Byla P-438-206-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012 pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atlikusi pareiškėjo ūkio mokestinį patikrinimą, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2010 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. A-18-19 konstatavo, kad pareiškėjo 2003-2006 m. vykdyta miesto apželdinimo ir želdinių priežiūros veikla nepriskiriama žemės ūkio veiklai vykdomai ūkininko ūkyje, todėl iš šios veiklos gautoms pajamoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 25 punkte nustatyta lengvata netaikoma. Patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai apskaičiavo 204 856 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 141 985 Lt GPM delspinigių.

5Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)-103 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 204 856 Lt GPM, 141 985 Lt GPM delspinigių ir 20 486 Lt GPM baudą.

6Valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas, VMI), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 68-56 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)-103.

7Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. S-166(7-112/2011) patvirtino VMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 68-56.

8Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-166(7-112/2011), VMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 68-56 ir Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)-103.

9Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. 68-56 netinkamai aiškino ir taikė įstatymų normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo pajamas, gautas iš žaliųjų plotų želdinimo, apmokestino GPM. Pareiškėjo tvirtinimu, tai, kad 99,6 proc. pajamų pareiškėjas gavo už Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) sekcijos 01 skyriuje 01.4 grupėje nurodytas paslaugas (žaliųjų plotų želdinimas ir jų priežiūra), kurios buvo teikiamos ne žemės ūkio veiklos subjektams ir ne ūkininko valdomoje žemės ūkio paskirties žemėje, nėra pagrindas netaikyti GPMĮ nustatytos lengvatos. Pareiškėjo teigimu, apželdinimo veikla yra paslauga žemės ūkiui nepriklausomai nuo to, kam ji yra teikiama.

10Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

11Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas visas 2003-2006 m. gautas pajamas iš vykdomos specializuotos sodininkystės veiklos bei iš vykdomos žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūros paslaugų veiklos deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas. Mokesčių administratorius konstatavo, jog tam, kad būtų taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkte numatyta mokesčio lengvata, paslaugos turi būti teikiamos ne bet kokiam subjektui, o tik žemės ūkio veiklos subjektui, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad iš esmės visos pareiškėjo pajamos gautos už paslaugas, suteiktas juridiniams asmenims, nevykdantiems žemės ūkio veiklos. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje žemės ūkio veikla, be kita ko, laikytinas ir paslaugų teikimas, nurodytas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru suderintame ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiktos žaliųjų plotų želdinimo bei želdinių priežiūros paslaugos į šį sąrašą nėra įtrauktos. Atsakovo manymu, pareiškėjo gautoms pajamoms negali būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas, o pareiškėjo gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, apmokestinamos kaip kita savarankiška veikla.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę 2003-2006 m. gautoms pajamoms taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punktą ir jų neapmokestinti GPM, visų pirma, turi būti nustatyta, ar jo vykdyta veikla yra žemės ūkio veikla, ir tokiu atveju, ar žemės ūkio veikla buvo vykdoma ūkininko ūkyje. Sistemiškai išanalizavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, Paslaugų žemės ūkiui sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 528 „Dėl paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“, bei Statistikos departamento direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 252 patvirtinto atnaujinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus nuostatas, pripažino, kad žemės ūkio veikla laikytinos tik tokios paslaugos šiai veiklai, kurios teikiamos žemės ūkio veiklos subjektui. Teismas nustatė, kad ūkio subjektai, kuriems pareiškėjas teikė paslaugas, nevykdė ir nevykdo žemės ūkio veiklos ir nėra žemės ūkio subjektai, todėl konstatavo, kad pareiškėjo ūkio suteiktos paslaugos nėra paslaugos žemės ūkiui, todėl nepripažintinos žemės ūkio veikla. Spręsdamas, ar pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos, buvo vykdomos ūkininko ūkyje, pažymėjo, kad tam, jog žemės ūkio veikla būtų pripažinta vykdoma ūkininko ūkyje, ji turi būti vykdoma registre įregistruotoje žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemėje. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2003-2006 m. vykdyta veikla neatitiko minėtų sąlygų, todėl nepripažintina kaip vykdyta ūkininko ūkyje. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo gautas pajamas už 2003-2006 m. teiktas želdinimo ir želdinių priežiūros paslaugas priskyrė apmokestinamosioms pajamoms. Sprendė, kad pareiškėjui bauda ir delspinigiai paskirti pagrįstai.

14II.

15Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16Pareiškėjas rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad buvo nepagrįstai neatsižvelgta į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto komentarą, iš kurio aišku, kad ūkininko teiktos paslaugos žemės ūkiui yra žemės ūkio veikla, net jeigu jos teikiamos ir ne žemės ūkio veiklos subjektams ir ne ūkininko valdomoje žemės ūkio paskirties žemėje. Todėl, pareiškėjo nuomone, šį mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos neteisingai traktuoja, kad sąvoka paslauga žemės ūkiui yra tas pats, kas paslauga žemės ūkio veiklos subjektui. Pažymėjo, kad ūkininko ūkis nėra geografiškai apibrėžtas, ūkininko ūkiu laikytina ūkio gamybinių vienetų visuma. Pareiškėjo manymu, kad ūkininko pajamos būtų neapmokestinamos GPM, keliamas tik vienas reikalavimas – pajamos turi būti gautos iš žemės ūkio veiklos. Nurodė, kad skverų, parkų, kapinių ir kitų žaliųjų plotų želdinimas ir želdinių priežiūra pagal EVRK 1.1 redakciją yra žemės ūkio veikla ir to pakanka, kad pajamos gautos iš šios veiklos būtų neapmokestinamos.

17Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1826 pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19Teismas konstatavo, jog ginčas administracinėje byloje yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus išvados, jog pareiškėjo 2003-2006 m. gautoms pajamoms apmokestinti netaikytina GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkte numatyta mokesčio lengvata. Nuo 2003 m. sausio 1 d. fizinių asmenų gautų pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ, kurio 17 straipsnio 1 dalies 25 punkte nurodoma, kad neapmokestinamosios pajamos yra ūkininko ir ūkio narių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą. Nuo 2006 m. gruodžio 31 d. įsigalioja nauja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto redakcija, kurioje numatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintiną ir perdirbtą produkciją.

20Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 d. ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma. Ūkininku laikytinas fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko partneriai yra fiziniai asmenys (ūkininko sutuoktinis, pilnamečiai šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (2 str. 2 d.) Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius (4 str. 2 d.). Ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu (6 str. 1 d.).

21Teismas pabrėžė, kad žemės ūkio veiklos sąvokos nei GPMĮ, nei Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos nėra, todėl nagrinėjamu atveju kaip teisės aiškinimo šaltiniu turėtų būti vadovaujamasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija) 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės ūkio veikla yra veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą, tačiau žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas. To paties įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad žemės ūkio produktai – pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

22Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, paslaugos žemės ūkiui – Žemės ūkio ministerijos patvirtintame sąraše numatyta su žemės ūkiu susijusi veikla. Paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, priskiriamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos paslaugos. 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 528 „Dėl paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto paslaugų žemės ūkiui sąrašo 1 punkte paslaugoms žemės ūkiui priskiriamos EVRK A sekcijos 01 skyriuje 01.4 grupėje nurodytos paslaugos. Pagal EVRK A sekcijos 01 skyriuje 01.4 grupėje nurodytos paslaugos yra žemės ūkio ir gyvulininkystės paslaugų veikla, išskyrus veterinariją; dekoratyvinė sodininkystė, o šiuo konkrečiu atveju 01.41.10, 01.41.20, 01.41.30 pogrupiuose nustatytos paslaugos – augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių žemės ūkio paslaugų veikla; skverų, parkų, kapinių ir kitų žaliųjų plotų želdinimas ir želdinių priežiūra; žemės ūkio augalų tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

23Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tiek pareiškėjo tikrinamo laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje (2003-2006 m.) pajamų neapmokestinimas buvo siejamas su ūkininko ūkyje vykdoma žemės ūkio veikla. Nors, atsižvelgiant į EVRK A sekcijos 01 skyriuje 01.4 grupės nuostatas, pareiškėjo teiktos paslaugos atitinka minėtoje grupėje nurodytas žemės ūkio paslaugas, tačiau kartu aiškinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 28 ir 18 dalių nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad tokio pobūdžio žemės ūkio paslaugas ūkininkas turi teikti žemės ūkiui, t. y. kaip pagrįstai sprendė mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas, paslaugos žemės ūkiui turi būti teikiamos išimtinai žemės ūkio subjektui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog žemės ūkio subjekto sąvoką apibrėžia Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, kurioje nurodoma žemės ūkio veiklos subjektas – asmuo, įregistruotas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir užsiimantis žemės ūkio veikla.

24Vadovaudamasi administracinėje byloje pateikta medžiaga, apeliacinės nstancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad želdinimo ir želdinių priežiūros paslaugas pareiškėjo ūkis teikė: AB „Klaipėdos keliai“, UAB „Constructus“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Lietuvos jūreivystės kolegijai, S. D. įmonei ,,Grindenė“, UAB „Pušų alėja“, UAB „Žalyna ir partneriai“, UAB „Žalyna“ ir Bruzdeilyno ŽŪ AKB bei kitoms įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad minėtos įmonės nevykdė ir nevykdo žemės ūkio veiklos ir nėra žemės ūkio subjektai Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 29 dalies prasme. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog minėtos paslaugos buvo teikiamos komerciniams subjektams ir valstybės įmonėms, todėl, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą teisės normų aiškinimą bei nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjo suteiktos paslaugos nebuvo teiktos žemės ūkio subjektams, todėl nepripažintinos žemės ūkio veikla.

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nustatyta, kad Ūkininko ūkio registre įregistruotame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame adresu Bruzdeilyno k., Klaipėdos raj. (kadastrinis Nr. 5528/0004:195), vykdyta dekoratyvinių augalų medelyno veikla. Tuo tarpu želdinių apželdinimo ir priežiūros paslaugas pareiškėjas teikė Klaipėdos m., Palangos m. ir Klaipėdos raj. juridiniams asmenims, nenaudodamas nei žemės ūkio paskirties žemės, įregistruotos pareiškėjo ūkio vardu, nei šioje žemėje išaugintų žemės ūkio produktų. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškinime. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktos informacijos pakanka padaryti išvadai, jog pareiškėjo vykdyta želdinių apželdinimo ir priežiūros paslaugų veikla nepriskirtina žemės ūkio veiklai, vykdomai ūkininko ūkyje, o priskirtina kitai pareiškėjo vykdomai veiklai, kadangi veiklos vykdymo vieta turi būti ūkininko ūkio valdoma žemės ūkio paskirties žemė, įregistruota Ūkininkų ūkio registre, o žemės ūkio veiklai vykdyti turi būti naudojama Ūkininkų ūkio registre registruota žemės ūkio paskirties ar miško žemė.

26Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog ūkininko teiktos paslaugos žemės ūkiui yra žemės ūkio veikla, net jeigu jos teikiamos ne žemės ūkio veiklos subjektams ir ne ūkininko valdomoje žemės ūkio paskirties žemėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks situacijos aiškinimas neatitiktų GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatos, jog neapmokestinamos pajamomis pripažintinos pajamos, gautos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo gautas pajamas už 2003–2006 m. teiktas želdinimo ir želdinių priežiūros paslaugas priskyrė apmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių apskaičiavo ir nurodė į biudžetą sumokėti GPM. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde pateikiamais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestas.

27III.

28Pareiškėjas G. Š. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012.

29Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012, kreipėsi į teismo ekspertę V. L. su prašymu, kad ji paaiškintų ar teisingai buvo apskaitytos ūkininko G. Š. pajamos ir deklaruotas gyventojų pajamų mokestis už 2003-2006 metus, taip pat ar gali būti keliami reikalavimai mokesčių mokėtojui tais atvejais, kai mokesčių administratorius pats neturi aiškumo (teikia dviprasmiškus argumentus) svarstomoje situacijoje. Pareiškėjas pažymi, jog 2012 m. liepos 27 d. gavo teismo ekspertės V. L. pažymą, kurioje teismo ekspertė, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus, padarė atitinkamas išvadas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į teismo ekspertės pažymoje išdėstytus argumentus, manytina, kad priimant aukščiau nurodytus teismų sprendimus yra pažeistos materialinės teisės normos, nustatančios žemės ūkio veiklos definiciją (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 528), jas aiškinant ir taikant konkrečioje byloje; be to, teismo ekspertė konstatavo, kad ūkininko G. Š. veikla atitiko įstatyme numatytus reikalavimus, ir jo pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikytinos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 punkto 25 dalies apmokestinimo nuostatos, o teismui nusprendus, kad šio norminio akto pareiškėjas negalėjo taikyti konkrečioje situacijoje buvo pažeistos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 punkto 25 dalies apmokestinimo nuostatos. Šie pažeidimai, pareiškėjo nuomone, galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012. Taip pat, pareiškėjo nuomone, byloje Nr. A442-1826/2012 nagrinėjami aktualūs visiems šalies ūkininkams klausimai, teisine prasme nustatantys žemės ūkio veiklos sąvoką ir jos santykį su mokestinių įstatymų taikymu, deklaruojant ir mokant mokesčius, gautus ūkininkų iš žemės ūkio veiklos. Anot pareiškėjo, suformavus vienodą administracinių teismų praktiką šioje byloje keliamais aukščiau nurodomais klausimais, tiek mokesčių administratoriui, tiek ir mokesčius deklaruojančiam ir mokančiam ūkininkui būtų išaiškinta aukščiau nurodomų įstatymų taikymo tvarka bei iš to kylančios pasekmės.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog nagrinėjamu atveju procesą prašoma atnaujinti remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai.

34Įvertinus bylos aplinkybes šiuo aspektu konstatuotina, jog nors prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, kad jis kelia klausimą dėl teisingo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012, tačiau iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad šiame prašyme iš esmės yra remiamasi tik vienu naujai pateiktu įrodymu – teismo ekspertės V. L. 2012 m. liepos 11 d. – 2012 m. liepos 27 d. surašyta pažyma (t. 2, b. l. 28 – 36). Vertindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), kad esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

35Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog teismo ekspertės V. L. 2012 m. liepos 11 d. – 2012 m. liepos 27 d. surašytos pažymos gavimas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia esmine administracinės bylos Nr. A442-1826/2012 aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų faktą, kad minėta pažyma, kaip įrodymas, negalėjo būti pateikta anksčiau, t. y. administracinės bylos Nr. A442-1826/2012 teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kad egzistavo objektyvios priežastys, kurios, vykstant procesui administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012, kliudė (galėjo sukliudyti) pareiškėjui inicijuoti ekspertizės skyrimą (specialisto išvadų gavimą), t. y. pasinaudoti šiomis savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis (numatytomis) ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje bei 61 – 62 straipsniuose.

36Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aukščiau minėti pareiškėjo argumentai, kuriais remiamasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punkto nuostatų pagrindu.

37Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo G. Š. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

38Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Nutarė

39pareiškėjo G. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

40Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012 pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atlikusi pareiškėjo ūkio mokestinį patikrinimą, Klaipėdos apskrities... 5. Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)-103 „Dėl... 6. Valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas, VMI),... 7. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –... 8. Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2011 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. 68-56... 10. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 11. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas visas 2003-2006 m. gautas pajamas iš... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar pareiškėjas turi... 14. II.... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Pareiškėjas rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde... 17. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi... 19. Teismas konstatavo, jog ginčas administracinėje byloje yra kilęs dėl... 20. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2... 21. Teismas pabrėžė, kad žemės ūkio veiklos sąvokos nei GPMĮ, nei Ūkininko... 22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros... 23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų teisės normų... 24. Vadovaudamasi administracinėje byloje pateikta medžiaga, apeliacinės... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nustatyta, kad... 26. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo... 27. III.... 28. Pareiškėjas G. Š. pateikė prašymą dėl proceso... 29. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog pareiškėjas, susipažinęs su... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ABTĮ 153... 34. Įvertinus bylos aplinkybes šiuo aspektu konstatuotina, jog nors prašyme dėl... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog teismo ekspertės 36. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aukščiau minėti pareiškėjo... 37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo 38. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 39. pareiškėjo G. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo... 40. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012... 41. Nutartis neskundžiama....