Byla Ik-552-414/2011
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo A. T. skundu dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2Kauno apygardos administraciniame teisme gautas A. T. skundas, kuriame prašoma priteisti iš UAB „Omnitel“ 1 500 000 Lt iš UAB „Sergel“ 5 000 000 Lt žalos.

3Skundą atsisakytina priimti.

4Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str., 15 str., 16 str. 1 d. ir 18 str. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t.y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas, ir, bendrąja prasme, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendros taisyklės yra tuomet, kai žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.). Tuomet ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

5Nors skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žalą kildina iš atsakovų UAB „Omnitel“ ir UAB „Sergel“ veiksmų (neveikimo). Kadangi atsakovai nėra valstybės ar savivaldybės administravimo subjektai, todėl šis ginčas, kaip kilęs iš civilinių teisinių santykių, yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22 bei 25 straipsniai) ir nepatenka administraciniams teismams priskirtinų bylų kategorijai (ABTĮ 15 str.).

6Kadangi ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str., 2 str. 2 p.).

7Pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 25 str., 26 str., 27 str., 29 str., 30 str. 3 d., 33 str.). Kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje nurodytus procesinių dokumentų formai ir turiniui bei 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Ieškinyje, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas; CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas; CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens („Teismų praktika“ Nr. 14, p. 154).

8Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjas

Nutarė

9Atsisakyti priimti A. T. skundą.

10Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai