Byla 2-823-297/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

2sekretoriaujant Ingai Gudavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjai E. G.,

4suinteresuotam asmeniui A. Ž.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

6pareiškėja E. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo J. G., gimusio ( - ), mirusio ( - ), įkalinimo metu nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d. ir tremties metu nuo 1951 m. rugsėjo 16 d. iki 1955 m. gruodžio 15 d. pareiškėja kartu su šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu ( - ). Šį faktą prašo nustatyti kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo tikslu.

7Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas J. G. nuo 1938 m. dirbo ( - ) Šilalės mieste, kur tuo metu gyveno su visa šeima – sutuoktine A. G. bei mažamečiais vaikais - sūnumi R. G., gim. ( - ), dukromis E. G., gim. ( - ), O. G., gim. ( - ), ir A. G., gim. ( - ). Bijodamas prasidėjusių trėmimų, J. G. 1940 m. birželio 13 d. su šeima pasitraukė iš Šilalės į Merkinės miestelį, A. G. (L.) tėviškę, kur jos motina O. L. buvo testamentu palikusi sodybą. Karo metus J. G. su šeima praleido Merkinėje, o artėjant frontui, bijodamas represijų, pasitraukė į Kasčiūnų kaimą pas pusbrolį Z. B., tačiau 1944 m. rugsėjo 16 d. J. G. buvo suimtas ir neteisėtai represuotas, apkaltinus jį pagal RTFSR BK 58 str., jis iki 1951 m. rugsėjo 16 d. buvo įkalintas Vorkutlage, Rusijos Federacijoje, o po įkalinimo išsiųstas į tremtį Vorkutoje, kur išbuvo iki 1955 m. gruodžio 15 d. Po tėvo J. G. suėmimo pareiškėjos motina A. G. su mažamečiais vaikais išvyko iš Kasčiūnų kaimo į Merkinę, tikėdamasi apsigyventi savo paveldėtuose namuose, tačiau netrukus jiems tapo žinoma, kad į Kasčiūnus nuvykę stribai ieškojo J. G. šeimos narių, norėdami juos išvežti, o neradę surinko visą jų mantą ir gabeno į Merkinę, bet pakeliui buvo partizanų nušauti. Po šio įvykio A. G. su vaikais nebegalėjo legaliai gyventi savo namuose Merkinės miestelyje ir pradėjo slapstytis aplinkiniuose kaimuose, apsistodavo laikinai pas giminaičius ir pažįstamus žmones, kurie leisdavo pernakvoti, pamaitindavo, duodavo darbo ūkyje. Taip šeima slėpėsi pas A. G. pusbrolį J. L. Merkinės vienkiemyje, po to apsistojo pas A. M., vėliau pas P., pas O. M., pas J. G. giminaitį A. K. Mardasavo kaime, po to Puvočiuose pas K., K., Kabelių kaime pas J. M., Margionių kaime pas J. G., pareiškėjos tėvo brolį, bet pastarasis pats turėjo keturis vaikus, nepajėgė visų išlaikyti, dėl ko šeima apsistojo Merkinėje pas S. B.. Pastarosios kaimynas K. savo kluone buvo įrengęs slėptuvę, ten pareiškėjos motina su vaikais pasislėpdavo, kai K. sužinodavo ir juos įspėdavo apie būsimus masinius trėmimus. Dar šeima buvo apsistojusi pas S. Vilniaus gatvėje, pas K. B. gatvėje. Kai po Stalino mirties pasibaigė tremčių pavojai, pareiškėjos tėvas J. G., kuris tremtyje buvo gavęs darbą, atsiuntė šeimai pinigų ir pareiškėjos motina nupirko A. K. namą Merkinėje Bingelių gatvėje, kur šeima pradėjo gyventi legaliai. Pareiškėjos tėvai J. G. ir A. G., brolis R. ir sesuo O. yra mirę. Pareiškėja kaip politinio kalinio duktė 2010 m. nustatyta tvarka kreipėsi dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo, tačiau ji neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos šeima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo J. G. įkalinimo ir tremties metu, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo.

8Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

9Suinteresuotas asmuo A. Ž. su pareiškimu sutiko. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 28-29) ir teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad ji ir pareiškėja yra J. G. dukterys, jų tėvas 1944 m. buvo neteisėtai represuotas ir įkalintas, po jo suėmimo likę šeimos nariai - keturi mažamečiai vaikai su motina A. G. buvo priversti palikti savo namus Merkinės miestelyje ir pradėjo slapstytis aplinkiniuose kaimuose, nes jiems kaip politinio kalinio šeimos nariams grėsė būti ištremtiems iš Lietuvos.

10Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos generalinės prokuratūros 2010 m. sausio 11 d. pažymėjimas įrodo, jog J. G. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d. ir tremtyje iki 1955 m. gruodžio 15 d., todėl jei liudytojų įrodymais būtų pagrįstas politinio kalinio šeimos slapstymosi faktas, tai pareiškėja galėtų pretenduoti įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. (b. l. 42).

11Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja, turėdama tremtinio teisinį statusą, galėtų gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad jos tėvas J. G. buvo politinis kalinys ir kad jo įkalinimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, tačiau kad tuo metu pareiškėjos šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje rašytinių įrodymų nėra pateikta, todėl suinteresuotas asmuo nurodė negalintis pateikti savo išvados dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto (b. l. 31-33).

12Pareiškimas tenkintinas.

13Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. Ž. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja E. G. yra J. G., gim. ( - ), duktė (b. l. 16, 19). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. sausio 11 d. pažymėjimas dėl neteisėto kalinimo (b. l. 8) patvirtina, kad J. G., S., gim. ( - ), gyvenęs Margionių k., Alytaus apskirt., buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus jį pagal RSFSR BK 58-1a str., ir buvo laisvės atėmimo vietoje Vorkutlage, Komi Respublikoje, Rusijos Federacijoje nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d., po įkalinimo buvo išsiųstas į tremtį Vorkutos mieste, Komi Respublikoje, Rusijos Feredacijoje, kur buvo iki 1955 m. gruodžio 15 d. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 str. J. G. yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2010 m. sausio 29 d. raštas patvirtina, kad pareiškėja 2010 m. kreipėsi į šią įstaigą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pareiškėjai nurodė jos teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai tėvo J. G. įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje vietoje, taip pat nurodė, kad jei pareiškėja pateiks įsiteisėjusio teismo sprendimo, atitinkančio minėto įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. reikalavimus, nuorašą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija galės svarstyti pareiškėjos prašymą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

14Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjos tėvas J. G. buvo politinis kalinys, jis buvo įkalintas nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d., pareiškėja tėvo įkalinimo metu buvo nepilnametė (pareiškėja gimusi 1936 m. balandžio 19 d.). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuriam suteikta teisė pripažinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą, negali išspręsti pareiškėjos prašymo, nes būtini įrodymai, jog ji negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t. y. Merkinės miestelyje Varėnos rajone, po to, kai jos tėvas J. G. buvo įkalintas kaip politinis kalinys. Pareiškėja neturi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja, būdama nepilnametė, su šeima turėjo slapstytis, kad nebūtų ištremta kaip politinio kalinio dukra.

15Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pagal CPK 444 str., 445 str. nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja įrodinėjo minėtą faktą savo ir suinteresuoto asmens sesers A. Ž. paaiškinimais, liudytojų parodymais. Pareiškėja nurodė, kad jos šeima, kurią sudarė pareiškėjos motina A. G., gim. ( - ), brolis R. G., gim. ( - ), seserys O. G., gim. ( - ), A. G., gim. ( - ), dėl diskriminacijos politiniais motyvais ryšium su tėvo J. G. suėmimu ir įkalinimu negalėjo gyventi motinos paveldėtame name Merkinės miestelyje Varėnos rajone, nes šeima būtų ištremta, todėl pareiškėja su šeimos nariais buvo priversta slapstytis aplinkiniuose kaimuose bei Merkinėje pas pažįstamus ir giminaičius. Pareiškėjos paaiškinimus patvirtino suinteresuotas asmuo A. Ž.. Liudytoja Z. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma, jog pareiškėjos tėvas J. G. buvo suimtas ir įkalintas kaip politinis kalinys, po jo suėmimo 1945 m. rudenį liudytojos motina A. M., gyvenusi Merkinėje, sutiko priimti gyventi į savo namus A. G. su jos keturiais mažamečiais vaikais, nes jie kaip politinio kalinio šeimos nariai slapstėsi, bijodami būti ištremti iš Lietuvos, todėl negalėjo gyventi savo nuosavame name Merkinėje; po kurio laiko A. G. su vaikais persikraustė gyventi į Pakulio namus, paskui pas Mačiulyną, pas B., pas L., pas K., gyveno net ir pas K. K. kluone įrengtoje slėptuvėje; vienoje vietoje šeima ilgai negyveno, nes bijojo, kad paaiškės jų buvimo vieta, taip tęsėsi iki 1951 m., kuomet liudytoja išvyko iš Merkinės mokytis į Alytų. Liudytojas A. B., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino, kad A. G. su vaikais slėpėsi nuo trėmimo pas K. ūkiniame pastate po šienu įrengtoje slėptuvėje ir liudytojo motina S. B. nešdavo jiems maisto; prieš tai A. G. su vaikais buvo apsistojusi pas S. B., bet spėjo iš ten pabėgti, kai atvyko kareiviai jos suimti. Taigi, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. Ž. paaiškinimai bei liudytojų Z. S., A. B. parodymai patvirtina, kad pareiškėja, būdama nepilnametė, tuo metu, kai jos tėvas J. G. (politinis kalinys) buvo įkalintas, ji su motina ir nepilnamečiais broliu bei seserimis negyveno ir negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Merkinės miestelyje, o buvo priversta slapstytis ir keisti gyvenamąsias vietas, kad nebūtų surasta ir ištremta iš Lietuvos kartu su visa šeima tuo metu Lietuvoje vykusių masinių trėmimų metu, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas teismine tvarka nustatyti pareiškėjos nurodomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes įstatymai nenumato tokiam faktui nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal viešai skelbiamus duomenis trėmimai Lietuvoje vyko iki 1953 metų, be to, įvertinus tą aplinkybę, kad po 1951 m. pareiškėjos šeima apsigyveno A. G. nusipirktame gyvenamajame name Merkinėje Bingelių gatvėje, pareiškėjos negalėjimo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje terminas patikslintinas nustatant, kad pareiškėja su šeima buvo priversta slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi tėvo J. G. įkalinimo metu nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

Nutarė

17pareiškimą tenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo tikslu, kad J. G., gimusio ( - ), mirusio ( - ), įkalinimo metu nuo 1944 m. rugsėjo 16 d. iki 1951 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja E. G., gimusi ( - ), kartu su šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Merkinės miestelyje Varėnos rajone.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai