Byla A-502-1090-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant pareiškėjui D. V.,

4atsakovo atstovams V. A. ir J. Č.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija; atsakovas) pirmininkas 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P1-68 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų” (toliau – ir įsakymas Nr. P1-68) atleido D. V. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) iš Komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2006 m. rugsėjo 11 d.

9Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti įsakymą Nr. P1-68 bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 ir 9 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ištyrimo.

10Skunde pareiškėjas nurodė, kad Komisijos pirmininkas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, veikdamas iš keršto paskatų, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, 2006 m. sausio 3 d. priėmė įsakymą Nr. P1-5, iš esmės apribojantį pareiškėjo galimybes toliau dirbti valstybės tarnyboje, nes staigiai, be jokio pasirengimo priskirtos skirtingos funkcijos iš anksto sudarė prielaidas sunkumams bei neigiamam poveikiui pareiškėjo sveikatai. Teigė, jog, esant sudėtingoms darbo sąlygoms, kai darbas buvo sąmoningai dezorganizuotas, visus dokumentus jis paruošdavo pagal teisės aktų reikalavimus, o tai įrodo, kad jis atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Nurodė, kad jis, kaip profsąjungos narys, darbdavio buvo atleistas neteisėtai, t. y. negavus profesinės sąjungos sutikimo.

11Manė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

12Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime Komisija teigė, kad pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra neargumentuoti, nepagrįsti, be to, nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad Komisijos Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo ir valstybės tarnautojų vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) nagrinėjo Komisijos Licencijų skyriaus vedėjo 2006 m. liepos 19 d. motyvuotą pasiūlymą dėl neeilinio šio skyriaus vyresniojo specialisto D. V. tarnybinės veiklos vertinimo. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Vertinimo komisija nenurodė nei vieno pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, priskirtų pareigų ar funkcijų, nurodytų jo pareigybės aprašyme, nevykdymo. Pažymėjo, jog Vertinimo komisija, siekdama nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, aptarė jo tarnybinę veiklą pagal visus Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, (toliau – ir Vertinimo taisyklės) nustatytus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat vertino pareiškėjo gebėjimus atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Akcentavo, jog Vertinimo komisija įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, pasiūlė Komisijos pirmininkui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktu, atleisti pareiškėją iš einamų pareigų. Atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, Vertinimo komisijos siūlomi sprendimai valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui yra privalomi.

14Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo atleistas dėl veiklos profesinėje sąjungoje ar dėl Komisijos pirmininko kerštavimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, yra nepagrįsti. Nesutiko, jog pareiškėjas, kaip profesinės sąjungos vadovas, buvo atleistas be profesinės sąjungos sutikimo. Paaiškino, jog pareiškėjo atleidimo iš pareigų dieną Komisijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai buvo tik du asmenys, t. y. pareiškėjas ir J. Č., kuris ir vizavo įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų. Nurodė, kad pareiškėjo, kaip veikiančios profesinės sąjungos vadovo, sutikimas dėl jo paties atleidimo iš valstybės tarnybos neturėjo ir negalėjo būti gautas.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vertinimo komisija 2006 m. rugsėjo 5 d. atliko neeilinį Komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto D. V. tarnybinės veiklos vertinimą ir 2006 m. rugsėjo 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. P7-8 jo tarnybinę veiklą įvertinimo nepatenkinimai. Pažymėjo, jog bylos duomenys rodo, kad valstybės tarnautojo D. V. veikla nepatenkinamai buvo įvertinta du kartus iš eilės.

18Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu. Nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog Komisijos Licencijų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 15 dalimi, 2006 m. liepos 19 d. Komisijos pirmininkui pateikė motyvuotą pasiūlymą dėl neeilinio šio skyriaus vyresniojo specialisto D. V. tarnybinės veiklos vertinimo. Komisijos pirmininkas 2006 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 01-25 Vertinimo komisijos pirmininkui nurodė 2006 m. rugpjūčio 17 d. organizuoti neeilinį D. V. tarnybinės veiklos vertinimą bei pavedė vyriausiajai specialistei personalo klausimais apie būsimą neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų įspėti pareiškėją bei apie tai pranešti Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris apie tai buvo informuotas Komisijos 2006 m. liepos 28 d. raštu Nr. R2-966. Pareiškėjas apie neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą buvo informuotas Komisijos pirmininko 2006 m. liepos 28 d. raštu Nr. P12-6. Pažymėjo, kad iš byloje pateikto nedarbingumo pažymėjimo matyti, jog dėl pareiškėjo ligos neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atidėtas 2006 m. rugsėjo 5 d., apie ką pareiškėjas buvo informuotas Komisijos pirmininko 2006 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. P7-7, o Departamentas – Komisijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. R2-1051.

19Nurodė, kad iš Vertinimo komisijos 2006 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolo matyti, jog ji, siekdama nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, aptarė ją pagal kiekvieną iš Vertinimo taisyklių nustatytą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, t. y. buvo pasisakyta dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos krūvio ir kokybės, atliekamų užduočių sudėtingumo, gebėjimo panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bendravimo ir bendradarbiavimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog minėtame protokole buvo konstatuota, jog pareiškėjas, esant nedideliam darbo krūviui ir užduočių apimčiai, daro daug klaidų, nesigilina į užduočių turinį, pateikia klaidinančią informaciją, jame taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nesugeba panaudoti turimų teorinių žinių, nesilaiko raštvedybos ir teisės aktų rengimo taisyklių, nors pagal pareigybės aprašymą privalo jas išmanyti ir jų laikytis. Vertinimo komisijos 2006 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nenori bendrauti su tiesioginiu vadovu, dėl ko yra sukeliama įtampa Komisijos Licencijų skyriuje, o ginčai dėl akivaizdžių klaidų gaišina darbo laiką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtame protokole nurodyti ir kiti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai.

20Vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Vertinimo komisijos 2006 m. rugsėjo 5 d. protokole nurodytas aplinkybes, o pačios neeilinio jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros jis neginčija.

21Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 ir 9 punktais ir pažymėjo, jog analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vertinimo taisyklėse. Nurodė, kad Vertinimo komisijos 2005 m. gruodžio 29 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2 D. V. tarnybinė veikla taip pat buvo įvertinta nepatenkinamai, o, vadovaudamasis Vertinimo komisijos 2005 m. gruodžio 29 d. išvadomis Nr. P11-41, Komisijos pirmininkas 2006 m. sausio 3 d. priėmė įsakymą Nr. P1-5, kuriuo pareiškėjas iš Komisijos Vandens skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų buvo perkeltas į Komisijos Licencijų skyriaus A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog minėto Komisijos pirmininko įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas.

22Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Komisijos pirmininkas, įsakymu Nr. Pl-68 atleisdamas pareiškėją iš Komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, veikė teisėtai, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų bei vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo argumentas, kad jis buvo atleistas iš pareigų negavus profesinės sąjungos sutikimo, nepagrįstas, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. Č., kuris pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dieną buvo vienintelis profesinės sąjungos tarybos narys, vizavo įsakymą Nr. P1-68 ir taip sutiko su pareiškėjo atleidimu iš valstybės tarnybos.

23III.

24Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

261. Skundžiamame sprendime nepasisakoma, kodėl buvo atsisakyta sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

272. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. Č. buvo vienintelis profesinės sąjungos tarybos narys, kad jis, vizuodamas įsakymą Nr. P1-68, sutiko su pareiškėjo atleidimu iš valstybės tarnybos ir kad tai yra tinkama forma profesinės sąjungos sutikimui gauti.

283. Pirmosios instancijos teismas netinkamai realizavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų pakankamumo principą.

29Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo primosios instancijos teismui argumentams.

30Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31Atsiliepime Komisija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginį, jog atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Teigia, jog pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dieną iš Komisijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo narių dirbo tik pareiškėjas ir J. Č. Atkreipia dėmesį į tai, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas, A. B. išėjus iš darbo, neinformavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro apie profesinės sąjungos valdymo organo narių pasikeitimą, nereiškia, kad realiai profesinės sąjungos valdymo organo narių sudėtis nepasikeitė. Akcentavo, jog, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų, buvo atsižvelgta ir į tai, kad jam ne vieną kartą buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos.

32Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įsakymo Nr. P1-68 teisėtumo ir pagrįstumo.

37Vienas iš apelianto argumentų dėl minėto įsakymo neteisėtumo yra tas, jog, jį priimant, nebuvo laikomasi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo dėl apelianto atleidimo iš valstybės tarnybos gavimo tvarkos.

38Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

39Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, priimant ginčijamą sprendimą dėl jo atleidimo iš valstybės tarnybos, buvo Komisijos valstybės tarnybos profesinės sąjungos tarybos pirmininkas (Komisijos valstybės tarnybos profesinės sąjugos 2004 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo protokolas Nr. 2, T. II, b. l. 73; 2008 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, T. II, b. l. 198-200), kas Profesinių sąjungų įstatymo prasme reiškia, kad jis buvo profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Kaip matyti iš bylos medžiagos (Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos 2005 m. sausio 14 d. raštas „Dėl prašomų dokumentų pateikimo” (T. II, b. l. 212)), Komisijos administracija žinojo apie tai.

40Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

41Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

42Nors expressis verbis nenurodoma, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali ir institucijoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos renkamojo organo nariui: Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte valstybės tarnautojams garantuojama teisė būti inter alia profesinių sąjungų nariais, iš ko išplaukia, jog jiems taikomos ir atitinkamos garantijos, numatytos Profesinių sajungų įstatyme.

43Kaip jau buvo minėta, apeliantas teigia, jog, priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo laikytasi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas nurodo, kad šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos sutikimas dėl apelianto atleidimo iš valstybės tarnybos buvo gautas.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėtas sutikimas buvo įformintas tokiu būdu: vienas iš Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos narių (J. Č.) 2006 m. rugsėjo 11 d. ant ginčijamo įsakymo parašė, jog su juo sutinka, ir pasirašė (T. I, b. l. 14). Taigi būtina įvertinti, ar tokio pobūdžio įforminimas laikytinas tinkamu Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra taikomas darbdaviui iki priimant individualų teisės aktą, kuris sukelia darbuotojui teisines pasekmes (2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009). Nagrinėjamu atveju šio principo nebuvo laikomasi, nes Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos narys pasirašė ant jau parengto ir galimai Komisijos pirmininko pasirašyto ginčijamo įsakymo. Be to, kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, kuris yra ir atitinkamos profesinės sąjungos renkamojo organo narys (pavyzdžiui, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-545/2009, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-822/2006), dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo turi būti kreipiamasi raštu. Pagal analogiją, tokios pačios praktikos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai yra siekiama atleisti asmenį, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

46Taip pat pažymėtina, jog, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, turi būti gautas profesinės sąjungos renkamojo organo, kaip kolegialaus subjekto, išankstinis sutikimas.

47Tvarką, kurios laikantis priimami Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos sprendimai, nustato Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatai (T. II, b. l. 74-79). Šių įstatų 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisijos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga kontroliuoja, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jos narių teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvinę sutartį ir susitarimus. Pagal Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatų 19 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 5 dalį, šios profesinės sąjungos taryba svarsto ir priima sprendimus profesinės sąjungos pagrindinės veiklos klausimais – jos nutarimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių ir už jį balsuoja dalyvių dauguma (50 proc. plius vienas).

48Kaip matyti iš Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2004 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 (T. II, b. l. 73), Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybą sudaro trys nariai. Taigi, pagal pirmiau pacituotas Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatų nuostatas, atitinkamą sprendimą dėl apelianto atleidimo iš valstybės tarnybos turėjo priimti ne mažiau kaip du šios profesinės sąjungos tarybos nariai. Tai, ar apeliantas galėjo dalyvauti sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti jį iš valstybės tarnybos davimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatuose numatyta tvarka atitinkamas šios profesinės sąjungos tarybos sprendimas nebuvo priimtas, kadangi Komisija nesudarė tam prielaidų, t. y. dėl jo priėmimo nustatyta tvarka nesikreipė.

49Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, kaip tai numatyta Profesinių sąjungų 21 straipsnio 1 dalyje, kreiptasi nebuvo, nes tai, kaip buvo įformintas Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos tarybos nario J. Č. sutikimas, negali būti prilyginama išankstiniam profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimui dėl jo nario atleidimo iš valstybės tarnybos. O tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, lėmęs ginčijamo įsakymo neteisėtumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-878/2008, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1057/2007, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A403-822/2006).

50Taip pat pažymėtina, jog, nors apeliantas nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 ir 9 dalys prieštarauja Konstitucijai, tai pagrindžiančių argumentų jis nepateikia, o teisėjų kolegijai abejonių dėl pirmiau paminėtų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai nekyla. Taigi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

51Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas įsakymas panaikintinas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

55Pareiškėjo D. V. skundą patenkinti: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. P1-68 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų” panaikinti ir pareiškėją D. V. grąžinti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

56Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant pareiškėjui D. V.,... 4. atsakovo atstovams V. A. ir J. Č.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir... 9. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 10. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Komisijos pirmininkas, piktnaudžiaudamas... 11. Manė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos... 12. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu... 13. Atsiliepime Komisija teigė, kad pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra... 14. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo atleistas dėl veiklos... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vertinimo komisija 2006 m. rugsėjo... 18. Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu. Nurodė, kad byloje buvo... 19. Nurodė, kad iš Vertinimo komisijos 2006 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolo... 20. Vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Vertinimo... 21. Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 ir 9 punktais... 22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Komisijos pirmininkas, įsakymu Nr.... 23. III.... 24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 26. 1. Skundžiamame sprendime nepasisakoma, kodėl buvo atsisakyta sustabdyti... 27. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 28. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai realizavo Lietuvos Respublikos... 29. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo... 30. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad... 31. Atsiliepime Komisija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti bylos... 32. Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įsakymo Nr. P1-68 teisėtumo ir... 37. Vienas iš apelianto argumentų dėl minėto įsakymo neteisėtumo yra tas,... 38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, priimant ginčijamą sprendimą... 40. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys... 41. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog... 42. Nors expressis verbis nenurodoma, Profesinių sąjungų įstatymo 21... 43. Kaip jau buvo minėta, apeliantas teigia, jog, priimant ginčijamą sprendimą,... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėtas sutikimas buvo įformintas tokiu... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog... 46. Taip pat pažymėtina, jog, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio... 47. Tvarką, kurios laikantis priimami Komisijos valstybės tarnautojų profesinės... 48. Kaip matyti iš Komisijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2004 m.... 49. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 50. Taip pat pažymėtina, jog, nors apeliantas nurodo, kad Valstybės tarnybos... 51. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą... 55. Pareiškėjo D. V. skundą patenkinti: Valstybinės kainų... 56. Sprendimas neskundžiamas....