Byla 2-931-230/2011

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Rokui Venslauskui, atsakovo atstovui adv. Gintarui Černiauskui, viešame teismo posėdyje, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo D.Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ dėl nesumokėto atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Atsakovas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ pareiškė prašymą nutraukti civilinę bylą, kaip neteismingą teismui (t.1, b.l. 63-66). Nurodo, kad šalių sudaryto kontrakto 12 straipsnyje numatyta, kad iš sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami arbitraže pagal Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų paskelbtas Lugano arbitražo taisykles. Remiantis CPK 23 straipsniu, šalys negali savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka ginčų, kurie pagal įstatymą negali būti nagrinėjami arbitraže. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių. Atsakovo nuomone, teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nors profesionaliajam sportininkui sportas yra atitinkamos rūšies darbinė veikla, už kurią jis gauna darbo užmokestį, tačiau šią veiklą reglamentuoja specialus Kūno kultūros ir sporto įstatymas, todėl, kai yra sudaromas kontraktas, darbo santykius reglamentuojančios normos netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000). Ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių, bet iš sutartinių teisinių santykių pagal sportinės veiklos sutartį, todėl ginčas nagrinėtinas pagal šalių susitarimą.

3Atsakovo atstovas adv. G. Černiauskas palaiko šį prašymą ir paaiškino, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo teismingumo. Šalių santykiai, atsiradę kontrakto pagrindu, yra labiau civiliniai, nei darbo santykiai, kas nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartyje. Ginčo nagrinėjimui darbo teisės normos netaikytinos, ieškinys taip pat grindžiamas CK normomis. Taip pat nurodo, kad kontraktas buvo paruoštas ieškovo agento iniciatyva, ir jo interesais buvo nustatyta arbitražinė išlyga. Mano, kad sporto veiklos kontraktas yra paslaugų teikimo sutartis.

4Ieškovas dublike (t.1, b.l. 106-110) nesutinka su atsakovo prašymu nutraukti bylą. Nurodo, kad atsakovo minima kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000, šiuo atveju netaikytina, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kitas klausimas, ar tarp šalių kilusiam ginčui pagal sportinės veiklos kontraktą taikytinos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 23 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-291/2009 nagrinėdamas analogišką klausimą, nurodė, kad tokiu atveju turi būti vertinama, iš kokių teisinių santykių kildinami pareikšti reikalavimai, ir padarė išvadą, jog profesionalaus sportininko reikalavimai dėl nesumokėto atlyginimo pagal sportinės veiklos sutartį siejami su darbo santykiais, kadangi profesionaliam sportininkui sportas yra darbinė veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, taip pat jis turi paklusti sporto klubo nustatytai vidaus tvarkai. Todėl tokie santykiai, nors jų ir nereglamentuoja Darbo kodekso normos, yra prilyginami darbo teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai priteisti nesumokėtą atlyginimą, nepaisant arbitražinio susitarimo, turi būti nagrinėjami teisme. Be to, tarp šalių kilęs ginčas neturi jokio tarptautinio elemento, nes šalys yra Lietuvos Respublikos subjektai, o ginčas kilęs dėl atlyginimo pagal sportinės veiklos sutartį.

5Ieškovo atstovas adv. R. Venslauskas prašo bylą nagrinėti teisme ir paaiškino, kad kiekvienu atveju reiktų vertinti, kokie santykiai susiklostė tarp šalių. Nors šalių santykius reglamentuoja ne darbo teisės normos, tačiau tarp šalių yra priklausomumo santykiai, kadangi sportininkas turi paklusti vidaus tvarkai, be to, jam mokamas atlygis. Todėl šie santykiai vertintini, kaip specifiniai darbo santykiai. Ginčo nearbitruotinumas yra proporcingas ir nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių. Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos, laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis). Arbitražinė išlyga buvo įtraukta tik todėl, kad ieškovo agentas buvo Šveicarijoje. Mano, kad reiktų atsižvelgti ir į sąžiningumo principus, nes ginčą racionaliau spręsti Lietuvoje, ir ginčas neturi jokio tarptautinio elemento, o priešingu atveju apsunkinama ieškovo teisių gynyba.

6Ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Šalių sudaryto kontrakto, dėl kurio vykdymo kyla ginčas, 12 skyriuje numatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šios sutarties ar ryšium su ja, galutinai turi būti sprendžiami vieno arbitražo teisėjo, paskirto pagal Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų paskelbtas Lugano arbitražo taisykles (t.1, b.l. 19-26). Tokiu būdu šalys yra sudarę arbitražinį susitarimą, kuris kaip ir kitos sutarties sąlygos yra privalomas sutarties šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia šalių valią, kuria jos atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Šalims šis susitarimas yra privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat jo pažeisti. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą ir kilus ginčui kreiptis į arbitražą. Tai yra įtvirtinta suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2008). Kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, viena šalių ar teismas, nesant reikalavimo, negali tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu ir negali jo pakeisti, nes kol arbitražinis susitarimas galioja, tol ginčas nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

7Ieškovo tvirtinimu, šalių kontrakte nurodytas arbitražinis susitarimas yra niekinis ir netaikytinas, kadangi prieštarauja imperatyviai Lietuvos Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatai, kurioje numatyta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Ieškovo nuomone, ginčo dalykas yra ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl dėl tokio ginčo negalimas arbitražinis šalių susitarimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikoje nuostatą, kad teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007). Tai reiškia, kad tik nekylant jokių abejonių dėl arbitražinio susitarimo prieštaravimo imperatyviai teisės normai šį susitarimą galima pripažinti negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas, ar byloje reiškiamas reikalavimas kyla iš darbo santykių. Kadangi tai susiję su tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimu, todėl negalima pripažinti, kad yra akivaizdu, jog ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo metu formuojamoje teismų praktikoje jau yra pasisakęs, kad „profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant kontraktui, sudarytam laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, o ne darbo teisiniams santykiams būdingi bruožai (pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt.), juose dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2001). Todėl tokia sutartis paskirtina ne prie darbo, o prie paslaugų sutarčių, ir iš jų kilę ginčai gali būti arbitruotini, t.y. priskirtini arbitražo jurisdikcijai.

8Atsižvelgiant į tai, kadangi atsakovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme, todėl ieškinio pareiškimas turėjo būti atsisakytas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o kadangi ieškinys buvo priimtas, todėl jis paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

9Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 290-291 straipsniais,

Nutarė

10Ieškininį pareiškimą palikti nenagrinėtą.

11Priteisti iš ieškovo D. Š. (a.k. ( - ) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ (įmonės kodas 110685920) 5 000 Lt atstovavimo išlaidų.

12Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai