Byla 2A-1735-781/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. O., tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, S. J., A. J., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašė įpareigoti J. O. (toliau - Atsakovas) savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytus du priestatus prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ): rąstinį, kurio plotas 50 kv. m. ir pastatytą iš blokelių, kurio plotas 26 kv. m., bei sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyti kad neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, Ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš Atsakovo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Atsakovas, neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, pastatė du priestatus prie gyvenamojo namo. Žemės sklypas, kuriame pastatyti priestatai yra nacionalinio parko teritorijoje bei patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Atsakovui 2008 m. kovo 19 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.(100)-11.37-02, statybos sustabdymo aktas Nr.(100)-11.37-03 bei 2008 m. kovo 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2008 m. kovo 21 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr.(100)-11.55-303 iš Atsakovo buvo pareikalauta nugriauti savavališkai pastatytu priestatus, tačiau Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Nurodė, kad nepraleido termino kreiptis į teismą, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas.

4Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad Ieškovas neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Gyvenamąjį namą, 50 kv. m. priestatą prie namo ir žemės sklypą jis kartu su E. J. (mirusi) paveldėjo iš savo motinos S. O., kuri mirė 2004 m. spalio 23 d. Ieškovo minimą 50 kv. m. rąstinį priestatą statė S. O. apie 1988-1990 metus, o ne Atsakovas. Atsakovas, priimdamas palikimą, priėmė ir jos, kaip buvusios savavališkai statyto 50 kv. m. priestato statytojos, pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vadinasi Ieškovas įgijo teisę reikalauti Atsakovo, kaip S. O. prievolių perėmėjo, įvykdyti prievolę – S. O. statytą priestatą nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kad S. O. mirė 2004 m. spalio 23 d., Ieškovas savo reikalavimus Atsakovui privalėjo pareikšti iki 2005 m. sausio 23 d., t. y. per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Teismas gali šį terminą pratęsti, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pagal šią CK nuostatą, Ieškovas pareikšti reikalavimus galėjo vėliausiai iki 2007 m. spalio 23 d., ko jis nepadarė. Atsakovas pripažįsta, kad 2006-2007 m. iš blokelių pastatė kitą ieškinyje minimą 26 kv. m. priestatą. Ieškovas Atsakovui 2008 m. kovo 26 d. įteikė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, įpareigojant Atsakovą iki 2008 m. birželio 1 d. nugriauti abu priestatus ir sutvarkyti statybvietę. 2011 m. birželio 7 d. Ieškovas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo, jog reikalavimas neįvykdytas. SĮ 28 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodoma, jog, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Šį terminą Ieškovas taip pat praleido, bei neprašė atnaujinti. Taip pat Atsakovas pabrėžia, kad 2008 m., kuomet jis buvo įpareigotas nugriauti abu priestatus ir sutvarkyti statybvietę, visų statinių bendrasavininkiais buvo ir kiti asmenys, kurie nepatraukti atsakovais.

5Tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį palaikė.

6Tretysis asmuo S. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pusė namo priklauso Atsakovui, jos dėdei, kita pusė – jai su A. J.. Priestatai, dėl kurių pareikštas ieškinys yra dėdės namo dalyje. Priestatą statė jos močiutė, Atsakovo motina. Tuo metu jai buvo apie 10 metų.

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė leisti Atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 26 kv. m. mūrinio priestato prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), statybą; per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus mūrinio priestato statybos, įpareigoti Atsakovą per tris mėnesius nugriauti 26 kv. m. mūrinį priestatą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir sutvarkyti statybvietę; Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti Ieškovui pačiam pašalinti Atsakovo savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš Atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, jog statiniai būtų įvertinti kaip savavališkos statybos rezultatas, turi būti įrodytas savavališkos statybos faktas, t. y. turi būti įrodyta, kad ši statyba buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl Ieškovas, teigdamas, kad Atsakovo priestatai pastatyti savavališkai, turi ne tik nurodyti, bet ir įrodyti, kada buvo pastatyti priestatai, nurodyti kokios teisės normos reglamentavo tokias statybas ir kokius šių teisės normų reikalavimus pažeidė statytojas. Tuo tarpu Ieškovas šioje byloje ne tik neįrodė, bet ir nenurodė, kada Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus statydamas priestatus. Iš Ieškovo pateiktų įrodymų - savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2008 m. kovo 26 d. administracinio teisė pažeidimų protokolo Nr. (100)-11.44-06 negalima spręsti kada Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, abu priestatai pastatyti ar dar statomi; ar statomas tik vienas iš priestatų, nes vienur nurodoma, kad Atsakovas stato priestatus, kitur - kad pastatyti du priestatai. Pažymėjo, kad analogiškas kaltinimo, pareikšto J. O. pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį administracinėje byloje, ydingumas buvo nurodytas ir 2008 m. gegužės 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje grąžinant administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai surašiusiai protokolą Nr. (100)-11.44-06, tačiau paduodamas ieškinį Ieškovas į tai nekreipė dėmesio. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos, galima daryti išvadą, kad priestatai buvo pastatyti po gyvenamojo namo inventorizavimo 1987 m. rugsėjo 15 d. Kaip matyti iš 2011 m. birželio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto priedų - priestatų fotonuotraukų – medinis, dailylentėmis apkaltas priestatas pagal savo išorinį vaizdą vertintinas kaip pastatytas žymiai anksčiau negu naujesnis statinys iš blokelių, tačiau kada buvo pastatytas rąstinis 50 kv. m. priestatas negalėjo nurodyti ir pats Atsakovas, o pagal byloje esančius įrodymus to nustatyti negalima. Pagal byloje esančius įrodymus nesant galimybės nustatyti medinio priestato statybos laiko, nėra galimybės ir įvertinti šios statybos teisėtumo, todėl teismas ieškinį dalyje dėl rąstinio 50 kv. m. priestato atmetė kaip neįrodytą. Dėl mūrinio 26 kv. m. priestato Atsakovas pripažino, kad šį priestatą statė jis pats apie 2006-2007 metus. Atsakovas pripažino, kad dokumentų, leidžiančių statybą, neturėjo ir neturi, todėl šis priestatas yra savavališka statyba (SĮ 2 straipsnio 71 punktas (2006 m. spalio 17 d. įst. X-857 redakcija)). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi SĮ 28 straipsnio redakcija nustatė, kad jei statytojas per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą. Įstatymas nenustatė specialaus termino, per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Todėl buvo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus SĮ 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcijai, SĮ 28 straipsnio 6 dalis nustatė, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą šio reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Todėl dėl neįvykdyto reikalavimo, kurio įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, Ieškovas per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (2010 m. spalio 1d.) turėjo kreiptis į teismą. SĮ 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pagal savo prasmę yra ieškinio senaties terminas (CK 124 straipsnis, 1.125 straipsnio 2 dalis). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010 m. lapkričio 23 d., t. y praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašęs jo atstatyti. Sprendžiant dėl viešo intereso prioritetų, teismas pažymėjo, kad senaties terminą Ieškovas praleido 22 dienas, kas palyginus su terminu, praėjusius nuo to laiko, kai Atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (nuo 2008 m. kovo 21 d.), laikytinas nedideliu termino praleidimu. Tuo tarpu Atsakovas nuo pat statybos pradžios žinodamas, kad vykdo savavališką statybą, būdamas 2008 m. kovo 19 d. įspėtas dėl savavališkos statybos ir gavęs reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų statybą leidžiančius dokumentus ar pašalintų savavališkos statybos padarinius. Atsakovo neveikimas daugiau kaip dvejus metus iki ieškinio padavimo teismui, negali tapti pagrindu įteisinti neteisėtos statybos rezultatą. Teismas nurodė, kad ieškinio atmetimas šioje jo dalyje dėl praleisto ieškinio senaties termino neatitiktų visuomenės intereso. Nors Ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs, nes SĮ 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nėra senaties terminas, ir šio termino atstatyti neprašo, iš Ieškovo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad būtent tokia Ieškovo pozicija ir lėmė termino praleidimą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas ex officio atnaujino Ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad nors Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti Atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nei Ieškovas, nei jį palaikiusieji tretieji asmenys nenurodė, kad toks priestatas, kurį pastatė Atsakovas yra negalimas, todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju tinkamiausia poveikio priemonė savavališkos statybos pasekmėms pašalinti būtų leidimas Atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti priestato statybą.

8Apeliaciniu skundu Ieškovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl rąstinio 50 kv. m. priestato panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nesant galimybės nustatyti medinio priestato statybos laiko, nėra galimybės ir įvertinti šios statybos teisėtumo. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, ir jos padariniams šalinti taikomi įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Atsižvelgiant į tai, priestato statybos laikas neturi reikšmės statybos teisėtumo nustatymui. Net jei teismas statybos laiką susiejo su namų valdos techninės apskaitos byla, sudaryta 1987 m. rugsėjo 15 d., tai tuo metu galiojantys teisės aktai numatė, jog statant statinius privaloma turėti statybos leidimą. Atsakovui neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, negalima teigti, kad statinys pastatytas teisėtai ar kad jis nėra savavališkas. Minėtoje byloje teismas nenurodė, kad ginčo statiniams nereikalingas statybos leidimas ar kad statiniai nėra savavališki. Atsakovas teisme taip pat nepateikė įrodymų, kad 50 kv. m. statinį pastatė teisėtai, priešingai, surašytų savavališkos statybos akto nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Atsakovas neginčijo, tuo pripažindamas savavališkos statybos faktą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo pastatas nėra registruotas viešajame registre, žemės sklypo plane jis neatvaizduotas, neįtrauktas į pastato, jo dalių ir priestato kadastro, kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis, namų valdos techninės apskaitos bylą. Ieškovas pastebėjo, kad 26 kv. m. statinys, kurį teismas pripažino savavališku, taip pat žemės sklype neatvaizduotas, neįtrauktas į pastato, jo dalių ir priestatų kadastrą, namų valdos techninės apskaitos bylą. Atsižvelgiant į tai, teismui pripažinus vieną pastatą savavališku, teigtina, kad vadovaujantis tais pačiais rašytiniais įrodymais, savavališku turėjo būti pripažintas ir kitas šalia esantis 50 kv. m. statinys. Esant tokioms aplinkybėms, Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

9Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą.

10Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą palaikė.

11Tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, S. J. ir A. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

14Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.37-02, kuriame užfiksuota, kad Atsakovas savavališkai stato rąstinį ir blokelių priestatus – prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) (b. l. 4-6). Minėta institucija tą pačią dieną surašytu statybos sustabdymo aktu pareikalavo sustabdyti bet kokius priestatų prie gyvenamojo namo statybos darbus (b. l. 7-8). 2008 m. kovo 21 d. reikalavimu Nr. (100)-11.55-303 Atsakovas buvo įpareigotas iki 2008 m. birželio 1 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 10). 2011 m. birželio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad Atsakovas 2008 m. kovo 21 d. reikalavimo neįvykdė ir savavališkai pastatytų pastatų nenugriovė (b. l. 11).

15Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl medinio priestato nugriovimo. Ginčo sprendime teismas nurodė, kad nesant galimybės nustatyti medinio priestato statybos laiko, nėra galimybės ir įvertinti šios statybos teisėtumo, todėl ieškinys dalyje dėl rąstinio 50 kv. m. priestato buvo atmestas kaip neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl būtinumo nustatyti priestato statybos laiką, tačiau pažymi, kad teismas neteisingai įpareigojo Ieškovą įrodyti šią aplinkybę.

16Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Šis išaiškinimas, reiškia, kad viena įrodinėtinų ir teismų vertintinų aplinkybių savavališkos statybos bylose yra statinių statybos laikas, todėl Ieškovas klysta apeliaciniame skunde teigdamas, jog priestato statybos laikas neturi reikšmės statybos teisėtumo nustatymui. Pažymėtina, kad ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti Atsakovo atsikirtimų įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Dėl to siekdamas atsikirsti į Ieškovo reikalavimus ir paneigti teiginį, kad rąstinis priestatas buvo pastatytas savavališkai, Atsakovas turėjo įrodyti, jog jo statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neteisėtų statybų įrodinėjimo naštą perkėlė Ieškovui.

17Byloje pripažinus būtinumą nustatyti rąstinio priestato statybos laiką, teismas turi išnagrinėti su tuo susijusias aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius duomenis negalima tiksliai nustatyti, kada buvo pastatytas medinis priestatas. Namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1987 m. rugsėjo 15 d., šis priestatas nebuvo užfiksuotas (b. l. 91-97). Taigi, jis turėjo būti pastatytas po šios datos. Bylos nagrinėjimo metu Atsakovo atstovas nurodė, kad iš Atsakovo žodžių žinoma, jog rąstinis priestatas pastatytas 1988-1989 m. (b. l. 85). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog byloje pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra didelė tikimybė daryti išvadą, jog ginčo statinys buvo pastatytas 1988-1989 metais, todėl dėl rąstinio priestato pastatymo teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1988-1989 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pastatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt. Pastatų statybą iki 1988 m. gruodžio 13 d. reglamentavo Lietuvos ministrų tarybos nutarimas Nr. 213, po 1989 m. gruodžio 13 d. iki 1991 m. liepos 11 d. – Lietuvos ministrų tarybos nutarimas Nr. 364, apibrėžę statybos teisėtumo kriterijus ir pastatytų pastatų priėmimą eksploatuoti. Šie teisės aktai nustatė, kad statybos teisėtumo faktas turėjo būti patvirtintas įvairiais oficialiais dokumentais: patvirtintais projektais, leidimais ir pan. Atsakovas, nors pats nevykdęs rąstinio priestato statybos ir priėmęs palikimą po savo motinos mirties 2004 m. spalio 23 d., kaip palikėjos teisių ir pareigų perėmėjas nagrinėjamoje byloje turėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įrodyti, kad palikėja, statydama priestatą, laikėsi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. paneigti Ieškovo padarytą išvadą dėl neteisėtų statybų. Atsakovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių savavališkos statybos faktą ir statybos atitikimą galiojusiam reglamentavimui.

18Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teigdamas, kad praėjus 10 metų nuo priestato statybos Ieškovas negalėjo surašyti savavališkos statybos akto, remiasi Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84. Pagal šias taisykles skundas (pranešimas), susijęs su galimais pažeidimais statybos srityje, nenagrinėjamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui, jei dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų (39¹.4. punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Atsakovo nurodytos taisyklės negali būti taikomos, nes jos nustato skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos procedūrą (1 punktas), o ne Ieškovo negalimumą surašyti savavališkos statybos aktą.

19Atsakovo argumentais taikyti ieškinio senatį taip pat nėra pagrindo, nes neteisėtos ir savavališkos statybos procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), o Ieškovas, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, teisę kreiptis su ieškiniu į teismą įgyja nuo sužinojimo apie neteisėtą ar savavališką statybą dienos, bet ne nuo ginčo statinių pastatymo momento.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (straipsnio 2010 m. liepos 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011, 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Atsižvelgiant į esamą statybos darbų reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir Ieškovui neįrodžius rąstinio priestato nugriovimo būtinumą, Atsakovui turi būti sudarytą galimybė įteisinti ginčo statinį, o jo neįteisinus, įpareigoti Atsakovą jį nugriauti.

22Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek sprendimo motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog ieškinys dėl medinio priestato statybos teisėtumo atmetamas kaip neįrodytas, padarė procesinės teisės pažeidimą, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Ieškovo ieškinys dalyje dėl rąstinio priestato nugriovimo turėjo būti tenkintas iš dalies. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, leidžiant Atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 50 kv. m. rąstinio priestato prie gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.( - ) , esančio ( - ) statybą. Per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus medinio priestato statybos, įpareigoti Atsakovą per tris mėnesius nugriauti 50 kv. m. rąstinį priestatą prie gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti Ieškovui pašalinti Atsakovo savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš Atsakovo.

23Kiti šalių argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

25Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį papildyti taip:

26„leisti atsakovui J. O. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 50 kv. m. rąstinio priestato prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) statybą.

27Per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus rąstinio priestato statybos, įpareigoti atsakovą J. O. per tris mėnesius nugriauti 50 kv. m. rąstinį priestatą prie gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir sutvarkyti statybvietę.

28Atsakovui J. O. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos pačiam pašalinti atsakovo J. O. savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo J. O.“.

29Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad Ieškovas... 5. Tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros... 6. Tretysis asmuo S. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pusė namo priklauso... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliaciniu skundu Ieškovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 9. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 10. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos... 11. Tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, S. J. ir A. J.... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus... 15. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo... 16. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio... 17. Byloje pripažinus būtinumą nustatyti rąstinio priestato statybos laiką,... 18. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teigdamas, kad praėjus 10 metų nuo... 19. Atsakovo argumentais taikyti ieškinio senatį taip pat nėra pagrindo, nes... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri... 22. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 23. Kiti šalių argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 25. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir... 26. „leisti atsakovui J. O. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 27. Per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus rąstinio priestato statybos,... 28. Atsakovui J. O. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti... 29. Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d....