Byla 2A-2378-464/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. bei atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams R. N., V. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, T. T., V. E., UAB „Geokada“, dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininko nuosavybės teisės gynimo, ir pagal atsakovų R. N. ir V. N. priešieškinį dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą fekalinių nuotekų kaupimo talpą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas V. N. 2012-04-23 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (t.1, b.l.1-12), kurį 2012-05-07 patikslinęs (t.1, b.l.82-93), prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymą Nr.2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“; 2) panaikinti V. N. ir R. N. 2008-09-18 žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; 3) pripažinti negaliojančiu VĮ „Registrų centras“ atliktą Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimą; 4) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. nugriauti žemės sklypą (kadastrinis Nr.( - )) juosiančią tvorą; 5) nustatyti R. N. ir V. N. žemės sklype (kadastrinis Nr.( - )) servitutą: leisti gyvenamojo namo, esančio ( - ) (unikalus Nr.( - )), savininkui (-ams) netrukdomai prieiti ir privažiuoti transportu prie žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančios nuotekų kaupimo talpos ir vandentiekio šulinio; 6) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai lankyti (prieiti) prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr.( - )); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 1992-05-29 A. N. (atsakovo R. N. tėvas), būdamas dalies nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr.( - ), indeksas lAl/m) savininku, pateikė prašymą Trakų r. Kariotiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai parduoti 1,0 ha žemės sklypą, kurį užima (užims) privačių namų valda ( - ) 1992-05-25 analogišką prašymą pateikė ir ieškovas V. N. bei trečiasis asmuo V. E. (ieškovo sesuo). Visiems namo bendraturčiams buvo parengti namų valdos žemės sklypų ribų planai, kiekvienas iš jų, t.y. A. N., V. E. ir ieškovas V. N., savo parašais patvirtino planavimo dokumentus. 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-97 A. N., vadovaudamasis Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr.416v, nusipirko 0,70 ha žemės sklypą. Atitinkamai 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-94 V. N., vadovaudamasis Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr. 416v, nusipirko 0,70 ha žemės sklypą, o 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.1-95 V. E., vadovaudamasi Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr.416v, nusipirko 0,64 ha žemės sklypą. Iš nurodytų planų matyti, kad gyvenamasis namas liko ant A. N. ir ieškovo įgytų nuosavybėn sklypų ribos, didžioji gyvenamojo namo dalis - A. N. sklype. Šiam gyvenamajam namui Trakų raj. savivaldybės administracijos 2010-03-01 įsakymu Nr.P2-114 suteiktas adresas - ( - ). Iki 1993-01-20 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo šis gyvenamasis namas buvo dvibutis. 1 kambario 54,20 kv. m. ploto buto savininkais buvo trys asmenys: 1/3 dalis priklausė A. N. pagal 1992-07-18 dovanojimo sutartį Nr.4265, 1/3 dalis - V. E. pagal 1992-07-15 mainų sutartį, ir likusi 1/3 dalis - ieškovui V. N.. 2–jų kambarių 120,16 kv. m. ploto butas priklausė R. N. pagal 1992-07-31 dovanojimo sutartį Nr.4675. Kadangi 1997-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimis A. N. pardavė ieškovui 1/3 dalį 1 kambario buto, o R. N. - 2 kambarių butą minėtame name, taip pat 1997-10-30 sutartimi V. E. dovanojo V. N. 1/3 dalį vieno kambario buto, ieškovas tapo viso gyvenamojo namo savininku. 1998-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimi V. E. pardavė ieškovui ir jai priklausiusį 0,64 ha žemės sklypą. 2004-08-30 dovanojimo sutartimi 1/10 dalį šio gyvenamojo namo atiteko T. T.. A. N. priklausiusį 0,7 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr.( - ), 2000-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-5626 įgijo nuosavybėn lygiomis dalimis R. N. ir V. N..

5Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovas teigia, kad nuo 1992 m., kai buvo sudaryti planai, kuriuos savo parašais patvirtino tiek ieškovas, tiek A. N., sklypų kadastriniai matavimai iki 2008-09-18, kai UAB „Geokada“ R. N. ir V. N. iniciatyva atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir surašė aktą, atliekami ar tikslinami nebuvo. Apie šio plano rengimą bei žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje ieškovui V. N., kaip gretimų sklypų savininkui, nepranešta. UAB „Geokada“ parengto sklypo planą 2009-08-06 patikrino Trakų m. žemėtvarkos skyrius, 2009-01-12 peržiūrėjo Trakų istorinio nacionalinio parko įgaliotas atstovas. Nepaisant to, kad kaimyninių sklypų savininkas kviečiamas nebuvo, minėto žemės sklypo plano pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymu buvo patikslinti V. N. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ) kadastro duomenys, su kuriais ieškovas nesutinka. Atsakovų sklypo plotas (7000 kv.m.) nepakito, tačiau šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir minėtu įsakymu įteisinti tokiu būdu, jog žemės sklypo riba buvo atitraukta nuo ieškovo žemės sklypo, jo gyvenamąjį namą paliekant ne privačioje žemėje, o valstybiniame žemės plote (laisvos žemės fonde). Taip pat ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, kurių jis nespėjo įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre, liko R. N. naujai suformuotame žemės sklype, aptvertame tvora. Analogiška situacija susidarė ir su kultūros paveldo objektu - Šv. Mergelės Marijos skulptūra, kuri buvo prižiūrima, tvarkoma, remontuojama (restauruojama) ieškovo, ir kuri po R. N. suformuoto žemės sklypo atsidūrė atsakovo žemės sklype ir tapo neprieinama dėl aptvertos tvoros. Taip pat nuo ginčijamu įsakymu patvirtintos R. N. ir V. N. sklypo ribos iki V. N. gyvenamojo namo yra tik 1,86 m atstumas, kai teisės aktais yra numatytas minimalus 3 m atstumas. Su ginčijamais aktais nesutinka dar ir dėl tos priežasties, kad jo paties žemės sklypas (kadastrinis Nr.( - )) nebuvo suformuotas pagal kadastrinius matavimus pririšant prie konkrečių koordinačių, tai atlikta sąlyginėje koordinačių sistemoje (AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sklypo planas 1992 m.). Pradiniai R. N. ir V. N. sklypo skyrimo dokumentai taip pat apibrėžė vien skiriamo jiems naudoti sklypo dydį - 7000 kv. m. - ir nenustatė konkrečios sklypo vietos, šis sklypas, kaip ir ieškovo atveju, nebuvo suformuotas pagal kadastrinius matavimus pririšant prie konkrečių koordinačių. Be to, ginčo sklypas buvo skirtas kaip gyvenamojo namo (unikalus Nr.( - ), indeksas lAl/m) namų valdos sklypas, t.y. gyvenamojo namo ūkinei erdvei aptarnauti, ir pagal LR įstatymus buvo ir yra neatsiejama ieškovo gyvenamojo namo dalis. Kadangi gyvenamojo namo bendrasavininkas A. N. 1997-09-19 pardavė V. N. savo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo bei atitinkamai R. N. 1997-09-19 pardavė ieškovui nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, 2008 metais, jau nebūdami šio namo ar jo dalies savininkais, R. N. ir V. N. neturėjo teisės suformuoti ir įteisinti kadastriniais matavimais būtent ieškovo gyvenamajam namui, kaip namų valdai, sąlyginėje koordinačių sistemoje priskirto žemės sklypo toje pačioje vietoje. Ginčo objektu esančiame atsakovų žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) yra gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1ž (unikalus Nr.( - )), kurį R. N. su sutuoktine įsigijo 2000-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. N. tėvo A. N., taigi atsakovams 0,7 ha ploto žemės sklypas kadastriniais matavimais turėjo būti suformuotas aplink šį namą.

6Daro išvadą, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas bei jų įregistravimas viešame registre yra neteisėtas, atliktas pažeidžiant kadastro duomenų patikslinimo ir derinimo procedūras, teisiškai neįmanomas ir prieštaraujantis viešajam interesui bei žemės sklypų formavimo principams, privačiam gyvenamajam namui atsidūrus valstybiniame žemės sklype, todėl turėtų būti panaikintas. Taip pat prašė nustatyti servitutą ir leisti gyvenamojo namo (unikalus Nr.( - ), indeksas lAl/m), savininkui (-ams) netrukdomai prieiti ir privažiuoti transportu prie žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančios nuotekų kaupimo talpos ir vandentiekio šulinio.

7Atsakovams pareiškus reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, ieškovas prašė atnaujinti jam senaties terminą ginčijamam Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymui panaikinti(t.2, b.l. 21). Nurodė, kad sužinojęs apie R. N. tvoros tvėrimo darbus jis kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl šių veiksmų neteisėtumo. Tik 2012-04-19 gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-11 atsakymą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono skyrius negalėjo suderinti žemės sklypo (kadastro Nr.( - )) kadastrinių matavimų plano (žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nuostatų 32.1.1. punktu), atitinkamai apskrities viršininko įsakymu negalėjo būti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau administracine tvarka šis įsakymas negali būti panaikintas, kreipėsi į teismą. Taigi sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo panaikinimo pareikšti nėra praleidęs, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-11 atsakymo gavimo dienos. Teismui padarius priešingą išvadą ir pripažinus, kad ieškinio senatis yra praleista, ieškovas prašė šį ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – buvo kreiptasi į įvairias valstybės institucijas, prokuratūrą, Nacionalinę žemės tarnybą.

8Atsakovai R. N. ir V. N. 2012-06-07 atsiliepimu (b.l. 120-126) su ieškiniu nesutiko, prašydami jo netenkinti, o 2012-10-09 pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 159-162), kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti savo sąskaita fekalinių nuotekų talpą, vamzdyną ir vandentiekio vamzdyną bei pašalinti juos iš V. N. ir R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ); 2) siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto (žemės sklypo, kadastrinis Nr.( - ), esančio ( - )) tinkamą naudojimą, nustatyti teismo sprendimu kelio servitutą – teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu, t.y. žemės sklype (kadastrinis Nr.( - ), esančio ( - )) esančiu keliu, pagal parengtą ir pateiktą į bylą kelio servituto nustatymo planą, nustatant servitutinio kelio plotą 174 kv. m, plotį – 4 m.

9Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi (t.1,b.l.175-176) atsisakyta priimti priešieškinį dalyje dėl kelio servituto nustatymo.

10Atsakovai nurodė, kad atsakovo tėvo A. N. nuosavybės teisė į 0,70 ha ploto ginčo žemės sklypą buvo įregistruota prieš 19 metų, jame A. N., turėdamas visus leidimus, pasistatė, inventorizavo ir 1997 m. įregistravo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio savininkais šiuo metu yra atsakovai. Nesutinka su ieškovo vertinimais ir tvirtina, kad 1992 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas sąlyginėje arba vietinėje koordinačių sistemoje žemės sklypo planas turėjo konkrečią vietą - sklypo kraštinių posūkio taškai buvo susieti su pastoviais vietovės daiktais (namų kampais, stulpais, nurodyta ir sklypo centro koordinatė 1942 m. sistemoje). Taigi sklypo vieta buvo gana tiksliai apibrėžta, tačiau dėl klaidos, nustatant posūkio taškų koordinates, žemės sklypo plotas buvo pažymėtas didesnis (9101 kv.m.), nei nupirktas, naudojamas bei įregistruotas (7000 kv.m.). Būtent dėl šios priežasties – sklypo plane nurodytas didesnis plotas, nei įsigyta nuosavybėn, 2005-07-25 VĮ Registrų centre atsisakyta įregistruoti šį vadinamąjį pradinį planą. Tai sąlygojo poreikį patikslinti planą, taigi atsakovai, patikslinę sklypo ribas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, ištaisė situaciją, kuomet ieškovui V. N. priklausantis statinys buvo pažymėtas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Ieškovas į matavimus nebuvo kviestas, nes jo žemės sklypai tuo metu jau buvo geodeziškai išmatuoti bei įregistruoti registre. Į šią aplinkybę matininkai ir atsižvelgė, nes tokio įregistruoto sklypo plano ribų jau negalima koreguoti. Ieškovo teisės dėl kokių nors atsakovų veiksmų nebuvo pažeistos, jam priklausančių 2 žemės sklypų, kurie buvo įregistruoti anksčiau, dar prieš atsakovų sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą, nei plotas, nei ribos, nei konfigūracija nepasikeitė. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti nepateikė ir jokio alternatyvaus kadastrinių duomenų patikslinimo pasiūlymo, žemės sklypų plano arba bent schemos, pagal kurią, jo manymu, panaikinus esamus atsakovų žemės sklypo kadastrinius duomenis, ir turėtų būti nustatyti kitokie kadastriniai duomenys. Skundžiamo įsakymo panaikinimo atveju būtų sugrįžta prie 1992 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudaryto plano ir ankstesnės registracijos, o tai būtų neteisėta vien dėl to, kad atsakovų žemės sklypo plotas neatitiktų nuosavybės dokumentų ir teisiškai įregistruoto atsakovų žemės sklypo ploto (0,70 ha), ir dėl to, kad ieškovo namas vėl atsidurtų dvejuose skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Tvirtina, kad ieškovas žinojo apie 2009-11-11 priimtą administracinį aktą (įsakymą) – apie tai jam 2009-12-11 pranešta asmeniškai registruotu paštu. Tačiau atliktų žemės sklypo formavimo procedūrų ar paties administracinio akto (įsakymo) per nustatytą 30 d. sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškovas neginčijo.

11Nesutiko ir su ieškovo prašymu nustatyti servitutą, nurodydami, kad nuotekų duobė įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai, be jų sutikimo ir be įstatymo nustatyta tvarka duobei įrengti reikalingo leidimo Nebuvo pateikta ir servituto nustatymo schema. Nuotekų duobė neinventorizuota ir teisiškai neįregistruota, tai yra tik primityvus įrenginys, teršiantis aplinką ir, galimai, vandentiekio šulinio vandenį, todėl turi būti pašalintas. V. N. galėtų važinėti po visą atsakovų žemės sklypą, o nuotekų surinkimo talpos zonoje nėra jokių kelių, tik prižiūrima veja. Atsakovai savo name adresu ( - ) turi atskirai įsirengę įrenginius ir nuotekų duobę, o ieškovas šalia turi du žemės sklypus – ( - ) ir ( - ), kurių bendras plotas 1,34 ha, taigi nesunkiai gali įsirengti nuotekų talpą kitur. Nors ieškovas teigia, kad ir gręžtinis šulinys yra atsakovų žemėje, jis yra už atsakovų sklypo ribų. Be to, šis vandentiekio šulinys buvo įrengtas ne tik ieškovo, bet ir atsakovų lėšomis tuomet bendrai jiems priklausančio namo aptarnavimui, atsakovas dalyvavo prižiūrint ir remontuojant gręžinį, tačiau vėliau V. N. gręžinį pasisavino ir dėl to atsakovas įsirengė atskirą gręžinį. Dėl reikalavimas nugriauti tvorą nurodė, kad šios tvoros įrengimui buvo gautas Trakų istorinio nacionalinio parko ir Trakų savivaldybės administracijos leidimas, o Statybos inspekcija, patikrinusi tvorą, nukrypimų nuo projekto nerado. Tvora yra būtina, kadangi atsakovo sodyba skirta šeimos poilsiui, o ieškovo - kaimo turizmui. Lankyti Šv. Mergelės Marijos skulptūrą ir dabar netrukdoma, visi pageidaujantys gali prieiti prie skulptūros.

12Atsakovų atstovė prašė taikyti ir ieškinio senatį reikalavimui dėl įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad buvo pažeista tik formali teisė, t.y. ieškovui nedalyvaujant pastatytas tik vienas riboženklis Nr. 4, kuris yra palei vieną liniją su senais riboženkliais. Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) V. N. nurodė pretenzijų neturintis.

13Ieškovas V. N. atsiliepimu (t.1, b.l. 194-197) su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuotekų kaupimo talpa nėra jokiu teisės aktais numatytu dokumentu pripažinta neteisėta statyba ir negali būti tokia pripažinta, kadangi įrengta daugiau nei prieš 15 m., siekiant tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą (anksčiau toje vietoje buvo lauko tualetas), ir sudaro neatsiejamą gyvenamojo namo, kaip statinio, dalį. Jokių atskirų statybos leidimų (ar statybą leidžiančių dokumentų) ar kitų suderinimų pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio įrenginiui nereikėjo. Apie šios nuotekų kaupimo talpos įrengimą atsakovams buvo žinoma jau seniai, tai jie patys pripažino savo paaiškinimuose valstybės institucijoms. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad nuotekų kaupimo talpa įrengta jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype savavališkai, be jų sutikimo ir be įstatymo nustatyta tvarka duobei įrengti leidimo. Nors atsakovai akcentuoja, jog nuotekų kaupimo talpa įrengta jų žemės sklype ir dėl tos priežasties priešieškinis turi būti tenkintas, tačiau ne nuotekų kaupimo talpa įrengta atsakovų žemės sklype, o atsakovams neteisėtai nustatytos žemės sklypo ribos, į kurias pateko nuotekų kaupimo talpa. Savarankišku priešieškinio atmetimo pagrindu yra atsakovų praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuotekų kaupimo talpos pašalinimo, kadangi kaip nurodo patys atsakovai, jiems apie šios talpos ir vamzdynų įrengimą buvo žinoma daugiau nei prieš 10 m., o sklypas atsakovų įsigytas dar 2000-11-22.

14Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-06-01 ir 2012-10-12 atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l.106-111, 179-184) sutiko su ieškovo V. N. reikalavimais dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79) ir V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr.1 panaikinimo, kitoje ginčo dalyje nepasisakė. Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), ( - ) sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993-02-05, jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1992 m. lapkričio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates sąlyginėje koordinačių sistemoje, kuri nesusieta su valstybine koordinačių sistema. Atsakovams R. N. ir V. N. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr.( - )), esantis ( - ), ( - ) sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993-02-05, jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Geokada“ 2008-09-18 atliktus kadastrinius matavimus. 2008-10-30 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų raj. žemėtvarkos skyrius gavo atsakovo R. N. prašymą patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ), kadastro duomenis pagal UAB „Geokada“ atliktus žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus. Atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) kadastrinius matavimus UAB „Geokada“ matininkas K. U. 2009-10-05 aiškinamajame rašte pažymėjo, kad R. N. prašymu atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) kadastrinius matavimus; sklypo ribos nustatytos pagal faktinį naudojimą ir dabartiniu metu esamą situaciją, todėl jos skiriasi nuo ribų, pateiktų AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1992 m. sudarytame plane; suformuoti sklypą, kaip yra minėtame plane, nėra jokių galimybių, nes iš esmės yra pasikeitusi situacija; be to, šio sklypo matavimai buvo vykdyti sąlyginėje koordinačių sistemoje ir šie matavimai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat neatitinka ir sklypo plotas plane; gretimam sklypui ( - )yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl riba tarp taškų Nr. 2 - 4 plane, derinta prie šių matavimų; ankstesnių matavimų metu pietinė sklypo riba buvo nustatyta per gyvenamojo namo kraštą; šiuo metu šis namas nepriklauso matuojamo sklypo savininkams, todėl tarp šio sklypo ir sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kuriam taip pat atlikti kadastriniai (geodeziniai matavimai), lieka laisvos žemės fondas; dėl išvardintų priežasčių sklypo forma skiriasi nuo AB „Inžineriniai matavimai“ 1992 m. sudaryto plano. Žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) ribų ženklinime 2008-09-18 dalyvavo žemės sklypo savininkai, t. y. atsakovai R. N. ir V. N., tačiau žemės sklypo ribos turėjo būti suderintos ir su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininku, nes šio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo posūkių taškų koordinates sąlyginėje koordinačių sistemoje, t.y. ne valstybinėje koordinačių sistemoje. Neatsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) ribos 2008-09-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr.1 nesuderintos su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) savininku, žemės sklypo planas buvo suderintas suklydus dėl UAB „Geokada“ pateiktų dokumentų, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymu Nr. 2.3-17824-(79) patikslinti šio žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) kadastro duomenys, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2009-12-09. Be to, UAB „Geokada“ matininko K. U. 2008-10-15 parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) plane M 1:1000, nebuvo įtraukti (pažymėti) ieškovui V. N. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai (inžineriniai statiniai), t.y. išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, kurie neįregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog teises pažeidžia tokia aplinkybė, kad nuosavybės teise jam priklausantis gyvenamasis namas, stovėjęs ant privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų bei jų įforminimo atsidūrė ant valstybinės žemės sklypo, o Trakų istoriniame nacionaliniame parke galiojantys teisės aktai neleidžia išsipirkti valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi privati nuosavybė. Visi šie žemės sklypai nepatenka į išimtine valstybės nuosavybe esančios žemės sąrašą, pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą tik rezervatų žemės yra valstybės nuosavybė, kitose parko zonose gali būti valstybinė ir privati nuosavybė. Kadangi minėti žemės sklypai nėra rezervatų žemėje, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str., yra įmanomas valstybinės žemės pardavimas aukciono ir ne aukciono būdu. Taip pat pažymėjo, kad yra įmanomas ieškovo V. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribų tikslinimas, t.y. nedidinant žemės sklypo ploto, pastumiant sklypo ribą link dabartinės atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) ribos.

15Trečiasis asmuo V. E. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje palaikė ieškovo ieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovo V. N. žemės sklypo natūrali riba yra iki atsakovų žemės sklype esančių medžių, pažymėtų byloje esančiame plane. Nurodė, kad ji, jos šeima, ieškovas visada tvarkė tą teritoriją, sodino gėles, pjovė žolę, sodino medelius, gyvatvorę ir niekada nesulaukė iš R. N. priekaištų, kad tvarko ne savo žemę. Ginčo žemę jie tvarkė nuo pat tos sodybos įsigijimo iki 2011 ar 2012 m., t.y. kol atsirado tvora, kurią pastatė R. N.. Jai teko girdėti iš brolio, kad šis su R. N. apie 1994–1996 metus susitarė dėl žemės sklypo ribų. Toje teritorijoje yra Šv. Mergelės Marijos paminklas, kuris jau buvo, kai jie įsigijo tą sklypą. Paminklą prižiūrėjo V. N., jis kvietė meistrus, kurie restauravo paminklą, paminklas buvo lankomas, prie jo atvykdavo maldininkai.

16Trečiasis asmuo T. T. atsiliepimo nepateikė, 2013-01-17 raštu palaikė ieškovo V. N. ieškinį ir prašė jį tenkinti (t. 2., b.l. 73).

17Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2012-06-05 atsiliepime į ieškinį ir 2012-10-30 atsiliepime į priešieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 114-115, 192-193).

18Trečiasis asmuo UAB „Geokada“ 2012-06-05 atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 116-118) nurodė, kad R. N. dėl sklypo (kadastro Nr.( - )) kadastrinių matavimų kreipėsi 2007 m. Rytinė šio sklypo riba ribojosi su gretimu sklypu, kurio savininkas yra V. N.. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, šiam ir gretimam ieškovo sklypams (kadastro Nr. ( - )ir( - )) buvo atlikti kadastriniai matavimai sąlyginėje koordinačių sistemoje, sklypų ribos pažymėtos laikinajame sluoksnyje, kaip koreguotinos, ir tarpusavyje dengėsi, o bendra sklypų Nr.( - ) ir ( - )riba kerta namą, kuris R. N. nepriklauso. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsisakyta įvykdyti darbus, nes suformuoti sklypą pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytas sklypo ribas nebuvo galimybių - sklypo plotas būtų per didelis, o dalis sklypo užimtų valstybinio miško dalį. 2008 m. R. N. dar kartą kreipėsi į jų įmonę su prašymu atlikti sklypo kadastrinius matavimus bei suformuoti sklypo ribas pagal esamą situaciją, jas teikti tvirtinimui. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ domenų bazę paaiškėjo, kad situacija iš esmės pasikeitusi, nes kaimyniniai sklypai, kurių kadastro Nr. ( - )ir Nr. ( - ), jau buvo pažymėti kaip nekoreguotini, po geodezinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje. Ribos tarp šių sklypų jau nepersidengė, kaip kad buvo prieš metus, be to, sklypo Nr. ( - )šiaurinė riba perkelta piečiau namo. Tuomet ir atsirado galimybė vykdyti darbus. Sklypo riba, sutinkant atsakovui, rytinėje pusėje buvo priderinta prie gretimo sklypo Nr. ( - ), geodeziškai matuoto sklypo ribos (rastas riboženklis, žemės sklypo plane Nr.2 atitiko Registrų centro LKS-94 koordinačių sistemoje nurodytą vietą), būtent dėl šios priežasties gretimo sklypo savininkas (ieškovas) nebuvo kviestas. Šiaurinė ir vakarinė sklypo riba nustatyta esama tvora. Pietinė sklypo riba atitraukta nuo esančio pastato pagrindinės sienos apie 5 m, nuo verandos – apie 3 m. Paruoštą sklypo kadastro duomenų bylą pateikė derinimui Trakų rajono žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius atsisakė derinti, motyvuodamas tuo, kad sklypo ribos neatitinka ribų, suformuotų 1992 m. vykdant matavimus sąlyginėje koordinačių sistemoje. Atsisakius derinti kadastro duomenų bylą, buvo parengtas planas, kuriame buvo pažymėtos dabartiniu metu suformuotos ribos ir ribos pagal ankstesnius matavimus (1992 m.), kad matytųsi bendra situacija ir kad suformuoti sklypo ribas pagal žemėtvarkos skyriaus reikalavimą nėra galimybių. Šie dokumentai buvo įteikti Trakų rajono žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ir šiose institucijose patvirtinti.

19Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad sklypo ribos, pažymėtos sąlyginėje koordinačių sistemoje, nenusako konkrečios vietos. Sklypo vieta natūroje bet kurioje koordinačių sistemoje yra toje pačioje konkrečioje vietoje, ar tai būtų riboženkliai, ar tvora, ar namas, ar gamtiniai objektai, tik žemėlapyje pažymėjimas gali būti netikslus. Todėl sąlyginėje koordinačių sistemoje 1992 m. atlikti matavimai buvo susieti su vietovėje esančiais objektais (yra identifikuoti 3 ribos taškai) - namu, elektros stulpais ir t.t. Šiuo konkrečiu atveju kitaip suformuoti sklypo ribas nebuvo galimybių, o ieškovo teiginiai, kad jo gyvenamasis namas atsidūrė valstybinėje žemėje ir negalima prie jo suformuoti sklypo, yra neteisingas. Greta yra du ieškovo sklypai, taigi patikslinus žemėtvarkos projektą, galima šį klausimą išspręsti.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21Trakų rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu (t.2, b.l. 113-136) ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymą Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“; 2) panaikino V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. 1; 3) civilinę bylą dalyje dėl VĮ „Registrų centras“ atlikto Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė; 4) kitoje dalyje ieškinį atmetė; 5) priešieškinį atmetė; 6) netenkino atsakovų R. N. ir V. N. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui V. N. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 7) priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1244,87 Lt bylinėjimosi išlaidų V. N. ir 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 8) priteisė iš R. N. ir V. N. iš kiekvieno po 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 9) priteisė iš V. N. 67,23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad būtent Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raštu Nr.1SS-(10.5)-653 galutinai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o tuo pačiu – ir ieškovo teises, kurios gali būti apgintos teismine tvarka. Ieškovas nurodė, kad šį raštą gavo 2012-04-19, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą ir galimybę apginti savo pažeistas teises tik teismine tvarka sužinojo 2012-04-11, į teismą ieškiniu kreipėsi 2012-04-23, vadinasi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., vieno mėnesio administracinio akto (įsakymo) apskundimo terminas nepraleido.

23Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, jog jis nespėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre inžinerinių statinių, t.y. išgriebimo duobės ir vandentiekio šulinio. Statinių registracija yra ir buvo privaloma tuo metu, kai ieškovas tapo 9/10 gyvenamojo namo ( - ), ( - ) sav. savininku. Iš byloje esančio 2008-10-15 UAB „Geokada“ parengto atsakovų žemės sklypo plano teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys – plane nėra pažymėti; be to, atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008-09-18 akto Nr.1 9 p. yra pažymėta, kad sklype nėra kitiems savininkams priklausančių statinių. Ir nors ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys - nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovai R. N. bei V. N., dalyvaudami jų žemės sklypo ribų paženklinime ir plano rengime, privalėjo informuoti UAB „Geokada“ inžinierių-geodezininką K. U. apie tai, kad jų žemės sklype (pagal K. U. patikslintas ribas) yra kitam asmeniui – ieškovui – priklausantys gyvenamojo namo priklausiniai, o K. U. privalėjo užfiksuoti minėtus daiktus jo rengiamuose dokumentuose.

24Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jo teisės pažeidžiamos dėl nepakankamo atstumo nuo ginčijamu įsakymu patvirtintos R. N. ir V. N. sklypo iki ieškovo gyvenamojo namo ribos (vietoje 3 m - 1,86 m. atstumas) ir nesivadovavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi antstolis S. M. faktines aplinkybes konstatavo ir atstumus nuo namo iki tvoros matavo adresu ( - ), o ieškovo gyvenamasis namas ir žemės sklypas, unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dėl kurio yra kilęs ginčas, yra adresu ( - ), ( - ) Teismas konstatavo, kad atsakovų žemės sklypo pietinė riba iki ieškovo gyvenamojo namo sienos nustatyta nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 papunkčio, kuriame nustatyta, kad pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų, reikalavimų. Reglamentas nėra taikomas nustatant žemės sklypų ribas (tikslinant žemės sklypų kadastro duomenis), todėl šiuos ieškovo argumentus pripažino nepagrįstais.

25Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo tokias esminiai pažeistas ieškovo teises: ginčijamu įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dislokacija, lyginant su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, pasikeitė tiek, kad jo gyvenamasis namas, prieš tai buvęs privačioje žemėje, atsidūrė valstybinėje žemėje; dėl to susidarė tokia situacija, kad ieškovas turi gyvenamąjį namą, kuris pagal įstatymą yra žemės priklausinys, bet neturi žemės, vadinasi, negali laisvai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu; ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. Kita vertus, tame, teismo nuomone, yra ir paties ieškovo kaltė, nes tik dėl savo neveikimo jam priklausantys žemės sklypai, kadastro Nr. ( - )ir kadastro Nr. ( - ), iki šiol nėra pamatuoti ir jų ribos nėra nustatytos 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94).

26UAB „Geokada“ 2008-10-15 kadastriniais matavimais nustatė atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) ribų posūkių taškų koordinates, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir parengė atsakovų žemės sklypo ribų planą pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi UAB „Geokada“ parengtais dokumentais - atsakovų žemės sklypo 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr.1, žemės sklypo planu, tinkamai neatlikusi savo funkcijų, t.y. nepatikrinusi, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra komplektuojami visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 p., ar atsakovų žemės sklypo planas paruoštas pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, priėmė ginčijamą įsakymą pažeisdama Nuostatų 64 p., 65 p. ir 67 p. reikalavimus. Todėl ieškovo reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo Nr. 2.3-17824-(79) bei V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1 panaikinimo teismas pripažino pagrįstais ir patenkino.

27Ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centre atliktą Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimą teismas pripažino pertekliniu nurodydamas, kad panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymą Nr. 2.3-17824-(79), jame nurodytas žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimas neteks teisinės galios, o panaikinus kadastro duomenų tikslinimo juridinį pagrindą, t.y. ginčijamą įsakymą, ir pateikus VĮ „Registrų centras“ įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl kadastro duomenų tikslinimo panaikinimo, VĮ „Registrų centras“, vykdydamas minėtą teismo sprendimą, panaikins Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastro duomenų patikslinimą. Nenustatęs, kad dėl to yra kilęs ar gali kilti ateityje ginčas, teismas šioje dalyje bylą CPK 293 str. 1 p. pagrindu nutraukė.

28Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl atsakovų tvoros nugriovimo ir servituto atsakovų žemės sklype nustatymo negali būti tenkinami, kadangi yra neapibrėžti ir pažeidžiantys atsakovų R. N. ir V. N. teises. Byloje įrodymų, kad visa atsakovų žemės sklypą juosianti tvora, nenustačius naujų atsakovų žemės sklypo ribų, pažeidžia ieškovo teises, nėra, o ieškovas, pareikšdamas šį reikalavimą, jo nesukonkretino - nenurodė bei nepateikė plano, iš kurio matytųsi, kurioje būtent atsakovų žemės sklypo dalyje turėtų būti nugriauta atsakovų žemės sklypą juosianti tvora, suteikiant ieškovui galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais ir jo namui aptarnauti būtinais inžineriniais įrenginiais - nuotekų kaupimo talpa ir vandentiekio šuliniu. Taigi šį reikalavimą teismas atmetė.

29Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo nustatyti servitutą tenkinimas reikštų atsakovo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio, kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimą. Tam duomenys turi būti surinkti laikantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Todėl ieškovas kartu su ieškiniu turi pateikti teismui ir planą, kuriame būtų teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta teritorija, kuriai prašoma nustatyti servitutą, ir kad ieškinio patenkinimo atveju būtų galima tokio servituto registracija, o ginčo šalys aiškiai žinotų savo teises ir pareigas. Ieškovui nenurodžius konkrečios kelio servituto vietos ir ribų, o iš byloje esančių įrodymų nesant galimybės tai nustatyti, ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

30Šv. Mergelės Marijos skulptūra, kaip kultūros paveldo objektas, nėra ieškovo nuosavybė ir netapo ja vien dėl to, kad ieškovas daug metų ją prižiūrėjo, restauravo. Todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai lankyti (prieiti) prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), teismas atmetė kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

31Tenkinant ieškinį dalyje dėl įsakymo ir paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 panaikinimo, tai yra esant nenustatytoms atsakovų žemės sklypo riboms, teismas atmetė ir atsakovų priešieškinį, šio reikalavimo pagrįstumo pagal atsakovų nurodytus argumentus iš esmės neanalizuodamas ir nevertindamas.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

33Atsakovai V. N. ir R. N. 2013-03-21 apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 148-161) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymas Nr.2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“ ir V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1 panaikinimo bei atmestas priešieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti iš ieškovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo ribos yra neaiškios. Priešingai, tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypų ribos buvo nustatytos dar 1992 m., žemės sklypų planai įregistruoti 1993 m., o sklypai naudojami daugiau nei 20 metų. Dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre įregistruotų ribų niekada nebuvo kilęs ginčas, todėl ribos yra laikytinos galiojančiomis iki tol, kol jos buvo patikslintos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovo žemės sklypo ribų tikslumas yra pakankamas, ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2007-11-11 pagal planus, sudarytus vietinėje koordinačių sistemoje AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas valstybinės įstaigos išduotų, aukštesnės nei kiti įrodymai juridinę galią turinčių įrodymų nevertino, savo sprendime nenurodė, kodėl atsisako remtis oficialiais dokumentais. Būtinumas atsakovams patikslinti savo naudojamo žemės sklypo Nr.( - ) kadastrinius duomenis atsirado tik dėl klaidos, padarytos nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates. UAB „Geokada“ parengė atsakovų žemės sklypo planą 2 variantais, kad matytųsi žemės sklypo padėtis pagal pirminius 1992 m. matavimus ir patikslintus ribas. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius tik po 1 metų svarstymo patvirtino žemės sklypo planą, kuris ir buvo įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo pagrindu.
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą pasikeitė ieškovo žemės sklypų dislokacija, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ir yra neteisinga. Ieškovo žemės sklypai liko toje pačioje vietoje, sklypų ribos, konfigūracija, plotas nepasikeitė. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2012-11-24 VĮ Registrų centras išduoti ieškovo namų valdos žemės sklypų planai, kurių ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2007-11-22, ir UAB „Geokada“ parengtas žemės sklypų ribų brėžinys, atitinkantis kadastro žemėlapio duomenis. Teismas atmetė atsakovų 2012-10-04 prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, todėl sudėtingi žemėtvarkos klausimai liko tinkamai neišnagrinėti.
  3. Ieškovui priklausantis gyvenamasis namas iki atsakovų sklypo duomenų patikslinimo ir po jo stovėjo ir tebestovi ant dviejų žemės sklypų, tik dabar ne ant atsakovų žemės sklypo, o ant valstybinės žemės. Ši situacija visiškai nepažeidžia ieškovo teisių, o yra net naudinga, nes jam atsirado galimybė Trakų nacionaliniame parke įsigyti nuosavybėn iš valstybės papildomai žemės arba ją išsinuomoti.
  4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovui priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai skirti jo gyvenamajam namui funkcionuoti – išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, po kadastrinių duomenų patikslinimo liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių fekalinių nuotekų duobės įrengimo teisėtumo faktą, be to, ieškovo savavališkai atsakovų žemės sklype įrengta fekalinių nuotekų talpa buvo ir iki sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, ir liko po jų atsakovų žemės sklype. Vandentiekio šulinys nėra atsakovų žemėje, tačiau teismas nesant įrodymų konstatavo, kad yra, tai prieštarauja CPK 176 str., 177 str.
  5. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių konkrečių nuosavybės teisės pažeidimų, kuriuos, ieškovo manymu, padarė atsakovai, ir nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, nepasiūlė jokių nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo būdo. Ieškinys neatitiko bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Tai, kad teismas nepareikalavo iš ieškovo tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą (nurodyti savo pažeistą konkrečią teisę), yra proceso pažeidimas. Ieškinyje išdėstytas aplinkybės dėl viešojo intereso pažeidimo paneigė 2012-02-10 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas. Tačiau teismas toliau nagrinėjo prieštaringai surašytas ieškinio aplinkybes, išeidamas už ieškinio ribų, nors ieškovas net nepareiškė reikalavimo dėl ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo, apklausė liudytojus, nors jų parodymai neturėjo jokio tiesioginio ryšio su byla, jie nepaaiškino jokių bylai svarbių aplinkybių. Dėl liudytojų apklausos pailgėjo procesas, padidėjo jo kaštai. Ieškinys nebuvo pareikštas dėl sklypo ribų nustatymo, teismas nenustatinėjo atsakovo ir/ar ieškovo sklypų ribų, o ieškovas net ir nepateikė teismui savo siūlymo dėl jo manymu teisingų ir teisėtų jo ir/ar atsakovų sklypų ribų. Todėl akivaizdu, jog šis ginčas yra kildinamas iš administracinių teisės santykių, todėl ieškiniui turėjo būti taikomas 30 dienų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido 30 dienų termino skundui paduoti, nes apie jį sužinojo ne tada, kada gavo šį įsakymą (2009 m.), o po kelerių metų, prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek elementariems protingumo ir teisingumo principams, yra absoliučiai ydinga ir nelogiška. Šiame kontekste nesutinka su teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raštu Nr.1SS-(10.5)-653 buvo galutinai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o tuo pačiu ir ieškovo teises. Atsakovų nuomone, galutinai patvirtinti teisės aktų pažeidimo faktą gali tik teismas.
  6. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas įsakymą gavo būtent 2009 m., taigi būtent tada apie jį sužinojo ir turėjo sužinoti apie tariamai pažeistas savo teises, juolab, kad jį gavęs, ieškovas ėmė rašyti įvairius skundus institucijoms. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tai padaryti.
  7. Teismas įteisino neteisėtą ir teisiškai neįmanomą situaciją, t.y. panaikino atsakovų nuosavybės teise įsigyto 7000 kv.m. žemės sklypo ploto registraciją, tuo pačiu įteisindamas 1992 m. klaidingai pažymėtą kadastro žemėlapyje atsakovų žemės sklypo 9101 kv.m. plotą, kuris neatitinka faktiškai pirkto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo ploto – 7000 kv.m. Pirmosios instancijos teismas, turėjęs išspręsti ginčą iš esmės, sprendimu sukūrė priešingą situaciją – panaikino atsakovų žemės sklypo ribas, taip sugrąžindamas iki tol galiojančias klaidingas ribas, tačiau visiškai nesprendė ginčo tarp ieškovo ir atsakovų dėl žemės sklypų ribų.
  8. Pirmosios instancijos teismas faktiškai priešieškinio nenagrinėjo, o atmetė jį neanalizuodamas ir nevertindamas priešieškinio pagrįstumo. Atsakovai prašo patenkinti jų priešieškinį, kadangi fekalinių nuotekų talpa buvo įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai, be atsakovų sutikimo ir neturinti įstatymų nustatyto leidimo talpai įrengti. Tuo buvo pažeistos atsakovų nuosavybės teisės ir imperatyvios įstatymo normos, todėl ieškovas turi būti įpareigotas pašalinti fekalinių nuotekų talpą ir vamzdynus iš atsakovų žemės.

34Ieškovas V. N. 2013-03-25 apeliaciniu skundu (t.3, b.l.163-168) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. N. ieškinys įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. nugriauti žemės sklypą juosiančią tvorą ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

  1. Priėmus skundžiamą sprendimą, atsakovų žemės sklypo, esančio ( - ) ribos yra nenustatytos, tuo tarpu atsakovų tvora, juosianti šį žemės sklypą, yra pastatyta būtent vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79), kuris sprendimu panaikintas, t.y. juo nustatytų ribų pagrindu. Pripažinus, jog teismo sprendimo dalis atmesti reikalavimą dėl tvoros nugriovimo, yra pagrįsta ir teisėta, susidaro teisiniu požiūriu nepateisinama situacija, kai, viena vertus, teismas panaikina individualų teisės taikymo aktą, kurio pagrindu žemės sklypo konkrečioje vietoje (taškuose) pastatoma tvora, kita vertus, reikalavimas nugriauti tvorą, pastatytą to paties neteisėtos ir panaikinto akto pagrindu – atmetamas.
  2. Žemės sklypą atitverianti tvora negali būti statoma, nesant teisės aktais nustatytų žemės sklypo ribų, o esant pastatytai tvorai ir panaikintam teisės aktui dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tvora privalo būti nugriauta. Panaikinus viso, o ne dalies žemės sklypo ribų planą, privalo būti nugriauta ir visa, o ne dalis tvoros, pastatytos šio plano pagrindu. Nesant jokio galiojančio individualaus teisės akto, įtvirtinančio atsakovų žemės sklypo ribas, teismas atmetė reikalavimą nugriauti šį žemės sklypą atitveriančią tvorą, ir tokiu galutiniu teismo sprendimo įteisinta neteisėta statyba.
  3. Byloje pateikta pakankamai įrodymų ir yra įrodyta, kad žemės sklypo tvora pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovų tvora įsiterpia į ieškovo namų valdos teritoriją, žemės sklypo dalį, kuri buvo ir yra naudojama ieškovo. Visas A. N. suformuotas žemės sklypas buvo skirtas gyvenamajam namui, kurio savininku yra vien tik ieškovas, eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Todėl tvora, pastatyta panaikinto Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo pagrindu, privalo būti nugriauta kaip įsiterpianti į ieškovo gyvenamojo namo naudojamą namų valdą bei stovinti palei ieškovo žemės sklypą ir taip pažeidžianti jo teises. Šias aplinkybes patvirtina ir įrengta nuotekų kaupimo talpa, kuri atsidūrė už atsakovų tvoros ribų. Tvoros pastatymui reikalingas ieškovo sutikimas, o jis tokio nesutinka duoti.

35Atsakovai R. N. ir V. N. 2013-04-15 atsiliepimu į ieškovo V. N. apeliacinį skundą (t.3, b.l.25-28) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria V. N. ieškinys atmestas, nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti jų žemės sklypą juosiančią tvorą yra neapibrėžtas, nepagrįstas ir neįrodytas. Panaikinto individualaus teisės akto (įsakymo) pagrindu buvo patikslinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio (0,7000 kv.m.) žemės sklypo kadastriniai duomenys dėl 1992 m. padarytos klaidos, pažymint sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes. Tačiau tvora buvo įrengta kitų individualių teisės aktų pagrindu. Tvoros įrengimui atsakovai gavo Trakų rajono nacionalinio parko ir Trakų savivaldybės administracijos leidimą. Jos įrengimo teisėtumas nustatytas Statybos inspekcijai patikrinus tvorą natūroje. Pareiškiant reikalavimą nugriauti tvorą, nepateikta argumentų ir įrodymų, jog tvora įrengta neteisėtai ir pažeidžia ieškovo teises. Visa tvora negali pažeisti apelianto teisių ir interesų dėl tos priežasties, kad atsakovų žemės sklypas niekada nesiribojo su ieškovui priklausančiais žemės sklypais iš visų keturių pusių.

36Ieškovas V. N. 2013-04-18 atsiliepimu į atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinį skundą (t.3, b. l. 29-32) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Laikosi ankstesnės pozicijos, kad atsakovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos priskiriant šį sklypą kaip namų valdą gyvenamajam namui, kurio dalies savininku tuo metu buvo A. N.. Atsakovų žemės sklypo planas, kuris ginčijamu įsakymu buvo tikslinamas, jau tuo metu buvo sudarytas netiksliai, kadangi žemės sklypo ribos perkeltos jau prie kito, naujai pastatyto R. N. gyvenamojo namo, apimant ir žemės sklypo teritoriją, priskirtą V. N. gyvenamajam namui kaip namų valdai. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai teisėtai atliko savo žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų tikslinimą, atsakovų žemės sklypą priskyrus kaip namų valdą ne prie V. N. priklausančio gyvenamojo namo, o prie A. N. pastatyto ir vėliau atsakovams perleisto namo. Atsakovų žemės sklypo ribos turėjo būti ne tikslinamos, o nustatomos iš naujo formuojant žemės sklypą. Todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog visi su žemės sklypo ribų nustatymu susiję veiksmai turėjo būti derinami su gretimo žemės sklypo savininku V. N.. Iki atsakovų atlikto žemės sklypo duomenų tikslinimo po namu žemės sklypas buvo privačios nuosavybės, todėl atliekant bet kokius tikslinimus ar kitus veiksmus, po namu esančios žemės nuosavybės forma negali pasikeisti. Net ir tuo atveju, jeigu būti pripažintas ieškinio senaties termino praleidimas, ieškovas šį terminą praleido dėl teisės aktais numatytų ir išnaudotų administracinių procedūrų. Todėl net ir praleistas terminas atnaujintinas. Atsakovai neįrodė ieškovo gyvenamojo namo išgriebimo duobės ir vandentiekio šulinio neteisėto įrengimo, byloje esantys duomenys patvirtina, jog šie įrenginiai įrengti teisėtai.

37Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-05 atsiliepimais į ieškovo V. N. ir atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinį skundą (t.3, b.l.12-16, 17-22) Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą laikė pagrįstu dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79) „Dėl V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“ ir V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.1 panaikinimo, dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų nepasisako, kadangi tai nesusiję su trečiojo asmens kompetencija.

38Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2013-04-11 atsiliepimu į ieškovo V. N. ir atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinius skundus (t.3, b.l.23-24) dėl apeliacinių skundų prašo spręsti teismo nuožiūra.

39Tretieji asmenys T. T., V. E., UAB „Geokada“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Į atsakovų R. N. ir V. N. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

42Ieškovo V. N. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

43Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalims nuosavybės teise priklausančių kaimynių žemės sklypų (t.1, b.l. 44-48, 61-62, 131) ribų, dėl 2008-09-18 atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto (t.1, b.l. 57) ir 2009-11-16 priimto adminstracinio akto (t.1, b.l. 49) galiojimo ir jų rengimo procedūrų teisėtumo, dėl ieškovo teisės skųsti šį administracinį aktą realizavimo tvarkos, dėl šalių teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 str. 1 d. nuostatas ir nenustatęs absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, pasisako dėl šalių skundų argumentų bei aptaria jų nesutikimo su priimto sprendimo atitinkama dalimi motyvus.

44Dėl ieškinio senaties

45Per laiko tarpą, vadinamą ieškino senatimi, kiekvienas asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o teisės į priverstinį jos įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Taigi ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo teises ribojimu, o šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, ir antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų, taip užkertant kelią neribotam laike galimam bylinėjimuisi.

46Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties insituto netaikymo, išdėstyta sprendime, nėra visiškai teisinga. Teismuose nuosekliai formuojamojoje praktikoje vieningai pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas pirmiausiai turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str. 1 d.), ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išskyrus įstatymais nustatytas išimtis. Šioje byloje ginčijamasi dėl administracinio akto teisėtumo, todėl taikytinos ABTĮ procedūros. ABTĮ 33 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui dėl akto nuginčijimo turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 2 str. 20 d. atskleista žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo sąvoka (visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą). Šio įstatymo 44 str. 1 d. taip pat nurodoma, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taigi nenustatyta jokios kitos, nei ABTĮ, kreipimosi į teismą tvarkos.

47Esant nustatytam tokiam teisiniam reglamentavimui kolegija pritaria atsakovų skundo motyvamas dėl netinkamai teismo sprendime nustatytos senaties termino eigos pradžios. Ieškinio senaties termino eigos pradžią siejant tiek su objektyviuoju įstatyminiu kriterijumi (pranešimo suinteresuotam asmeniui apie atliktą veiksmą įteikimas), tiek ir su subjektyviuoju įstatyminiu kriterijumi, t.y. su ieškovo sužinojimu apie jo teises pažeidžiančio, kaip tvirtinama ieškinyje, akto priėmimą, nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad tik Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raštu (t.1, b.l. 16-19) galutinai patvirtintas ieškovo teisių pažeidimas dėl ne pagal galiojančius norminius aktus nustatytų atsakovų žemės sklypo ribų ir jų kadastro duomenų, leidęs jam inicijuoti civilinį ginčą teisme. Dėl ieškovo teisių pažeidimo kolegija dar pasisakys, o ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą aplinkybes patvirtina atsakovų pateikti į bylą įrodymai (CPK 178 str.). Iš 2009-12-11 pranešimo, adresuoto V. N. (t.1, b.l. 134), akivaizdu, kad atsakovai jį asmeniškai informavo apie patikslintas ir jau įregistruotas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, juolab, ne vienerius metus besitęsiant įvairiems nesutarimams ir teisminiams ginčams su kaimyninio sklypo savininkais (teismų informacinės sistemos LITEKO ir šios bylos duomenys), ieškovas turėjo galimybę viešame registre pasitikslinti visas sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo viešame registre detales, sužinoti adminstracinio akto turinį. Tokių veiksmų ieškovas neatliko, į administracinį ar bendrosios kompetencijos teismą dėl akto nuginčijimo per vieną mėnesį nuo atsakovų pranešimo gavimo nesikreipė. Dar daugiau, 2010-03-23 pretenzijos atsakovui turinys (t.1, b.l. 166) leidžia teigti, kad ieškovas aiškiai suvokė savo pažeistas teises, nurodė, kad tvoros statymas pagal naujai nužymėtas atsakovų sklypo ribas reiškia jo namui priklausančios teritorijos, vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimą nuo sodybos, tiksliai nurodė ir skundžiamo byloje 2009-11-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo rekvizitus, kas liudija apie jo susipažinimą su minėtu dokumentu. Tačiau net ir tuomet jokių reikalavimų teisme dėl adminstracinio akto ar plano parengimo procedūrų, paties ieškovo šioje pretenzijoje įvardijamų kaip grubiai pažeidžiančių įstatymus ir ieškovo interesus, taip pat dėl tveriamos tvoros pagal nustatytas sklypo ribas, nepareiškė, nereikalavo teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant tvoros statybos darbus, iki būtų nustatyta šių sklypų riba pagal jo paties pasiūlymus. Priešingai, ieškovas atliko kitus veiksmus, išvardintus atsakovo 2010-03-31 prašyme Trakų rajono žemėtvarkos skyriui (t.1, b.l. 167).

48Vadinasi, ieškovas, pats būdamas ir detaliųjų planų rengimo specialistu, ką pripažino ir teismo posėdyje (t.2, b.l. 34), neabejotinai dar iki Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 rašto (t.1, b.l. 16-19) gavimo turėjo suprasti ir suprato atliktų administracinių procedūrų reikšmę. Turėjo suprasti, kad šios procedūros neatitinka jo interesų, kuriuos iliustruoja asmeniškai jo parengti planai su išskirta ginčytina 18 arų teritorija (b.l. 41-42). Kolegija akcentuoja, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribos ir riba nėra aiški iš esamų dokumentų, t.y. ji nėra aiškiai nustatyta administracine tvarka, teismas, nagrinėdamas dėl to atsiradusį ginčą, gali spręsti dėl jos nustatymo atsižvelgdamas į esamus dokumentus, į faktinę žamėnaudą bei kitus CK 4.45 str. 1 d. išvardintus kriterijus. Tačiau reikalingų būtent tokioje situacijoje teisinių veiksmų ieškovas neatliko, ginčo dėl ribų nustatymo teismo tvarka pagal CK 4.45 str. 1 d. nuostatas neinicijavo iki šiol. Byla išimtinai dėl administracinio akto nuginčijimo buvo pradėta tik 2012-04-23, tačiau ir joje nėra pateikta dokumentų (nustatyta tvarka parengtų planų) ar teisinių argumentų, leidžiančių teismui įvertinti ieškovo pasiūlymų pagrįstumą ar spręsti, kaip ir kodėl ne kitaip turėtų būti nustatyta kaimyninių sklypų riba.

49Kita vertus, net ir siejant CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino pradžią su subjektyvia aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą, šis kriterijus negali būti suabsoliutintas ir aiškinamas tik vienos ginčo šalies naudai. Kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-112/2010;2009-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-449/2009; 2007-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-436/2007). Be to, minėta, ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatos ieškinio senaties skaičiavimo pradžią nustato nuo individualaus akto arba pranešimo apie atliktą veiksmą (neveikimą) įteikimą suinteresuotai šaliai momento, o atsakovas registruotu pranešimu (t.1, b.l. 134) informavo ieškovą apie atliktas administracines procedūras.

50Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra praleistas, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra teisiškai ydinga.

51Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

52Ieškovas byloje yra pareiškęs prašymą atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas nustatytų jo praleidimą, ir apginti jo pažeistas teises. Prašymas grindžiamas aplinkybe, kad iki teismo jis kreipėsi į įvairias institucijas bei prokuratūrą dėl skundžiamo akto ir jo padarinių (t.2, b.l. 21). Taigi privalu nustatyti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios turi egzistuoti ieškinio senaties laikotarpiu, iš tiesų yra svarbios ieškinio terminui atnaujinti, ir kartu identifikuoti kurių nors jo teisių pažeidimą.

53Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama tik jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.). Spręsdama dėl pagrindų atnaujinti terminą buvimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-37/2009). Šiuo konkrečiu atveju ieškovo delsimas tokį ilgą laiką ginčyti administracines procedūras, esant ir ktiems įsisenėjusiems bendraturčių ginčams (pagal šios bylos medžiagą - dėl nelegalių statybų, dėl kompensavimo už įrengtą vandens gręžinį, dėl naudojimųsi kaimyniniuose sklypuose esančiais privažiavimo keliais, dėl tvoros tvėrimo ir pan.), negali būti pateisinamas skundų kitoms institucijoms teikimu, nes tai prieštarautų teisinių santykių stabilumui. Ilgą laiką neišreikšdamas būtent teisme savo nesutikimo su suformuotomis kadastriniais matavimais ribomis, nors tai priklausė tik nuo jo paties valios, priešingai, vis kviesdamas derėtis dėl visų šių trijų sklypų įsigijimo nuosavybėn metu buvusių nustatytų ribų pakeitimo, juos perdalijant amalgamacijos būdu (t.1, b.l. 167, 170, ieškovo paaiškinimai, t.2, b.l. 32-36), kuri yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (Žemės įstaymo 2 str. 21 p.), ieškovas savo elgesiu sudarė prielaidas kitai ginčo šaliai vertinti, kad šios administracinės procedūros tik netenkina ieškovo, o ne pažeidžia kurias nors konkrečias įstatymų saugomas jo teises. Tvoros projektavimas ir jos statybos, kas pareikalavo ir atitinkamų materialinių atsakovų sąnaudų, taip pat ir buvo pradėtos, ir užbaigtos jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo (t.1, b.l. t.1, b.l. 135-137). Visos šios nurodytos aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai pripažinti svarbios priežasties praleistam ieškinio senaties terminui ataujinti egzistavimo ir jį atnaujinti. Ieškinio senaties termino be svarbios priežasties praleidimas pats savaime lemia ieškinio reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo atmetimą (CK 1.131. str. 1 d.). Todėl teismo sprendimas šioje dalyje panakintinas ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 330 str.).

54Antra vertus, nei Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymas Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“, nei teismo dėl procedūrinio pažeidimo (ieškovas nebuvo kviečiamas į matavimus) taip pat panaikintas V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr.1, patys savaime ieškovo teisių ar interesų pažeidimo nepatvirtina. Kitokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. p. reikalavimais, įpareigojančiais kviesti į ribų paženklinimą besiribojančio žemės sklypo savininką, jeigu bendra riba tarp sklypų keičiasi. Bendros ribos pasiketimą teismas kildino iš fakto, kad šiuo įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dislokacija, lyginant su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, pasikeitė tiek, kad jo gyvenamasis namas, prieš tai buvęs privačioje žemėje, atsidūrė valstybinėje žemėje. Dėl to, teismo nuomone, susidarė situacija, kuomet ieškovas turi gyvenamąjį namą, kuris pagal įstatymą yra žemės priklausinys, bet neturi žemės, vadinasi, negali laisvai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu. Taip pat ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. Būtent nurodyti motyvai sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui konstatuoti esminiai pažeistas ieškovo teises (t.2, b.l. 131).

55Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1.1. p.). Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje laikini žemės sklypo riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, pažymimos žemės sklypo ribos. Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (29.1. p.), taip pat ženklinamos žemės sklypo viduje įsiterpusių kitiems žemės savininkams, naudotojams ar valstybei priklausančių žemės sklypų ribos. Jeigu jos buvo paženklintos anksčiau, nustatomos pagal vietovėje išlikusius matavimo ženklus (29.2. p.). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ginčo dėl to, kad kaimynino sklypo savininkas (ieškovas) turėjo būti kviečiamas paženklinant atsakovų sklypo ribas, nekyla. Geodezininko aiškinamajame rašte (t.1, b.l. 50) nurodyta aplinkybė, kad gretimam sklypui ( - )yra atlikti kadastriniai matavimai ir riba tarp taškų Nr. 2-4 plane derintina prie šių matavimų, pagrįsta tik šiuo, t.y. būtinybės derinti ribą prie jau nustatytos, aspektu, tačiau pareiga kviesti į matavimus ir kaimyninio sklypo savininką vis tik išlieka. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo sklypas buvo išmatuotas geodeziniais prietaisais, užregistruotas registre kaip sklypas po kadastrinių matavimų, tačiau jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos ne valstybinėje, o sąlyginėje koordinačių sistemoje. Tačiau nurodyta pažeidimas (t.y. nepranešimas apie kadastrinius matavimus) pats savaime ieškovo teisių pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas laikė esminiu, nepatvirtina. Jis aktualus tik tiek, kiek įtakoja konkrečius ieškovo ginamus šioje byloje interesus, atsižvelgiant į nagrinėjamu ieškiniu siekiamus tikslus. Kaip nurodyta, ieškovo asmeniškai parengti (paaiškinimai teismo posėdyje, t.2, b.l. 34) ir pateikti į bylą planai, taip pat jo procesiniuose dokukmentuose ir paaiškinimuose teismui išdėstyti argumentai leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad ieškovas pretenduoja į įvardijamos kaip ginčytina 18 arų teritorijos valdymą (t.1, b.l. 41-42), kurią nuosavybės teise yra įsigijęs ne jis, o A. N.. Tokio fakto ieškovas neneigia, nurodo, kad įsigijęs nuosavybėn atitinkamas namo dalis iš atsakovo bei jo tėvo, derėjosi ir dėl šio 18 arų žemės sklypo įsigijimo, ribojamo natūralia medžių linija, kuri yra šiuo metu būtent atsakovams priklausančio sklypo dalyje. Jam buvo žadama, kad R. N. su savo sklypo ribomis pasistums. Todėl jeigu jam ir būtų pranešta apie sklypo ribų paženklinimą natūroje, jis būtų išreiškęs savo nesutikimą. Mano, kad dabar atsakovams, nepranešusiems apie matavimus, teka pareiga iš naujo derinti planą pagal teisės aktų reikalavimus (ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje, t.2, b.l. 34).

56Tokia ieškovo pozicija leidžia sutikti su atsakovų skundo argumentais, kad pats ieškovas, kaip kaimynino sklypo savininkas nepareikšdamas bendros ribos nustatymo reikalavimų ir neteikdamas savo pasiūlymų, turi kitų interesų. Tai suponuoja ir išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus aktus, žemės savininkų ginčo neišsprendė (CK 4.45 str.). Vadinasi, nebuvo pasiektas ir CPK 2 str. nurodytas tikslas-kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1992 m. suformuotuose pardavimui atsakovų žemės sklypo planuose (t.1. b.l. 43, 64-65, 74, 75-76) minėta teritorija, kurios iš esmės ir siektų ieškovas, žymima kaip kiemas ir sodas. Tačiau ši teritorija buvo ir tebėra priskirta būtent A. N., o ne kitų buvusių bendraturčių namų valdos sklypams. Be to, nors A. N. buvo didžiosios namo dalies savininkas, kitiems namo bendrtaturčiams suformuotų prie namų valdos sklypų dydžių ši aplinkybė neįtakojo, visiems atiteko beveik vienodo dydžio sklypai (plotai 7002 kv.m., 7001 kv.m. ir 6400 kv.m.), proporcingai neatsižvelgiant į nuosavybės teise valdyto namo dalis. Ieškovui, nedidelės gyvenamosios patalpos savininkui, atiteko lygiavertė sklypo dalis, kaip ir pagrindiniam patalpų savininkui A. N.. Ieškovo V. N. įgyta nuosavybėn žemės sklypo dalis plane buvo pažymėta piečiau atsakovų sklypo, o V. E. sklypas (vėliau atitekęs ieškovui) - į rytų pusę (t.2, b.l. 11-12). Su tokiais išperkamos iš valstybės žemės plotais, jos paskirstymu namo dalių savininkams natūroje (dislokacijos vieta) pasirašytinai sutiko visi – ieškovas, jo sesuo V. E., A. N.. Planai buvo parengti toje pačioje, t.y. vietinėje koordinačių sistemoje, atsižvelgiant į sklypo centro 1942 m. koordinatę bei natūroje esančius objektus. Todėl tokie ieškovo argumentai, kad šių sklypų ribos ar žemės sklypų konkreti vieta jų pardavimo metu nebuvo nustatyta, kad ribos turėtų būti keičiamos vien dėl tos priežasties, kad atsakovų sklypas (kaip, beje, ir paties ieškovo) suformuotas kaip tuometinės namų valdos žemės sklypas (namo kiemas ar sodas), aiškiai nepagrįsti ir atmestini. Bendraturčiai susitarė dėl maksimaliai galimo iš valstybės išsipirkti žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo natūra dar iki sudarant su kiekvienu jų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai pagrįstai apeliuoja, kaip į svarbią, dar ir į tokią aplinkybę, kad jiems atitekusioje žemės sklypo dalyje naujas namas buvo pastatytas ir viešame registre įregistruotas anksčiau, nei buvusio namo (unikalus Nr.( - ), indeksas lAl/m) atitinkamos dalys perleistos ieškovui. Byloje nesama duomenų, kad su namo dalimis perleista ieškovo nuosavybėn ir kuri nors dalis turėtos atsakovų žemės ar bent ketinta tą padaryti, bėra ginčo dėl sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių.

57Apibendrinant pripažintina, kad kuri nors ieškovo teisė ar teisėtas interesas, susiję su minėta 18 arų sklypo dalimi, kuriuos pažeistų byloje ginčijami aktai, nebuvo nustatyti. Vien ieškovo siūlymas atsakovams savo sklypo ( - )dalį mainyti su šiuo 18 arų ploto sklypu (t.2, b.l. 33) ir kvietimai derėtis, ar jo ketinimas ateityje galimai kitaip spręsti šios konkrečios žemės sklypo dalies nuosavybės klausimą, negali būti įgyvendintas per kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus ir negali būti interpretuojamas kaip kurių nors esminių ieškovo teisių ar teisėtų lūkesčių pažeidimas. Tokioje susiklosčiusioje šioje byloje faktinėje situacijoje nėra pagrindo tik dėl neženklių procedūrinių pažeidimų (t.y. nepakvietus ieškovo į 2008-09-18 atliekamą atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimą), pripažinti negaliojančiais ginčijamų ieškovo aktų – atsakovų sklypo ribų paženklinimo (t.1, b.l. 57) ar Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo, patikslinančio kadastrinius sklypo duomenis, šie aktai ir sprendimai ieškovo teisių neįtakoja (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d. ir 3 d.). Kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, o remiantis Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., vietovėje jau paženklintos privačios žemės ar miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, išskyrus norminiais aktais leidžiamas paklaidas. UAB „Geokada“ parengtas visų sklypų pagal 1992 m. ir 2008 m. matavimus lyginamasisi planas, kur sugretintos buvusios pardavimo metu bei po atsakovų žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje nužymėtos sklypų ribos, įskaitytinai ir šalių tarpusavio sklypų riba (t.1, b.l.119,128,143, t.2, b.l. 10), leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad jos iš esmės nėra pakitusios. Atsiradę neženklūs pokyčiai susiję išimtinai su atsakovų sklypo konfigūracija (sumažėjimu), tačiau visiškai neįtakojo ieškovui priklausančių žemės sklypų kokių nors pasikeitimų ar kaimyninių sklypų bendos ribos pasiketimo. Priešingi ieškovo teiginiai teisme, kad jo sklypo konfigūracija po geodezinių matavimų pasikeitė (t.2, b.l. 36), nepagrindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Minėti nedideli atsakovų sklypo pokyčiai, kolegijos vertinimu, yra pateisinami žemės sklypo ploto kooregavimo būtinybe, sumažinanat šį sklypą iki jų įsigyto nuosavybėn žemės sklypo dydžio, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro 2005-07-25 rašte nurodytas pastabas (t.1, b.l. 129-130), kitaip jie nebūtų galėję įsiregistruoti žemės kadastre savojo sklypo plano ir jo ribų, o tai apsunkintų net ir naudojimąsi sklypu dėl ieškovo toje vietoje vykdomos komercinės veiklos. Taip pat atsakovai įvardijo ir kitas priežastis, nulėmusias jų sklypo formos dalinį pasiketimą ar valstybinės žemės ploto atsiradimą tarp jų ir ieškovo sklypo - pietinės atsakovų sklypo ribos atitraukimą sąlygojo namo, kuris jau nebepriklauso atsakovams, dislokacija, poreikis suderinti bendrą atsakovų ir ieškovo sklypų ribą pagal ieškovo anksčiau, nei atsakovų, t.y. dar 2007-11-22 žemės kadastre pažymėtas ir įregistruotas jo paties žemės sklypų ribas (t.2, b.l. 11-12). Tokios pačios priežastys nurodytos ir kadastrinius matavimus atlikusio specialisto aiškinamuosiuose raštuose (t.1, b.l. 50-51), UAB „Geokada“ procesiniuose dokumentuose.

58Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovo teisės dėl atliktų kadastrinių matavimų nebuvo pažeistos, teismo sprendimas dalyje dėl 2008-09-18 akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu taip pat panaikintinas, šį ieškovo reikalavimą atmetant (CPK 330 str.). Kitokio ginčijamo akto teisėtumo vertinimo nesuponuoja ir teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl valstybinio žemės sklypo po ieškovo gyvenamuoju namu. Teisiškai tokie motyvai visiškai neaktualūs, nes ir vienu, ir kitu atveju ieškovas žemės nuosavybės teise neturi, nepriklausomai nuo to, kas būtų jos savininkas – atsakovai ar valstybė, be to, egzistuoja reali galimybė jo sklypo šiaurinę ribą perkelti prie atsakovų sklypo pietinės ribos ir apie tai buvo nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime. Atsakovų argumentai, kad vandentiekio šulinys (gręžinys) šiuo metu yra už atsakovams pažymėto sklypo ribų (t.2, b.l. 10), taip pat nepaneigti, faktinių duomenų patikrinimo vietos 2010-02-08 akte (t.1, b.l.22-25) apie jo buvimą atsakovų teritorijoje nepažymėta. Nuotekų kaupimo talpa liko atsakovų po kadastrinių matavimų pažymėtoje žemės sklypo dalyje, lygiai toje pačioje vietoje (t.y. atsakovams teisėtai priklausančiame žemės sklype) šis inžinerinis įrenginys buvo ir anskčiau. Todėl ir aptartos aplinkybės nepatvirtina ieškovo teisių pažeidimo dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų.

59Dėl įpareigojimo nugriauti tvorą

60Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria atmestas jo reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jų sklypą juosiančią tvorą. Su ieškovo apeliaiciniu skundu bei jo argumentais nesutiktina. Viena vertus, visus reikiamus leidimus bei projektus sklypa aptverti tvora atsakovai turėjo,šis statinys teisėtai buvo statomas jiems nuosavybės teise priklausančiame tiek ir iki kadastrinių matavimų, tiek ir po jų atlikimo žemės sklype. Nėra įrodyta priešingai, t.y. kad atsakovų tvora įsiterpia į ieškovo namų valdos teritoriją ar žemės sklypo dalį, kuri buvo ir yra ieškovo teisėtai, nepažeidžiant atsakovų nuosavybės teisių, naudojama. Tokiu atveju tvoros pastatymas vienam savininkui priklausančiame žemės sklype objektyviai negali pažeisti kito asmens, kuris nėra to sklypo savininkas, teisių ar kurių nors interesų. Kita vertus, Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymas buvo pripažintas negaliojančiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai ir kolegija savo motyvus dėl to jau išdėstė. Todėl su tuo susiję skundo argumentai teisiškai jau neaktualūs, dėl jų išsamiau kolgija nepasisako.

61Dėl vandentiekio ir nuotekų įrenginių pašalinimo

62Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kurio prašė įpareigoti ieškovą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita išmontuoti nuotekų talpą bei vamzdyną, pašalinant juos iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )). Teismas šį reikalavimą priėmė nagrinėti, atsiskydamas priimti priešieškinį dalyje dėl kelio servituto nustatymo (t.1, b.l. 175-176). Tačiau atmesdamas šį reikalavimą, teismas priešieškinio faktiškai nenagrinėjo ir tokie atsakovų apeliacinio skundo argumentai teisingi. Apie tai, kad teismas šio reikalavimo iš esmės nesprendė, neanalizuodamas ir nevertindamas priešieškinio pagrindo ir dalyko pagrįstumo, nurodyta ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (t. 2, b.l. 134).

63Kadangi apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti konkretaus ginčo išsprendimo teisingumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas, jas nustačius, bei atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolės funkcijas, jis negali pakeisti pirmosios instancijos teismo visa apimtimi ir išnagrinėti reikalavimo, dėl kurio esmės nepasisakyta. Pagal CPK 327 str. 2 d. nuostatą, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, neišspręstų reikalavimų dalyje byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi į atsakovų prašymą patenkinti jų priešieškinį, kadangi fekalinių nuotekų talpa buvo įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai, be atsakovų sutikimo ir neturinti įstatymų nustatyto leidimo talpai įrengti, kolegija netasižvelgia. Tokias aplinkybes pirmiausiai turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar buvo pažeistos atsakovų nuosavybės teisės ir įstatymo normos, ar prašomos priemonės proporcingos, atsižvelgiant ir į atsakovų interesą, į jų galimybę eksploatuoti namą be šio įrenginio ar jį įsirengti kitoje vietoje.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

65Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 3735 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 710 Lt už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b.l. 13) ir 3025 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 83-84). Atsakovas R. N. už priešieškinį sumokėjo 286 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.158), kurio dalis - 143 Lt – jam buvo grąžinta teismo 2012-10-09 nutartimi (t.1, b.l.175-176), taip pat sumokėjo iš viso 2880 Lt (t.2, b.l.27,86) už advokato pagalbą.

66Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jei apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ši byla priešieškinio reikalavimo dalyje perduodama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šalims bei valstybei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeičia, apsiribodama šios sprendimo dalies panaikinimu bei fakto konstatavimu, kad esant tokiam ieškinio išnagrinėjimo rezultatui, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neatsiranda pareiga kompensuoti ieškovui jo turėtų išlaidų ar, atitinkamai, valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

67Taip pat pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai buvo identifikavęs patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas, nurodydamas, kad jeigu iš 6 ieškinio reikalavimų patenkinami 2, tai ieškovui kompensuojama 33,33 proc. išlaidų. Esant pareikštam tiek ieškiniui, tiek ir priešieškiniui, šalių turėtos atstovavimo išlaidas negali būti siejamos išimtinai tik su tos šalies materialiųjų reikalavimų (t.y. ieškinio arba priešieškinio) išnagrinėjimo rezultatu, priimtini domėn ir jų procesiniai reikalavimai (t.y. atsikirtimų į kitos šalies materialiuosius reikalavimus pagrįstumas). Tokiu atveju, kolegijos nuomone, pusė kiekvienos šalies su atstovavimu susijusių išlaidų kompensavimas priklausytų nuo jos pačios reikalavimų išsprendimo (jie patenkinami visiškai, iš dalies ar atmetami), o pusė - nuo antrosios ginčo šalies išspręstų reikalavimų (jie patenkinami visiškai, iš dalies ar atmetami).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, kurios apskaičiuotos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, susidarė iš viso 108,35 Lt (t.3, b.l. 34, 47), o jų priteisimo iš šalių klausiamas spręstinas kartu su buvusiomis pirmosios instancijos teisme tokios rūšies išlaidomis, išnagrinėjus bylos dalį iš naujo.

70Taip pat šalys turėjo žyminio mokesčio už paduodamus apeliacinius skundus išlaidų bei išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 380 Lt žyminio mokesčio (mokėtojas A. N.) (t.2,b.l.162), už teisinę pagalbą atsakovas R. N. sumokėjo 1000 Lt (t.3, b.l.45). Ieškovas V. N. už savo apeliacinį skundą sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 169), o už atstovavimą turėtų išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

71Apeliacinės instancijos teisme sprendimas priimtas atsakovų naudai (iš esmės patenkintas jų apeliacinis skundas ir nepatenkintas ieškovo apeliacinis skundas), todėl atsakovų turėtos išlaidos – 1380 Lt – priteistinos atsakovui R. N. iš ieškovo V. N. (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d., 98 str.).

72Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., kolegija

Nutarė

73Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą iš dalies panaikinti:

741. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo V. N. ieškinys dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) kadastro duomenų patikslinimo“ ir dėl V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 panaikinimo, ir šiuos reikalavimus atmesti;

752. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui;

763. Panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo šalims.

77Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

78Priteisti iš V. N. 1380 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų R. N. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas V. N. 2012-04-23 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su... 4. Nurodė, kad 1992-05-29 A. N. (atsakovo R. N. tėvas), būdamas dalies... 5. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovas teigia, kad nuo 1992 m.,... 6. Daro išvadą, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas... 7. Atsakovams pareiškus reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, ieškovas... 8. Atsakovai R. N. ir V. N. 2012-06-07 atsiliepimu (b.l. 120-126) su ieškiniu... 9. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi (t.1,b.l.175-176)... 10. Atsakovai nurodė, kad atsakovo tėvo A. N. nuosavybės teisė į 0,70 ha ploto... 11. Nesutiko ir su ieškovo prašymu nustatyti servitutą, nurodydami, kad nuotekų... 12. Atsakovų atstovė prašė taikyti ir ieškinio senatį reikalavimui dėl... 13. Ieškovas V. N. atsiliepimu (t.1, b.l. 194-197) su priešieškiniu nesutiko.... 14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Trečiasis asmuo V. E. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė,... 16. Trečiasis asmuo T. T. atsiliepimo nepateikė, 2013-01-17 raštu palaikė... 17. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2012-06-05... 18. Trečiasis asmuo UAB „Geokada“ 2012-06-05 atsiliepime į ieškinį (t. 1,... 19. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad sklypo ribos, pažymėtos sąlyginėje... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. Trakų rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu (t.2, b.l. 113-136)... 22. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad būtent... 23. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, jog jis nespėjo... 24. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jo teisės pažeidžiamos dėl... 25. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių... 26. UAB „Geokada“ 2008-10-15 kadastriniais matavimais nustatė atsakovų... 27. Ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centre atliktą... 28. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl atsakovų tvoros nugriovimo ir... 29. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo nustatyti servitutą tenkinimas... 30. Šv. Mergelės Marijos skulptūra, kaip kultūros paveldo objektas, nėra... 31. Tenkinant ieškinį dalyje dėl įsakymo ir paženklinimo-parodymo akto Nr. 1... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 33. Atsakovai V. N. ir R. N. 2013-03-21 apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 148-161)... 34. Ieškovas V. N. 2013-03-25 apeliaciniu skundu (t.3, b.l.163-168) prašo... 35. Atsakovai R. N. ir V. N. 2013-04-15 atsiliepimu į ieškovo V. N. apeliacinį... 36. Ieškovas V. N. 2013-04-18 atsiliepimu į atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinį... 37. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 38. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2013-04-11... 39. Tretieji asmenys T. T., V. E., UAB „Geokada“ atsiliepimų į apeliacinius... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Į atsakovų R. N. ir V. N. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 42. Ieškovo V. N. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų R. N. ir V. N.... 43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalims nuosavybės teise... 44. Dėl ieškinio senaties ... 45. Per laiko tarpą, vadinamą ieškino senatimi, kiekvienas asmuo gali apginti... 46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad... 47. Esant nustatytam tokiam teisiniam reglamentavimui kolegija pritaria atsakovų... 48. Vadinasi, ieškovas, pats būdamas ir detaliųjų planų rengimo specialistu,... 49. Kita vertus, net ir siejant CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino... 50. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 51. Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir praleisto ieškinio senaties termino... 52. Ieškovas byloje yra pareiškęs prašymą atnaujinti praleistą terminą,... 53. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato,... 54. Antra vertus, nei Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymas Nr.... 55. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p., nustatant žemės... 56. Tokia ieškovo pozicija leidžia sutikti su atsakovų skundo argumentais, kad... 57. Apibendrinant pripažintina, kad kuri nors ieškovo teisė ar teisėtas... 58. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovo teisės dėl atliktų... 59. Dėl įpareigojimo nugriauti tvorą... 60. Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo... 61. Dėl vandentiekio ir nuotekų įrenginių pašalinimo ... 62. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kurio prašė įpareigoti ieškovą... 63. Kadangi apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti konkretaus... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 65. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 3735 Lt bylinėjimosi... 66. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 67. Taip pat pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 69. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo (pašto)... 70. Taip pat šalys turėjo žyminio mokesčio už paduodamus apeliacinius skundus... 71. Apeliacinės instancijos teisme sprendimas priimtas atsakovų naudai (iš... 72. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., kolegija... 73. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą iš dalies... 74. 1. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo V. N.... 75. 2. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje... 76. 3. Panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios... 77. Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą... 78. Priteisti iš V. N. 1380 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt)...