Byla 2A-1594-104/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2061-727/2011 pagal ieškovo UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 82 989,33 Lt skolos, 10 572,38 Lt delspinigių dėl nesavalaikio prievolės vykdymo ir 8,05 proc. metines palūkanas. Nurodo, jog šalys 2009-02-05 pasirašė Klojinių nuomos sutartį Nr. 09/594N, kurios pagrindu ieškovas atsakovui įsipareigojo nuomoti statybinius klojinius, o atsakovas įsipareigojo naudoti klojinius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Ieškovas sutartį vykdė pilnai ir tinkamai, o atsakovas liko skolingas už klojinių nuomą prašomą priteisti sumą.

3Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas po sutarties pasirašymo jokių pakrovimo bei iškrovimo lapų, kaip numatyta reikalavimo pagrindu esančioje sutartyje, atsakovui nepateikinėjo, atsakovas mokėjimus atlikdavo kaip avansines užskaitas, o nuo 2009 metų lapkričio jokių kontaktų su ieškovu neturėjo, ieškovo nurodomi klojiniai, atsakovo teigimu, galėjo būti panaudoti kituose jo objektuose, o ne pas atsakovą, pastarasis jų nėra priėmęs, todėl jam neatsiranda pareiga už juos mokėti.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Serneta“ 93 561,71 Lt įsiskolinimo ir delspinigių, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 4 807 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Teismas nustatė, jog darbai objekte, kuriems buvo reikalingi klojiniai, faktiškai atlikti ir visiškai užbaigti. Atsakovas sutarčių su kitais galimais klojinių nuomotojais nepateikė ir negalėjo nurodyti, kad tokios iš viso buvo. Nenustatė, kad byloje būtų duomenų, jog dėl ginčo šalių pasirašytos sutarties netinkamo vykdymo (klojinių nepateikimo) atsakovas reikštų pretenzijas ieškovui, pasinaudotų įstatymo ir sutartyje numatyta galimybe nutraukti sutartį ar būtų ją ginčijęs. Priešingai, klojinių negavimo aplinkybe, pasirėmė tik po ieškinio teisme atsiradimo, t.y. 2011-11-08. 2009 metais vykusio elektroninio susirašinėjimo metu gavęs dokumentus apmokėjimui, atsakovo direktorius nei sąskaitų išrašymo, nei juose esančių sumų, nei išrašymo pagrindo, o būtent, klojinių pateikimo fakto neginčijo, neįrodinėjo ir nuomininko neinformavo, kad klojiniai pateikti galimai ne per tinkamai įgaliotą asmenį, t.y. ne per įmonės darbuotoją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad klojinius atsakovas priėmė, jį tenkino toks priėmimo rezultatas ir juo jis faktiškai pasinaudojo. Taip pat pažymėjo, kad dalį minėtos sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų-faktūrų atsakovas yra apmokėjęs, šios aplinkybės jis iki 2011-01-18 taip pat neginčijo.

6Atsakovas UAB „Serneta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais, jog pagal Klojinių nuomos sutartį Nr. 09-594N, klojiniai turėjo būti perduodami tik tinkamai įgaliotam nuomininko atstovui, o klojinių priėmimas ir perdavimas turėjo būti įforminamas surašant ir pasirašant pakrovimo ir iškrovimo lapą. Nurodo, kad po minėtos nuomos sutarties pasirašymo, ieškovas atsakovui jokių pakrovimo bei iškrovimo lapų nepateikinėjo, o atsakovas atliko mokėjimus tik pagal ieškovo atstovų prašymus pervesti konkrečias sumas, nurodant, kad tai yra išankstinis mokėjimas. Paaiškina, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį ieškovo atstovams informavus, jog pagal atsakovui perduotus klojinių perdavimo-priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovo įsiskolinimas už klojinių nuomą sudaro apie 70 000 Lt, atsakovas nutraukė bet kokius mokėjimus ir bendradarbiavimą su atsakovu. Taip pat pažymi, kad atsakovui nebuvo jokios būtinybės ginčyti ar nutraukti minėtą klojinių nuomos sutartį, nes prievolė nuomininkui mokėti galėjo kilti tik už realiai jai perduotus ir išnuomotus klojinius, o šiuo atveju klojiniai buvo perduoti jokių atsakovo įgaliojimų neturintiems asmenims. Nurodo, kad ieškovas klojinius perdavė statybos objektuose dirbusiems rangovams, kurie klojinių nuomos kaštus galėjo įtraukti ir į darbų atlikimo kainą

7Ieškovas UAB „Doka Lietuva“atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl klojinių perdavimo atsakovui, padarė pagrįstą išvadą, jog turtas, t.y. klojiniai, buvo realiai išnuomoti apeliantui, jis šiuo turtu naudojosi, atlikdamas jam priklausančių statinių statybos/rekonstrukcijos darbus ir dėl to atsakovui iškilo prievolė apmokėti minėto turto nuomos kainą. Anot atsakovo, 2009-02-05 Klojinių nuomos sutarties tarp šalių pasirašymas paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad galimai klojinius galėjo nuomotis statybos darbus atlikę rangovai, kadangi pats sutarties pasirašymas įrodo, jog būsimuose statybos/rekonstrukcijos darbuose statybiniais klojiniais rangovus įsipareigojo aprūpinti ieškovas. Atkreipia dėmesį, apelianto vadovo O. R. ir ieškovo darbuotojo T. S. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys savo veiksmais iš esmės pakeitė 2009-02-05 Klojinių nuomos sutartyje numatytą sąlygą perduoti klojinius apelianto įgaliotam asmeniui ir ją siejo ne su įgaliojimo turėjimu, o su avansiniu turto nuomos mokesčio sumokėjimu. Taip pat pažymi, kad vykdant dalinį mokėjimą už statybinės įrangos nuomą, apeliantas nekėlė klausimo, kad klojiniai buvo atvežti į statybos objektą, o ne perduoti jo įgaliotam asmeniui.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

10Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2009-02-05 pasirašė Klojinių nuomos sutartį Nr. 09/594N, kurios pagrindu ieškovas atsakovui įsipareigojo nuomoti statybinius klojinius, o atsakovas įsipareigojo naudoti klojinius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-10-31 išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso 105 987,72 Lt sumai. Iš UAB „Serneta“ atliktų mokėjimų suvestinės (t. 1, b.l. 66) matyti, kad atsakovas ieškovui banko pavedimais iš viso sumokėjo 22 998,39 Lt. Atliktų mokėjimų neneigia ir pats atsakovas. Tačiau netinkamu minėtos nuomos sutarties įvykdymu apeliantas įvardija netinkamai įformintus perdavimo-priėmimo dokumentus, t.y. tai, kad statybinius klojinius ir perdavimo-priėmimo aktus pasirašė atsakovo įgaliojimų neturintis asmuo. Teigia, kad dėl to pareiga apmokėti klojinių nuomos kainą apeliantui neatsiranda.

12Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apelianto poziciją, jog jam neatsirado pareiga mokėti. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuomos santykiai su ieškovu nebuvo susiklostę, kadangi klojinių pristatymo procesas neatitiko šalių pasirašytos Klojinių nuomos sutarties nuostatų, yra teisiškai ir faktiškai ydingi. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pripažįsta, kad byloje esantis susirašinėjimas rodo, jog nagrinėjamo ginčo šalis siejo tam tikri ikisutartiniai santykiai bei vėlesnis bendradarbiavimas jau pasirašytos minėtos sutarties pagrindu. Ieškovo pateikti pakrovimo lapai bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros rodo, kad ieškovas, vykdydamas sutartį, tiekė atsakovui klojinius, pakrovimo lapai yra pasirašyti atsakovo atstovų. Ieškovo teismui pateikta atsakovo atliktų mokėjimų suvestinė rodo, kad atsakovas vykdė mokėjimus pagal ginčo šalių pasirašytą sutartį. Kiekviena sutartis turi būti vykdoma pagal joje šalių suderintas sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6. 156 str. 4 d.) arba imperatyvų įstatymo nurodymą. Šalių valia, sudarant sutartį, aiškintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios taikytinos ne tik sprendžiant dėl raštu užfiksuotų sutarties sąlygų reikšmės, bet ir dėl tokia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų tikrumo, jų privalomumo ir nekintamumo. Kiekviena atskira sutarties sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo visos sutarties teksto bei kitų jos sąlygų, o teisinę reikšmę turi ne pažodinis sutarties teksto (atskirų jos sąlygų) aiškinimas, bet šalių vidinės valios įvertinimas, kuri dažnai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio iki ir po sutarties sudarymo tyrimu. Taip pat visuomet privalu atsižvelgti ir į šalių tarpusavio santykių praktiką. Nepaisant 2009-02-05 Klojinių nuomos sutarties 2 dalyje numatytos sąlygos, kad klojiniai gali būti perduodami tik tinkamai įgaliotam nuomininko atstovui, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į toje pačioje dalyje esančia sąlygą, jog nuomininkui pageidaujant nuomotojas organizuoja klojinių pristatymą ir/ar grąžinimą. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad elektroniniame susirašinėjime tarp ieškovo ir atsakovo atstovų, atsakovo atstovas konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad klojinius ieškovas vežtų į objektą. Atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad klojiniai nebuvo pristatyti tinkamam atsakovo atstovui, nėra pagrįsti. Kitaip susiklosčiusios situacijos vertinti neleidžia ir dalies ieškovo pateiktų sąskaitų apmokėjimas.

13Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal minėtą šalių sudarytą nuomos sutartį, klojinių priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant pakrovimo bei iškrovimo lapus. Tokius lapus nagrinėjamu atveju parengė ieškovas. Nors, kaip nurodo apeliantas, minėtus lapus pasirašę asmenys ir nebuvo atsakovo darbuotojai ar kitaip įgalioti asmenys, tačiau imperatyvaus nurodymo pridėti prie pasirašomo dokumento įgaliojimą veikti kliento vardu šiuose užsakymuose taip pat nebuvo. Sutarties nuostatos neįpareigojo nuomotojo klojinių perdavimo momentu paimti prekes gavusio asmens dokumentą ar įgaliojimą. Pats apeliantas nurodo, kad minėtus aktus pasirašę asmenys buvo atsakovo rangovų atstovai, todėl nagrinėjamu atveju jie laikytini tinkamais ir atsakovo įgaliotais asmenimis.

14Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais dėl bylos aplinkybių netinkamo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime yra pasisakytą klojinių pristatymo ir perdavimo klausimu ir nurodyta, kokie bylos įrodymai patvirtina, kad savo sutartinę pareigą, o būtent pristatyti ir perduoti klojinius į užsakovo nurodytą vietą, ieškovas įgyvendino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais arba priešingai, nenustatytais. Šiuo atveju pripažintina, jog nuomotojas savo prievolę nuomininkui yra įvykdęs tinkamai, t.y. klojiniai nuomininkui buvo perduoti tinkamu būdu (Lietuvos Respublikos CK 6.317 str.), o tai lemia, kad apeliantui prievolė už jas atsiskaityti su ieškovu egzistuoja.

15Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai