Byla 2S-1104-340/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

3kolegijos teisėjų N. Švedienės, P. Jaržemskio,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (įkeisto daikto savininko) D. K. ir įkeisto daikto savininkės O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB bankas pareiškimą skolininkui (įkeisto daikto savininkui) D. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo įkeisto daikto savininkė O. K. .

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš AB SEB banko skolininko D. K., išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą; areštuoti hipotekos lakštu ( - ) įkeistą turtą: 0,0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad kreditavimo sutarties pagrindu suteikė D. K. 1 020 000 Lt kreditą; prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas žemės sklypas. D. K. savo įsipareigojimų nevykdė ir bankas 2009-10-05 raštu įspėjo skolininką apie sutarties nutraukimą. Skola bankui sudaro 1 001 515,21 Lt negrąžintos paskolos, 39 580,53 Lt palūkanų, 7 441,09 Lt delspinigių, iš viso 1 048 536,83 Lt.

7Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-18 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); esantį ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. K. ir O. K., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti;

8išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę;

9įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) D. K. ir įkeisto daikto savininkę O. K., kad negrąžinus skolos, t. y. 1 001 515,21 Lt negrąžinto kredito, 39 580,53 Lt palūkanų, 7 441,09 Lt delspinigių, iš viso: 1 048 536,83 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti;

10išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) ir įkeisto daikto savininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) ir įkeisto daikto savininkei dienos, turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas kredito sutarties bei hipotekos lakšto originalus.

11Teismas iš pateiktų procesinių dokumentų padarė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 5.2. p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2009-10-05 pranešimo Nr. 05.08.02-6342 išsiuntimo D. K. ir O. K. dienos, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

12Atskiruoju skundu skolininkas (įkeisto daikto savininkas) D. K. ir įkeisto daikto savininkė O. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, jog kreditorius nepagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliantų nuomone, priverstinį skolos išieškojimą kreditorius galėjo inicijuoti tik po rašytinio skolininko D. K. informavimo apie tai, jog kredito sutartis buvo nutraukta, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir tokios faktinės aplinkybės neegzistuoja. Bankas po 2009-10-05 pranešimo skolininkui pateikimo kredito sutarties nenutraukė ir apie tai raštu skolininko neinformavo, taigi ir nepareikalavo išmokėto kredito sumos grąžinimo. Apeliantų vertinimu, banko pranešime įvardinti ketinimai nebuvo įgyvendinti, ko pasekoje darytina išvada, kad sutartis nėra nutraukta ir tebegalioja.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį palikti galioti. Nurodo, D. K. žinoma aplinkybė, kad per banko nurodytą terminą įsiskolinimas nebuvo grąžintas ir to pasekmė – bankas 2009-10-26 vienašališkai nutraukia sutartį. Skolininkas sutarties nutraukimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

14Atskirasis skundas atmetamas.

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2007-04-18 D. K. ir AB SEB bankas (tuometinis pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas) sudarytą kreditavimo sutartį D. K. suteikto kredito suma sudarė 1 020 000 Lt. Pagal hipotekos lakštą Nr. ( - ), 2007-05-24 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant D. K. iki 2032-04-17 suteikto kredito grąžinimą, AB SEB bankui įkeistas skolininkui ir jo sutuoktinei O. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 0,0800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), sandorio sudarymo metu šalių įvertintas 1 200 000 Lt.

16CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

17Vienas iš būdų, kuriais sutartinių teisinių santykių dalyviai gali įgyvendinti savo interesus, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Dėl šios priežasties vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime numatytais atvejais. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų.

18Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2007-04-18 AB SEB bankas ir D. K. sudarė kreditavimo sutartį (b.l. 20-28). Kadangi kredito gavėjas netinkamai vykdė kredito sutarties sąlygas, t. y. vėlavo grąžinti kreditą dalinių grąžinimų terminais ir šiuos terminus pažeidė, bankas, vadovaudamasis kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkto nuostatomis, 2009-10-05 kredito gavėjui išsiuntė raštą Nr. 05.08.02-6342 „Dėl kredito sutarties Nr. 1560718070736-04 nutraukimo“, kuriame nurodė, kad nepašalinus kredito sutarties pažeidimo bus priverstas vienašališkai 2009-10-26 nutraukti kredito sutartį (b.l. 29). Šis raštas skolininkui įteiktas 2009-10-17. Kaip minėta, CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, jog šalis nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą. Tarp šalių 2007-04-18 sudarytoje kreditavimo sutarties Nr. 1560718070736-04 bendrosios dalies 5.2 punkte nustatyta, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį ankčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ir paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Esminiu sutarties pažeidimu laikoma bendrosios dalies 4.1-4.10 p. nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (5.2.1 p.) (b.l. 23). Kolegija daro išvadą, kad tokios pranešimo formos nustatymas sutartyje, laikytinas tinkamu pranešimu apie numatomą sutarties nutraukimą, atitinkančiu CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus.

19Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną kredito davėjui buvo skolingas 1 048 536,83 Lt Lt. Byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

20Apeliantų skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, kitų priemonių, siekiant, kad skolininkas atsiskaitytų su kreditoriumi, neišnaudojimo, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.

21Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str.1 d.).

22Iš apeliantų D. K. ir O. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš apeliantų D. K. ir O. K. 5,60 (penkis litus, 60 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,... 3. kolegijos teisėjų N. Švedienės, P. Jaržemskio,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį... 7. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-18 nutartimi... 8. išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka... 9. įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) D. K. ir įkeisto daikto... 10. išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto... 11. Teismas iš pateiktų procesinių dokumentų padarė išvadą, kad kreditorius,... 12. Atskiruoju skundu skolininkas (įkeisto daikto savininkas) D. K. ir įkeisto... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą... 14. Atskirasis skundas atmetamas.... 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2007-04-18 D. K. ir AB SEB bankas... 16. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl... 17. Vienas iš būdų, kuriais sutartinių teisinių santykių dalyviai gali... 18. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2007-04-18 AB SEB bankas ir D. K.... 19. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje... 20. Apeliantų skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo... 21. Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra... 22. Iš apeliantų D. K. ir O. K. valstybės naudai priteistinos procesinių... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336,... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d.... 25. Priteisti iš apeliantų D. K. ir O. K. 5,60 (penkis litus, 60 centų) pašto...