Byla e2A-521-601/2016
Dėl nuostolių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Dovitra“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „System Venbo“ ieškinį atsakovei UAB „Dovitra“ dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pagal atsakovės UAB „Dovitra“ priešieškinį ieškovei UAB „System Venbo“ dėl nuostolių priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“ ieškovės UAB „System Venbo“ naudai 11 687 Eur (su PVM) dydžio skolą, 48 Eur dydžio metines palūkanas, 8,40 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė liko skolinga pagal 2014-07-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) 11 496,10 Eur už prekes ir 190,45 Eur pagal 2014-08-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) už papildomai panaudotas montavimui medžiagas.

5Atsakovės UAB „Dovitra“ atstovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 11 136,06 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nutarė

  • ieškinį tenkinti iš dalies.
  • priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“ ieškovės UAB „System Venbo“ naudai 11 496,10 Eur skolos, 0,18 Eur palūkanų, iš viso 11 496,28 Eur, 8,40 proc. dydžio palūkanas nuo 5 748,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. rugsėjo 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 8,40 proc. dydžio palūkanas nuo 5 748,05 Eur sumos nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 661,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 261,82 Eur žyminio mokesčio ir 2 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
  • Kitą ieškinio dalį atmesti.
  • Priešieškinį atmesti.

7Teismas sprendė, kad prekių montavimo ir apmokymo paslaugų kaina 2014-05-02 išankstinėje sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) tarp šalių nebuvo sutarta. Kadangi šalys nebuvo surašę rašytinio sutarties teksto, teismas sprendė apie šalių susitarimą dėl sutarties vykdymo terminų iš byloje ištirtų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad 2014-05-02 išankstinėje sąskaitoje faktūroje buvo susitarta tik dėl prekių pristatymo atsakovui termino. Dėl prekių montavimo, jų paleidimo bei apmokymo naudotis termino susitarta nebuvo. Prekės į terminalą turėjo būti pristatytos iki 2014-06-06, tačiau ieškovė po išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo 2014-05-02, užsakymą padarė ne iš karto, o po 12 dienų, t. y. 2014-05-14, tokiu būdu teismas laikė, kad ieškovė atsakinga už tai, kad prekės į DS CONSTRUCTION terminalą nebuvo pristatytos iki 2014-06-06. Teismas laikė, kad įranga nebuvo atvežta 2014 m. birželio 18-20 d. dėl sutarties šalių abipusio sutarimo ir vykusių statybos darbų. Iš liudytojų parodymų darė išvadą, kad 2014-07 mėn. pradžioje statybos, baro montavimo darbai dar nebuvo baigti, todėl restorano atidarymui liepos mėn. pabaigoje turėjo įtakos ne tik vėlesnis įrangos pristatymas, bet ir liepos mėnesį atliekami statybos darbai. Nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarę dėl galutinio įrangos sumontavimo termino, nebuvo numatyta nei kada turi būti sumontuota įranga, nei iki kada turi būti atlikti apmokymai kaip naudotis įranga, todėl negalima konstatuoti, kad, perdavus įrangą ir montavimo darbus 2014-07-07, buvo netinkamai įvykdyta sutartis. Teismas laikė, kad tai, jog jau 2014-05-05 buvo sudaryta atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis sutartis, taip pat 2014-05-30 sutartis su TEO LT dėl interneto prieigos paslaugos užsakymo, įrangos perdavimo aktas, kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis neįrodo, kada buvo planuojamas restorano atidarymas, kad buvo atlikti visi būti statybos darbai. Pakaitinės viryklės ir ledo generatoriaus pajungimas 2014-07-21 buvo atlikti jau gavus 2014-07-18 Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, todėl negalima konstatuoti, kad tai sutrukdė atsakovei atidaryti restoraną. Nors atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės kaltės restoraną atidarė tik 2014-07-31, tačiau licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais buvo gauta tik 2014-07-31, o jokių įrodymų, kad šios licencijos atsakovas negalėjo gauti ankščiau ir būtent dėl ieškovės veiksmų ir kaltės, byloje nėra. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė atsakovei perdavė netinkamos kokybės daiktus, kurių nebuvo galima naudoti pagal pagrindinę jų paskirtį. Ieškovės reikalavimas apmokėti pagal 2014-07-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) 11 496,10 Eur yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Ieškovė taip pat prašė priteisti 190,45 Eur sumą, kurią išleido papildomoms medžiagoms, reikalingoms atlikti montavimo darbams. Teismas pažymėjo, kad atlikdama montavimo darbus, ieškovė patyrė tam tikrus kaštus – sunaudojo papildomas medžiagas, tačiau šių išlaidų nebuvo iš anksto suderinusi su atsakove, todėl, užsakydama ir panaudodama medžiagas be atsakovės sutikimo, veikė savo rizika ir neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti šių medžiagų kainos, todėl ieškovės ieškinio dalis dėl 190,45 Eur priteisimo pagal 2014-08-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) atmestina. Dėl priešieškinio. Ieškovė pažeidė prekių pristatymo į sandėlį terminą, tačiau šis terminas yra tik vieno sutarties vykdymo etapo terminas. Šalys dėl šio termino pažeidimo buvo sutarę netesybas – delspinigius, tačiau atsakovė šių netesybų priteisti nereikalavo. Kadangi galutinis sutarties vykdymo terminas nebuvo sutartas, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė sutartį įvykdė netinkamai. Pripažinus, kad ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, nepažeidė įrangos montavimo ir paleidimo/apmokymo termino, o prekių pavėluotas pristatymas į sandėlį neturėjo esminės įtakos restorano atidarymo laikui, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus neteisėtais, taip pat negalima konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp tarpinio termino pažeidimo ir atsakovės patirtos žalos – negautų pajamų. Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Tarp šalių susiklosčiusiems prievoliniams teisiniams santykiams taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šioje byloje matyti, kad sąskaitos apmokėjimo terminai šalių susitarimu buvo atidėti: 5 748,05 Eur iki 2014-08-21 ir 5 748,05 Eur iki 2014-09-25, tačiau atsakovė per šiuos terminus sąskaitos neapmokėjo. Kadangi ieškovė teisę reikalauti 8,4 proc. palūkanų nuo 5 748,05 Eur sumos įgijo tik 2014-08-22 (už 7 d. praleistas mokėjimo dienas), tai jos naudai priteistina tik 0,18 Eur palūkanų. Ieškovė prašo priteisti 8,40 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 8,40 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistinos sumos 11 496,10 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2014-09-18, negali būti visiškai patenkintas, nes 2014-09-18 dar nebuvo suėjęs reikalavimo terminas 5 748,05 Eur sumai. Teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 8,40 proc. dydžio palūkanos nuo 5 748,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-09-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 8,40 procentų dydžio palūkanos nuo 5 748,05 Eur sumos nuo 2014-09-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

8Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Patenkinti priešieškinį, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovo 11 136,06 Eur nuostolių ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Motyvuose nurodė:

  1. teismas neteisingai vertino ginčijamo sandorio turinį, visiškai nevertino jo sudarymo aplinkybių. Sprendime teisingai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo, rangos ir paslaugų sutarties teisiniai santykiai, tačiau nagrinėdamas civilinę bylą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas turėjo įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt.;
  2. teismas nesiaiškindamas, o ieškovas nepateikdamas montavimo darbų bei apmokymo kainų, nepagrįstai konstatavo, kad išankstinėje sąskaitoje faktūroje buvo susitarta tik dėl prekių pristatymo atsakovui termino. 2014-05-02 išankstinėje sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) buvo nurodyta bendra suma 79 387,50 Lt (22 992,21 Eur), kurią sudaro prekių kaina, montavimo darbai bei atsakovo darbuotojų apmokymas. Ieškovas taip pat negalėjo nurodyti ir nepateikė duomenų, kokią sumą sudaro montavimo darbai bei darbuotojų apmokymas;
  3. teismas klaidingai konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog šalys buvo susitarę dėl galutinio įrangos sumontavimo termino, nebuvo numatyta nei kada turi būti sumontuota įranga, nei iki kada turi būti atlikti apmokymai kaip naudotis įranga ir kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad perdavus įrangą ir montavimo darbus 2014-07-07 buvo netinkamai įvykdyta sutartis;
  4. nepagrįstai sprendime konstatuota, jog atsakovas priėmė įrangos montavimo darbus. 2014-07-07 buvo pasirašytas tik prekių perdavimo priėmimo aktas, kuriame nėra išvardinti montavimo darbai, kokie jie atlikti, todėl negalima laikyti, kad montavimo darbai buvo priduoti atsakovui. Montavimo darbai ne tik kad negalėjo būti priimti, bet ir atlikti netinkamai dėl įrangos montavimo darbų kokybės, iki šiol atsakovas negali visa ja tinkamai naudotis. Teismas nevertino, kad įrangą bei baldus užsakė ir gamino neatvykęs į atsakovo patalpas, neapžiūrėjęs jų, tiksliai neišsimatavęs, kas lėmė netinkamą įrangos montavimą, dėl ko atsakovas negali tinkamai ja naudotis;
  5. teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti skolą, neatsižvelgė ir nevertino, kad šalys buvo sutarusios dėl atsiskaitymo tvarkos, t. y. apmokėjimai turėjo vykti po montavimo darbų atlikimo ir priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Atsakovui prekių priėmimo perdavimo aktu buvo perduotos tik prekės, tačiau iki šiol montavimo darbai nėra perduoti atsakovui, todėl nėra pareigos už juos ir apmokėti. Be to, prekių priėmimo perdavimo akte atsakovas nurodė trūkumus, kurie iki šiol nepašalinti;
  6. nepagrįsti teismo argumentai, kad prekių pavėluotas pristatymas į sandėlį neturėjo esminės įtakos restorano atidarymo laikui, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus neteisėtais, taip pat negalima konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp tarpinio termino pažeidimo ir atsakovės patirtos žalos – negautų pajamų. Pats ieškovas buvo nustatęs prekių pristatymo (pardavimo ir sumontavimo) terminą, t. y. 4-5 savaitės nuo išankstinės sąskaitos faktūros apmokėjimo;
  7. dėl ieškovo kaltės vėluojant pristatyti ir sumontuoti įrangą atsakovas negalėjo anksčiau kreiptis ir gauti tiek maisto veterinarijos pažymėjimo, tiek ir alkoholio licencijos, kurie būtini atsakovo veiklai vykdyti. Dėl ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo gauti pajamų ir patyrė nuostolius. Teismas net nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, kurie patvirtina, jog būtent dėl ieškovo kaltės vėluojant atlikti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas negaudamas pajamų už šį laikotarpį viso patyrė 11 136,06 Eur nuostolių. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį bei 270 straipsnio 4 dalį.
  8. 2014 m. gegužės 2 d. išankstinė sąskaita faktūra Nr. ( - ) patvirtina šalių susitarimą dėl prekių įsigijimo, montavimo darbų ir darbuotojų apmokymo, tačiau teismas neteisingai vertino šio įrodymo turinį. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie paneigia ieškovo argumentus, dėl ginčijamų darbų atlikimo fakto buvimo.

10Ieškovė UAB ,,System Venbo“ atsiliepimu prašo palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39-182/2015 nepakeistą. Priteisti iš atsakovo (apelianto) ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo.

11Motyvuose nurodė:

  1. apelianto motyvas, kad teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos, yra deklaratyvus ir nieko nepagrįstas. Teismas nustatė sutarties esmę (pirkimo pardavimo, rangos, ir paslaugų teikimo sutarčių elementai), aiškinosi sutarties tikslą bei šalių elgesį prieš sutartį ir sutarties sudarymo metu;
  2. teismas teisingai įvertino, kad 2014 m. išankstinėje sąskaitoje faktūroje buvo susitarta tik dėl prekių pristatymo atsakovui termino, bet ne sumontavimo terminas. Išankstinėje sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas nei prekių montavimo, nei paleidimo, nei apmokymo naudotis terminas. Į paslaugų sąlygas buvo įtrauktas montavimas pas pirkėją bei paleidimas/apmokymai pas pirkėją, tačiau šių paslaugų atlikimo terminai nebuvo apibrėžti. Buvo nurodytas tik apytikslis prekių atvykimo į DS CONSTRUCTION terminalą terminas bei pristatymo atsakovui terminas;
  3. teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas priėmė kokybiškas prekes ir apmokė atsakovo darbuotoją. Prekes atsakovas priėmė atskiru aktu, kuris apėmė ir montavimo darbus. Šalys neaptarė, kokia forma turi vykti darbuotojų apmokymai. Teismas, apklausęs liudytojus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą nustatė, kad 2014-07-08 V. S. parodė atsakovės virtuvės šefui K. Z., kaip veikia ir kaip ja naudotis. Ieškovas tinkamai apmokė atsakovo darbuotoją ir vėliau (iki bylos nagrinėjimo) atsakovas nesikreipė į ieškovą su pretenzijomis dėl neva netinkamo darbuotojų apmokymo. Apeliantas neginčijo, kad perdavimo aktas buvo pasirašytas prie V. S.. K. K., paklausęs virtuvės šefo ar viskas aišku, šiam atsakius teigiamai, pasirašė aktą. Šaldytuvai pilnai neatsidarė ne dėl ieškovo kaltės. Saladetė neatsidarė dėl palangės, kuri nenurodyta statybiniame brėžinyje. Aplinkybės dėl atvirų santechnikos vamzdžių nebuvo keliamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas plačiai išnagrinėjo klausimą dėl ledo generatoriaus;
  4. teismas teisingai konstatavo, kad galutinis sutarties įvykdymo terminas tarp šalių nebuvo sutartas, kad ieškovė sutartį įvykdė tinkamai ir nepažeidė įrangos montavimo bei paleidimo/apmokymo termino, o prekių pavėluotas pristatymas į sandėlį neturėjo esminės įtakos restorano atidarymo laikui, teisiniam pagrindui pripažinti ieškovės veiksmus neteisėtais. Taip pat negalima konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp tarpinio termino pažeidimo ir atsakovės patirtos žalos - negautų pajamų apeliantas šių aplinkybių nepaneigė;
  5. teismas nepažeidė įrodinėjimo byloje taisyklių. Teismas įvertino įrodymų visumą ir nustatė, jog ieškovas nepažeidė sutarties tokia apimtimi, kuri lemtų tariamos atsakovo žalos atsiradimą. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp nenustatytų neteisėtų veiksmų ir žalos.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

14Nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarta dėl prekių pirkimo-pardavimo (restoranui reikalingos įrangos), jų sumontavimo ir apmokymo jomis dirbti. Rašytinė sutartis tarp šalių nesudaryta, tačiau tam tikros sutarties sąlygos (prekių kiekis, kaina, garantijos, apmokėjimo sąlygos ir pan.) įrašytos į išankstinę 2014 m. gegužės 2 d. sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) (toliau – išankstinė sąskaita faktūra), kurių šalys neginčija. Nėra ginčo, jog ieškovė, 2014 m. gegužės 2 d. gavusi avansą, turėjo pasirūpinti, kad prekės būtų pristatytos į DS Construction terminalą iki 2014 m. birželio 6 d. Prekės (virtuvės įranga) į terminalą buvo pristatytos tik 2014 m. birželio 17 d. (terminas pažeistas 11 d.), todėl atsakovei, kaip numatyta sąskaitos faktūros sąlygose dėl pristatymo, prekės turėjo būti pristatytos per 1-3 dienas, t. y. 2014 m. birželio 20 d. 2014 m. liepos 7 d. tarp šalių pasirašytas prekių priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog dėl priimamų prekių kokybės, kiekio, komplektacijos ir montavimo darbų pretenzijų nėra, išskyrus nurodytus atvejus nusiųstus oficialiai ieškovės atstovams. Oficialių dokumentų su atsakovės pretenzijomis, dėl pristatytų prekių, atliktų darbų, byloje nėra pateikta. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog buvo reiškiamos pretenzijos dėl vėlavimo pristatyti prekes, dėl šaldytuvų netinkamo pastatymo, dėl grindų subraižymo, dėl stalo neatsidarymo dėl palangės, dėl paliktų atvirų santechnikos vamzdžių.

15Dėl skolos priteisimo.

16Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos 11 496,28 Eur skolos pagal išankstinę sąskaitą faktūrą, nurodydama, jog: 1) teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą susitarimą, 2) teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl prekių montavimo, jų paleidimo ir darbuotojų apmokymo, nebuvo nustatytas terminas, 3) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė priėmė įrangos montavimo darbus, 4) teismas nepasisakė dėl atsakovės darbuotojų apmokymų. Apeliantė atsisako apmokėti, nes montavimo darbai neperduoti, nepateikta duomenų, jog darbuotojai apmokyti, t. y. nepašalinti trūkumai.

17Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, įsipareigojo parduoti joje nurodytas prekes (įrangą), jas sumontuoti/paleisti ir apmokyti darbuotojus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių susitarimą, tuo pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.). Pažymėtina, jog apeliantė nenurodo, kuo gi pasireiškė šis pažeidimas, t. y. apeliantė deklaratyviai, cituodama įstatymo nuostatas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles, nurodo, jog buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, pažeidimų konkrečiai neįvardindama. Taigi, teisėjų kolegija, nesant aiškių motyvų (nenurodant, kuri susitarimo sąlyga buvo ne taip išaiškinta), neturi galimybės spręsti, ar galėjo būti padarytas pažeidimas, aiškinant susitarimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, o tam tikros sąlygos, esančios išankstinėje sąskaitoje faktūroje, yra pakankamai aiškios ir suprantamos, ypatingai verslo subjektams.

18Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog ieškovės nenurodymas duomenų, kokią sumą sudaro montavimo darbai bei darbuotojų apmokymas, o teismui to nesiaiškinant, nebuvo galima konstatuoti, kad susitarta tik dėl prekių pristatymo termino, o ne dėl montavimo darbų ir darbuotojų apmokymo. Pažymėtina, kad išankstinėje sąskaitoje faktūroje išdėstytos sąlygos dėl terminų yra visiškai aiškios ir suprantamos, t. y. jos apibrėžia tik prekių pristatymo terminą, o ne kitų paslaugų suteikimo terminą. Įrangos montavimo ir darbuotojų apmokymo terminas išankstinėje sąskaitoje faktūroje nėra aptartas, ieškovė nurodo, jog dėl šio termino nebuvo susitarta, įrodymų, jog dėl to buvo susitarta apeliantė nepateikė (CPK 178 str.), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išankstinėje sąskaitoje faktūroje nebuvo nustatytas terminas dėl prekių montavimo, jų paleidimo ir darbuotojų apmokymo. Tai, jog nebuvo išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodyta suma už įrangos montavimą ir darbuotojų apmokymą, reiškia, kad šių paslaugų suteikimas įeina į prekių pirkimo kainą (dėl to ginčo nėra). Iš 2014 m. liepos 7 d. prekių priėmimo-perdavimo akto, kurį pasirašė apeliantės direktorius, matyti, jog montavimo darbai buvo priimti, todėl nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo darbų priėmimo faktą. Iš liudytojų V. S. (ieškovės darbuotoja), K. Z. (apeliantės darbuotojo) parodymų matyti, kad V. S. parodė K. Z. kaip naudotis įranga. K. Z. nurodė, kad jo apmokyti nereikėjo, nes jis tą mokėjo daryti, o surinkus darbuotojus pats juos apmokė dirbti su įranga. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl darbuotojų mokymų, nes ieškovė šį įsipareigojimą įvykdė (parodė, kaip naudotis įranga) tokiu mastu, kokio pageidavo apeliantė (apeliantės darbuotojas K. Z.), išsamesnio mokymo nebuvo prašoma.

19Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių susitarimo sąlygas, tinkamai motyvavo teismo sprendimą ir pagrįstai priteisė skolą.

20Dėl nuostolių atlyginimo (priešieškinis)

21Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos priešieškinis pareiškimas dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai atsirado dėl to, kad ieškovė pavėlavo pristatyti ir sumontuoti įrangą, dėl ko apeliantė negalėjo anksčiau kreiptis ir gauti tiek maisto veterinarijos pažymėjimo, tiek alkoholio licenzijos, kurie būtini jos veiklai vystyti. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad dėl ieškovės kaltės (vėluojant atlikti sutartinius įsipareigojimus) apeliantė patyrė nuostolius (negautos pajamos dėl vėliau atidaryto restorano).

22Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas.

23Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

24Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašo taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolius), kurios taikymui būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos šios sąlygos tenka apeliantei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas ir paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie yra pakankamai aiškūs (nėra veiksmų neteisėumo ir nenustatytas priežastinis ryšys). Apeliantė vėlgi apsiriboja deklaratyviais, teoriniais teisinių normų aiškinimo citavimais, jų nesusiejant su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie gi pagrindžia apeliantės reikalavimą ir kokie įrodymai buvo neįvertinti, ar netinkamai įvertinti.

25Byloje nustatyta, kad ieškovė pažeidė prekių pristatymo į DS Construction terminalą terminą (11 dienų), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis terminas nebuvo galutinis, nes iš terminalo prekės turėjo būti pristatytos (per 1-3 dienas) apeliantei bei sumontuota įranga, apmokyti darbuotojai (terminas nenustatytas). Taigi, nesant susitarimo dėl galutinio termino įsipareigojimams įvykdyti, ieškovė savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti per protingą terminą, nepažeidžiant apeliantės interesų, juo labiau nesukeliant apeliantei nuostolių. Byloje nustatyta, kad prekės buvo pristatytos, sumontuotos, atlikti darbuotojo apmokymai 2014 m. liepos 7-8 dienomis, o dar liepos pradžioje vyko vidaus įrengimo darbai pas apeliantą (patvirtina liudytojai). Duomenų (įrodymų), kad statybos darbai buvo pristabdyti (sulėtinti) dėl prekių pristatymo vėlavimo byloje nėra, be to, tai būtų visiškai netikslingas, nelogiškas sprendimas. Taigi, netgi, jeigu ieškovė ir būtų anksčiau pristačiusi prekes, nebūtų galimybės pristatytos įrangos montuoti dėl nepabaigtų statybos darbų (tą patvirtina ledo generatoriaus pastatymas pagalbinėse patalpose, o ne jam skirtoje vietoje prie baro), juo labiau apmokyti darbuotojų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės prekių pristatymo termino pažeidimo ir galimų nuostolių. Pripažintina, kad būtent apeliantės liepos mėnesį vykdomi statybos darbai, o ne ieškovės prekių pristatymo termino pažeidimas, lėmė vėlesnį, negu planuojamas, restorano atidarymą.

26Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistinas 334 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas 2015 m. gruodžio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Apeliacinį skundą atmesti.

30Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“, į. k. ( - ), 334 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovės UAB „Dovitra“ atstovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 6. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu... 7. Teismas sprendė, kad prekių montavimo ir apmokymo paslaugų kaina 2014-05-02... 8. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto... 9. Motyvuose nurodė:
  1. teismas neteisingai vertino ginčijamo... 10. Ieškovė UAB ,,System Venbo“ atsiliepimu prašo palikti Druskininkų miesto... 11. Motyvuose nurodė:
    1. apelianto motyvas, kad teismas nenustatė... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 14. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarta dėl prekių pirkimo-pardavimo... 15. Dėl skolos priteisimo.... 16. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos 11 496,28 Eur skolos... 17. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už išankstinėje sąskaitoje faktūroje... 18. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog ieškovės nenurodymas... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 20. Dėl nuostolių atlyginimo (priešieškinis)... 21. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos priešieškinis... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad... 23. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 24. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašo taikyti civilinę atsakomybę (priteisti... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovė pažeidė prekių pristatymo į DS Construction... 26. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistinas 334 Eur... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 29. Apeliacinį skundą atmesti.... 30. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“, į. k. ( - ), 334 Eur (tris šimtus...