus lokalios sąmatos S003 pagrindu, darbų priėmimą akceptavo (nes per 4 mėnesius nepareiškė atsisakymo apmokėti sąskaitą), bet vienašališkai atsisakė vykdyti savo pareigas.
  5. Pagal CK 6.198 straipsnio 2 dalį, jei nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai kaina gali būti pakeista. Ieškovas nepadidėjus darbų apimčiai nebūtų sugalvojęs pateikti 1/3 sąmatos dydžio sąskaitą, todėl teismas privalėjo vadovautis pirmine teisės norma.
  6. Teismas pripažino faktą, kad atsakovas pagal pirminę sąmatą nesumokėjo 27 863 Lt, tačiau nepriteisė šios sumos. Atsakovas nereikalavo atlyginti padarytų nuostolių, nepateikė įrodymų patvirtinančių buvusius nuostolius, pastatas naudojamas pagal paskirtį, todėl teismas negalėjo daryti išvadų dėl trūkumų ištaisymo kainos. Dėl to laikytina, kad teismas nepriteisdamas reikalaujamos sumos išėjo už ieškinio reikalavimų ribų ir sprendė dėl atsakovo argumentų, kurie galėjo būti sprendžiamas tik esant priešieškiniui.

9Ieškovas UAB „Immobiliatas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

14Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl priėmė neteisėtą sprendimą.

15Iš ieškinio pareiškimo turinio ( 1t., b.l. 50-51) matyti, kad ieškovas prašo priteisti atlyginimą už Rangos sutarties priede Nr.1 numatytus ir ieškovo atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad statybos eigoje jis, pagal susitarimą su atsakovu, atliko papildomus darbus, nenumatytus Rangos sutarties priede Nr.1, tačiau už šiuos darbus atsakovas jam pilnai sumokėjo. Liko nesumokėta tik už Rangos sutarties priede Nr.1 numatytus darbus.

16Todėl byloje sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar darbai, už kuriuos prašoma priteisti, buvo atlikti vykdant sudarytą rangos sutartį.

17Iš Rangos sutarties priedo Nr.1 (1 t., b.l. 8) matyti, kad šalys pasirašė sandėlio rekonstravimo lokalinę sąmatą. Tačiau nors joje numatyta, kad ieškovas atliks darbų už 717 863 Lt, pats sąmatos turinys yra neinformatyvus ir iš jos negalima spręsti, dėl kokių darbų atlikimo konkrečiai susitarė sutarties šalys. Sąmata susideda iš 11 punktų, atskiri darbai nedetalizuoti. Pavyzdžiui atskirais punktais nurodyta: ardymo darbai, tinkavimo darbai, elektros instaliacija, langai (plastikas), durys (faneruotos), vartai (pakeliami) ir kt., tačiau nenurodyta šių darbų apimtis – griovimo objektai, tinkavimo plotai, elektros instaliacijos kiekis, naudojamos instaliacinės medžiagos, langų kiekis, jų dydis, kokybės reikalavimai, durų ir vartų kiekis, dydis ir pan.

18Pagal Rangos sutarties 5.1 p. Rangovas turi atlikti darbus nurodytus sutarties priede Nr.1 „(Lokalinė sąmata)“ pagal darbų aprašymus, brėžinius ir specifikacijas, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas, tame tarpe projektinių sprendimų patikslinimo rizikas.

19Rangos sutartyje nurodytoje Lokalinėse sąmatoje darbų aprašymo nėra, yra tik darbų pavadinimai. Darbų brėžinių ir specifikacijų šalims sudarant rangos sutartį iš viso dar nebuvo, kadangi Rangos sutartis sudaryta 2005 m. liepos 20 d., o kaip matyti iš techninio projekto (priedas prie bylos) jo data sudarymo nurodoma 2005 m. rugsėjo mėnesį, visų projektų sudarymo data architektų nurodyta 2005 m. rugsėjo mėnuo, projektavimo sąlygų sąvadas patvirtintas 2005 m. rugsėjo 19 d. ir su juo susipažino atsakovo direktorius G. K. tik 2005 m. rugsėjo 22 d., o statybos leidimas išduotas tik 2005 m. lapkričio 16 d. (2t., b.l. 114), t.y. kai darbai faktiškai jau buvo baigiami.

20Sudarant rangos sutartį taip pat nebuvo duomenų apie atliekamų darbų specifikacijas.

21Tai, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Pvz., ieškovas atliko pamatų sutvirtinimo darbus, įrengė švieslangius, sutvirtino kolonas, atliko rampos įrengimo darbus ir kt., kurie Sąmatoje nepaminėti, tačiau atsakovas šių darbų atlikimą patvirtino, pasirašydamas darbų atlikimo aktus ir už šiuos darbus sumokėdamas.

22Atsakovo tvirtinimas, kad ieškovas prisiėmė projektinių sprendimų patikslinimo rizikas ir dėl to, jeigu papildomai atliko projekte nenumatytus darbus, atsakovas už juos neturi sumokėti, nepagrįstas. Ieškovas atliko darbų, nenumatytų Rangos sutartyje už 337 277,20 Lt (1055140,20-717863=337277,20). Tai sudaro beveik pusę sutartyje nurodytų darbų vertės. Todėl pats darbų mastas rodo, kad Rangos sutartyje nenurodyti darbai yra esminiai rekonstrukcijos darbai, o ne darbai, susiję su projekto patikslinimu, kurių rizikas prisiėmė ieškovas.

23Vertindama šalių sudarytą rangos sutartį, sandėlio rekonstravimo lokalinę sąmatą, kolegija sprendžia, kad dėl rangos sutarties ir jos priedo lokalinės sąmatos turinio neišsamumo negalima visiškai nustatyti, dėl kokių darbų atlikimo šalys susitarė. Atitinkamai negalima nustatyti, kokie darbai atlikti vykdant Rangos sutartį, o kokie atlikti šalims dėl jų papildomai susitarus. Ieškovo tvirtinimu už papildomai atliktus darbus jam visiškai sumokėta, tačiau atsakovas tvirtina, kad sumokėta už Rangos sutartimi susitartus atlikti darbus.

24Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).

25Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija nustatė, kad dėl ydingos savo turiniu Rangos sutarties sudarymo kaltos abi šalys: sutartis pasirašyta be pilnos techninės dokumentacijos ir esant neaiškiai darbų apimčiai. Vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) kolegija sprendžia, kad ieškovui turi būti priteista pusė jo turėtų išlaidų, viršijančių Rangos sutartyje nurodytą darbų sumą ((1 055 140,20-717 863):2= 168 638,60Lt).

26Ieškovo teigimu, rekonstruodamas atsakovo sandėlį, jis atliko darbų už 1 055 140,20 Lt. Rangos sutarties 8.2 p. numatyta, kad sutarties kaina yra 717 863 Lt. Iš atsakovo pateiktų darbų atliko aktų (2t., b.l.154-160) matyti, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbų už 40 025,30 Lt ir brokui ištaisyti atsakovas samdė kitą bendrovę bei turėjo 40 025,30 Lt išlaidų. Atsakovas ieškovui už darbus sumokėjo 690 000 Lt. Todėl ieškovui atmetus jau sumokėtą sumą bei už nekokybiškai atliktus darbus priteistina 156 476,60 Lt (168 638,6+717 863-690 000-40 025,30)= 156 476,30).

27Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patekintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 94 straipsnio 4 dalis). Ieškovas reiškė reikalavimą teismui priteisti 357 279,76 Lt skolą, tačiau priteista 156 476,30 Lt skola, todėl atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3 786 Lt žyminio mokesčio, 1 090 Lt advokato atstovavimo išlaidų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam priteistina 1 666 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 480 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Atsakovas taip pat pateikė jo advokato atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Dalis ieškovo reikalavimų buvo atmesta, atsakovui priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, proporcingos atmestai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 1 982 Lt. Kadangi abi ginčo šalis turės viena kitai kompensuoti advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, siekiant palengvinti teismo sprendimo vykdymą, priteistos sumos yra įskaitomos ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 502 Lt (1 982 Lt-480 Lt) advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Teismas taip pat paskirsto procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisia valstybei 23,90 Lt pašto išlaidų iš ieškovo ir 30,40 Lt pašto išlaidų iš atsakovo.

28Teismas taip pat paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš atsakovo 260 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui ir 2 120 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Atitinkamai paskirstomos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tai yra iš ieškovo priteisiama 6 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo 7,60 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

31Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Immobilitas“ (į. k. 124500278) 156 476,60 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 60 ct) skolos, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 666 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alrosta“ (į. k. 300058907) bei 30,40 Lt (trisdešimt litų 40 ct) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.

32Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alrosta“ (į. k. 300058907) 1 502 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus du litus) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Immobilitas“ (į. k. 124500278) bei 23,90 Lt (dvidešimt tris litus 90 ct) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.

33Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Immobilitas“ (į. k. 124500278) 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alrosta“ (į. k. 300058907) bei 2 120 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 7,60 Lt (septynis litus 60 ct) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

35Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alrosta“ (į. k. 300058907) 6 Lt (šešis litus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB „Alrosta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 5. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas UAB „Immobilitas“ 2005 m.... 6. Teismas sprendime nurodė, kad Sutarties ir jos priedo projektus rengė... 7. Teismas nustatė, kad lokalinę sąmatą S003 pasirašė atsakovo atstovas,... 8. Ieškovas BUAB „Alrosta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. Ieškovas UAB „Immobiliatas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).... 13. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 14. Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 15. Iš ieškinio pareiškimo turinio ( 1t., b.l. 50-51) matyti, kad ieškovas... 16. Todėl byloje sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar darbai, už kuriuos... 17. Iš Rangos sutarties priedo Nr.1 (1 t., b.l. 8) matyti, kad šalys pasirašė... 18. Pagal Rangos sutarties 5.1 p. Rangovas turi atlikti darbus nurodytus sutarties... 19. Rangos sutartyje nurodytoje Lokalinėse sąmatoje darbų aprašymo nėra, yra... 20. Sudarant rangos sutartį taip pat nebuvo duomenų apie atliekamų darbų... 21. Tai, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo patvirtina... 22. Atsakovo tvirtinimas, kad ieškovas prisiėmė projektinių sprendimų... 23. Vertindama šalių sudarytą rangos sutartį, sandėlio rekonstravimo lokalinę... 24. Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų... 25. Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija nustatė, kad dėl ydingos savo... 26. Ieškovo teigimu, rekonstruodamas atsakovo sandėlį, jis atliko darbų už 1... 27. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patekintas iš dalies,... 28. Teismas taip pat paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 30. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti... 31. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Immobilitas“ (į.... 32. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 33. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Immobilitas“ (į.... 35. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...