Byla 2A-1392-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Danutės Kutrienės,

2sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,

3dalyvaujant ieškovų L. N. ir N. N. atstovui adv. K. B., atsakovų V. J. ir V. J. atstovui adv. A. V.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. N. ir N. N. ieškinį atsakovams V. J. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovai L. N. ir N. N. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 21 d. pasirašytą 120 paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjų L. N. ir N. N. bei pirkėjo V. J. ir taikyti tikrojo sandorio 120 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų įkeitimo V. J. taisykles. Pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 21 d. pasirašytą 60 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp L. N., N. N. ir V. J. ir taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovas L. N. parduoti atsakovams UAB „Nazkafa“ akcijų neketino, nes su atsakovu V. J. buvo tartasi, kad bus pasirašytas 40 proc. UAB „Nazkafa“ akcijų įkeitimo sandoris, bet ne akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Pasirašydamas atsakovų pateiktus dokumentus ir blankus, ieškovas nesuprato savo veiksmų dėl girtumo, o ieškovė N. N. nemoka lietuviškai, todėl dokumentus pasirašė liepus ieškovui. Už neva nupirktas akcijas ieškovui nebuvo sumokėta. 2006 m. gegužės mėn. atsakovai V. J. ir V. J. ieškovui pranešė, kad nori sušaukti akcininkų susirinkimą, jam buvo pasakyta, jog UAB „Nazkafa“ akcijas jis su savo žmona ne įkeitė, o pardavė 2005 m. sausio mėnesį atsakovams. Iki tol ieškovas apie tai, kad jis ne įkeitė o pardavė akcijas atsakovams, nežinojo. Dėl minėtų priežasčių akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai yra neteisėti, jų pasirašymo metu ieškovas nesuprato savo veiksmų dėl ilgalaikio girtavimo, o sutuoktinė N. N. be jo žinios negalėjo parduoti akcijų atsakovams. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris.

7Atsakovai V. J. ir V. J. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Jie nurodė, kad Įkeisti dalį bendrovės akcijų, kurių vertė 12 000 Lt, už 211 000 Lt skolą būtu neprotinga, todėl apie jokį akcijų įkeitimą su ieškovu L. N. nebuvo kalbama. Akcijų pardavimo metu ieškovas buvo blaivus, be to, pats L. N. 2005-01-24 pranešė VĮ „Registrų centrui“ apie akcijų pardavimą.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė pripažinti negaliojančia 2005-01-21 pasirašytą 120 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. N. ir N. N. bei V. J. ir taikyti tikrojo sandorio - 120 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų įkeitimo V. J. taisykles; pripažinti negaliojančia 2005-01-21 pasirašytą 60 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. N. ir N. N. bei V. J. ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad ieškovas L. N. buvo gydytas šioje ligoninėje 5 kartus laikotarpyje nuo 1998 m. gruodžio 23 d. iki 2001 m. gegužės 18 d. Diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. 2006 m. gruodžio 15 d. Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, kad L. N. yra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 1999 m. sausio 4 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymoje nurodyta, kad ieškovas kreipėsi dėl jo psichikos būklės įvertinimo 2003 - 2005 metais. Išvadoje nurodyta, kad L. N. sandoriai, sudaryti 1988 - 2005 metų laikotarpiu, galėjo būti paveikti tuo laikotarpiu buvusios paciento psichikos būsenos, todėl labai tikėtina, kad L. N. dėl pastovios alkoholizacijos, gydymui vartotų medikamentų poveikio, nesuvokė ar nepilnai suvokė savo veiksmų esmės ir juos valdė sandorių pasirašymo metu. Iki 2005 m. sausio 21 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo dienos ieškovas L. N. girtavo maždaug 7 dienas. 2008 m. lapkričio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktos medicininės dokumentacijos, joje esančių objektyvių duomenų konstatuojamas L. N. mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. L. N. nuo 1998 metų yra diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kuris šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis, įvertinus liudytojų parodymus, civilinėje ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atlikus ekspertinį – psichiatrinį - psichologinį tyrimą yra pagrindas manyti, kad L. N. sandorių sudarymo metu (2005 m. sausio 21 d.) galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įvertinęs ieškovo L. N. medicininius dokumentus, ekspertų išvadas, liudytojų parodymus teismas darė išvadą, kad 2005 m. sausio 21 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo metu dėl daugiadienio girtavimo ieškovas L. N. nesuprato savo veiksmų. Tai, kad akcijų pirkimo - pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, patvirtina ir faktas, kad šalys nepasirašė ant visų sutarties teksto lapų, be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas L. N. gavo už akcijas sutartyje nurodytą sumą - 18 000 Lt. Ieškovas pateikė UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo pažymą. Joje nurodyta, kad UAB „Nazkafa“ akcijų paketo rinkos vertė 2005 m. sausio 5d. sudarė 611 857 Lt. Akivaizdu, kad ieškovas L. N., jeigu jis būtų buvęs 2005 m. sausio 21 d. normalios būsenos, nebūtų sutikęs parduoti 60 proc. UAB „Nazkafa“ akcijų už 18 000 Lt, t.y. daugiau kaip už 20 kartų mažesnę kainą. Be to, ieškovai bei apklausti liudytojai nurodė, kad sutarčių pasirašymo dieną 2005 m. sausio 21 d. ieškovo namuose buvo tik atsakovas V. J., o atsakovo V. J. ieškovų namuose nebuvo, nors jo parašas ant akcijų pirkimo- pardavimo sutarčių yra. Byloje nėra įrodymų, ar 2005 m. sausio 24 d. pranešimas VĮ „Registrų centrui“, 2005 m. vasario 9 d. akcininkų sprendimas, kiti dokumentai su ieškovo L. N. parašu yra asmeniškai jo paties pateikti VĮ „Registrų centrui“, ar tai padarė atsakovai arba kiti asmenys. Kaip minėta, ieškovai nurodė, kad jie pasirašė ir ant tuščių UAB „Nazkafa“ blankų. Įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovas L. N. akcijų pirkimo-pardavimo sandorius sudarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės.

9Atsakovai V. J. ir V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenurodė kokiais CK straipsniais vadovavosi ir taip pažeidė CPK 270 str. reikalavimus. Manytina, kad teismas taikė CK 1.87 str., tačiau išoriškai ieškovų išreikšta valia nesiskiria nuo tikrųjų ketinimų, o nesant bent vienos šalies valios skirtumų toks sandoris negalėjo būti pripažintas apsimestiniu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas norėjo ne parduoti, o įkeisti UAB „Nazkafa“ akcijas. Atvirkščiai, byloje yra pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, kurias pasirašė ieškovai. Be to, byloje yra pateiktos UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 21 d. akcininko sprendimo dėl akcijų pardavimo kopija ir 2005 m. sausio 24 d. pranešimo VĮ „Registrų centrui“ kopija. Nors teismas šiuos įrodymus atmetė, tačiau ieškovai privalėjo įrodyti, kad ne jie pateikė minėtus dokumentus atitinkamom institucijom. Teismas nevertino liudytojo V. G. parodymų, kad ieškovas L. N. konsultavosi su juo dėl UAB „Nazkafa“ akcijų perleidimo. Teismas neteisingai vertino UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo pažymą, kadangi byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog UAB „Nazkafa“ įstatinis kapitalas yra 30 000 Lt, todėl akivaizdu, kad per vieną dieną įregistravus įmonę jos akcijų kaina negalėjo išaugti 20 kartų, tuo labiau, jog įmonė per šį laikotarpį jokio turto neįgijo. Pažymėtina, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovai pinigus gavo, todėl būtent jie turėjo įrodyti, kad negavo pinigų. Teismas neteisingai vertino pirmosios ieškovo L. N. psichologinės – psicihiatrinės ekspertizės išvadas, kadangi neaišku, kokiu pagrindu antrosios ekspertizės metu buvo gauti priešingi duomenys. Nėra pagrindo besąlygiškai tikėti Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro išrašu, kadangi išrašas remiasi L. N. žodžiais. Teismas, spręsdamas apie ieškovo L. N. būseną akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu, klaidingai rėmėsi vien tik antra ekspertų išvada bei netinkamai vertino kitus byloje esančius įrodymus, t.y. kad ieškovas konsultavosi dėl akcijų perleidimo, kad patvirtino banke V. J. parašą, kad priėmė sprendimą dėl akcijų pardavimo ir apie tai pranešė VĮ „Registrų centrui“, kad akcininkai V. J., L. N. ir V. J. priėmė sprendimą dėl lizingo sutarties pratęsimo ir kt. Pažymėtina, kad teismas nepasisakė dėl to, kokios formos restitucija turėtų būti taikoma.

10Ieškovai L. N. ir N. N. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą, eliminuojant iš sprendimo tikrojo sandorio – 120 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų įkeitimo V. J. taisyklių taikymą ir taikyti restituciją; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir nustatyti restitucijos taikymo būdą; kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir atsakovų apeliacinį skundą atmesti; bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų. Nurodo, kad CPK 270 str. pažeidimas laikytinas formaliu bei nesudarantis pagrindo naikinti teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl CK 1.87 str. taikymo, kadangi bylos esmė ir teismo sprendimo pagrindas yra akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis remiantis CK 1.89 str. Atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jų valia visuomet buvo sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, bet ne įkeitimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. N. pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis būdamas visiškai girtas, o jo žmona N. N. nesupranta lietuviškai, todėl dokumentus pasirašė vyro paliepimu. Atsižvelgiant į tai, sutarties paskutiniame lape nurodymas žodžio „pardavėjai“ nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas suvokė, kad pasirašo kaip pardavėjas. UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 21 d. akcininkų sprendimo ir 2005 m. sausio 24 d. pranešimo VĮ „Registrų centrui“ pasirašymo ir pateikimo VĮ „Registrų centrui“ metu ieškovas L. N. neturėjo įmonės antspaudo, kurį turėjo atsakovas V. J., kurį jis gavo iš ieškovo L. N. įgalioto asmens V. G.. Tai kaip tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovas L. N. pasirašė ant tuščių blankų, o antspaudą uždėjo V. J. ir pateikė dokumentus VĮ „Registrų centrui“. Bylos medžiaga paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas L. N. konsultavosi dėl V. G. dėl UAB „Nazkafa“ akcijų perleidimo, kadangi V. G. tik padėjo ieškovui perregistruoti individualią įmonę į bendrovę. Faktas, kad UAB „Nazkafa“ įstatinis kapitalas akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 30 000 Lt, nepaneigia tos aplinkybės, kad reali akcijų vertė gerokai viršijo nominalią akcijų kainą. Atsakovai apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokią UAB „Nazkafa“ akcijų vertę nei ją nustatė UAB „Baltijos auditas“. Pažymėtina, kad pirmosios teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad apklausus liudytojus, ar gavus kitų dokumentų, tikslinga yra paskirti pakartotinę ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės išvada yra nuosekli, išsami, atitinka ekspertizės aktams keliamus reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis. Teismas teisingai vertino liudytojų parodymus, nes jie buvo nuoseklūs, neprieštaringi tiek nagrinėjant civilinę, tiek baudžiamąją bylas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nėra atskirai nurodytą apie pinigų priėmimą ir perdavimą. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti restitucijos būdą ir nurodyti taikymo tvarką, tačiau tai nėra esminis materialiosios teisės pažeidimas ir nedaro teismo sprendimo iš esmės neteisėtu.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų V. J. ir V. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13Bylos duomenys tvirtina, kad 2001-08-06 ieškovas L. N. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl individualios įmonės įregistravimo. Buvo įregistruota L. N. firma „Nazkafa“(b.l.48-60, t. 1). L. N. 2004-12-29 nusprendė dėl jo įmonės pertvarkymo į UAB (b.l. 74, t.1). 2005-01-17 prašymą firmos pertvarkymui pateikė įgaliotas asmuo V. G., 2005-01-12 prašymą registruoti UAB „Nazkafa“ ir kitus dokumentus pateikė ieškovas L. N. (b.l.79-86, t.1). 2005-01-17 buvo priimtas UAB „Nazkafa“ akcininko sprendimas, nutarta formuoti 30 000 Lt įstatinį kapitalą, bendrovės buveinės vieta nurodyta Bartų g. 7, Vilniaus raj. sav. (b.l.88, t.1). 2005-01-21 buvo pasirašyta sutartis dėl 120 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pardavimo ir 2005-01-21 buvo pasirašyta sutartis dėl 60 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Nazkafa“ akcijų pardavimo, akcijų pirkėjai yra atsakovai V. J. ir V. J.. 2006-03-27 ieškovas L. N. krepėsi į VĮ Registrų centras dėl UAB „Nazkafa“ duomenų pakeitimo, nurodydamas, kad jis yra vienintelis UAB „Nazkafa“ akcininkas (b.l.99-122, t.1) Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo L. N. medicininius dokumentus, ekspertų išvadas, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog 2005-01-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo metu dėl daugiadienio girtavimo ieškovas L. N. nesuprato savo veiksmų. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas taikė CK 1.87 str., tačiau išoriškai ieškovų išreikšta valia nesiskiria nuo tikrųjų ketinimų, o nesant bent vienos šalies valios skirtumų, toks sandoris negalėjo būti pripažintas apsimestiniu. Tačiau teisėjų kolegija apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai.

15Kaip matyti, ieškovai savo reikalavimą pripažinti negaliojančiais akcijų pirkimo-pardavimo sutartis grindė LR CK 1.89 straipsniu, 1.90 straipsniu ir 1.80 straipsniu, t. y. kaip sudarytus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, sudarytus suklydus ir sudarytus apgaulės būdu bei imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, tačiau visi šie ieškovų nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu. Negalima situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės, ir būtų suklaidintas ir apgautas tuo pačiu metu. Todėl priešingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovai pirkimo-pardavimo sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu. O būtent: nustatinėdamas ieškovo būseną ginčijamų sandorių pasirašymo metu 2005 m. sausio 21 d. teismas vertino byloje paskirtų ekspertizių aktus, medicinines pažymas, ieškovo L. N. ligos istoriją, kitus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas nustatė, kad pasirašydamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nesuprato šių veiksmų reikšmės ir prasmės bei neišreiškė savo tikrosios valios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų sandorių turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, nustatė, kad pateikti į bylą dokumentai rodo, jog ieškovas L. N. ketino įkeisti UAB „Nazkafa“ akcijas atsakovams, tačiau neketino jų parduoti, taip pat šalys nepasirašė ant visų sutarties teksto lapų, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovas gavo sutartyje nurodyta 18000 Lt sumą, be to, UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo pažyma patvirtina, jog UAB „Nazkafa“ akcijų paketo rinkos vertė 2005-01-05 sudarė 611 857 Lt (b.l. 27-28, t. 2), t.y. ieškovas, būdamas normalios būsenos, nebūtų sutikęs parduoti 60 procentų UAB „Nazkafa“ akcijų už 18 000 Lt - daugiau kaip 20 kartų mažesnę kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šiuos faktus, atliko šių sandorių įvertinimą bei nustatė aptariamos CK 1.89 straipsnio taikymo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, kad CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste.

16Apeliantai V. J. ir V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek dėl procesinės, tiek dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Procesinės teisės normų pažeidimu apeliantai laiko CPK 270 straipsnio nuostatų nesilaikymą, t.y. pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė kuriais CK straipsniais vadovavosi. Remiantis Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. 4 p., motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Skundžiamame teismo sprendime iš tiesų nėra nuorodos į teismo taikytas materialinės teisės normas ir tai gali būti vertinama kaip CPK 270 str. 4 d. 4 p. pažeidimas. Tačiau kolegija pažymi, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl materialinės teisės normos nenurodymo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje byla būtų buvusi išspręsta neteisingai. Teismo sprendime nurodyti visi faktiniai bei teisniai argumentai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą.

17Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantai ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

18Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino liudytojo V. G. parodymų, neteisingai vertino UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo pažymą, ieškovo L. N. psichologinės-psichiatrinės ekspertizės išvadas, nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas minėto liudytojo kaip ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertino atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, tai yra, vertino visumoje su kitais, tame skaičiuje ir rašytiniais, įrodymais: medicininėmis pažymomis (b.l. 28-30, t. 2), šalių paaiškinimais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje paskirtos 2008-06-18 teismo psichiatrinė ekspertizė ir 2008-04-27 pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė (b.l.42, 103, t. 2) ir juose teismo ekspertai padarė dvi skirtingas išvadas. Ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

19Konkrečioje civilinėje byloje vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: 1) eksperto išvada teismui neprivaloma; 2) ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; 3) teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; 4) konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Apeliantai skunde nenurodė naujų aplinkybių ar duomenų, kurie paneigtų 2009 m. birželio 9 d. – liepos 20 d teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Ši ekspertizės išvada yra išsami – ji atlikta įvertinus visą civilinės bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams - medicininiams dokumentams, liudytojų parodymams. Iš šio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ekspertai vertino ieškovų, atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su L. N. sveikata, sandorių sudarymo aplinkybėmis, liudytojų parodymus, tyrė visą medicininę dokumentaciją – ieškovo L. N. sveikatos istoriją - Vilniaus GPUL pažymą, kurioje nurodyta, kad jis gydėsi ūmių apsinuodijimų skyriuje nuo 2007-01-09 iki 2007-01-15; VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad ieškovas L. N. buvo gydytas šioje ligoninėje 5 kartus laikotarpyje nuo 1998-12-23 iki 2001-05-18 Diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė; 2006-12-15 Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, kad L. N. yra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 1999-01-04; Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovas kreipėsi dėl jo psichikos būklės įvertinimo 2003-2005 metais, kurioje nurodoma, jog L. N. sandoriai, sudaryti 1988-2005 metų laikotarpiu, galėjo būti paveikti tuo laikotarpiu buvusios paciento psichikos būsenos, todėl labai tikėtina, kad L. N. dėl pastovios alkoholizacijos, gydymui vartotų medikamentų poveikio, nesuvokė ar nepilnai suvokė savo veiksmų esmės ir juos valdė sandorių pasirašymo metu ( b.l.28-30, t. 2). Ekspertų išvada kategoriškai patvirtino, kad yra pagrindo manyti, jog L. N. sandorių sudarymo metu 2005-01-21 galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 1-8, t.3) Taigi, byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu 2005-01-21, L. N. dėl savo psichikos būklės negalėjo suprasti tokio sudėtingo veiksmo kaip juridinis sandoris esmės, savo veiksmų reikšmės, numatyti jų pasekmių, jų valdyti, tai yra negalėjo išreikšti tiek vidinės, tiek išorinės savo valios. Apeliantų samprotavimai ir prielaidos apeliaciniame skunde nepaneigia ekspertų išvados pagrįstumo bei teisėtumo.

20Apeliantai skunde taip pat nurodo, kas teismas sprendime, taikydamas restituciją, kaip negaliojančio sandorio pasekmę, privalėjo nurodyti restitucijos būdą. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijos taikymui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. Č., J. Č., bylosNr. 3K-3-346/2008; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „ Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Pirmiausia teismas turi aiškintis, ar pagal nuginčytą sandorį turtas buvo perduotas ir koks tai yra turtas. Teismui nustačius, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šalims nebuvo perduotas, nėra pagrindo taikyti restitucijos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas L. N. būtų gavęs pinigų iš atsakovų pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, šių aplinkybių atsakovai įrodymais nepaneigė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad, vykdant ginčijamus sandorius, ieškovui buvo perduotas turtas (pinigai), nebuvo pagrindo spręsti ir restitucijos taikymo klausimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 6.145 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma nustačius, jog turtas buvo perduotas pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, pagrįstai nenurodė ir restitucijos taikymo būdo.

21Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

23Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Ieškovai L. N. ir N. N. apeliacinės instancijos teisme patyrė 6000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties, nebuvo keliami nauji klausimai, teismo posėdžių kiekį, Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 500 Lt ieškovams L. N. ir N. N. (CPK 98 str. 2 d.).

24Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų priteistina valstybei 16,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovų V. J. (a.k. ( - ) ir V. J. (a.k. ( - ) ieškovams L. N. (a.k. ( - ) ir N. N. (a.k. ( - ) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

28Priteisti iš atsakovų V. J. (a.k. ( - ) ir V. J. (a.k. ( - ) valstybei po 8,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,... 3. dalyvaujant ieškovų L. N. ir N. N. atstovui adv. K. B., atsakovų V. J. ir... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. Ieškovai L. N. ir N. N. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti... 7. Atsakovai V. J. ir V. J. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Jie nurodė, kad... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 9. Atsakovai V. J. ir V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 10. Ieškovai L. N. ir N. N. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Bylos duomenys tvirtina, kad 2001-08-06 ieškovas L. N. kreipėsi į Vilniaus... 14. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 15. Kaip matyti, ieškovai savo reikalavimą pripažinti negaliojančiais akcijų... 16. Apeliantai V. J. ir V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 18. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino liudytojo V. G. parodymų,... 19. Konkrečioje civilinėje byloje vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti... 20. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kas teismas sprendime, taikydamas... 21. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų priteistinos patirtos... 24. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų priteistina valstybei 16,90 Lt pašto... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovų V. J. (a.k. ( - ) ir V. J. (a.k. ( - ) ieškovams L. N.... 28. Priteisti iš atsakovų V. J. (a.k. ( - ) ir V. J. (a.k. ( - ) valstybei po...