Byla 2A-2498-601/2015
Dėl termino atnaujinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., P. L. B. ir suinteresuoto asmens A. B. savarankiškus reikalavimus dėl termino atnaujinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo brolio Z. B., gimusio ( - ), mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

5Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė savarankišką reikalavimą, kuriais prašė: atmesti pareiškėjo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo; atnaujinti po Z. B., mirties praleistą įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t. y. pateikti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notaro kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (b. l. 77-80):

  1. Pareiškėjo pareiškimą atmetė.
  2. Suinteresuoto asmens A. B. pareiškimą, su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkino visiškai.
  3. Atnaujino A. B. terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti atnaujintinas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  4. Priteisė iš pareiškėjo G. B. suinteresuotam asmeniui A. B. 1 057,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  5. Priteisė iš pareiškėjo G. B. 4,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

8Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad Z. B. mirė ( - ). Po Z. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentas nebuvo sudarytas. Pareiškėjas nurodo, kad po brolio mirties jis iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. prižiūrėjo jo brolio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, dar iki 2013 metų mokėjo mokesčius už žemę, žemės sklypus šienavo keletą kartų per metus bei atliko kitus būtinus žemės sklypams prižiūrėti darbus. Tačiau aplinkybės, kad pareiškėjas už žemę iki 2013 mokėjo žemės mokesčius, kad jis rūpinosi žeme, nes kaimynui leido žeme naudotis, nebuvo patvirtintos jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokio susitarimo, kad žemė buvo perduota panaudai, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojai. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo A. B. (mirusiojo sūnus) nurodė, kad yra deklaravęs išvykimą į Airiją ( - ), su tėvu jis nebendravo, mama su tėvu negyveno nuo 1970 m., pareiškėjas niekada nėra užsiminęs, kad tėvas turėjo nekilnojamojo turto, į kurį galėtų jis, kaip tėvo turto paveldėtojas, pretenduoti. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas teigia, kad informavo suinteresuotą asmenį apie tai, kad yra tėvo žemė, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendė, kad proceso dalyviams nurodant skirtingas aplinkybes, jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar pareiškėjas informavo suinteresuotą asmenį apie Z. B. turtą ir, ar suinteresuotas asmuo žinojo apie jo tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, jog tikėtina, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą į kurį galėtų pretenduoti, todėl atnaujino A. B. terminą palikimui priimti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8889-151/2015 ir priimti naują sprendimą – apelianto pareiškimą tenkinti, o suinteresuoto asmens A. B. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti. Priteisti iš A. B. apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui teikė naujus rašytinius įrodymus (b. l. 89-95).

11Motyvuose nurodė:

121) pareiškėjas po savo brolio Z. B. mirties priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Jis rūpinosi ir išlaikė savo brolį, jį apgyvendino, maitino, apipirkinėjo, rūpinosi jo sveikatos būkle ir kitų būtinųjų poreikių patenkinimu. Z. B. nebuvo sudaręs jokių testamentų, po jo mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Prašymą dėl praleisto termino priimti paveldėjimą atnaujinimo A. B. teismui pateikė praėjus beveik 10 metų po savo tėvo mirties, kuomet įstatymo nustatyti 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo momento. A. B. teisės į paveldėjimo priėmimą atnaujinimas yra aiškiai nesąžiningas kitų įpėdinių atžvilgiu, ypač tų, kurie visą šį laikotarpį valdė paveldimą turtą ir prižiūrėjo, prieštarauja ir pamatiniams CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;

132) A. B. neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, elgėsi pasyviai, jo neveikimas neturi ir negali būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusią tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. A. B. turėjo pakankamai laisvo laiko tarp darbų kreiptis dėl palikimo priėmimo, jo teiginiai apie tai, kad jis neturėjo laiko ir galimybių priimti palikimą įstatymo nustatytais terminais yra paneigti jo paties į bylą pateiktais dokumentais. A. B. nurodė, jog nežinojo apie savo tėvo turėtą turtą, tačiau įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą. Tik A. B. turėjo pareigą susižinoti apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą ir aplinkybe, kad pareiškėjas nepranešė A. B. apie esamą paveldimą turtą, negalėjo būti remiamasi sprendžiant klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

14Suinteresuotas asmuo A. B., atstovaujamas advokato R. B., prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8889-151/2015 nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105-110).

15Motyvuose nurodė:

161) nepagrįsti apelianto teiginiai, kad A. B. turėjo galimybę bei pareigą palikimą priimti per 3 mėnesius. Įrodyta, kad suinteresuotas asmuo turėjo tikslą paveldėti, tačiau to negalėjo padaryti dėl dviejų esminių priežasčių: tuo metu buvo išvykęs uždarbiauti į Vakarų Europą, kur tik mezgė darbo santykius, neturėjo pakankamai lėšų ir galimybių parvykti netgi į tėvo laidotuves bei dėl nesąžiningų apelianto veiksmų, kurie pasireiškė svarbios informacijos nuslėpimu. Nesąžiningumas paremtas tiesioginiu išskaičiavimu bei objektyviu padėties įvertinimu, t. y. kad apeliantas yra tik ketvirtos eilės paveldėtojas ir neturėtų galimybės paveldėti esant pirmos eilės paveldėtojui. Jeigu būtų žinojęs apie paliktą turtą, suinteresuotas asmuo, neabejotinai būtų ėmęsis veiksmų šiam turtui paveldėti;

172) vėlesnis suinteresuoto asmens įstojimas į paveldėjimo procesą neturi visiškai jokios įtakos, kadangi turtas nėra paveldėtas kitų įpėdinių, niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir paveldėtas turtas nėra įregistruotas kieno nors asmenine nuosavybe;

183) teiginiai, kad po Z. B. mirties apeliantas paveldėjo jo kilnojamąjį turtą (asmeninius daiktus), 10 metų valdė nekilnojamąjį turtą, dėl ko būtent jis turėtų paveldėti turtą, nepagrįsti, kadangi nepateikta jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų;

194) atmestini apelianto pateikti duomenys, t. y. liudytojo Ž. S. parodymai bei panaudos sutartis, nes jų pateikimas akivaizdžiai prieštarauja CPK 314 str. nuostatoms. Apeliantui nebuvo jokių trukdžių ar kliūčių pareikšti prašymą šį asmenį apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau jis nebuvo kviečiamas nei paties apelianto iniciatyva, nei teismo. Taip pat nebuvo kliūčių pateikti teismui rašytinių įrodymų – panaudos sutartį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 176 str.-185 str.), tiek paveldėjimo santykius reglamentuojančias normas (CK 5.1 str., 5.14 str., 5.50 str., 5.51 str., 5.57 str.), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

24Dėl naujų įrodymų pateikimo.

25Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribota galimybė pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tokie įrodymai gali būti priimti, jeigu pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus (liudytojo Ž. S. parodymus raštu ir 2005 m. lapkričio 2 d. panaudos sutartį), nes jų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuotas įrodymų nepakankamumas ir jo pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais ir priima apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, apelianto pareiškimas buvo atmestas dėl įrodymų nepakankamumo (nurodomų aplinkybių nepagrindimo įrodymais), o pateikiami įrodymai yra susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, kad byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, todėl teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), t. y. teismas turi būti aktyvus (pats rinkti įrodymus, siūlyti šalims pateikti juos ir pan.), kas taip pat suponuoja būtinybę priimti (o ne nepriimti) apelianto pateiktus įrodymus.

26Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

27Pirmosios instancijos teismas patenkino suinteresuoto asmens A. B. pareiškimą ir atnaujino terminą palikimui priimti, motyvuodamas tuo, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą, į kurį galėtų pretenduoti.

28Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada.

29Nustatyta, kad Z. B. (pareiškėjo faktinis brolis, po ( - ) įvaikinimo oficialiai tapęs pusbroliu, ir suinteresuoto asmens tėvas) mirė ( - ) Suinteresuotas asmuo su tėvu negyveno nuo 1970 metų (nuo 4 metų amžiaus, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium), niekada ryšių nepalaikė. ( - ) suinteresuotas asmuo deklaravo išvykimą į Airiją (teigia, kad Airijoje gyvena ir dirba nuo ( - )) ir ten gyvena iki šiol. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo, jog yra paveldimo turto. 1997 m. lapkričio 18 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) Z. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, u. n. ( - ), esantį adresu ( - ) bei 2000 m. spalio 3 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. ( - ) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, u. n. ( - ), esantį adresu ( - ). Savo faktiniu broliu Z. B. ir jo turtu, iki jo mirties ir po mirties, rūpinosi pareiškėjas (suinteresuotas asmuo yra nurodęs, jog „žinojo, kad pareiškėjui tėvas buvo surašęs įgaliojimą tvarkyti jo nekilnojamojo turto reikalus“), kuris jį ir palaidojo.

30Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

31Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas pratęsti palikimo priėmimo terminą. Suinteresuoto asmens ir pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės (nežinojimas apie turimą turtą, darbas užsienyje ir neturėjimas galimybių (dėl lėšų stygiaus, dėl darbo) atvykti į Lietuvą) nėra (ir negali būti) svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis pratęsti palikimo priėmimo terminą, kuris yra praleistas daugiau nei 10 metų (mirė tėvas ( - ), o reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti pareikštas tik 2015 m. gegužės 11 d. ir tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti) nustatymo). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bei, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civuilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Be to, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog suinteresuotas asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tėvo turimą nekilnojamąjį turtą, nes pats suinteresuotas asmuo nurodo, jog žinojo, kad tėvas pareiškėjui buvo surašęs įgaliojimą tvarkyti jo nekilnojamojo turto reikalus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamas savo, kaip įpėdinio, teises. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios realiai trukdė suinteresuotam asmeniui per 3 mėnesių terminą priimti palikimą.

32Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į siekį išsaugti teisinių santykių stabilumą, pareiškėjo teisėtus lūkesčius, suinteresuoto asmens jau 20 metų gyvenimą užsienyje, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – suinteresuoto asmens A. B. reikalavimas atmestinas.

33Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

34Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo (apelianto) G. B. pareiškimą (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo brolio Z. B., mirusio ( - ), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti), motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė palikimo valdymo fakto.

35Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada.

36Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

37Nustatyta, kad po Z. B. mirties (( - )) atsirado palikimas – du žemės sklypai (3,96 ha ir 1,64 ha), esantys ( - ). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, ar apeliantas (faktinis mirusiojo brolis, oficialiai pusbrolis) G. B. atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą (du žemės sklypus), valdyti juos (disponuoti, naudotis jais) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.

38Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

39Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

40Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad paskutinius dešimt brolio Z. B. gyvenimo metų apeliantas rūpinosi juo bei jį išlaikė, kartu gyveno, t. y. jį apgyvendino, maitino, apipirkinėjo, rūpinosi jo sveikatos būkle bei kitų poreikių tenkinimu. Tai reikėjo daryti, nes brolis stipriai išgerinėjo. Mirus broliui, rūpinosi laidotuvių organizavimu, jį palaidojo. Taip pat rūpinosi jo turtu, kurį po brolio mirties pradėjo faktiškai valdyti kaip savo, t. y. prižiūrėjo žemės sklypus (leido jais naudotis kitiems asmenims, šienavo), perėmė brolio namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus. Apelianto nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina teisme apklausti liudytojai A. B., V. P. bei apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai liudytojo Ž. S. parodymai bei 2005 m. lapkričio 2 d. žemės sklypų panaudos sutartis (b. l. 97-101). Suinteresuoti asmenys nenurodė, jog jie rūpinosi Z. B. ar prižiūrėjo jo turtą.

41Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) apelianto ir mirusiojo brolio gyvenimas kartu, 2) apelianto rūpinimasis broliu ir jo turtu, 3) palaidojimas brolio (suinteresuoto asmens A. nedalyvavimas laidotuvėse), 4) po brolio mirties rūpinimasis žemės sklypais, 5) po brolio mirties namų apyvokos reikmenų ir asmeninių brolio daiktų pasilikimas, 6) suinteresuotų asmenų nesirūpinimas mirusiuoju paskutiniais jo gyvenimo metais, nedalyvavimas jo reikalų tvarkyme, - yra pakankamos spręsti, kad apeliantas, po savo faktinio brolio Z. B. mirties, per 3 mėnesius priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai vadyti. Pažymėtina, jog duomenų, kad kas kitas rūpintųsi paveldimu turtu, nėra.

42Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo G. B. pareiškimas tenkintinas, o suinteresuoto asmens A. B. reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

43Patenkinus apeliacinį skundą iš suinteresuoto asmens A. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t. y. 7,64 Eur (CPK 93 str.) bei apeliantui, jo sumokėtas žyminis mokestis (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme), t. y. 82 Eur (CPK 443 str. 6 d.).

44Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

45Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

46Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. B. mirties, įvykusios ( - ), jo palikimą priėmė G. B., a. k. ( - ) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

47Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas įgyvendintų savo teises į paveldimą turtą.

48Suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) pareiškimą, su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

49Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui G. B., a. k. ( - )

50Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) 7,64 Eur (septynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. ( - ), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę... 5. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė savarankišką reikalavimą, kuriais... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (b. l. 77-80): 8. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad Z. B.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. Motyvuose nurodė:... 12. 1) pareiškėjas po savo brolio Z. B. mirties priėmė palikimą pradėjęs... 13. 2) A. B. neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, savo... 14. Suinteresuotas asmuo A. B., atstovaujamas advokato R. B., prašo atmesti... 15. Motyvuose nurodė:... 16. 1) nepagrįsti apelianto teiginiai, kad A. B. turėjo galimybę bei pareigą... 17. 2) vėlesnis suinteresuoto asmens įstojimas į paveldėjimo procesą neturi... 18. 3) teiginiai, kad po Z. B. mirties apeliantas paveldėjo jo kilnojamąjį... 19. 4) atmestini apelianto pateikti duomenys, t. y. liudytojo Ž. S. parodymai bei... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Dėl naujų įrodymų pateikimo.... 25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribota galimybė pateikti... 26. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.... 27. Pirmosios instancijos teismas patenkino suinteresuoto asmens A. B. pareiškimą... 28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. Nustatyta, kad Z. B. (pareiškėjo faktinis brolis, po ( - ) įvaikinimo... 30. Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė... 31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo nenurodė... 32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau... 33. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.... 34. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo (apelianto) G. B.... 35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus... 37. Nustatyta, kad po Z. B. mirties (( - )) atsirado palikimas – du žemės... 38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 40. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad paskutinius dešimt brolio Z. B.... 41. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus,... 42. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 43. Patenkinus apeliacinį skundą iš suinteresuoto asmens A. B. priteistinos... 44. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 45. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 46. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. B. mirties, įvykusios... 47. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas... 48. Suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) pareiškimą, su savarankiškais... 49. Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) 82 Eur (aštuoniasdešimt... 50. Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B., a. k. ( - ) 7,64 Eur (septynis eurus...